Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-905-725/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-905-725/2023Nutartis · 2023-11-17Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-16-813/2024Nutartis · 2024-01-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
II-905-725/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00761-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Pažeidėjas
A. Ž.
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
  • 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-905-725/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00761-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.8.1; 21.9.10; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus atstovei R. G.,nedalyvaujant administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-227-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23212969879.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 16 d. A. Ž. atžvilgiu priimtas nutarimas Nr. MD-KM00-ANR-N-227-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23212969879, kuriuo jis nubaustas 1000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-365 redakcija) už tai, kad jis, veikdamas kaip deklaranto atstovas, atstovaudamas gavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių postui „Tiekimas“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (šalis siuntėja - Rusijos Federacija, prekės - kraftpopieris, krepinis popierius perforuotas naudojamas pakavimui, prekių kodas - 48084000 00, gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublika), transporto priemonė – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta netiksli informacija apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Remiantis Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 12 d., nustatyta, kad pateiktas mėginys yra popierius, vienasluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues), iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas. Popieriaus sluoksnio paviršinis tankis - 17,4g/m2. Krovinį lydinčiuose dokumentuose, kad vežama rulonais, kurių skersmuo didesnis kaip 36 cm. KN 4808 pozicijoje neklasifikuojama celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai (tissues), kurie paprastai yra klostyti, nelaikomas krepuotu ar klostytu popieriumi ir klasifikuojami KN 4803, 4818 arba 4823 pozicijoje. Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, rutininis arba lakštinis, klasifikuojamas 4803 pozicijoje.

Nagrinėjamu atveju, galiojančio Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau - Reglamentas su visais pakeitimais) dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nuostatos dėl sankcijų taikymo 3i straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes (TARIC kodas 4803 - žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 36 cm, arba kvadratiniais ar stačiakampiais lakštais, kurių išklotų vienos kraštinės ilgis didesnis kaip 36 cm, o kitos kraštinės ilgis didesnis kaip 15 cm), iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, A. Ž. apskritai negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra tik išvardintos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, kaip ir nenustato pareigos deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją. Reglamento Nr. 833/2014 3i straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Kiek tai susiję su XXI priedo B dalyje išvardytomis prekėmis, 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. spalio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 000 „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. 94 sudaryta dar 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2022 m. spalio 7 d., todėl net ir Institucijos nustatytam 4803 00 31 00 TARIC kodui draudimai nėra taikomi.

Skunde nurodoma, kad A. Ž. negalėjo pažeisti Reglamento Nr. 833/2014 3i straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jis neįsigijo prekių, negabeno ir neimportavo į Europos Sąjungą Elektroninėje importo deklaracijoje deklaruotų prekių, o tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus (važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. 94, 000 „(duomenys neskelbtini)“ bandomosios laboratorijos 2022 m. spalio 26 d. tyrimo išvadas, atitikties sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)) užpildė ją. A. Ž. savarankiškai nepriėmė sprendimo įgabenti į Sąjungos muitų teritoriją prekių, kurių importui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas. Šiuo atveju visą prekių gabenimo procesą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis tik pateikė prekes muitiniam tikrinimui ir suteikė visą tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Be to, iš minėtų dokumentų turinio A. Ž. neturėjo net menkiausios galimybės suabejoti ar identifikuoti, kad importuojamos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4803 00 31 00.

Skunde pažymima, kad A. Ž. prieš teikdamas elektroninę importo deklaraciją ir neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, net ir fiziškai apžiūrėjęs prekes neturėjo jokių objektyvių galimybių suabejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai įveža prekes klasifikuojamas TARIC kodu 4803 00 31 00, todėl Institucijos išvados, kad A. Ž. „netaikė rizika pagrįsto požiūrio ir neužtikrino tarptautinių sankcijų valdymo kontrolės“ yra tiesiog absurdiškos. Kaip jau minėta, aplinkybė, jog prekė turėjo būti deklaruota TARIC kodu 4803 00 31 00, o ne 4803 00 31 00 TARIC kodu paaiškėjo tik atlikus laboratorinius tyrimus ir nustačius, kad popierius yra pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues). Tuo tarpu A. Ž. neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad importuojamas ne sertifikatuose nurodytas kraftpopieris, krepinis popierius perforuotas. Kitu atveju kyla klausimas, jeigu jau taip lengvai būtų galima vien tik vizualiai apžiūrėjus prekę nustatyti jos sudėtį, kam tuomet Institucija ėmė mėginį ir siuntė jį Muitinės laboratorijai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas A. Ž. padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą išimtinai grindžiamas Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 12 d. surašytu Prekių klasifikavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame neva yra neginčijamai nustatyta, jog elektroninėje importo deklaracijoje deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos 4803 00 31 00 TARIC kodu. Tačiau, Pareiškėjo atstovo nuomone, šiuo atveju yra akivaizdus pačios Institucijos nesilaikymas teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja Prekių klasifikavimo akto surašymą iš sprendimo dėl jo priėmimo tvarką, t. y. Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ jas išdėstant nauja redakcija (toliau - Taisyklės) V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos.

Minėtų Taisyklių 43 punkte aiškiai pasakyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją: su lydraščiu, jei pagal mėginio klasifikavimo rezultatus tarifinis prekės klasifikavimas nesikeičia (Taisyklių 43.1 punktas); su raštu, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei tiksliam mokesčių apskaičiavimui reikalinga papildoma informacija. Rašte nurodomas terminas, iki kurio deklarantas turi pateikti prašomą informaciją (Taisyklių 43.2 punktas); su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 punktas). Taisyklių 44 punktas numato, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Taisyklių 43.3 punktas įtvirtinta pareiga muitinei, atsižvelgiant į tai, kad Prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, išsiųsti pranešimą apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. Ž. išsiųstas nebuvo. Kaip ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį asmuo turėtų teisę apskųsti Muitinės departamentui (Taisyklių 44 punktas).

Skunde nurodoma, kad esant tokioms aplinkybėms ir teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl Prekės klasifikavimo, skundžiamame nutarime nurodomas Prekių klasifikavimo akte, kaip savarankiškas ir nekvestionuojamas įrodymas, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad elektroninėje importo deklaracijoje deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos 4803 00 31 00 TARIC kodu. Pažymėtina ir tai, kad minėtų Taisyklių kontekste, pats Prekių klasifikavimo aktas Kauno teritorinei muitinei nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikytinas įsiteisėjusiu individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriuo remiantis būtų galima įrodinėti prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu A. Ž. kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo atstovo skundą. Atsiliepime Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai Pareiškėjo kaltę patvirtinančių duomenų. Institucija pabrėžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį nubaustas už netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, kai tai turėjo įtakos draudimų taikymui, o ne už, kaip teigiama skunde, tarptautinių sankcijų pažeidimą.

Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad deklarantas (jo atstovas), pateikęs (užpildęs jos duomenis) muitinės įstaigai muitinės deklaraciją atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, ir tos aplinkybės neginčija Pareiškėjas, kad jis, 2023 m. gegužės 8 d. surašė duomenis (informaciją) ir muitinei pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant deklaruojamos prekės TARIC kodą 4808 4000 00 (draudimai ar apribojimai netaikomi). Muitinėje suklasifikavus deklaruojamą prekę, buvo nustatyta, kad prekė turėjo būti deklaruojama TARIC kodu 4803 00 31 00, Pareiškėjas netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą) ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos draudimų taikymui.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, tai, kad deklaruojamos prekės klasifikavimo kodas buvo nustatytas jau po deklaracijos pateikimo muitinėje atlikus laboratorinius tyrimus, nešalina Pareiškėjo atsakomybės dėl to, kad jis deklaracijoje pateikė netikslius duomenis apie deklaruojamą prekę, kuriai taikomi draudimai įgyvendinat tarptautinių sankcijų taikymą, kadangi šiuo atveju Pareiškėjas nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir neįsitikino, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodė teisingus duomenis Pareiškėjas prisiėmė riziką dėl atsakomybės, kylančios iš Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, Institucijos atstovė prašė Pareiškėjo atstovo skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Nustatyta, kad A. Ž. atžvilgiu Institucija 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-227-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23212969879, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-365 redakcija) už tai, kad jis, veikdamas kaip deklaranto atstovas, atstovaudamas gavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių postui „Tiekimas“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (šalis siuntėja - Rusijos Federacija, prekės - kraftpopieris, krepinis popierius perforuotas naudojamas pakavimui, prekių kodas - 48084000 00, gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublika), transporto priemonė – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta netiksli informacija apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Remiantis Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 12 d., nustatyta, kad pateiktas mėginys yra popierius, vienasluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues), iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas. Popieriaus sluoksnio paviršinis tankis - 17,4g/m2. Krovinį lydinčiuose dokumentuose, kad vežama rulonais, kurių skersmuo didesnis kaip 36 cm.KN 4808 pozicijoje neklasifikuojama celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai (tissues), kurie paprastai yra klostyti, nelaikomas krepuotu ar klostytu popieriumi ir klasifikuojami KN 4803, 4818 arba 4823 pozicijoje. Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, rutininis arba lakštinis, klasifikuojamas 4803 pozicijoje. A. Ž. už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 1000 Eur dydžio bauda.

Iš teismui pateikto skundo matyti, kad Pareiškėjas A. Ž. laikosi nuostatos, jog jis niekaip negalėjo žinoti, kad pateikta prekė turi būti klasifikuojama kitu kodu, todėl jo veiksmų traktuoti kaip nepagrįstą pasitikėjimą ar nerūpestingumą nebuvo jokio pagrindo. Taip pat skunde nurodoma, kad A. Ž. pats prekių neįsigijo, jų negabeno ir neimportavo į Europos Sąjungą, kaltinimas grindžiamas tik Kauno teritorinės muitinės surašytu Prekių klasifikavimo aktu. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

ANK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturiasdešimt iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad A. Ž. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, jis neįsigijo prekių, negabeno ir neimportavo jų į Europos Sąjungą, o tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus užpildė deklaraciją. Iš ANK 212 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad objektyvieji nusižengimo požymiai yra: deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys arba kitoks muitinės suklaidinimas ir tai, kad neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, reikalavimai yra keliami pateikiamos deklaracijos turiniui, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai, o ne deklaravimo tvarkai. Dėl to skundo argumentai, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, kad jis pats prekių neįsigijo, negabeno ir neimportavo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šioje byloje Pareiškėjui taikoma administracinė atsakomybė už jo, kaip deklaranto, netikslios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, kas turėjo įtakos draudimų taikymui, o ne už prekių įsigijimą, gabenimą ir importavimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad A. Ž., neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad importuojamas ne sertifikatuose nurodytas kraftpopieris, krepinis popierius perforuotas, neturėjo objektyvių galimybių suabejoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai įveža prekes, klasifikuojamas TARIC kodu 4803 00 31 00. Šie Pareiškėjo atstovo advokato E. Vinckaus teiginiai nešalina A. Ž. atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą, A. Ž., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą įsitikinti pateikiamų duomenų, kuriuose buvo neatitikimų, teisingumu, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-148-806/2022). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė. Pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, kaip tik neturėjo besąlygiškai pasitikėti prekės atitikties sertifikatu (b. l. 14–16), kuris yra išduotas Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Nors Atitikties sertifikate nurodyta, kad produkcija – krepinis popierius – atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, nurodytas techninių sąlygų numeris TU 17.12.72-002-73704008-2022, pagal kuriuos įvertintas popieriaus tipas Rusijoje, tačiau pažymėtina, kad Rusijos norminiai dokumentai Lietuvos Respublikoje negalioja, nes Rusija nėra Europos Sąjungos narė, be to, Rusija yra suinteresuota tiekti prekes į Europos Sąjungą ir apeiti jai taikomas sankcijas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Pareiškėjas turėjo pagrindo kvestionuoti atitikties sertifikatą, kadangi, kaip matyti, jis surašytas remiantis Rusijos norminiais dokumentais, o ne pagal galiojančius Tarptautinius vertinimo standartus, nėra aišku, ar ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją. Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Taigi, Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga. Laboratorijos tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Muitinės laboratorijos pateiktos išvados nenuginčytos ir nėra pateiktų kitokių tyrimų rezultatų, todėl abejoti atliktu tyrimu ir jo rezultatų įforminimo teisingumu, teisinių pagrindų nėra.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties Nr. 94, pasirašytos tarp prekių siuntėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1.1. punkte numatyta, kad sutarties pirkimo/pardavimo objektas – popierius, skirtas sanitarinėms ir higienos reikmėms, kas taip pat turėjo versti abejoti gaunamos prekės klasifikavimu.

Be to, administracinio nusižengimo tyrimo metu Institucijai patikrinus Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančius duomenis pagal pasirinktus filtrus (deklaracijos įforminimo datą, deklaracijos srauto kodą, deklaruotą eksporto/siuntėjo pavadinimą – „(duomenys neskelbtini)“, importuotojo/gavėjo kodą – (duomenys neskelbtini), importuotojo/gavėjo pavadinimą iš muitinės prievolininkų registro – „(duomenys neskelbtini)“), buvo rastos 36 importo deklaracijos, kurias deklaravo ir muitinei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. Ž. ir visose jose nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. prekės deklaruotos KN kodu 4803003100, o jau nuo 2023 m. sausio 2 d. visose importo deklaracijose prekės deklaruotos KN kodu 4808400000, kas taip pat rodo, kad deklaranto atstovas, suprasdamas deklaruojamų prekių tipą, rūšį, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, galėjo pasitikrinti deklaruojamų prekių atitikimą tarifiniam klasifikavimui.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas yra ilgametę patirtį turintis muitinės tarpininko atstovas, todėl jam yra žinoma, kad Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog muitinės prižiūrimų prekių turėtojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.

Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju A. Ž., būdamas deklaranto atstovu ir deklaruodamas prekes, bet kokiu atveju importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad jis elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu būtų buvęs rūpestingas ir prieš deklaruodamas prekes, būtų jas fiziškai patikrinęs.

Skunde nurodoma, kad Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo 43.3 punkte įtvirtinta pareiga muitinei, atsižvelgiant į tai, kad Prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, išsiųsti pranešimą apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. Ž. išsiųstas nebuvo. Kaip ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį asmuo turi teisę apskųsti muitinės departamentui. Tačiau šie Pareiškėjo atstovo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi matyti, kad Institucija 2023 m. gegužės 12 d. išsiuntė Prekės klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o vėliau šį Prekės klasifikavimo aktą Institucijai siuntė ir pats A. Ž.. Todėl akivaizdu, kad Prekės klasifikavimo aktą jis gavo ir su juo susipažino. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl prekės klasifikavimo, kurį asmuo turi teisę apskųsti muitinės departamentui, tačiau, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 ir 26 punkto nuostatomis, Kauno teritorinė muitinė, kaip muitinės įstaiga atlikusi muitinį tikrinimą (paėmusi prekės mėginį), kurio metu pasikeitė deklaruojamos prekės TARIC kodas, ir kodo pasikeitimas turėjo įtakos draudimų taikymui, priėmė sprendimą neišleisti prekių ir sulaikė deklaravimui pateiktas prekes ir transporto priemonę. Muitinės priimtas sprendimas „Neišleisti prekių“, pateiktas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o tuo pačiu skundas būtų teikiamas ir dėl prekės klasifikavimo (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, 2016 m. gruodžio 27 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B -1074 „Dėl skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“), tačiau tai padaryta nebuvo.

Pažymėtina, jog konstatuojant kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija, galinti sukelti ar sukėlusi numatytus padarinius, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad A. Ž. jam inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdamas kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jo veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, kuomet jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas konstatuoja, kad A. Ž. nebuvo pakankamai rūpestingas, deklaracijoje nurodė klaidingą TARIC kodą, prieš pateikdamas dokumentus muitinei, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, ar importuojamos prekės iš tiesų deklaruojamos TARIC kodu 48084000 00, nors turėjo galimybę tokių veiksmų imtis ir muitinei pateikti teisingus duomenis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu, todėl naikinti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutaria:

A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundo netenkinti.

Palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-227-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23212969879 nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė