Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-35019-1014/2020 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolis A. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui (išreikalavimui) apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (išreikalauti), arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė VMI 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, susipažinus su joje nurodytais teismo motyvais, pareiškėjui kilo būtinybė pateikti teismui šį papildomą įrodymą, kuris dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, negalėjo būti anksčiau pateiktas. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis VMI raštas nebuvo teiktas į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme bei nenurodo jokių konkrečių aplinkybių apie šio įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla. Teismas, atsižvelgęs į šį pridedamą įrodymą, sprendžia, kad šis įrodymas galimai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjui nenurodant jokių aplinkybių apie šių įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla bei byloje nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą, pareiškėjo pateikto naujo įrodymo nepriima, jo nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl patikslinto atskirojo skundo argumentų

15. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog pasibaigus jo mokestinei nepriemokai, antstolis privalėjo priimti patvarkymą dėl jo žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, visų vykdymo priemonių, kurių buvo imtasi vykdomojoje byloje, panaikinimo ir patvarkymo kopijų dėl vykdomosios bylos nutraukimo išsiuntimo vykdymo proceso šalims. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).

18. CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. CPK 630 straipsnis numato vykdomosios bylos nutraukimo tvarką. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai. CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta, nutraukus vykdomąją bylą.

19. Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 punktas numato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis nurodytas specialus ir bendras teisinis reglamentavimas taikytinas atvejams, kai vykdomosios bylos nutraukimo teisiniu ir faktiniu pagrindu yra vykdomojo dokumento panaikinimas dėl kitų, nei skolininkui įvykdžius piniginę prievolę tiesiogiai išieškotojui, priežasčių, pavyzdžiui, nuginčijus išduoto vykdomojo dokumento teisėtumą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 763,65 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Trečiojo asmens 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. atliktais mokėjimo pavedimais (iš S. B. sąskaitos, kurios naudotoja D. B.) į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo pervestos lėšos, kuriomis buvo dengiamos pareiškėjo mokestinės prievolės. 2020 m. rugpjūčio 31 d. VMI buvo priimtas sprendimas pripažinti netekusiu galios 2015 m. liepos 13 d VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, tokiu būdu išieškotojas vykdomąjį dokumentą panaikino, todėl antstolis pradėtą vykdomąją bylą privalo nutraukti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundu neprašė panaikinti antstolio patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bet, laikydamasis pozicijos, kad vykdomoji byla turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, prašo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir panaikinti ginčijamus 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo bei 2020 m. rugsėjo 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

22. Taigi, pareiškėjo mokestinė nepriemoka padengta ir vykdomasis dokumentas įvykdytas tik 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. antstoliui jau priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą (dar 2015 m. liepos 13 d. priimtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėjus aktyvius priverstinio vykdymo veiksmus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog antstolis priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdė pagrįstai ir teisėtai.

23. Nagrinėjamu atveju, išieškotojas, pateikęs antstoliui vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimu pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios jos 2015 m. liepos 13 d. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu išieškotojas iš esmės pranešė apie teisiškai reikšmingą faktą, jog piniginės prievolės yra įvykdytos, todėl neliko pagrindo tolimesniems priverstiniams išieškojimo veiksmams, t. y. šis sprendimas, mokesčių administratoriui konstatuojant pareiškėjo mokestinės nepriemokos pasibaigimo juridinį faktą (MAĮ 112 straipsnis), pripažintas netekusiu galios, tretiesiems asmenims sumokėjus šią mokestinę nepriemoką už pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo išvadai, kad šis VMI 2015 m. liepos 13 d. sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir dėl to panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pateiktame dokumente yra nurodyta lingvistinė formuluotė „pripažinti netekusiu galios“ konkretų nurodytą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, savaime nepanaikina ir nepakeičia tokio sprendimo priėmimo faktinio pagrindo, t. y. aplinkybės, jog piniginė prievolė buvo įvykdyta tiesiogiai išieškotojui.

24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo bylos aplinkybes ir vykdymo veiksmų bei vykdomosios bylos užbaigimo teisinį reguliavimą, suformuotą teismų praktiką bylose, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės, esančios pagrindu nutraukti vykdomąją bylą. Apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų ir nenurodė jokių aplinkybių, jog vykdymui pateikti vykdomieji dokumentai buvo panaikinti konstatavus jų (išdavimo) neteisėtumą. Lingvistinis dokumento pavadinimo ir selektyviai parinktos teksto dalies aiškinimas atsietai nuo viso dokumento turinio ir jame nurodytų aplinkybių nėra pakankamas daryti išvadą, jog egzistuoja CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos aplinkybės. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ginčo teisinio santykio išsprendimui nepagrįstai netaikė CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 punkto nuostatų pripažintini nepagrįstais.

25. Pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus vertino tinkamai ir jų pagrindu padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Tuo tarpu, priešingai nei nurodo apeliantas, su 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateiktas antstolės A. P. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su šia nagrinėjama civiline byla, šis dokumentas nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl šio dokumento ir jo nevertino.

26. Kiti pareiškėjo patikslintame atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo A. B. skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti patikslintame atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto patikslintas atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl patikslinto atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslintą atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.