Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties A. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 000 eurų bauda už tai, kad jis, veikdamas kaip deklaranto atstovas, atstovaudamas gavėją UAB „D.“, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių postui „Y.“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (šalis siuntėja - Rusijos Federacija, prekės - kraftpopieris, krepinis popierius perforuotas naudojamas pakavimui, prekių kodas - 48084000 00, gavėjas - UAB „D.“ (Lietuvos Respublika), transporto priemonė – valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta netiksli informacija apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Remiantis Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 12 d. nustatyta, kad pateiktas mėginys yra popierius, vienasluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues), iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas. Popieriaus sluoksnio paviršinis tankis - 17,4 g/m2. Krovinį lydinčiuose dokumentuose, kad vežama rulonais, kurių skersmuo didesnis kaip 36 cm. KN 4808 pozicijoje neklasifikuojama celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai (tissues), kurie paprastai yra klostyti, nelaikomas krepuotu ar klostytu popieriumi ir klasifikuojami KN 4803, 4818 arba 4823 pozicijoje. Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, rutininis arba lakštinis, klasifikuojamas 4803 pozicijoje.

Nagrinėjamu atveju galiojančio Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau - Reglamentas su visais pakeitimais) dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, nuostatos dėl sankcijų taikymo 3i straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes (TARIC kodas 4803 - žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 36 cm, arba kvadratiniais ar stačiakampiais lakštais, kurių išklotų vienos kraštinės ilgis didesnis kaip 36 cm, o kitos kraštinės ilgis didesnis kaip 15 cm), iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisinį A. Ž. veiksmų vertinimą, nurodo, kad jis pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. Ž. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl A. Ž. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde pateiktu aptariamo įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir gana išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentus atsakyta, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

8. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Administracinę atsakomybę pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-365 redakcija) užtraukia netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu A. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas kaip deklaranto atstovas, atstovaudamas gavėją UAB „D.“, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių postui „Y.“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta netiksli informacija apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), kas turėjo įtakos draudimų taikymui. Nustatyta, kad A. Ž., pagal muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį atstovaudamas UAB „D.“, 2023 m. gegužės 8 d. pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodė, kad deklaruojama prekė – kraftpopieris, krepinis popierius, perforuotas, naudojamas pakavimo tikslams (KN kodas – 48084000 00), tačiau Muitinės laboratorijoje ištyrus paimtą deklaruotos prekės mėginį nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje nurodytos prekės nomenklatūros kodas iš 4808400000 pasikeitė į 4803003100 (popierius, naudojamas buitinėms ir higienos reikmėms), o tokia prekė patenka į Reglamento XXI priede nurodytų prekių sąrašą ir ją įsigyti, importuoti ar perduoti yra draudžiama. Esant tokioms aplinkybėms pripažinta, kad A. Ž. veiksmai atitinka ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

9. Iš byloje pateiktos elektroninės importo deklaracijos matyti, kad buvo deklaruota prekė, kuri klasifikuojama kodu 4808400000, nurodyta, kad tai kraftpopierius, krepinis popierius naudojamas pakavimui, tačiau paėmus mėginį ir ištyrus Muitinės laboratorijoje 2023 m. gegužės 12 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 23K0074 nustatyta, kad tikrasis importuotų prekių nomenklatūros kodas yra 4803003100. Tokia išvada padaryta remiantis ES integruoto tarifo duomenimis bei Muitinės laboratorijos 2023 m. gegužės 12 d. Tyrimo protokolu Nr. 23MLT0747. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad popierius yra vienasluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų (tissues), iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas. Popieriaus sluoksnio paviršinis tankis – 17,4 g/m2. Dokumentuose nurodyta, jog vežamas rulonuose, kurių skersmuo didesnis kaip 36 cm. KN4808 pozicijoje neklasifikuojama celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai, kurie paprastai yra klostyti, nelaikomas krepuotu ar klostytu popieriumi ir klasifikuojami KN 4803, 4818 arba 4823 pozicijoje. Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniams popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis, ne didesnis kaip 25 g klasifikuojamas 4803 pozicijoje, TARIC kodas – 4803003100.

10. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Prekių klasifikavimo aktas Nr. 23K0074 negali būti laikomas leistinu įrodymu, nes Institucija dėl prekės klasifikavimo akto nėra priėmusi sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, kurį UAB „D.“ galėtų apskųsti Muitinės departamentui, o vėliau ir administraciniam teismui, kad būtų patikrintas importuotų prekių klasifikavimo teisingumas ir taip buvo nesilaikyta Taisyklių V skyriuje nustatytos sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarkos. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju muitinio tikrinimo metu kilus įtarimų dėl deklaruojamos prekės „krafpopierius, krepinis popierius perforuotas, naudojamas pakavimui“ iš Rusijos sankcijų taikymo, buvo paimtas prekių mėginys. Muitinės laboratorijos 2023 m. gegužės 12 d. tyrimo protokolu Nr. 23MLT0747 nustatyta, kad prekė turi būti klasifikuojama pagal kodą 4803. Tokia išvada padaryta ne tik ištyrus paimtą mėginį, bet ir vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis susijusius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti prekių nomenklatūros kodą nustačiusios vyriausiosios inspektorės kompetencija, kas leistų abejoti atlikto tyrimo rezultatų patikimumu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus ir neįrodančius A. Ž. nekaltumo, vertino OOO „X.“ bandomosios laboratorijos tyrimo išvadą, prekės atitikties sertifikatą bei eksporto deklaraciją. Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs tokio vertinimo motyvai, apeliacinės instancijos teismas su jais visiškai sutinka ir iš naujo nebekartoja.

11. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad Institucija dėl Prekių klasifikavimo akto nepriėmė sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, todėl UAB „D.“ neturėjo galimybės teikti skundą ir patikrinti importuotų prekių klasifikavimo teisingumą, A. Ž. padaryto pažeidimo teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir jo atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį nešalina. Taisyklių 44 punkte yra nustatyta, kad tokiu atveju, kai remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Tačiau Taisyklių 46 punkte nurodyta ir tai, kad jeigu mėginys buvo paimtas muitinės vykdomų patikrinimų po muitinio įforminimo (po prekių išleidimo) metu, įformintas Prekės klasifikavimo aktas perduodamas mėginį paėmusiam muitinės struktūriniam padaliniui, kuris atlieka tolesnį tikrinimą ir priima atitinkamus sprendimus. Loginis ir sisteminis šių normų turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl prekės klasifikavimo (ir (arba) dėl mokesčių perskaičiavimo) priimamas tais atvejais, kai importuotų prekių įvežti į Lietuvos Respubliką nėra draudžiama, tačiau muitinio įforminimo metu prekė deklaruojama neteisingu KN kodu. Aptariamu atveju buvo importuotos prekės, kurias įvežti į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos dėl šios rūšies prekėms taikomų sankcijų yra draudžiama, todėl paaiškėjus, kad UAB „D.“ faktiškai importuota prekė turi būti klasifikuojama kitu KN kodu, nei nurodyta dokumentuose bei atliekant muitinio įforminimo procedūrą, buvo surašytas Prekės klasifikavimo aktas, nurodant nustatytą prekių nomenklatūros kodą ir atlikti tolesnio tikrinimo veiksmai. Institucija 2023 m. gegužės 12 d. išsiuntė Prekės klasifikavimo aktą Nr. 23K0074 UAB „D.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o vėliau šį Prekės klasifikavimo aktą Institucijai siuntė ir pats A. Ž.. Todėl akivaizdu, kad Prekės klasifikavimo aktą jis gavo ir su juo susipažino. Kauno teritorinė muitinė, kaip muitinės įstaiga atlikusi muitinį tikrinimą (paėmusi prekės mėginį), kurio metu pasikeitė deklaruojamos prekės TARIC kodas, ir kodo pasikeitimas turėjo įtakos draudimų taikymui, priėmė sprendimą neišleisti prekių ir sulaikė deklaravimui pateiktas prekes ir transporto priemonę. Muitinės priimtas sprendimas „Neišleisti prekių“, pateiktas Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o tuo pačiu skundas būtų teikiamas ir dėl prekės klasifikavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų padaryta. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Prekių klasifikavimo aktas laikytinas leistinu įrodymu byloje.

12. Šie duomenys patvirtina, kad A. Ž. minėtoje deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių kodą. Tokiu būdu ji pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje.

13. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. Ž. nėra kaltas dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, kadangi jis vadovavosi prekių gavėjo jam pateikta informacija, t. y., važtaraštyje Nr. 831/23, 2023 m. gegužės 5 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 831, sutartyje Nr. 94, OOO „X.“ bandomosios laboratorijos 2022 m. spalio 26 d. tyrimo išvadoje, atitikties sertifikate Nr. 0089639, eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, ir objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jam pateiktuose dokumentuose buvo įrašytas prekių kodas, neatitinkantis realių importuojamų prekių požymių, be to, šis prekių kodas buvo nustatytas tik atlikus tyrimą Muitinės laboratorijoje, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi eksperto kvalifikacijos, todėl negalėjo ir neturėjo numatyti, kad UAB „D.“ iš Rusijos Federacijos importuotos prekės turi būti klasifikuojamos kitu TARIC kodu, t. y. 4803003100 ir kad jas pagal Reglamento Nr. 833/2014 nuostatas draudžiama importuoti iš Rusijos Federacijos. Dėl to, anot apelianto, A. Ž. veiksmuose nėra ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

14. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi, apygardos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

15. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad A. Ž. nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jo veikoje yra ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „D.“, kuriai kaip muitinės tarpininkas atstovavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, 2014 m. lapkričio 21 d. sudarė sutartį su Rusijos federacijos įmone OOO „A.“ dėl popieriaus, skirto sanitarinėms ir higienos reikmėms. Šios prekės pagal savo savybes patenka į Reglamento XXI priedo B dalyje nurodytų draudžiamų įvežti prekių sąrašą. Pastebėtina, kad Institucijai Lietuvos muitinės duomenų saugykloje atlikus informacijos analizę pagal pasirinktus filtrus (deklaracijos įforminimo datą, deklaracijos srauto kodą, deklaruotą eksporto / siuntėjo pavadinimą – „A.“, importuotojo / gavėjo kodą – (duomenys neskelbtini), importuotojo/gavėjo pavadinimą iš muitinės prievolininkų registro – „D.“), buvo rastos 36 importo deklaracijos, kurias deklaravo ir muitinei pateikė UAB „Ž.“ atstovas A. Ž. ir visose jose nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. prekės deklaruotos KN kodu 4803003100, t. y., būtent tokiu kodu, kuriuo ir klasifikuojamas buitinėms ir higienos reikmėms skirtas popierius, o jau nuo 2023 m. sausio 2 d. visose importo deklaracijose prekės deklaruotos KN kodu 4808400000, nors jokie sutarčių dėl prekių dalyko pakeitimai nebuvo daryti. Įvertinus tai, kad UAB „D.“, kuriai kaip muitinės tarpininkas atstovavo A. Ž., sutartiniai prekybos santykiai su minėta Rusijos Federacijos įmone buvo ilgalaikiai, daugkartiniai, 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties pagrindu šioje sutartyje nurodytos prekės – popierius skirtas sanitarinėms ir higienos reikmėms, į Lietuvos Respubliką importuotos periodiškai, jokie sutarties pakeitimai dėl jos dalyko nebuvo daromi, kad iki 2022 m. gruodžio 29 d. prekės būdavo deklaruojamos būtent KN kodu 4803003100, atsižvelgus į ekonomines ir geopolitines realijas, t. y., kad tai, kad įsigaliojo naujas tarptautinių sankcijų Rusijos Federacijai paketas, A. Ž. turėjo kilti abejonių, kad į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos gali būti importuojamos sankcionuojamos prekės, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant tokioms aplinkybėms, deklaranto atstovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, galėjo pasitikrinti deklaruojamų prekių atitikimą tarifiniam klasifikavimui, tačiau to nepadarė ir deklaracijoje nurodė klaidingą TARIC kodą.

16. Pažymėtina, kad muitinės deklaracijos užpildymas nėra formalus, nesukeliantis jokių teisinių padarinių veiksmas. Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog A. Ž., pateikęs elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. Apelianto argumentai, kad A. Ž. duomenis deklaracijoje nurodė pagal jam pateiktus dokumentus ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, A. Ž., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo. Tačiau nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė ir, neįsitikinęs, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, ją pateikė muitinės įstaigai, nors anksčiau, iki sankcijų įsigaliojimo pagal tą pačią sutartį iš tos pačios Rusijos Federacijos įmonės UAB „D.“ importuodavo sanitarinėms ir higienos reikmėms skirtą popierių, o ne pakavimui skirtą popierių. Nepaisant to, A. Ž. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė į importo deklaraciją, yra teisingi. Jis pasitikėjo, kaip pats nurodo, prekių gavėjo jam pateiktais duomenimis, jų nepatikrinęs, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Ž. ilgą laiką dirba muitinės tarpininku, turi didelę patirtį importuojamų prekių deklaravimo srityje, tad nustatytas teisinis reguliavimas jam yra labai gerai žinomas. Kad apeliantas buvo nerūpestingas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis jau ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio pažeidimus. Todėl teismui nekyla abejonės dėl to, jog A. Ž. žinojo apie tai, jog būtent jam, kaip deklarantui, kyla pareiga tinkamai deklaruoti prekes muitinėje bei atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Akivaizdu, kad A. Ž., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti jam pateiktus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Visa tai rodo, kad jo veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023, kadangi minėtoje nutartyje analizuotoje situacijoje ir šioje nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios netapačios faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo analizuojama situacija, kai muitinės tarpininkas klaidingai nurodė tos pačios įmonės sandėlius, kuriuose yra deklaruojamos prekės, tai apsunkino muitinės pareigūnui galimybę patikrinti deklaruojamas prekes. O nagrinėjamoje byloje A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už klaidingos informacijos elektroninėje importo deklaracijoje nurodymą ir toks deklaravimo tvarkos pažeidimas turėjo įtakos draudimų taikymui.

18. Apeliaciniame skunde klaidingai aiškinamos Reglamento Nr. 833/2014 nuostatos, tvirtinant, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „D.“ ir OOO „A.“ sutartis Nr. 94 sudaryta dar 2014 m. lapkričio 21 d., Reglamento Nr. 833/2014 XXI priedo B dalyje išvardytoms prekėms nustatyti draudimai tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos, netaikomi sutartims, sudarytoms iki 2022 m. spalio 7 d. Reglamento 3 straipsnio 3b dalyje nustatyta, kad kiek tai susiję su XXI priedo B dalyje (į kurią patenka ir prekės, klasifikuojamos pozicijoje 4803) išvardytomis prekėmis, 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. spalio 7 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2023 m. sausio 8 d. Taigi ši nuostata aiškintina ne kaip leidžianti toliau neribotai vykdyti sutartis, sudarytas iki 2022 m. spalio 7 d., nes tokiu atveju sankcijos netektų savo prasmės, nebūtų efektyvios, o kaip leidžianti sutartis, kurios buvo sudarytos iki 2022 m. spalio 7 d., vykdyti iki 2023 m. sausio 8 d. Tokiu būdu duodamas pereinamasis laikotarpis verslui užbaigti sandorius ir pasiruošti veiklą vykdyti atsižvelgiant į šiomis nuostatomis įtvirtinamus ribojimus. Ši nuostata reiškia, kad po 2023 m. sausio 8 d. nebegalėjo būti vykdomi jokie iš anksčiau sudaryti sandoriai, susiję su prekėmis, nurodytomis XXI priede.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė apelianto atstovas savo apeliaciniame skunde, visapusiškai patikrino Kauno teritorinės muitinės nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. A. Ž. atstovo apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimo A. Ž. veikoje yra pagrįstos bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Todėl naikinti skundžiamą nutartį, bei Kauno teritorinės muitinės nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.