Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Neringai Stuglytei, Laurai Cibulskaitei, Natalijai Tomilinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei papildomų išlaidų priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G., kurį 2019 m. vasario 1 d. patikslinęs, prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarką, nustatant, jog:

1. J. K. su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrą savaitę (pradedant bendrauti antrą savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sūnų iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

2. J. K. su nepilnamečiu sūnumi turi teisę praleisti kas antros savaitės (pradedant bendrauti pirmą savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų 17.00 val. iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną 20.00 val.;

3. J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sūnumi praleisti ½ vaiko švietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau šis terminas negali būti mažesnis kaip 28 (dvidešimt aštuonios) kalendorinės dienos J. K. kasmetinių atostogų metu, iš kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 kalendorinių dienų. Ieškovas yra mokslininkas, dirba universiteto profesoriumi ir turi 56 dienas kasmetinių atostogų. Apie savo atostogas J. K. informuoja vaiko motiną R. G. paštu, elektroniniu paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Atostogos gali būti planuojamos ir tokiomis dienomis, kurias su sūnumi turi teisę praleisti vaiko motina.

4. J. K. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis, o atsakovė turi pareigą užtikrinti ryšio priemones sūnaus susisiekimui ir bendravimui su ieškovu;

5. Papildomai be jau nurodytų dienų, J. K. bendrauja su sūnumi šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

5.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.2. Šv. Velykų išvakares ir pirmąją dieną - poriniais metais, paimant vaiką iš sutartos vietos 17.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 21.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną - neporiniais metais, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.3. ieškovo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) (nuo 17.00 val. iki 21.00 val.), nepriklausomai nuo kitų nustatytų bendravimo dienų;

5.4. Motinos dieną - pirmą gegužės mėnesio sekmadienį - vaikas M. K. praleidžia su Motina, nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko;

5.5. Tėvo dieną - pirmą birželio mėnesio sekmadienį - vaikas M. K. praleidžia su Tėvu, nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko nuo 11.00 val. iki 21.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

5.6. sūnaus gimtadienio dieną tėvas (ieškovas) praleidžia su sūnumi, paimdamas vaiką iš sutartos vietos nuo 17 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 21.00 val. (Motina sūnaus gimtadienio liepos 4 d. niekada nešvenčia);

5.7. sūnui M. K. lankant švietimo įstaigą, ieškovas kartu su sūnumi praleidžia mokymosi įstaigų patvirtintas atostogos sekančiai:

5.7.1. poriniais metais: rudens atostogas bei pirmąją žiemos atostogų savaitę, paimant sūnų sutartoje vietoje 10 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.30 val.

5.7.2. neporiniais metais: pavasario atostogas bei žiemos atostogų antrą savaitę, paimant sūnų iš sutartos vietos 10 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.30 val.

5.8. ieškovas privalo užtikrinti, kad per ieškovui nustatytas bendravimo dienas, sūnus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje.

6. Jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, planuoja ar išvyksta į užsienį nuolatiniam gyvenimui, jis prieš išvažiuojant, privalo kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku nustatymo su tėvu, kuris lieka gyventi Lietuvos teritorijoje. Tuo atveju, kai šalis, išvykstanti į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nesirūpina vaiko bendravimo su šalyje liekančiu tėvu organizavimu ir išvyksta neužtikrinant tokio bendravimo, toks elgesys būtų pripažįstamas vaiko grobimu, suteikiančiu teisę kreipsis į valstybės institucijas dėl vaiko gražinamo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

7. Vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, ieškovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sūnų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie bet kokius sūnaus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant.

8. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui per 3 dienas.

9. Šalys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartą bendravimo su vaiku tvarką, informuoti viena kitą nepagrįstai nedelsdamos.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tikslindamas ieškinio reikalavimus, ieškovas atsisakė reikalavimo bendrauti su vaiku per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, tačiau paliko reikalavimą bendrauti su vaiku per Šv. Velykas. Ieškovas nėra tikintis žmogus (tą patvirtino pats bylos teisminio nagrinėjimo metu). Tuo tarpu atsakovės šeima yra tikinti bei švenčianti katalikiškas šventes. Vaikas yra krikštytas, priėmęs pirmąją komuniją, laikosi religinių papročių bei švenčia katalikiškas šventes, tokias kaip Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos bei Šv. Velykos. Tad atsakovei nesuprantama, kodėl yra reiškiamas reikalavimas, bendrauti su vaiku per Šv. Velykas bei kyla abejonė, ar per šią šventę ieškovas užtikrintų vaikui galimybę švęsti šią šventę pagal katalikų papročius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad žemiau išdėstyta jos siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikius, susiklosčiusią teismų praktiką bei tuo pačiu užtikrintų stabilų ieškovo ir sūnaus bendravimą bei ryšių palaikymą:

1. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio 2 ir 4 savaitę, pasiimdamas sūnų šeštadienį, 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį, 19 val.

3. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (tėčio gimtadienis) ir (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimtadienis), pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte arba iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. vakare į sūnaus gyvenamąją vietą.

4. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. vakare. Šalys susitaria, kad nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tenka bendrauti tą savaitgalį su nepilnamečiu vaiku pagal savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką, Tėvo dieną sūnus visada praleidžia su ieškovu, o Motinos dieną su atsakove.

5. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi per kiekvienus Naujus metus, pasiimdamas sūnų gruodžio 31 d., 10 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sausio 1 d., 19 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

6. Kiekvienas metais Šv. Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 d. ir 25 d., 26 d.), Šv. Velykas, spalio 18 d. (mamos gimtadienis) nepilnametis sūnus praleidžia su atsakove.

7. Jei nepilnametis sūnus išvyksta į varžybas ar į stovyklas, švenčia savo draugų gimtadienius, dalyvauja su jais įvairiose renginiuose, ieškovas, atsižvelgiant į vaiko interesus, neturi sudaryti kliūčių jam įgyvendinti savo asmeninius planus.

8. Šalys susitaria, kad visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas asmuo (tėvas ar motina) per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Bendravimo su sūnumi vasaros atostogų laikotarpis gali būti keičiamas, suderinus su atsakove ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki atostogų pradžios.

9. Vaikui susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi informuoti vienas kitą apie tai.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio (tomas 1, e. b. l. 39-40), kurioje nurodė, jog ieškovas J. K., jo sutuoktinė J. K. ir mažametė dukra J. T. gyvena penkių kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra sudarytos tinkamos sąlygos lankytis ir svečiuotis su nakvyne nepilnamečiui M. K., jam yra skirtas atskiras paauglio poreikius atitinkantis kambarys. I. J. K. yra (duomenys neskelbtini) universiteto ir (duomenys neskelbtini) Universiteto profesorius, jo gaunamos pajamos yra 2000 Eur per mėnesį. I. J. K. nurodė, jog iki 2017 metų kovo mėnesio nesutarimų su sūnaus motina dėl bendravimo tvarkos nebuvo, jo ir jo šeimos santykiai su M. yra labai geri; sūnus yra minėjęs, kad norėtų daugiau laiko praleisti su tėvu; ieškovas su sūnumi palaiko ryšį kiekvieną dieną, dažniausiai bendrauja telefonu; sūnaus išlaikymui nuo 2008 metų moka po 145 Eur per mėnesį.

Atsakovė R. G., sutuoktinis L. G. ir nepilnametis sūnus M. K. gyvena atsakovės sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiui M. yra skirtas atskiras, paauglio poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Sprendžiant bet kokį su vaiko interesais susijusį klausimą, vaiko (gebančio išreikšti savo norus) nuomonė turi būti išsiaiškinta ir į ją turi būti deramai atsižvelgta. Tarnybos vyriausioji specialistė S. M. 2017 m. rugsėjo 13 d. kalbėjosi su vaiku. Nepilnametis M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, karatė treniruotes ir nuo šių metų spalio mėnesio lankys (duomenys neskelbtini) būrelio užsiėmimus. Nepilnametis M. K. ((duomenys neskelbtini) metų) sakė, kad su tėčiu susiskambina, bendrauja, paskutinius dvejus metus susitinka vidutiniškai 2-3 kartus per mėnesį, laisvalaikiu eina į kiną, vandens parką, pernai vienai dienai buvo nuvykę prie jūros; M. po pamokų yra labai užimtas, todėl susitikti su tėčiu viduryje savaitės yra nepatogu, geriausiai būtų su tėčiu leisti laiką kas antrą savaitgalį. Atsakovė R. G. dirba vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su ieškovu J. K. nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi kilo šią vasarą, kai ieškovas pakvietė M. vykti poilsiauti prie jūros per atsakovės atostogas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kurios ieškovas nesilaiko. Tarnybos išvadoje nurodoma, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y., jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, neapsiribojant trumpalaikiais susitikimais. Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais. Nepilnamečio vaiko tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) metų sūnaus nusistovėjusį dienos režimą, lankomus papildomus ugdymo užsiėmimus. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų M. teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (tomas 1, e. b. l. 39-40).

Atsakovė R. G., atsižvelgdama į tai, kad iki šiol teismo sprendimu nėra nustatyta sūnau gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų, sūnui iš Ieškovo teismo sprendimu nėra priteistas išlaikymas, o ieškovo sūnui geranoriškas teikiamas išlaikymas po 145 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neužtikrina net būtinųjų berniuko poreikių, pateikė byloje priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei papildomų išlaidų nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo teismo prašė: 1) nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. G.; 2) priteisti iš ieškovo J. K. nepilnamečio sūnau M. K. išlaikymui po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį į sūnaus motino R. G. banko sąskaitą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 3) priteisti iš ieškovo J. K. 670 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus akordeono įsigijimo išlaidų; 4) priteisti iš ieškovo J. K. 2000 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus M. K. (duomenys neskelbtini) korekcijos gydymo išlaidų; 5) priteisti iš ieškovo J. K. nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimą už 3 metus, sudarantį 16380 Eur; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus M. K. nuo pat gimimo iš esmės augo vien tik su atsakove, ieškovas sūnumi domisi epizodiškai, todėl nepilnametis emociškai žymiai stipriau susijęs su motina. Berniukas faktiškai gyvena kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini), yra paauglys, o tokio amžiaus vaikai yra jautrūs, reikalauja daug dėmesio, šiuo metu iš esmės formuojasi jų moralinių - dorovinių vertybių skalė, požiūris į gyvenimą ir kitus reiškinius, todėl atsakovė stengiasi atsakingai rūpintis sūnumi ir jo gerove. Atsakovė beveik visą savo laisvą laiką praleidžia su sūnumi, daug keliauja su berniuku, kartu daro namų darbus, siekia jam įskiepyti tinkamas dorovines bei moralines normas. Tuo tarpu, ieškovas iki šiol didelio susidomėjimo savo sūnumi nerodė, nesidomėjo nei fizine, nei psichologine jo būsena. Atsakovė žino sūnaus ne tik fiziologinius, bet ir socialinius sūnaus poreikius, tik ji gali pasirūpinti tinkamu jų tenkinimu ir saugumo, šilumos bei tinkamo vystymosi ir nuolatinės priežiūros sąlygų sūnui užtikrinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo nustatyti nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą su atsakove.

Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui iš ieškovo priteisimo. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad vertinant nepilnamečio M. poreikius, svarbu pasakyti, kad be būtinųjų poreikių berniukas taip pat turi papildomų poreikių, susijusių su jo gabumų lavinimu, bei specialiųjų, susijusių su sveikatos sutrikimais. Nepilnametis M. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 8 klasėje, jau eilę metų aktyviai užsiima tradiciniu karate sportu, užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę ir kainuoja 40 Eur per mėnesį. Taip pat papildomai yra apmokamos berniuko karatė varžybos, seminarai, kuriuose jis dalyvauja, kas per metus sudaro apie 110 Eur, papildomai kainuoja speciali karatė apranga, įvairūs maisto papildai ir t. t. Taip pat kiekvienais metais vasarą M. dalyvauja ir įvairiose sporto stovyklose, kur vien mokestis už stovyklą sudaro apie 230 Eur.

Papildomai be karatė užsiėmimų nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini) dešimtmetę muzikos mokyklą, kurioje mokosi groti akordeonu. Metams užsiėmimai kainuoja 198 Eur. Nuo 2017 m. spalio 5 d. M. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) universitete „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus, kas mėnesiui kainuoja 15 Eur. Atsakovė, siekdama lavinti sūnų, plėsti jo akiratį, pažinti kitas kultūras, kiekvienas metais du kartus į metus, žiemos ir vasaros atostogų metu su berniuku vyksta į įvairias pažintines keliones. 2015 m. ir 2016 m. vasario mėnesį atsakovė su sūnumi ir dabartiniu sutuoktiniu 7 dienas praleido Italijoje. 2017 m. vasario mėnesį šeima atostogavo Austrijoje, o vasarą vyko į piligriminę kelionę po Belgiją, Prancūziją ir Ispaniją. M. yra apdraustas ir studijų draudimu, kas metams kainuoja 695,07 Eur. Taip pat už berniuką yra mokamas draudimas ir nuo nelaimingų atsitikimų, įmokos kaina metams sudaro 34,20 Eur. Nepilnametis turi sveikatos sutrikimų, prieš kelis metus berniukui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), vaikui buvo paskirta griežta dieta, o šiuo metu yra reikalingas specialus maitinimas. Dėl to yra reikalingos papildomos išlaidos berniuko išlaikymui. Be to, berniukui yra (duomenys neskelbtini), kuri pasireiškia kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti augalams. Šiuo laikotarpiu vaikui taikomas medikamentinis gydymas. Atsakovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę bei nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 909 Eur.

Pasisakydama dėl šalių turtinės padėties, atsakovė nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį gauna apie 675 Eur darbo užmokesčio. Atsakovė yra sudariusi naują santuoką su L. G. Šeimai priklauso viena transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini); butas, (duomenys neskelbtini) bei bendrosios dalinės nuosavybės teise 10000/95200 dalys 9,5200 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė jau daugiau, kaip 10 metų negyvena su ieškovu, todėl duomenų apie jo finansinę padėtį, gaunamas pajamas, negali pateikti, tačiau atsakovės žiniomis, ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad Atsakovės darbinės pajamos per mėnesį yra apie 700 Eur, o Ieškovo apie 2000 Eur, atsakovė teismo prašo nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisti po 600 Eur (2/3 dalis) periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki sūnus sulauks pilnametystės., priteistas lėšas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka ir pavedant uzufrukto teise valdyti atsakovei.

Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsakovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui patiria dvejopas vienkartines išlaidas: susijusios su jo muzikinių gabumų lavinimu bei (duomenys neskelbtini) gydymu. Nepilnametis M. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) dešimtmetę muzikos mokyklą, kur mokosi groti akordeonu. Siekiant lavinti M. muzikos gabumus, buvo įsigytas panaudotas akordeonas (įsigyti naują akordeoną atsakovė neturi finansinių galimybių), kurio kaina yra apie 1000 Eur. Atsakovės manymu, ieškovas kaip berniuko tėvas turi pareigą prisidėti prie šio pirkinio, o kadangi ieškovo gaunamos pajamos yra daug didesnės nei Atsakovės, iš ieškovo priteistina 670 Eur (2/3 dalys vertės) piniginė suma, kompensuojant berniuko akordeono įsigijimo išlaidas.

Be to, šalių nepilnamečiui sūnui dėl (duomenys neskelbtini) yra atliekamas ortodontinis gydymas breketais. Už gydymą jau yra sumokėta virš 1000 Eur. Dėl gydymo kiekvieną mėnesį mažiausiai dvejus metus berniukui yra būtina lankytis pas stomatologą, vieno apsilankymo kaina 50 Eur. Pagal sudarytą gydymo planą M. K. (duomenys neskelbtini) gydymas preliminariai kainuos apie 3000 Eur. Ieškovas kaip berniuko tėvas turi pareigą prisidėti prie šių atsakovės patiriamų išlaidų, o kadangi ieškovo gaunamos pajamos yra daug didesnės nei atsakovės, iš ieškovo priteistina 2000 Eur (2/3 dalys vertės) piniginė suma, kompensuojant berniuko (duomenys neskelbtini) korekcijos išlaidas.

Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė nurodė, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėjo po 145 Eur. Viso per paskutinius trejus metus ieškovas sūnaus išlaikymui yra sumokėjęs 5220 Eur (36 mėn. x 145 Eur per mėnesį). Tuo tarpu berniuko poreikiai kaip ir kreipimosi su ieškiniu į teismą dieną, taip ir iki kreipimosi į teismą dienos, iš esmės yra tokie patys, todėl sūnaus poreikių tenkinimui atsakovė paskutinius trejus metus kiekvieną mėnesį taip pat išleisdavo apie 900 Eur. Įvertinus tai, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu yra lygios, ieškovo gaunamos pajamos yra beveik tris kartus didesnės nei atsakovės, R. G. vertinimu, ieškovas paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos turėjo pareigą prie sūnaus išlaikymo prisidėti ne 145 Eur, o 600 Eur suma. Viso per paskutinius trejus metus ieškovas sūnaus poreikių tenkinimui turėjo skirti 21600 Eur. Atsakovė ne kartą prašė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui skirtų didesnes pinigų sumas, tačiau ieškovas savavališkai, nors ir turėdamas visas finansines galimybes, sūnui teikė tokį išlaikymą, koks jo nuomone, yra reikalingas berniukui, o ne kiek yra faktiškai išleidžiama jo poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 16380 Eur (21600 Eur – 5220 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (tomas 1, e. b. l. 45-55).

Pasisakydamas dėl atsakovės prašomo išlaikymo priteisimo, ieškovas nurodė, jog jis reguliariai mokėjo vaiko išlaikymui 145 Eur per mėnesį. Toks išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių bendru susitarimu. Atsakovės teiginys, kad ji niekaip negalėjo susitarti su ieškovu dėl vaikui skirtos kasmėnesinio periodinio išlaikymo sumos padidinimo, yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, todėl jokių tai patvirtinančių įrodymų (sms žinučių, ieškovui adresuoto prašymo dėl išlaikymo padidinimo ar pan.) atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovo teikiamas išlaikymas iki priešieškinio pareiškimo atsakovę tenkino ir buvo pakankamas vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovas nurodė, jog nesutinka su konkrečiais atsakovės nurodytais nepilnamečio sūnaus poreikiai bei jiems patenkinti reikalingomis sumomis. Pasak ieškovo, jam nesuprantama atsakovės nurodoma 240 Eur per metus suma sūnaus gimtadieniui, 270 Eur per metus suma kompiuteriui, 203 Eur per metus išlaidos buitinės technikos atnaujinimui. Nepagrįstai į vaiko poreikius yra įtraukiamos atsakovės sutuoktinio automobilio eksploatacijos išlaidos, mokestis už televizijos ir interneto paslaugas, studijų draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išlaidos (studijų draudimas, nors ir sudarytas nepilnamečio vaiko M. K. interesais, yra priskirstinas prie atsakovės atsakomybe priimtų sprendimų, nes turėjo būti derintas su ieškovu bei gautas jo pritarimas, tokiu būdu studijų draudimas negali būti įtraukiamas į vaiko poreikius; taip pat, kaip ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kurio sutartis sudaryta atsakovės sutuoktinio L. G. naudai, o nepilnamečio vaiko M. K. draudimo sutartis yra tik papildoma sutartis prie šios pagrindinės sutarties. Ieškovo manymu, atsakovės nurodomos išlaidos kirpimo paslaugoms (204 Eur per metus), maistui, aprangai, sveikatai, laisvalaikiui yra pernelyg didelės, o išlaidos gyvenamajam būstui, mokslui – neįrodytos.

Ieškovas nurodė, jog šalims susitarus dėl atsakovo teikiamo 145 Eur per mėnesį išlaikymo, ginčo dėl išlaikymo dydžio niekada nebuvo. Be to, ieškovas kiekvieną mėnesį tam tikrą dienų skaičių praleidžia su sūnumi ir per šias dienas vaikui taipogi teikiamas ieškovo išlaikymas, kuris sudaro apie 70 Eur, todėl bendrai ieškovo sūnui M. skirtas išlaikymas priešieškinio padavimo dienai sudaro apie 200 Eur per mėnesį, į šią sumą neįtraukiant dovanų vaikui, poilsinių kelionių ir kitų išlaidų.

Ieškovas nemato būtinumo ir pareigos analizuoti kiekvieną iš priešieškinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovės nurodomų jiems patenkinti reikalingų išlaidų, nes jų išvardijimas ir apskaičiavimas tik įrodo atsakovės siekį bet kokia kaina pagrįsti reikalavimą priteisti iš atsakovo 600 Eur kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 650 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė nepateikė teismui savo sąskaitos apyvartos balanso, kas turi būti vertinama kaip atsakovės atsisakymas teikti teismui duomenis apie gaunamas pajamas; be to, būdama tarnautoja, atsakovė privalo teikti deklaracijas apie gaunamas pajamas, tokių deklaracijų teismui taip pat nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė, kad jos pajamos sudaro tik 650 Eur per mėnesį ir jos turtinė padėtis (vertinant atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąją turtą) yra bloga. Sutiktina ir atsakovės pastebėjimu, kad nei vienas iš tėvų negali teisintis tuo, kad gauna mažas pajamas, nes privalo stengtis gauti didesnes pajamas, tačiau tai taikytina ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė siekia ir siekė gauti didesnes pajamas, negu ji gauna dabar, todėl ji negali teisintis tuo, kad jos pajamos nėra pakankamos vaikui išlaikyti lygiomis dalimis kartu su ieškovu.

Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai. Taigi, šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius apskaičiavimus, iš kurių teismas gali spręsti, kiek konkrečiai lėšų yra išleidžiama atskiriems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį:

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui, atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt? bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus – 8,5 Lt? mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, – 5,4 Lt? Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio „Mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymas“ 2 dalyje nustatyta, kad vienos dienos maitinimo kainos vienam mokiniui sudaro: 1) 2,6 procento minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio suma pietums? 2) 1,2 procento MGL dydžio suma pusryčiams? 3) 6 procentų MGL dydžio suma maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jeigu yra kalbama apie „Nemokamų pietų, pusryčių bei maitinimo vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 01 d. įsakymu Nr. V714 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 priede nustatyta maisto produktų paros norma vaikui. Tai reiškia, kad vaiko maitinimui mėnesio išlaidas siekia apie 200 Eur. Nurodomų dokumentų pagrindu darytina išvada, kad vaiko maitinimosi kainos vienai dienai nėra didesne kaip 7,00 Eur. Ieškovas vertina, kad tai yra minimalios, protingos, fiziologiškai patvirtintos išlaidos vaiko maitinimui.

Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą yra užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y., teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovas vertina, kad vaiko teisę į gyvenamąjį bustą visiškai realizuota arba gali būti realizuota, priimant sprendimą arba nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove, arba kartu su ieškovu. Tai, kad pateikiant priešieškinį atsakovė sudarė tariamą suvestinę, kur yra tariamai nurodoma būsto išlaikymo suma, tačiau tiesiogine prasme, teiktas apskaičiavimas turi aiškiai išreikštą tikslą tariamai pagrįsti teikiamą reikalavimą, nors iš pateiktų priedų akivaizdu, kad už butą ir jo patarnavimą moka buto savininkas, ir nei ieškovė, nei nepilnametis vaikas neturi nieko bendro su šiuo turtu. Dėl šios priežasties atsakovė negali reikšti reikalavimų, nesusijusių su jai nuosavybės teisę priklausančiu turtu ir neturinčiu nieko bendro su vaiku. Kaip tai susiję su vaiko poreikių nustatymu ir apibrėžimu, ieškovui nėra suprantama, nes atsakovė neturi nei nuomos sutarties, nei atliktų jos vardu mokėjimų už butą bei už paslaugas butui? ieškovas neprivalo už atsakovę atlikti apskaičiavimų ir grįsti jos reikalavimą sanitarinėmis normomis būtent vaikui, o ne suaugusiam, todėl ieškovas pagrįstai teigia, kad šioje dalyje atsakovė negali kelti ieškovui reikalavimų, jeigu tik jų apimtis ir suma nebus pagrįsti įrodymais.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant šiuos vaiko poreikius, atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orientaciniais kriterijais, nustatant šias normas, gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas – 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) – 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas – 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) – 3 vienetai 3 metams ir kt. Ieškovas vertina, kad tai gali būti minimalios normos, nustatančios vaiko poreikius, bet kuriuo atveju, ieškovo manymu, išlaidos vaiko aprangai neturėtų viršyti 40 Eur per mėnesį.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7–16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, popamokinę priežiūrą ir veiklą, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Teismų praktikoje išlaidos šiems poreikiams patenkinti įrodinėjamos pateikiant suvestines išlaidų, skirtų mokymosi priemonėms (knygoms, sąsiuviniams, rašymo priemonėms, pratyboms ir kt.) įsigyti, transporto išlaidas ir kitus įrodymus. Atsakovė klaidina teismą dėl aplinkybių susijusių su vaiko poreikiais mokslui ir nepateikia teismui patiriamas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintina, kad atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikiu mokslui, buvimo.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Nagrinėjamu atveju ieškovui nėra žinoma, kad šalių nepilnamečiui sūnui būtų nustatinėjami specialūs poreikiai dėl sveikatos. Ieškovas sutinka, kad vaikas įprastai gali sirgti sezoninėmis ligomis, todėl sūnaus sveikatos priežiūrai reikalingas papildomas išlaidas įvertina 15 Eur per mėnesį suma. Tuo atveju, jei dietinis maitinimas vaikui buvo rekomenduotas dėl atsakovės organizuoto ir atliekamo vaiko maitinimo, ji privalo prisiimti sau visą atsakomybę dėl netinkamos vaiko sveikatos priežiūros. Kol nėra atsakymo apie (duomenys neskelbtini) suformavimo priežastis, negalima teisingai išspręsti ir priimti sprendimą dėl pareikšto ieškovės reikalavimo pagrįstumo šioje dalyje.

Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Ieškovas vertina, kad atsakovės nurodomi poreikiai šioje dalyje yra idealizuojami, nes neatspindi šių poreikių sąsajos su tėvų turtinę padėtimi.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, ieškovas daro išvadą, kad atsakovė niekaip nepagrindė savo reikalavimo priteisti iš ieškovo J. K. nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui 600,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, neįrodė reikalavimo sąsajos ir proporcingumo su kiekvieno iš tėvų turtinė padėtimi, taip pat, sąmoningai nutylėjo, kokia dalimi pati atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Pasak ieškovo, akivaizdu, jog nepilnamečiui vaikui kasmėnesinis periodinis išlaikymas neviršija 400 Eur sumos, todėl nurodyta apimtimi ir turi būti svarstomas vaikui teikiamo išlaikymo mastas ir kiekvieno iš tėvų dalyvavimas šiame išlaikyme.

Ieškovo manymu, atsakovės reikalavimas dėl 670 Eur akordeono įsigijimo išlaidų priteisimo yra atmestinas, kadangi atsakovė nepateikė teismui ir ieškovui jokių įrodymų apie tai, kada ir už kokią sumą muzikos instrumentas yra pirktas. Negali būti laikomas įrodymu teismui pateiktas reklamos skelbimas, kuriame deklaruojamas pardavėjo noras gauti tam tikrą pinigų sumą už akordeoną. Pats faktas, kad nepilnametis vaikas lanko muzikos pamokas, nelegalizuoja ir nepagrindžia šio reikalavimo pagrįstumo.

Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nurodo, kad jos išlaidos vaiko išlaikymui per paskutinius trejus metus sudarė 900 Eur per mėnesį, tačiau pačios atsakovės gaunamas pajamas sudaro tik 650 Eur, t. y., atsakovės gaunamos pajamos neleidžia teikti nurodomo dydžio išlaikymo. Atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013) nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi nurodomos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (cituotoje civilinėje byloje kasmėnesinis periodinis išlaikymas visiškai nebuvo teikiamas, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl išlaikymo teikimo, vaikams buvo diagnozuota negalia ir pan.). Ieškovas pakartotinai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jo teikiamas nepilnamečiui vaikui išlaikymas periodinėmis išmokomis po 145 Eur per mėnesį buvo šalių suderintas tarpusavyje, išlaikymas buvo mokamas nuolat be jokių pertraukų ir vėlavimų į atsakovės sąskaitą, t. y., buvo jai žinomas ir priimtinas. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl didesnio išlaikymo dydžio priteisimo. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaiko poreikių ir toks atsakovės elgesys įrodo, kad vaiko poreikius ieškovas nuolat pilnai patenkino. Esant šiam konstatavimui ir nesant ginčo dėl vaiko poreikių apimties ir išlaikymo dydžio, konstatuoti ir pripažinti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nėra jokio pagrindo (tomas 2, e. b. l. 1-10).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje papildomai nurodė, jog atsakovė R. G., sutuoktinis L. G. ir nepilnametis sūnus M. K. gyvena atsakovės sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiui M. yra skirtas atskiras, paauglio poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Nepilnametis M. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (reikalingos papildomos išlaidos muzikos instrumentui įsigyti), karatė treniruotes (dalyvauja varžybose, seminaruose, stovyklose, yra reikalinga speciali apranga, papildomos išlaidos) ir (duomenys neskelbtini) būrelio užsiėmimus. Atsakovės R. G. teigimu, nepilnametis M. turi sveikatos problemų: jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (paskirta dieta, reikalingas specialus maitinimas), (duomenys neskelbtini) (pavasarį yra taikomas medikamentinis gydymas), reikalingos odontologo - ortodonto paslaugos. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio M. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina atsakove R. G., o iš tėvo ieškovo J. K. būtų priteistas išlaikymas vaikui, įvertinus jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų išlaikymo dydis, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga (2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 664 - MMA nuo 2016 m. liepos 1 d. - 380 Eur). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato išlaikymo vaikui dydžio viršutinių ribų - abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai yra atsakingi už vaiko poreikių užtikrinimą; vertintinos ne tik tėvų galimybės, bet jų pastangos užtikrinti vaiko interesus. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį - sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis dydis; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis M. K. yra specialiųjų ugdymo bei sveikatos poreikių turintis (duomenys neskelbtini) metų paauglys; ieškovas J. K. yra dirbantis, gaunantis didesnes negu vidutinis darbo užmokestis pajamas, neturintis daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų. I. J. K., jo ir atsakovės teigimu, sūnaus M. išlaikymui nuo 2008 metų moka po 145 Eur per mėnesį - toks teikiamo išlaikymo dydis nėra pakankamas užtikrinti net minimalius, būtinus (duomenys neskelbtini) metų paauglio poreikius (tomas 1, e. b. l. 176).

Teismo posėdžių metu ieškovas J. K. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu nesutiko iš dalies.

Atsakovė R. G. pareikštą priešieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti, su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies.

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta nepilnamečio M. K. nuomonė. Berniukas nurodė, jog gyvena su motina bei jos sutuoktiniu (patėviu), su kuriais gerai sutaria. Taip pat gerai sutaria su tėvu bei jo sutuoktine. Šalys skyrium gyvena jau 11 metų. M. K. paaiškino, jog prasidėjus teismams, pradėjo dažniau matyti tėtį, t. y. kas antrą savaitgalį. Paauglys nurodė, jog jam patinka susitikimų su tėčiu metu leidžiamas laikas. Jie vyksta į kiną, vasaros metu važiuoja prie jūros, į Druskininkus. Paprastai su tėčiu susitinka kas antrą savaitgalį. Dažniau susitikti nenorėtų, vaikui taip tinka. Susitikimų darbo dienomis nelabai norėtų, kadangi jam reikia suspėti paruošti pamokas, kitus darbus padaryti. Šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog po pamokų yra užimtas, lanko įvairius užsiėmimus ir tik pirmadienis jam yra laisvas. Su tėčiu savaitgaliais susitinka penktadieniais vakare ir bendrauja iki sekmadienio vakaro, taip pat susitinka per atostogas. Nepilnametis nurodė, pradėjęs dirbti restorane padavėju (dirbantis vieną dieną per pietus, kitą dieną – vakare), planuojantis dirbti ir per vasaros atostogas. Šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog Šv. Kalėdas norėtų praleisti su mama, Naujuosius metus – su tėčiu, Kalėdų atostogas gal po ½ dalį su abiem tėvais, rudens ir pavasario atostogas labiau norėtų praleisti su mama. Tėčio gimtadienį norėtų praleisti su tėčiu, o mamos – su mama, savo gimtadienių šiuo metu K. nurodė lankantis muzikos bei karatė užsiėmimus; muziką jau planuojantis baigti, liksianti tik karatė. Vaikas paaiškino, jog savo ateitį ketintų sieti su verslu, maisto gaminimu, tačiau tęstų sportą (karatė užsiėmimus), ateityje planuotų treniruoti vaikų grupes. Šalių nepilnametis sūnus taip pat atsakė į užduotus klausimus, susijusius su jo finansiniais poreikiais, jų tenkinimu reikalingomis sumomis bei nurodė, kad abu iš tėvų prisideda prie jo išlaikymo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai dalyvavo 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo išklausyta šalių nepilnamečio vaiko nuomonė. Kituose teismo posėdžiuose Tarnybos specialistai nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateikti prašymai bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 57), tačiau šalys ir po santuokos nutraukimo faktiškai gyveno kartu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo J. K. ir atsakovės R. V. (šiuo metu – G.– tomas 1, e. b. l. 58) sūnus (tomas 1, e. b. l. 56).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su ieškovu kartu nebegyvena, yra sudariusi naują santuoką, o šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su atsakove. R. G. nurodė, jog ją ir nepilnametį sūnų M. K. sieja itin glaudus emocinis ryšys, atsakovė daug laiko praleidžia su sūnumi, siekia įskiepyti jam tinkamas dorovines bei moralines vertybes, rūpinasi jo fiziologinių bei socialinių poreikių patenkinimu. Dėl šios priežasties atsakovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog gyvena su motina, su tėvu periodiškai susitinka, tokia tvarka jį pilnai tenkina.

Išvadą teikianti institucija palaikė atsakovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo prieštarauti, jog šalių nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (tomas 1, e. b. l. 176).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsakovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą nustato kartu su atsakove R. G. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, nustatytina ieškovo bendravimo su sūnumi M. K. tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindų riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, nustatytina maksimali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius. Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ((duomenys neskelbtini) amžiaus), todėl jau pats gali išdėstyti savo poziciją ir pageidavimus dėl konkretaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu laiko bei savo užimtumo popamokinėje veikloje, kuris nuolat kinta.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliais: ieškovas prašo nustatyti, jog jis bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovė su tokia siūloma bendravimo tvarka sutinka iš dalies, nurodydama, jog ieškovas turėtų bendrauti su sūnumi nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. Šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog penktadienį po pamokų lanko muzikos mokyklą, grįžta į namus apie 17.30-18 val., todėl kartais nelabai suspėja todėl gal būtų geriau, jei su tėvu susitiktų šeštadienį ryte, tačiau vaikas taip pat paaiškino, jog pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką faktiškai su tėvu bendrauja savaitgaliais, susitikdamas penktadienį vakare. Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo tiek pagal šį, tiek ir pagal kitus prašomus punktus, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nustatytina maksimali tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, todėl tarp šalių esant ginčui dėl to, kurią valandą tėvas turėtų paimti ar grąžinti sūnų, teismas bendravimą nustato tokiu būdu, kad tėvui bendrauti su vaiku tektų kuo ilgesnis laikas (t. y., tarp šalių esant ginčui, nustatoma ankstyvesnė vaiko paėmimo valanda bei vėlyvesnė vaiko grąžinimo valanda). Teismo vertinimu, vaikui esant beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, grįžimas į gyvenamąją vietą 20-21 val. nepažeistų vaiko interesų bei nesutrikdytų jo dienotvarkės. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus jau yra baigęs muzikos mokyklą ir muzikos užsiėmimų penktadieniais nebelanko, teismas ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais tenkina, nustatydamas, jog ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (pradedant bendrauti antrą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sūnų iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

Dėl bendravimo darbo dienomis: atsižvelgdamas į aplinkybę, jog teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečio sūnaus užimtumas po pamokų yra pasikeitęs nei buvo tuo metu, kuomet teisme buvo išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė, t. y., sūnus nebelanko užsiėmimų muzikos mokykloje, taip pat jokių kitų būrelių, išskyrus karate užsiėmimus, siekdamas užtikrinti maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą, teismas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis tenkina, nustatydamas, jog tą savaitę, kai tėvui nepriklauso bendravimas su vaiku savaitgalį, ieškovas turi teisę dvi dienas (atsižvelgiant į sūnaus užimtumą bei vykdomą popamokinę veiklą) bendrauti su sūnumi, pasiimdamas sūnų pasibaigus ugdymo užsiėmimas arba 17.00 val. iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamą vietą tą pačią dieną 20.00 val. Šalims nesutariant geranoriškai, tėvo ir sūnaus bendravimas yra nustatomas antradienį ir ketvirtadienį.

Dėl bendravimo vaiko atostogų metu: nustatant maksimalią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu tenkinamas, nustatant, jog J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sūnumi praleisti ½ vaiko švietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau šis terminas negali būti mažesnis kaip 28 (dvidešimt aštuonios) kalendorinės dienos, iš kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 kalendorinių dienų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog jos darbovietėje atostogų grafikai yra tvirtinami balandžio 1 dienai, todėl ji norėtų, kad apie planuojamas atostogas ieškovas praneštų prieš 3 mėnesius, t. y., iki balandžio 1 d. Ieškovas paaiškino, kad informaciją apie galimybę pasinaudoti poilsio namų pajūryje paslaugomis jis gauna iki gegužės 1 dienos, todėl neturi galimybių jau balandžio 1 dieną žinoti savo planuojamo atostogų laiko. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimo priėmimo metu (teismo sprendimas priimamas 2020 m. balandžio 1 dieną) nebėra galimybės užtikrinti, kad atsakovas apie savo atostogas bei planuojamą bendravimą su vaiku atsakovę informuotų prieš 3 mėnesių terminą, o ieškovo siūlomas 2 savaičių informavimo apie planuojamas vasaros atostogas terminas, teismo vertinimu, nėra pakankamas ir nesudaro galimybių atsakovei planuoti savo atostogas, teismas sprendžia, kad apie planuojamą vasaros atostogų su sūnumi laiką ieškovas turėtų atsakovę informuoti iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos.

Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikas kiekvienam iš tėvų yra dalijamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant jog iki vaiko pilnametystės yra likę tik (duomenys neskelbtini) metų pavasario, rudens, žiemos atostogos ir 2021 metų pavasario atostogos (šalių nepilnametis sūnus pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini)), nustatytina, kad 2020 metų pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, 2020 metų rudens atostogas - su tėvu, 2020 metų žiemos atostogas vaikas praleidžia su motina, o 2021 metų pavasario atostogas – su tėvu.

Dėl bendravimo švenčių dienomis: tarp šalių nesant esminio ginčo, teismas nustato, jog J. K. bendrauja su sūnumi šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

1.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

1.2. antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

1.3. ieškovo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

1.4. vaiko gimimo dieną, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

1.5. Tėvo dieną, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo -11.00 val. iki 21.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

1.6. Motinos dieną - vaikas M. K. praleidžia su Motina.

Teismas taip pat nustato, jog: 1) ieškovas privalo užtikrinti, kad per ieškovui nustatytas bendravimo dienas, sūnus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje; 2) vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, ieškovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sūnų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie bet kokius sūnaus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant; 3) vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui prieš 3 dienas; 4) šalys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartą bendravimo su vaiku tvarką, informuoti viena kitą nepagrįstai nedelsdamos; 5) atsakovės atostogų su sūnumi metu ieškovo bendravimo su vaiku darbo dienomis bei savaitgaliai tvarka netaikoma.

Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus, ieškovo patikslinto ieškinio 2.6 punkte numatyto reikalavimo teismas netenkina, išaiškindamas, jog tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, planuojant išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, yra reikalingas kito itėvų sutikimas. Tarp šalių kilus ginčui, šiuos klausimas sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnis), o klausimai dėl vaiko grobimo yra sprendžiami, esant konkrečiai situacijai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iki M. K. pilnametystės yra likę kiek daugiau, nei vieneri metai, teismas vadovaudamasis CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria leisti teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Eur, mokamų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog su šiuo atsakovės reikalavimu sutinka iš dalies, t. y., sutinka teikti nepilnamečiui sūnui 200 Eur per mėnesį išlaikymą, kurį faktiškai ir teikia jau keletą mėnesių .

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiui sūnui M. K. (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų, t. y., šalių nepilnamečiui sūnui iki pilnametystės yra likę (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai.

Atsakovė, teikdama priešieškinį, prašė teismo priteisti iš ieškovo išlaikymą po 600,00 Eur per mėnesį. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė pateikė sūnaus poreikių lentelę (tomas 1, e. b. l. 49-49), kurioje nurodė, jog sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 900,00 Eur suma (apie 10875 Eur per metus), kurią sudaro: 1) mokyklos uniforma (5,42 Eur per mėnesį arba 65,00 Eur per metus); 2) stomatologas (dantų traukimas, taisymas) (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus); 3) įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai (2,88 Eur per mėnesį arba 34,50 Eur per metus); 4) saugojimo spintelės mokykloje nuoma, mokama kartą per metus (2,39 Eur per mėnesį arba 28,67 Eur per metus); 5) vadovėliai, pratybos, knygos ir kt. (5,83 Eur per mėnesį arba 70,00 Eur per metus); 6) mokymosi priemonės (kanceliarinės prekės, sąsiuviniai, teptukai) (8,33 Eur per mėnesį arba 100,00 Eur per metus); 7) sportinė apranga ir sportinė avalynė (11,42 Eur per mėnesį arba 137,00 Eur per metus); 8) sporto renginiai (karatė varžybos, seminarai) (9,17 Eur per mėnesį arba 110,00 Eur per metus); 9) sporto stovyklos (19,17 Eur per mėnesį arba 230,00 Eur per metus); 10) maitinimas mokykloje (80,00 Eur per mėnesį arba 800,00 Eur per metus); 11) įmokos į klasės fondą (renginiai, ekskursijos) (6,67 Eur per mėnesį arba 60,00 Eur per metus); 12) drabužiai (43,75 Eur per mėnesį arba 525,00 Eur per metus); 13) avalynė (12,50 Eur per mėnesį arba 150,00 Eur per metus); 14) patalynė (3,33 Eur per mėnesį arba 40,00 Eur per metus); 15) higienos priemonės, sanitarinės priemonės, vitaminai (8,11 Eur per mėnesį arba 97,33 Eur per metus); 16) muzikos mokykla (22,00 Eur per mėnesį arba 198,00 Eur per metus); 17) laisvalaikis, pramogos savaitgaliais, filmai, spektakliai, atrakcionai ir kt. (10,67 Eur per mėnesį arba 128,00 Eur per metus); 18) gimtadienio šventė ir dovanos M. (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus); 19) kišenpinigiai (20,00 Eur per mėnesį arba 240,00 Eur per metus); 20) transportas (mėnesinis bilietas) (6,00 Eur per mėnesį arba 72,00 Eur per metus); 21) kitos išlaidos (gėlės mokytojams, draugų gimtadieniai, dovanėlės ir kt.) (10,00 Eur per mėnesį arba 120,00 Eur per metus); 22) karate treniruotės (40,00 Eur per mėnesį arba 385,00 Eur per metus); 23) maistas namuose, komunalinės paslaugos, internetas, televizija (vaikui tenkanti 1/3 dalis) (200,00 Eur per mėnesį arba 2400,00 Eur per metus); 24) kirpimo paslaugos (17,00 Eur per mėnesį arba 204,00 Eur per metus); 25) telefonas (15,00 Eur per mėnesį arba 180,00 Eur per metus); 26) kompiuteris (22,50 Eur per mėnesį arba 270,00 Eur per metus); 27) automobilis (techninė apžiūra, degalai, remontas – vaikui skaičiuojama 1/3 dalis) (44,67 Eur per mėnesį arba 536,00 Eur per metus); 28) išlaidos vaiko žiemos atostogoms, kelionėms (83,33 Eur per mėnesį arba 1000,00 Eur per metus); 29) išlaidos vaiko vasaros atostogoms, kelionėms (60,42 Eur per mėnesį arba 850,00 Eur per metus); 30) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (2,85 Eur per mėnesį arba 34,20 Eur per metus); 31) studijų draudimas (57,92 Eur per mėnesį arba 695,07 Eur per metus); 32) būrelis „(duomenys neskelbtini)“ (15,00 Eur per mėnesį arba 135,00 Eur per metus); 33) buitinės technika (atnaujinimas ir/ar remontas – vaikui tenkanti 1/3 dalis) 17,00 Eur per mėnesį arba 203,00 Eur per metus).

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, pasisakydamas dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, atsakovas nurodė, jog didžioji dalis atsakovės nurodomų sumų, yra nepagrįstai priskiriamos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, dalis sumų yra nurodomos nepagrįstai didelės. Ieškovas sutiko ir neginčijo tik atsakovės nurodomų išlaidų higienos priemonėms, sanitarinėms priemonėms, vitaminams (8,11 Eur per mėnesį arba 97,33 Eur per metus), laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais, filmams, spektakliams, atrakcionams ir kt. (10,67 Eur per mėnesį arba 128,00 Eur per metus), mėnesiniam transporto bilietui (6,00 Eur per mėnesį arba 72,00 Eur per metus) ir karatė treniruotėms (40,00 Eur per mėnesį arba 385,00 Eur per metus).

Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, teismo posėdyje, kuriame buvo pasisakoma dėl išlaikymo dydžio, ieškovas nedalyvavo, tačiau jo atstovas atstovaujamojo poziciją, išdėstytą tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir išsakytą parengiamųjų teismo posėdžių metu, palaikė bei patikslino, nurodydamas, jog mokyklos uniformai per metus turėtų būti skiriama iki 50,00 Eur, vadovėliams ir pratyboms – 40-50 Eur, maitinimui mokykloje – 60,00 Eur per mėnesį, stomatologo paslaugos šalių nepilnamečiui sūnui gali būti teikiamos ir poliklinikoje, kur danties ištraukimas kainuoja 2,50 Eur. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovės numatytas išlaidas sporto stovykloms ieškovas sutiktų dengti mokėdamas 20 procentų atsakovės nurodomos sumos (kas sudarytų 46,00 Eur per metus). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas neginčijo atsakovės nurodomos saugojimo spintelės nuomos kainos ir su ja sutiko.

Atsakovė, siekdama pagrįsti nepilnamečio sūnaus poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, išrašus iš sūnaus ligos istorijos, pažymas, susijusias su vaiko lankoma popamokine veikla bei kitus įrodymus.

Tiek pateiktame priešieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sūnaus maitinimui mokykloje yra reikalinga apie 80 Eur per mėnesį, dar apie 200 Eur per mėnesį yra skiriama mastui namuose, komunalinėms paslaugoms, internetui, bei televizijai apmokėti (1/3 vaikui tenkanti dalis). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu su atsakovės nurodytomis sumomis nesutiko bei paaiškino, kad į šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę įtrauktos sumos maitinimui yra pernelyg didelės, neatitinkančios realybės. Pasak ieškovo atstovo, nepilnamečio vaiko maitinimui mokykloje turėtų būti skiriama iki 60 Eur per mėnesį.

Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, 3,50 Eur per dieną suma išlaidoms pietums mokykloje, pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų 77 Eur per mėnesį (3,5 Eur) x 22 darbo dienos per mėnesį). Teismo vertinimu, apie 100 Eur sumą galėtų sudaryti išlaidos vaiko maitinimui namuose, todėl teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 180 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus maitinimui.

Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. K. gyvena kartu su motina (atsakove) bei jos sutuoktiniu L. G., jam priklausančiame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nepaisant to, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o jos sutuoktiniui, R. G. pagrįstai į vaiko poreikius įtraukia 1/3 dalį patiriamų išlaidų būsto komunaliniams mokesčiams bei mokesčiams už internetą ir televiziją apmokėti. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patiriamas išlaidas gyvenamojo būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (tomas 1, e. b. l. 135-138), kurios vidutiniškai sudaro: 106,74 Eur (SEB surenkamoji sąskaita už komunalinės paslaugas) + 110,50 Eur (UAB Elektroninių mokėjimų agentūra) + 71,19 Eur (UAB „Lietuvos dujų tiekimas) + 39,90 Eur (827 DNSB) + 30,36 Eur (AB Telia Lietuva), tokiu atveju vidutinė bendra per mėnesį mokama suma už komunalines, interneto ir televizijos paslaugas vidutiniškai sudarytų 358,69 Eur, o vaikui tenkanti 1/3 dalis sudarytų apie 120 Eur. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovė yra pateikusi duomenis apie mokesčius už šildymą žiemos sezonu (tomas 1, e. b. l. 135, 137), o šiltuoju metų sezonu šios išlaidos yra mažesnės, teismas vaikui tenkančią 1/3 dalį komunalinių mokesčių sumažina ir protingomis bei pagrįstomis pripažįsta 100 Eur per mėnesį išlaidas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti.

Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog sūnaus drabužiams per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 43,75 Eur suma, avalynei – apie 12,50 Eur, mokyklinei uniformai – 5,42 Eur, sportinei aprangai – 11,42 Eur, kas iš viso sudarytų apie 73,09 Eur per mėnesį. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius drabužių bei avalynės įsigijimą. Ieškovas su šia atsakovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, jog jo manymu, išlaidos drabužiams neturėtų viršyti 40 Eur per mėnesį. Tokią savo poziciją ieškovas grindė Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimais“. Spręsdamas dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus drabužiams ir avalynei dydžio nustatymo, teismas pažymi, jog ieškovo nurodoma Lietuvos higienos norma HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d., be to, šiame teisė akte buvo nustatytos minimalios vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, vertina, jog tikėtina, kad beveik (duomenys neskelbtini) metų paauglio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 70 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas mokykloje nešioja uniformą, yra paauglys, aktyviai sportuoja (reikalinga sporto apranga ir avalynė), auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 70 Eur.

Tarp šalių nesant ginčo, teismas įrodytomis pripažįsta 8,11 Eur išlaidas higienos prekėms, sanitarinėms priemonėms, vitaminams, 6,00 Eur mėnesiniam transporto bilietui ir 10,67 Eur išlaidas laisvalaikiui, pramogoms (CPK 178 straipsnis, 187 straipsnis).

Į vaiko poreikius atsakovė įtraukė 44,67 Eur per mėnesį išlaidas automobiliui (techninei priežiūrai, degalams, remontui). Ieškovas su šiomis išlaidomis nesutiko. Teismas, sutikdamas su ieškovo argumentais, jog automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovės sutuoktiniui, todėl būtent savininkui tenka pareiga rūpintis jo priežiūra, remontu bei technine priežiūra, tačiau kartu atsižvelgdamas į aplinkybę, jog automobilis yra naudojamas ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams (teismo posėdžio metu nepilnametis nurodė, jog mama ar patėvis nuveža jį varžybas, stovyklas, šeima vyksta į sodybą, Trakus, prie jūros ir pan.) ir tam yra patiriama išlaidų kurui įsigyti, šias ieškovės nurodomas išlaidas sumažina iki 20 Eur per mėnesį.

Atsakovė į sūnaus poreikių lentelę įtraukė 20,00 Eur per mėnesį išlaidas vaiko kišenpinigiams. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nesutiko, kad ši suma būtų įtraukta į sūnaus poreikių lentelę, tačiau nurodė, jog kiekvieną kartą bendraudamas su sūnumi, duoda jam kišenpinigių. Teismo posėdžio metu pats nepilnametis patvirtino, kad mama duoda pinigų maistui mokykloje, o tėtis kiekvieną kartą (paprastai 2 kartus per mėnesį) duoda po 20 Eur kišenpinigių. Atsižvelgiant į šalių bei jų nepilnamečio vaiko paaiškinimus, vaiko amžių, teismas vertina, jog atsakovės nurodomos 20,00 Eur per mėnesį išlaidos sūnaus kišenpinigiams pripažintinos pagrįstomis.

Atsižvelgiant į tai, jog apklaustas teisme, M. K. nurodė, jog turi savo mėgstamą kirpyklą, kurioje kirpimas kainuoja 20 Eur, plaukus kerpa 1 kartą per 2 mėnesius, teismas atsakovės nurodomas išlaidas kirpimo paslaugoms sumažina nuo 17,00 Eur iki 10,00 Eur per mėnesį.

Nepaisant to, jog iš bylos duomenų matyti, kad 2017 metų sąskaitos už M. K. suteiktas mobilaus ryšio paslaugas sudaro 5-10 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 120-123), o vėliausios sąskaitos viršija 30 Eur per mėnesį sumą (tomas 4, e. b. l. 129-134), teismas, atsižvelgdamas į visuotinai skelbiamas mobiliojo ryšio operatorių kainas, protingomis ir pagrįstomis pripažįsta atsakovės nurodomą 15,00 Eur per mėnesį sumą (25 lentelės punktas).

Nesant byloje pateiktų įrodymų apie tai, jog po kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos buvo įsigytas kompiuteris (byloje pateikti duomenys apie kompiuterio įsigijimą 2015 metais), taip pat nepilnamečiui nurodžius, jog nei planšetės, nei personalinio kompiuterio jis šiuo metu neturi, anksčiau kompiuterį turėjo, tačiau jis sulėtėjo ir šiuo metu kompiuteriu berniukas nesinaudoja, teismas atsakovės nurodytas 22,50 Eur išlaidas kompiuterio įsigijimui pripažįsta neįrodytomis.

Įrodytomis, protingomis ir atitinkančiomis visuotinai žinomas kainas, teismas pripažįsta atsakovės nurodomas 2,39 Eur išlaidas saugojimo spintelės nuomai mokykloje (tomas 1, e. b. l. 119), 8,33 Eur išlaidas kanceliarinėms mokymosi priemonėms (tomas 1, e. b. l. 117). Taip pat į vaiko poreikius teismas įtraukia 10 Eur per mėnesį sumą buities prekėms bei išlaidoms (patalynė, įv. buities prekės ir pan.) bei 10,00 Eur per mėnesį kitas išlaidas (gėlės mokytojams, draugų gimtadieniai, dovanėlės ir pan.)

Apklausiamas teismo posėdžio metu šalių nepilnametis sūnus nurodė, jog po keletą eurų yra renkama mokykloje ir šios lėšos panaudojamos ekskursijoms apmokėti, taip pat yra reikalinga įsigyti pratybas. Teismui pateiktoje poreikių lentelėje atsakovė nurodė, jog šioms išlaidoms yra reikalinga apie 12,50 Eur (6,67 Eur + 5,83 Eur) per mėnesį, kas sudarytų 150,00 Eur per metus. Siekiant patvirtinti nurodytas išlaidas, atsakovė pateikė teismui sąskaitos išrašą, patvirtinantį, patirtas išlaidas knygyne, sudarančias iš viso 24,42 Eur (tomas 1, e. b. l. 118). Jokių kitų šias išlaidas ginčo laikotarpiu patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovas su atsakovės nurodytomis išlaidomis į klasės fondą nesutiko, nurodydamas, jog tokio pobūdžio rinkliavos yra neteisėtos, o jo atstovas, pasisakydamas teismo posėdžio metu, nurodė, jog išlaidos vadovėliams, knygoms, pratyboms galėtų sudaryti ne daugiau 40-50 Eur per metus. Įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus išdėstytas aplinkybes, apie tai, jog mokykloje yra vykstama į ekskursijas, kurioms yra skiriama po keletą eurų per mėnesį, yra reikalinga įsigyti pratybas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė į bylą pateikė įrodymus patvirtinančias gerokai mažesnes, nei nurodoma poreikių lentelėje, ginčo laikotarpiu patirtas išlaidas knygyne, kartu atsižvelgiant į aplinkybę, jog dalį šių išlaidų ieškovo atstovas pripažino (iki 40-50 Eur), teismas išlaidas ekskursijoms mokykloje bei vadovėliams ir pratyboms įsigyti sumažina iki 60 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų 5 Eur per mėnesį.

Nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę atsakovė įtraukė išlaidas vasaros bei žiemos atostogoms, kelionėms, išvykoms (28-29 punktai) bei sūnaus gimtadienio šventei bei gimtadienio dovanoms sūnui (18 punktas), sudarančias atitinkamai 1850 Eur ir 240,00 Eur per metus, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekviena iš šalių turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes (pvz., byloje nėra ginčo dėl to, kad sūnus savo gimtadienį praleistų su tėvu, todėl tėvui vaiko gimimo dieną tektų patirti ir su tuo susijusių išlaidų; tuo atveju, jei motina taip pat norėtų organizuoti sūnui gimtadienio šventę ar pasveikinti jį šia proga, ji taip pat patirtų papildomų išlaidų; tas pats pasakytina ir apie žiemos/vasaros keliones ir pan.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus M. K. išlaidų papildomam ugdymui. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vaikas nuo 2008 m. domisi karatė sportu bei lanko karate užsiėmimus, vyksta į stovyklas, seminarus, varžybas, kartą per 2-3 metus tenka įsigyti užsiėmimams skirtą kimono ir pan. Ieškovas sutiko, jog į sūnaus poreikius turėtų būti įtraukiamos 40 Eur per mėnesį išlaidos sūnaus karatė treniruotėms apmokėti, tačiau su likusiomis atsakovės nurodytomis išlaidomis (sporto varžyboms, seminarams, stovykloms) ieškovas nesutiko. Pasisakydamas dėl M. K. lankomo karatė būrelio bei su tuo susijusių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis šalių bei jų nepilnamečio sūnaus paaiškinimais, byloje surinktais įrodymais (tomas 1, b. l. 68-75, 76, 77, 79-80, 81-82, 85, tomas 3, e. b. l. 126, 131-134, 173), byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus jau ilgą laiką (nuo 2008 metų) lanko karate užsiėmimus. Berniukas turi sportinių gabumų, ne vienerius metus dalyvauja konkursuose, varžybose, vyksta į įvairias stovyklas, yra pasiekęs sportinių rezultatų, savo ateitį taip pat norėtų iš dalies sieti su šiuo sportu (apklaustas teisme nurodė, jog ateityje būtų linkęs šią sportinę veiklą tęsti bei galimai treniruoti vaikų grupes). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus turi sportinių gabumų, ne vienerius metus lanko karate treniruotes, dalyvauja konkursuose, vyksta į stovyklas, ši veikla vaikui patinka ir jis yra suinteresuotas ją tęsti, tai pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog šiuo metu karatė treniruotės yra iš esmės vienintelis papildomai lankomas užsiėmimas, teismas atsakovės nurodytas išlaidas, skiriamas nepilnamečio sūnaus karate užsiėmimams apmokėti, sudarančias 40 Eur per mėnesį (nuo 2019 m. – 45 Eur per mėnesį), išlaidas sporto renginiams (varžyboms, seminarams), sudarančias 9,17 Eur per mėnesį, bei išlaidas sporto stovykloms (19,70 Eur per mėnesį), vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų.

Bylos duomenimis, M. K. muzikos mokyklos bei mažųjų palydovų konstravimo būrelio nebelanko, todėl šios išlaidos į vaiko poreikius neįtrauktinos.

Teismas taip pat vaiko būtiniesiems poreikiams nepriskiria atsakovės nurodomų išlaidų sūnaus studijų draudimui bei draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Teismo vertinimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl įvairių vaiko draudimo sutarčių sudarymo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai.

Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje atsakovė nurodė, jog išlaidos stomatologo paslaugoms (dantų traukimas, taisymas, t. y., neįskaitant gydymo breketais) sudaro 20,00 Eur per mėnesį, įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai – 2,88 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų apie 275,00 Eur per metus. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, atsakovė teismui pateikė bei jos atstovė nurodė baigiamojoje kalboje (tomas 5, e. b. l. 6-12), apsilankymo pas odontologą vizito kortelių kopijas (tomas 1, e. b. l. 86) bei medicinos dokumentų išrašą apie taikomą (duomenys neskelbtini) gydymą (tomas 1, e. b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, jog dėl dalies (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidų atlyginimo yra reiškiamas savarankiškas reikalavimas, teismas jų šioje dalyje nevertina.

Atsakovė teismui pateikė sūnaus skiepų paso kopiją (tomas 3, e. b. l. 174) bei internete skelbiamo skiepų kainų sąrašo (tomas 3, e. b. l. 175-176, 181-182). Iš teismui pateikto M. K. skiepų paso išrašo matyti, jog ginčo laikotarpiu, t. y., 2017 m. rugpjūtį, jam buvo atliktas nenurodytas skiepas, tačiau duomenų apie skiepo pobūdį bei jo kainą teismui nepateikta. Atsakovės faktiškai patirtų išlaidų skiepams bei šių išlaidų dydžio nepatvirtina ir R. G. į bylą pateiktas internete skelbiamas skiepų kainų sąrašas (tomas 3, e. b. l. 175-176, 181-182). Pažymėtina, jog jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas, patiriamas sūnaus gydymui (išskyrus 52 Eur išlaidas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti – tomas 4, e. b. l. 139), vaistams įsigyti, atsakovė nepateikė, išlaidas vitaminams įtraukė į 15 lentelės poziciją, o dėl (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidų (tomas 1, e. b. l. 87, 184) atlyginimo pareiškė savarankišką reikalavimą, todėl teismas šias atsakovės nurodytas išlaidas sumažina ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog net ir nesant į bylą pateiktų įrodymų, pripažintina, kad bet kurio asmens gydymui per metus paprastai yra patiriama išlaidų (peršalimai, įvairios virusinės ligos ir pan.), protingomis ir pagrįstomis išlaidomis M. K. sveikatos priežiūrai, nesant nustatytų didelių specialiųjų sveikatos poreikių (vaikas nurodė, jog serga tik (duomenys neskelbtini), o visos problemos su (duomenys neskelbtini) jau yra išspręstos) pripažįsta 15 Eur per mėnesį.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 560,00 Eur išlaikymas per mėnesį.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, laikotarpiu nuo priešieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui (priešieškinis pateiktas 2017 m. spalio 13 d.) atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Jai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais 1007,66 Eur, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais – 1172,99 Eur (tomas 3, e. b. l. 13-17), 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais – 2049,03 Eur (tomas 3, e. b. l. 199-200, tomas 4, e. b. l. 83-84). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 10000/95200 dalis 9,52 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 60-63). VĮ Regitra duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės KMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 64). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (tomas 3, e. b. l. 20), tačiau teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, turinti Lietuvoje veikiančių įmonių akcijų, kurių vertė siekia 1500 Eur. R. G. paaiškino, jog šiuo metu finansinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie atsakovės turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (tomas 3, e. b. l. 52,54,56). Atsakovė be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, mokslininkas, (duomenys neskelbtini) universiteto profesorius. Ieškovas nurodė, jog turi tam tikrų sveikatos problemų (serga (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 68), tačiau duomenų apie tai, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Universitete, (duomenys neskelbtini) universitete. Jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai sudarė 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais 2212,68 Eur, 2018 m. sausio – gruodžio mėnesiais (neįskaičiavus 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) universitete) – 2306,34 Eur (tomas 3, e. b. l. 21-51), 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesiais – 3595,14 Eur (tomas 3, e. b. l. 196-198, tomas 4, e. b. l. 79-82). Ieškovas nurodė, jog šiuo metu dirba universitetuose 1,5 etato. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso 5 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 59), VĮ Regitra duomenimis, atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios įmonės lėšų negauna, kadangi įmonės veikla yra sustabdyta (tomas 3, e. b. l. 168) bei yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (ieškovas nurodė, jog jokių piniginių lėšų iš šios įmonės negauna). Ieškovas nurodė jog 2019 m. balandžio 4 dienai turėjo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: UAB „Bitei“ – 255,00 Eur; AB Swedbank – 726,00 Eur; AB „Mokilizingas“ kreditinė kortelė 2678,00 Eur, AB SEB kreditinė kortelė 1004,00 Eur, AB Swedbank kreditinė kortelė - 1409,00 Eur, iš viso 6108,00 Eur (tomas 4, e. b. l. 34-55). Duomenų apie kitus ieškovo turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (tomas 3, e. b. l. 51, 53, 55). Ieškovas be šalių nepilnamečio sūnaus, kitų išlaikytinių neturi.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties bei galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., pažymėtina, jog ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnės, nei atsakovės. Ieškovas nurodė, jog iš tiesų jo gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės, kadangi byloje esančiose pažymose nurodomas ne tik ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis, bet ir gaunami komandiruotpinigiai, kurie išmokami vykstant į komandiruotes ir yra skirti kelionėms, viešbučiams apmokėti, taip pat dienpinigiai). Teismas su šia ieškovo išdėstyta aplinkybe ir šioje dalyje sutinka su atsakovės argumentais, kad valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV yra pateikiami duomenys apie pajamas, už kurias mokami mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokestis). Komandiruotpinigiai nėra pajamos, jos yra kompensacinės išmokos, kurios neapmokestinamos mokesčiais ir nepriskiriamos prie A klasės pajamų, apie kurias darbdavys pateikia duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV. Be to, iš teismo išreikalautų duomenų apie šalių gaunamas pajamas aiškiai matyti, kad jose yra nurodomas „atlyginimas už darbą“ (neatskaičius mokesčių), o komandiruotpinigiai į šias sumas nėra įtraukiami.

Nepaisant to, jog atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės, vertinant šalių turtinę padėtį yra svarbu atsižvelgti ne tik į šalių gaunamą darbo užmokestį, bet ir į jų turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kokių priemonių šalys ėmėsi, siekdamos gauti pajamas, kurias galėtų skirti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso vienas nekilnojamojo turto objektas – 5 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyvena kartu su savo sutuoktine bei jos nepilnamete dukra. Bendravimo su tėvu metu šiame būste taip pat lankosi šalių nepilnametis sūnus M. K., todėl atsakovo galimybės dalį nurodyto būsto išnuomoti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų yra apribotos. Tuo tarpu atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaip jau buvo minėta, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du dviejų kambarių butai (duomenys neskelbtini) bei dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog kiek jam yra žinoma ir kiek jam yra tekę minėtuose butuose lankytis, abiejuose jų gyveno nuomininkai. Atsakovė teismui nurodė, jog iš turimo nekilnojamojo turto nuompinigių negauna. Pasak R. G., viename iš šių būstų gyvena jos draugės sūnus, kuris jokio nuomos mokesčio nemoka, o kitame būste gyvena asmenys, kurie yra atlikę busto remontą, todėl taip pat nuomos mokesčio už naudojimąsi butu nemoka. Nepaisant to, jog tarp šalių nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar atsakovė be gaunamo darbo užmokesčio papildomai gauna lėšų iš turimų butų nuomos, pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog vertinant šalių turtinę padėtį kartu turėtų būti vertinamos ir galimybės, kurių kiekviena iš šalių ėmėsi, siekdama gauti pajamų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso du dviejų kambarių butai, kuriais pati atsakovė nesinaudoja, o analogiškų butų nuoma Vilniaus mieste yra itin paklausi, taip pat vadovaujantis viešai internete skelbiamais duomenimis apie panašių butų (butų, esančių panašioje vietovėje, panašaus ploto, statybos metų ir pan.) nuomos kainas (vieno tokio buto nuomos kaina yra apie 400 Eur per mėnesį), teismas daro išvadą, jog atsakovė turi visas galimybes išnaudoti turimą nekilnojamąjį turtą bei iš jo gauti papildomas pajamas, kurių dalį būtų galima skirti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti, sprendžia, jog abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustačius, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga skirti apie 560,00 Eur sumą, teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos iš ieškovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., sudarantį po 280,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, t. y., nuo 2017 m. spalio 13 d., iki M. K. pilnametystės.

Į šią sumą įskaitytinos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. ieškovo atsakovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečio sūnaus išlaikymui (145,00 Eur, vėliau 200,00 Eur per mėnesį).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama atsakovė R. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Priešieškinį teismui atsakovė pateikė 2017 m. spalio 13 d., ir jame pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo už trejus metus iki priešieškinio pateikimo (t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d.) priteisimo. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog per paskutinius trejus metus ieškovas vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 5220,00 Eur (36 mėn. x 145,00 Eur), tuo tarpu berniuko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo iš esmės tokie patys, todėl ieškovas sūnaus poreikių tenkinimui turėjo skirti 21600,00 Eur (36 mėn. x 600,00 Eur), todėl iš ieškovo priteistinas 16380,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, pirmiausia nustatytini šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai tuo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tačiau nurodė, jog šiuo laikotarpiu sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga tokia pati, t. y., apie 909 Eur suma, kurios detalizacija pateikta priešieškinyje (tomas 1, e. b. l. 48-49). Ieškovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutiko ir nurodė, jog pagal žodinį šalių susitarimą, ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi skyrium, ieškovas sūnaus M. K. išlaikymui kiekvieną mėnesį skyrė po 145,00 Eur. Ieškovas nurodė, jog atsakovė į jį nesikreipė dėl faktiškai skiriamo išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, be to, aplinkybę, jog nepilnamečiui sūnui visko pakako ir visi jo poreikiai buvo pilnai patenkinti, teismo posėdžio metu patvirtino pats nepilnametis.

Atsakovė, teigdama, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį buvo reikalinga apie 909 Eur suma, kas 2014 metais atitinkamai sudarė apie 3139 Lt per mėnesį, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y., įrodymų, kokios sumos buvo skiriamos sūnaus maitinimui, drabužiams, avalynei, mokymosi priemonėms įsigyti; ar buvo perkamos pratybos, vadovėliai, kokios sumos tam buvo skiriamos; ar sūnus naudojosi saugojimo spintele mokykloje, mobilaus ryšio telefonu; kokios sumos buvo skiriamos vaiko laisvalaikiui bei papildomam ugdymui (t. y., kokius papildomus būrelius ar užsiėmimus lankė, kiek jie kainavo, ar buvo patiriama papildomų išlaidų sporto renginiams, stovykloms, ekskursijoms ir pan.). Kartu pažymėtina, jog nepaisant to, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sūnaus poreikius nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo laikotarpiu šalių nepilnametis sūnus buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lankė ugdymo mokyklą, karatė užsiėmimus bei (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Neabejotina, jog tiek 2014-2017 metais, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ir yra patiriama išlaidų vaiko maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos, buities prekėms, vaiko teisei į būstą užtikrini (būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti), laisvalaikiui ir pan. Minimu laikotarpiu M. lankė mokyklą, todėl taip pat buvo patiriama išlaidų ugdymo, mokymosi priemonėms įsigyti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nepilnametis turi ar būtų turėjęs didelių specialiųjų poreikių. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių nepilnamečio sūnaus M. K. poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (t. y., nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d.) ženkliai nesiskyrė nuo tų, kurie teismo buvo nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomą faktą apie 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestą euro valiutą, pasikeitusį pragyvenimo lygį, padidėjusias prekių ir paslaugų kainas, pripažintina, kad tų pačių poreikių patenkinimui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiui buvo reikalinga mažesnė suma, nei yra reikalinga šiuo metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio kriterijus, kuris yra taikomas kaip orientacinis kriterijus, priteisiant vaikui išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 437 Eur, atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos.

Įvertinus aplinkybę, jog nei viena iš šalių nepasinaudojo teise teikti į bylą įrodymus apie nepilnamečio sūnaus poreikius bei jų patenkinimui skirtas sumas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, tačiau byloje nustačius, jog šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui yra reikalinga 560,00 Eur per mėnesį suma ir ši suma 28 procentais viršija šalyje nustatytą MMA (atskaičius mokesčius), nesant duomenų, kad M. K. poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu bei bylos nagrinėjimo teisme metu ženkliai skyrėsi, teismas sprendžia, jog ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti buvo reikalinga proporcingai tuo metu galiojusį MMA viršijanti suma, kas atitinkamai sudarytų:

- laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. – 384 Eur per mėnesį;

- laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. – 384 Eur per mėnesį;

- laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 416 Eur per mėnesį;

- laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 448 Eur per mėnesį;

- laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. – 486 Eur per mėnesį.

Teismas vertina, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui iš viso buvo reikalinga 16455 Eur suma, kas vidutiniškai sudaro po 457 Eur per mėnesį.

Tarp šalių nėra ginčo, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas teikė sūnui išlaikymą, sudarantį po 145 Eur per mėnesį.

Vertinant šalių turtinę padėtį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, pažymėtina, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2014 m. - 2015 m. atsakovė nedirbo, jos gaunamas pajamas 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2015 m. vasario 27 d. laikotarpiu sudarė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama 290,93 Eur išmoka; 2014 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsakovei buvo mokama 650 Lt per mėnesį išmoka, 2015 m. sausio mėnesį – 301,70 Eur išmoka, 2015 m. vasario mėnesį – 290,93 Eur išmoka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog 2014 m. šalių susitarimu nutraukė darbo santykius su buvusia darboviete ((duomenys neskelbtini)), jai buvo išmokėta apie 60000 Lt išeitinė kompensacija. Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2016 m. sausio mėnesio atsakovė vertėsi individualia veikla bei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gegužės 1 d. sudarė 1040-1353 Eur per mėnesį. Nuo 2017 m. sausio 23 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovės darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 905 Eur per mėnesį (tomas 3, e. b. l. 1-13). Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė jau paminėtas nekilnojamasis turtas – 10000/95200 dalis 9,52 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonė KMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 60-64).

Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) bei gavo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas. Ieškovo gaunamos pajamos (neatskaičius mokesčių) išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vidutiniškai sudarė: 2014 m. spalio – gruodžio mėnesiais – 3734 Lt (1081,62 Eur) per mėnesį, 2015 m. sausio – gruodžio mėnesiais – 1748,97 Eur per mėnesį, 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais – 1987,97 Eur per mėnesį, 2017 m. sausio – spalio mėnesiais – 1899,21 Eur (tomas 3, e. b. l. 21-44). Ieškovui nuosavybės teise priklausė 5 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 59).

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties bei galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu ieškovo gaunamos pajamos buvo ne mažiau nei du kartus didesnės, nei atsakovės, tiek ieškovui, tiek ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (butai) yra panašaus ploto bei panašios rinkos vertės, tačiau kaip jau buvo minėta, ieškovas kartu su šeima gyvendamas vieninteliame būste, neturi galimybių iš šio turto gauti papildomų pajamų, o atsakovė tokias galimybes turi. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, besiribojanti su mišku bei vandens telkiniu. Nepaisant to, jog nei viena iš šalių neteikė į bylą įrodymų apie šio nekilnojamojo turto vertę, tikėtina, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies vertė yra didesnė, nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje, kurioje šio turto vertė yra užfiksuota 2006 metais (tomas 3, e. b. l. 60). Duomenų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių turimus finansinius įsipareigojimu kitiems kreditoriams ar sveikatos būklę, ribojančią galimybes užsidirbti, byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti, sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovo turtinė padėtis buvo šiek tiek geresnė, todėl šiuo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas didesne dalimi turėjo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus poreikių.

Nustačius, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga vidutiniškai 457 Eur suma, teismas sprendžia, jog ieškovas sūnaus išlaikymui turėjo ir galėjo skirti 257 Eur per mėnesį, o atsakovė - 200 Eur per mėnesį. Tokiu atveju pripažintina, jog atsakovės nurodomo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., ieškovas sūnaus išlaikymui turėjo skirti 9252 Eur (257 Eur/mėn. x 36 mėn.), tačiau šiuo laikotarpiu skyrė 5520 Eur (145 Eur/mėn. x 36 mėn.), todėl iš ieškovo priteistinas 3732 Eur (9252 Eur – 5520 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl atsakovės patirtų papildomų išlaidų priteisimo

CK 3.201 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Šios teisės normos analizė bei susiklosčiusi teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad vieno iš tėvų patirtų papildomų išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek reiškiant reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tiek ir atskiroje civilinėje byloje reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (tiek jau patirtų, tiek ir dėl būsimų išlaidų) priteisimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo 670 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus M. K. akordeono įsigijimo išlaidų. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) dešimtmetę muzikos mokyklą, kur mokosi groti akordeonu. Siekiant lavinti sūnaus gabumus, buvo įsigytas naudotas akordeonas, kainavęs 1000 Eur, todėl ieškovas turėtų prisidėti prie šio pirkinio, kompensuodamas 2/3 dalis jo įsigijimo kainos.

Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog jis nepritaria šio būrelio (muzikos mokyklos) lankymui ir paaiškino, kad jo žiniomis, sūnų groti akordeonu moko atsakovės sutuoktinio L. G. motina, akordeonas galimai priklauso atsakovės šeimai, tačiau ieškovui abejonių kelia tiek jo įsigijimas, tiek tokio įsigijimo būtinumas bei kaina. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai akcentavo, kad šiuo metu M. K. jau yra baigęs muzikos mokyklą, kaip nurodė pats nepilnametis teismo posėdžio metu, toliau savo ateities sieti su muzika jis neketina, šiuo metu muzikos instrumentas nėra sugadintas, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė, jo vertė nėra pasikeitusi, todėl nesant reikalingumo, muzikos instrumentas gali būti parduotas, tokiu būdu susigrąžinant jo įsigijimui išleistas lėšas.

Sprendžiant dėl šio atsakovės pareikšto reikalavimo, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne kartą yra sprendęs klausimą dėl papildomų nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų priteisimo. 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 kasacinės instancijos teismas suvienodindamas teismų praktiką ginčo klausimu ir pakeisdamas iki tol galiojusią praktiką (2010 m.) suformulavo aiškias sąlygas, kurioms esant sprendžiamas klausimas dėl papildomo išlaikymo priteisimo ir, kurias besikreipianti į teismą dėl šio pobūdžio išlaikymo priteisimo šalis privalo įrodyti.

Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtu išlaidu dydis - protingas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar muzikos instrumento poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad šalių nepilnametis sūnus akordeono įsigijimo metu mokėsi muzikos mokykloje, grojo akordeonu. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog mokymuisi muzikos instrumentas M. K. buvo reikalingas, tačiau kartu teismas pažymi, jog dėl šio instrumento įsigijimo atsakovė su ieškovu nesitarė ir neaptarė galimų išlaidų pasidalijimo klausimų, muzikos instrumentą įsigijo iš vienasmeniškai pasirinkto asmens už jai priimtiną kainą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog akordeono instrumento įsigijimas buvo būtinas, juolab, atsižvelgiant į aplinkybę, kad groti šiuo instrumentu vaiką mokė atsakovės sutuoktinio motina, jog nebuvo galimybės iš jos analogišką instrumentą pasiskolinti, ar galimybės gauti instrumentą muzikos mokykloje, kadangi neretai tokios galimybės muzikos mokykloje yra užtikrinamos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas atsakovės reikalavimo dėl dalies išlaidų muzikos instrumento įsigijimui priteisimo netenkina. Teismas taip pat pažymi, jog įvertinus tai, kad šalių nepilnametis sūnus jau yra baigęs muzikos mokyklą, apklaustas teismo posėdžio metu nurodė neketinąs savo ateities sieti su muzika, o įsigytas muzikos instrumentas yra ir toliau tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra praradęs vertės, nesant tolimesnio poreikio akordeonu naudotis, gali būti svarstomas klausimas dėl šio muzikos instrumento pardavimo, tokiu būdu susigrąžinant visas ar dalį įsigijimui panaudotų lėšų.

Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 2000 Eur, kompensuojant dalį nepilnamečio sūnaus M. K. (duomenys neskelbtini) korekcijos išlaidų. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog atliktas gydymas nebuvo siejamas su sūnaus sveikatos problemomis, o tik su estetiniais klausimais, todėl nepripažintinas išlaidomis, susijusiomis su būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, be to, analogiškas gydymas galėjo būti atliekamas nemokamai valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, kai jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis, taip pat atskiroje civilinėje byloje gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai dėl patirtų papildomų išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju, išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi (duomenys neskelbtini) problemų – vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (TLK ligos kodas (duomenys neskelbtini)) ir šios problemos buvo gydomos (duomenys neskelbtini) pagalba. Šiai dienai už atliktas gydymo paslaugas sumokėta 3950 Eur atliktas gydymas (tomas 1, e. b. l. 184, tomas 4, e. b. l. 127-128).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, jog atliktas gydymas nebuvo siejamas su sūnaus sveikatos problemomis, o tik su estetiniais klausimais, be to, jis galėjo būti atliekamas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kompensuojamas. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gydymas sūnui buvo taikytas dėl medicininių, o ne dėl estetinių priežasčių. Atsakovė taip pat akcentavo, jog iš esmės analogiškas gydymas buvo atliekamas ir dabar jau pilnametei šalių dukrai I. prie kurio išlaidų ieškovas prisidėjo. Ieškovas neneigė fakto, jog jo dukrai išties buvo atliktas (duomenys neskelbtini) gydymas, tačiau pažymėjo, jog dukters gydymas buvo taikomas dar iki euro įvedimo ir kainavo gerokai pigiau, nei sūnaus M., be to, dukra yra mergina, todėl jai toks gydymas yra aktualesnis.

Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemą, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d., t. y., tuo metu, kai vaikui buvo atliekamas gydymas) nurodytos ligos ar būklės šiuo atveju aktualų M. K. nustatytą ligos kodą nėra įtraukta, nėra pagrindo pripažinti, kad esant šalių nepilnamečiui sūnui nustatytai diagnozei bei jai priskirtam ligos kodui yra galimas gydymas, kuris būtų kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės turėtos 3950 Eur išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymui pripažintos pagrįstomis, susijusiomis su būtinųjų sūnaus sveikatos poreikių patenkinimu, todėl teismui nustačius, jog šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, ½ šių išlaidų dalis, sudaranti 1975 Eur, priteistina atsakovės naudai iš ieškovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. 2019 m. vasario 19 d. nutartimi teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones papildė, numatydamas tėvo ir sūnaus bendravimą vasaros metu.

Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, o priimamą teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra leista vykdyti skubiai, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teismui dienos (2017 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., sudarantį 3732 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus).

Paskirti atsakovę R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi M. K. praleidžia kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (pradedant bendrauti antrą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas sūnų iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20.00 val.

2. ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi M. K. turi teisę praleisti kas antros savaitės (pradedant bendrauti pirmą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) dvi pasirinktas darbo dienas, pasiimdamas sūnų pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš ugdymo įstaigos arba 17.00 val. iš sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Šalims nesutariant geranoriškai, tėvo ir sūnaus bendravimas yra nustatomas antradienį ir ketvirtadienį.

3. J. K. turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sūnumi praleisti ½ vaiko švietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau šis terminas negali būti mažesnis kaip 28 (dvidešimt aštuonios) kalendorinės dienos, iš kurių viena atostogų dalis nepertraukiamai truktų 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie savo planuojamą bendravimo su sūnumi laiką vasaros atostogų metu J. K. informuoja vaiko motiną R. G. paštu, elektroniniu paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos.

4. ieškovas J. K. su nepilnamečiu sūnumi M. K. turi teisę praleisti 2020 metų rudens atostogas ir 2021 metų pavasario atostogas, paimdamas sūnų pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20.30 val.

5. J. K. bendrauja su sūnumi šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

5.1. nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.2. antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 11.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.3. ieškovo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.4. vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val.;

5.5. Tėvo dieną, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo -11.00 val. iki 21.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

5.6. Motinos dieną - vaikas M. K. praleidžia su Motina.

6. ieškovas J. K. privalo užtikrinti, kad per ieškovui nustatytas bendravimo dienas, sūnus dalyvautų mokymo/lavinimo įstaigų veikloje;

7. vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, ieškovas, nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sūnų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie bet kokius sūnaus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant;

8. vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje atveju atsakovė privalo apie tai pranešti ieškovui prieš 3 dienas;

9. šalys privalo apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartą bendravimo su vaiku tvarką, informuoti viena kitą nepagrįstai nedelsdamos;

10. atsakovės atostogų su sūnumi metu ieškovo bendravimo su vaiku darbo dienomis bei savaitgaliai tvarka netaikoma.

2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2019 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Teismo sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1975 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydymui patirtų išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.