Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas, prašydamas teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką, nurodydamas kreipimosi į teismą motyvus, pateikė melagingą ir teismą klaidinančią informaciją. Be to, atsakovės manymu, ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka pakenks vaiko interesams. Nurodė, jog nuo 2007 metų lapkričio mėnesio, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, su ieškovu buvo susitarta tik dėl minimalaus vaiko išlaikymo, reikalingo kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti. Nuo 2008 metų ir iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas nesitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes ieškovas bendravo su vaiku tuomet, kai ieškovui toks poreikis atsirasdavo, pvz., ieškovas pareikšdavo norą praleisti su vaiku ne visą savaitgalį, o tik šeštadieniais. Kadangi savaitgaliais atsakovė su šeima išvažiuodavo į sodybą ir grįždavo tik sekmadienį vėlai vakare, toks bendravimo su vaiku grafikas buvo nepriimtinas, nes tokiu atveju vaikas visą naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir sekmadienį liktų be suaugusiųjų priežiūros. Tačiau atsakovė niekada nėra pasakiusi ieškovui, kaip teigiama patikslintame ieškinyje, jog ji nenorėtų vaiko ir tėvo bendravimo tarpusavyje, nes tai neleis susiformuoti vaiko ir jos dabartinio vyro santykiams kaip sūnaus ir tėvo. Per visą laikotarpį nuo 2008 m. ji neribodavo ieškovo bendravimo su vaiku ir nesudarydavo dirbtinių trukdžių ieškovui dalyvauti vaiko auklėjime, nežiūrint į tai, kad kai kurios ieškovo nuostatos kelia atsakovei nerimą dėl vaiko auklėjimo ir jo pasaulėžiūros formavimo. Faktą, jog atsakovė nesistengė riboti ieškovo bendravimo su vaiku, patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštas (1 t., e. b. l. 39-40), kuriame nurodyta, jog vaikas su tėčiu susiskambina, bendrauja, susitinka vidutiniškai 2-3 kartus per mėnesį. Nuo 2016 m. vasaros, kuomet ieškovas sukūrė naują šeimą, ieškovas pradėjo mažiau bendrauti su vaiku bei leisti su juo mažiau laiko, t. y., susitikdavo maždaug vieną dieną per mėnesį. Ieškinyje minima, kad ieškovas nuolat patirdavo nuostolių dėl neįvykusių atostogų su vaiku dėl atsakovės kaltės, tačiau laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017 metų birželio mėnesio ieškovas nė karto neišreiškė noro praleisti su vaiku savo atostogas, nors ne kartą buvo ragintas tai padaryti. Ieškovas taip pat atsisakydavo iš dalies kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas vaiko atostogoms. 2017 metų liepos mėnesį ieškovas pirmą kartą nuo 2008 metų išreiškė norą praleisti 5 dienų atostogas su vaiku, tačiau tuo laikotarpiu atsakovės šeima jau buvo suplanavusi atostogas. Atsakovė bandė su darbdaviu susitarti perkelti savo atostogas kitam laikotarpiui tam, kad vaikas turėtų retą galimybę praleisti atostogas su tėvu, tačiau su darbdaviu susitarti dėl atostogų perkėlimo nepavyko. Po šio įvykio ieškovas nesiūlė aptarti bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant ateityje išvengti panašių nesusipratimų. Atsakovei to padaryti nepavyko, nes ieškovas nesileido į kalbas, buvo įtūžęs ir netrukus kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko ne itin gerus pasiekimus mokykloje, jam nuolatos reikalinga pagalba ruošiant pamokas, kurią šiuo metu suteikia atsakovės šeima. Atsižvelgiant į ieškovo užimtumą, atsakovės nuomone, jis neturės galimybės skirti pakankamai laiko vaiko mokymuisi. Be to, vaikas turi pakankamai intensyvų pamokų ir užklasinės veiklos grafiką: tris kartus per savaitę papildomai lanko karate treniruotes, du kartus į savaitę muzikos mokyklą, todėl ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka apsunkintų vaiko kasdienį gyvenimą ir neigiamai atsilieptų vaiko sveikatai bei pasiekimams. Atsakovė taip pat nurodė, jog prieš kelis metus vaikas turėjo problemų su sveikata. Jam buvo nustatyta diagnozė - marga kasa, buvo paskirtas medikamentinis gydymas ir griežta dieta. Iki šiol atsakovė stengiasi maitinti vaiką namie ruoštu maistu, vengia greito maisto ir maitinimosi viešojo maitinimosi įstaigose, gazuotų gėrimų. Deja, ieškovo šeima dažniausiai maitinasi viešo maitinimo įstaigose, užsako maistą į namus, vaikui dažnai perkami gazuoti gėrimai, daug saldumynų, o atsakovės prašymai maitinti vaiką, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, yra ignoruojami. Ieškovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama vaikui ir prieštarauja jo interesams. Ieškovas nurodo, norintis bendrauti su vaiku ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Pažymėjo, kad ieškovas nuo laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nei karto nepareiškė noro bendrauti su vaiku kas antrą antradienį ir ketvirtadienį. Tokio bendravimo poreikio nebūdavo ir anksčiau iki kreipimosi į teismą. Pasak atsakovės, vaiko dienotvarkė yra labai įtempta: tris kartus per savaitę jis lanko karate treniruotes, du kartus per savaitę - B. J. muzikos mokyklą, penktadieniais - „Mažųjų palydovų konstravimo“ užsiėmimus. Taigi, vaikas darbo dienomis grįžta namo 18-19 valandą. Kiekvieną vakarą namie vaikas po 1 valandą groja akordeonu. Antradieniais ir ketvirtadieniais vaikui kaip tik vyksta karate treniruotės nuo 17.00 val. iki 19.00 val., todėl ieškovo reikalavimas bendrauti su vaiku kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį yra visiškai nepriimtinas pačiam vaikui, tai vaikas yra minėjęs ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nurodydamas, jog „susitikti su tėčiu viduryje savaitės yra nepatogu, geriausiai būtų su tėčiu leisti laiką kas antrą savaitgalį“ (1 t., e. b. l. 39-40). Tikslindamas ieškinio reikalavimus, ieškovas atsisakė reikalavimo bendrauti su vaiku per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, tačiau paliko reikalavimą bendrauti su vaiku per Šv. Velykas. Ieškovas nėra tikintis žmogus (tą patvirtino pats bylos teisminio nagrinėjimo metu). Tuo tarpu atsakovės šeima yra tikinti bei švenčianti katalikiškas šventes. Vaikas yra krikštytas, priėmęs pirmąją komuniją, laikosi religinių papročių bei švenčia katalikiškas šventes, tokias kaip Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos bei Šv. Velykos. Tad atsakovei nesuprantama, kodėl yra reiškiamas reikalavimas, bendrauti su vaiku per Šv. Velykas bei kyla abejonė, ar per šią šventę ieškovas užtikrintų vaikui galimybę švęsti šią šventę pagal katalikų papročius. Ieškovas taip pat reikalauja praleisti su vaiku ½ dalį jo vasaros atostogų laiko. Šalių nepilnamečiui vaikui greitai bus 16 metų, tokio amžiaus vaikas, paauglys, nori turėti savo pajamų ir naudingai praleisti vasaros atostogų laikotarpį, todėl ateinančios vasaros atostogų laikotarpiu vaikas planuoja dirbti, pradedant nuo liepos 1 d. ir baigiant rugpjūčio 31 d. Reikalavimas ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas praleisti su ieškovu, ypač - keliauti atostogauti, išvykstant iš Vilniaus, užkirstų vaikui galimybę įgyvendinti savo asmeninius planus. Atsižvelgiant į vaiko amžių (jis jau beveik pilnametis asmuo), nustatant bendravimo tvarką, jo asmeniniai planai ir interesai taip pat turi būti vertinami. Be to, bendravimo laikas su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu turėtų būti derinamas su atsakove ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki atostogų pradžios, kadangi atsakovės darbovietėje iki einamųjų metų balandžio 1 d. yra suderinamas atostogų grafikas visiems metams. Tuo tarpu ieškovas dirba profesoriumi universitete bei turi 56 dienas atostogų, todėl jis turi visas galimybes iš anksto planuoti atostogų laiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad žemiau išdėstyta jos siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikius, susiklosčiusią teismų praktiką bei tuo pačiu užtikrintų stabilų ieškovo ir sūnaus bendravimą bei ryšių palaikymą:

Atsiliepimas

5. Ieškovas J. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu priešieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovas nurodė, jog priešieškinio pateikimo dienai šalių nepilnamečiui sūnui yra daugiau nei 14 metų, todėl būtina išklausyti paties nepilnamečio poziciją dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta jo gyvenamoji viena. Pasisakydamas dėl atsakovės prašomo išlaikymo priteisimo, ieškovas nurodė, jog jis reguliariai mokėjo vaiko išlaikymui 145 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių bendru susitarimu. Atsakovės teiginys, kad ji niekaip negalėjo susitarti su ieškovu dėl vaikui skirtos kasmėnesinio periodinio išlaikymo sumos padidinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio, jokių tai patvirtinančių įrodymų (sms žinučių, ieškovui adresuoto prašymo dėl išlaikymo padidinimo ar pan.) atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovo teikiamas išlaikymas iki priešieškinio pareiškimo atsakovę tenkino ir buvo pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Nesutinka su konkrečiais atsakovės nurodytais nepilnamečio sūnaus poreikiais bei jiems patenkinti reikalingomis sumomis. Pasak ieškovo, jam nesuprantama atsakovės nurodoma 240 Eur per metus suma sūnaus gimtadieniui, 270 Eur per metus suma kompiuteriui, 203 Eur per metus išlaidos buitinės technikos atnaujinimui. Nepagrįstai į vaiko poreikius yra įtraukiamos atsakovės sutuoktinio automobilio eksploatacijos išlaidos, mokestis už televizijos ir interneto paslaugas, studijų draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išlaidos (studijų draudimas, nors ir sudarytas nepilnamečio vaiko M. K. interesais, yra priskirtinas prie atsakovės atsakomybe priimtų sprendimų, nes turėjo būti derintas su ieškovu bei gautas jo pritarimas, tokiu būdu studijų draudimas negali būti įtraukiamas į vaiko poreikius; taip pat, kaip ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kurio sutartis sudaryta atsakovės sutuoktinio L. G. naudai, o nepilnamečio vaiko M. K. draudimo sutartis yra tik papildoma sutartis prie šios pagrindinės sutarties. Ieškovo manymu, atsakovės nurodomos išlaidos kirpimo paslaugoms (204 Eur per metus), maistui, aprangai, sveikatai, laisvalaikiui yra pernelyg didelės, o išlaidos gyvenamajam būstui, mokslui – neįrodytos. Šalims susitarus dėl atsakovo teikiamo 145 Eur per mėnesį išlaikymo, ginčo dėl išlaikymo dydžio niekada nebuvo. Be to, ieškovas kiekvieną mėnesį tam tikrą dienų skaičių praleidžia su sūnumi ir per šias dienas vaikui taipogi teikiamas ieškovo išlaikymas, kuris sudaro apie 70 Eur, todėl bendrai ieškovo sūnui M. skirtas išlaikymas priešieškinio padavimo dienai sudaro apie 200 Eur per mėnesį, į šią sumą neįtraukiant dovanų vaikui, poilsinių kelionių ir kitų išlaidų. Ieškovas nemato būtinumo ir pareigos analizuoti kiekvieną iš priešieškinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovės nurodomų jiems patenkinti reikalingų išlaidų, nes jų išvardijimas ir apskaičiavimas tik įrodo atsakovės siekį bet kokia kaina pagrįsti reikalavimą priteisti iš atsakovo 600 Eur kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 650 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė teismui savo sąskaitos apyvartos balanso, o tai turi būti vertinama kaip atsakovės atsisakymas teikti teismui duomenis apie gaunamas pajamas; be to, būdama tarnautoja, atsakovė privalo teikti deklaracijas apie gaunamas pajamas, tokių deklaracijų teismui taip pat nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė, kad jos pajamos sudaro tik 650 Eur per mėnesį ir jos turtinė padėtis (vertinant atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąją turtą) yra bloga. Sutiktina ir atsakovės pastebėjimu, kad nei vienas iš tėvų negali teisintis tuo, kad gauna mažas pajamas, nes privalo stengtis gauti didesnes pajamas, tačiau tai taikytina ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė siekia ir siekė gauti didesnes pajamas, negu ji gauna dabar, todėl ji negali teisintis tuo, kad jos pajamos nėra pakankamos vaikui išlaikyti lygiomis dalimis kartu su ieškovu. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai. Taigi, šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius apskaičiavimus, iš kurių teismas gali spręsti, kiek konkrečiai lėšų yra išleidžiama atskiriems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį: vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui, atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt? bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus – 8,5 Lt? mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, – 5,4 Lt? Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio „Mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymas“ 2 dalyje nustatyta, kad vienos dienos maitinimo kainos vienam mokiniui sudaro: 1) 2,6 procento minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio suma pietums? 2) 1,2 procento MGL dydžio suma pusryčiams? 3) 6 procentų MGL dydžio suma maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jeigu yra kalbama apie „Nemokamų pietų, pusryčių bei maitinimo vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V714 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 priede nustatyta maisto produktų paros norma vaikui. Tai reiškia, kad vaiko maitinimui mėnesio išlaidos siekia apie 200 Eur. Nurodomų dokumentų pagrindu darytina išvada, kad vaiko maitinimosi kainos vienai dienai nėra didesne kaip 7 Eur. Ieškovas vertina, kad tai yra minimalios, protingos, fiziologiškai patvirtintos išlaidos vaiko maitinimui. Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą yra užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Pateikiant priešieškinį atsakovė sudarė tariamą suvestinę, kur yra tariamai nurodoma būsto išlaikymo suma, tačiau tiesiogine prasme, teiktas apskaičiavimas turi aiškiai išreikštą tikslą tariamai pagrįsti teikiamą reikalavimą, nors iš pateiktų priedų akivaizdu, kad už butą ir jo patarnavimą moka buto savininkas, ir nei ieškovė, nei nepilnametis vaikas neturi nieko bendro su šiuo turtu. Dėl šios priežasties atsakovė negali reikšti reikalavimų, nesusijusių su jai nuosavybės teisę priklausančiu turtu ir neturinčiu nieko bendro su vaiku. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant šiuos vaiko poreikius, atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orientaciniais kriterijais, nustatant šias normas, gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas – 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) – 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas – 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) – 3 vienetai 3 metams ir kt. Ieškovas vertina, kad tai gali būti minimalios normos, nustatančios vaiko poreikius, bet kuriuo atveju, išlaidos vaiko aprangai neturėtų viršyti 40 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Teismų praktikoje išlaidos šiems poreikiams patenkinti įrodinėjamos pateikiant suvestines išlaidų, skirtų mokymosi priemonėms (knygoms, sąsiuviniams, rašymo priemonėms, pratyboms ir kt.) įsigyti, transporto išlaidas ir kitus įrodymus. Atsakovė klaidina teismą dėl aplinkybių susijusių su vaiko poreikiais mokslui ir nepateikia teismui patiriamas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintina, kad atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikiu mokslui, buvimo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Nagrinėjamu atveju ieškovui nėra žinoma, kad šalių nepilnamečiui sūnui būtų nustatinėjami specialūs poreikiai dėl sveikatos. Ieškovas sutinka, kad vaikas įprastai gali sirgti sezoninėmis ligomis, todėl sūnaus sveikatos priežiūrai reikalingas papildomas išlaidas įvertina 15 Eur per mėnesį suma. Tuo atveju, jei dietinis maitinimas vaikui buvo rekomenduotas dėl atsakovės organizuoto ir atliekamo vaiko maitinimo, ji privalo prisiimti sau visą atsakomybę dėl netinkamos vaiko sveikatos priežiūros. Kol nėra atsakymo apie netinkamo sąkandžio suformavimo priežastis, negalima teisingai išspręsti ir priimti sprendimą dėl pareikšto ieškovės reikalavimo pagrįstumo šioje dalyje. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Ieškovas vertina, kad atsakovės nurodomi poreikiai šioje dalyje yra idealizuojami, nes neatspindi šių poreikių sąsajos su tėvų turtinę padėtimi. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, ieškovas daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė savo reikalavimo priteisti iš ieškovo J. K. nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui 600 Eur, neįrodė reikalavimo sąsajos ir proporcingumo su kiekvieno iš tėvų turtine padėtimi. Akivaizdu, jog nepilnamečiui vaikui kasmėnesinis periodinis išlaikymas neviršija 400 Eur sumos, todėl nurodyta apimtimi ir turi būti svarstomas vaikui teikiamo išlaikymo mastas ir kiekvieno iš tėvų dalyvavimas šiame išlaikyme. Ieškovo manymu, atsakovės reikalavimas dėl 670 Eur akordeono įsigijimo išlaidų priteisimo yra atmestinas, kadangi atsakovė nepateikė teismui ir ieškovui jokių įrodymų apie tai, kada ir už kokią sumą muzikos instrumentas yra pirktas. Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nurodo, kad jos išlaidos vaiko išlaikymui per paskutinius trejus metus sudarė 900 Eur per mėnesį, tačiau pačios atsakovės gaunamas pajamas sudaro tik 650 Eur, t. y., atsakovės gaunamos pajamos neleidžia teikti nurodomo dydžio išlaikymo. Ieškovas pakartotinai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jo teikiamas nepilnamečiui vaikui išlaikymas periodinėmis išmokomis po 145 Eur per mėnesį buvo šalių suderintas tarpusavyje, išlaikymas buvo mokamas nuolat be jokių pertraukų ir vėlavimų į atsakovės sąskaitą, t. y. buvo jai žinomas ir priimtinas. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl didesnio išlaikymo dydžio priteisimo. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaiko poreikių ir toks atsakovės elgesys įrodo, kad vaiko poreikius ieškovas nuolat pilnai patenkino.

Atsiliepimas

11. Atsakovė teismui pateikė sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodė kokių sūnaus poreikių patenkinimui kokia per mėnesį vidutiniškai reikalinga suma. Ieškovas nurodė, jog didžioji dalis atsakovės nurodomų sumų, yra nepagrįstai priskiriamos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, dalis sumų yra nurodomos nepagrįstai didelės. Ieškovas sutiko ir neginčijo tik atsakovės nurodomų išlaidų higienos priemonėms, sanitarinėms priemonėms, vitaminams (8,11 Eur per mėnesį arba 97,33 Eur per metus), laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais, filmams, spektakliams, atrakcionams ir kt. (10,67 Eur per mėnesį arba 128 Eur per metus), mėnesiniam transporto bilietui (6 Eur per mėnesį arba 72 Eur per metus) ir karatė treniruotėms (40 Eur per mėnesį arba 385 Eur per metus). Ieškovas nurodė, jog mokyklos uniformai per metus turėtų būti skiriama iki 50 Eur, vadovėliams ir pratyboms – 40 - 50 Eur, maitinimui mokykloje – 60 Eur per mėnesį, stomatologo paslaugos šalių nepilnamečiui sūnui gali būti teikiamos ir poliklinikoje, kur danties ištraukimas kainuoja 2,50 Eur. Atsakovės numatytas išlaidas sporto stovykloms ieškovas sutiktų dengti mokėdamas 20 procentų atsakovės nurodomos sumos (tai sudarytų 46 Eur per metus). Neginčijo atsakovės nurodomos saugojimo spintelės nuomos kainos ir su ja sutiko. Atsakovė, siekdama pagrįsti nepilnamečio sūnaus poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, išrašus iš sūnaus ligos istorijos, pažymas, susijusias su vaiko lankoma popamokine veikla bei kitus įrodymus.