- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-426-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03472-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė (pirm.)
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Lina Jarmalavičienė
dalyvaujant ieškovui E. K. (E. K.), ieškovo atstovei advokato padėjėjai Linai Jarmalavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1.1. nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87, dėl atsakovės I. K. kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – G., ieškovui palikti jo pavardę – K.;
1.3. nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn E. K. nuosavybėn;
1.4. priteisti ieškovo naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo;
1.5. priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su sutuoktine bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendrų interesų neturi nuo 2013 m., kai atsakovė nusprendė išvykti dirbti į D. B.. Teigė, kad nėra pagrindo teigti ir tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, kadangi jau šešerius metus gyvena atskirai, kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis lėšomis, atsakovės iniciatyva jokių tarpusavio ryšių nepalaiko, todėl susitaikymo termino prašė neskirti. Pažymėjo, kad atsakovės išvykimas į D. B. užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį, ieškovas šį sprendimą palaikė. Ieškovas nurodė, kad per šešis atsakovės buvimo D. B. metus, sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nerašo vienas kitam laiškų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito švenčių ar gimtadienių progomis. Teigė, kad ieškovas nežino kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi kaip sekasi ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo sugrįžusi į Lietuvą ir tokio noro niekada nepareiškė. Dėl šių aplinkybių prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o būtent todėl, kad ji savo noru ir tik dėl jai vienai žinomų priežasčių paliko šeimą ir jau šešerius metus ja nesirūpina.
3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi per daugybę bandymų susisiekti ir bendrauti patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, kaip sutuoktinis ir žmogus. Teigė, kad jaučiasi sutryptas, nereikalingas, nemaloniai jaučiasi prieš savo artimus giminaičius, draugus.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė bei vertinant atsakovės elgesį, ieškovas taip pat prašė atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – G., o jam palikti jo pavardę – K.
5. Ieškovas nurodė, kad būdamas santuokoje su atsakove, iš savo asmeninių lėšų, įgijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 510 Eur. Nutraukus santuoką, minėta nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas 2015 m. išskirtinai už ieškovo asmenines lėšas, prašė pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.
6. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai ieškinys su pranešimu apie pareigą pateikti atsiliepimą buvo išsiųstas registruotu paštu. Lietuvos pašto duomenimis atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas išnaudojo visas procesines galimybes įteikti atsakovei šaukimą į teismo posėdį, taip pat į tai, kad ieškovui atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, į tai, kad ieškovas neprašo įteikti procesinius dokumentus per antstolį ar skirti kuratorių, šaukimas į teismo posėdį atsakovei buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei informuojant ją apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą (CPK 130 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovės išvykimas į D. B. reiškė ir sutuoktinių santykių pabaigą. Nurodė, kad sutuoktinių nebendravimas yra tik atsakovės iniciatyva. Pažymėjo, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas palikdama šeimą ir ja nesirūpindama, todėl prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo 2015 m., t. y. po dviejų metų, kai išvyko atsakovė, kuri apie garažą nieko nežino, todėl prašė minėtą turtą priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas papildomai nurodė, kad paskutinį kartą su sutuoktine kalbėjo prieš jos išvykimą į D. B.. Teigė, kad sutuoktinė išvyko užsidirbti su drauge, jis tam neprieštaravo. Nurodė, kad tiksliai nežinojo nei kokį darbą dirbs atsakovė, nei kur ji gyvens, nei draugės vardo ar pavardės. Teigė, kad jam skaudžiausia, jog sutuoktinė nenori su juo bendrauti. Nurodė, kad prieš išvykimą į užsienį, su sutuoktine sutarė gerai, ji nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesmurtavo, rūpinosi šeima ir namais, dirbo.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas E. K. ir atsakovė I. K. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87. Ieškovo vardu 2015 m. lapkričio 13 d. įregistruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.
Dėl sutuoktinių kaltės
9. Ieškovas paaiškino, kad santuokos metu abu sutuoktiniai dirbo, tikėjo šeimos ateitimi, kartu priimdavo sprendimus šeimos labui, kiek įmanoma abu prisidėjo prie šeimos finansinės padėties pagerėjimo, laisvą laiką leido kartu, vienas kitu nuoširdžiai rūpinosi. 2013 m. atsakovė nusprendė laikinai išvažiuoti uždarbiauti į D. B.. Tokį jos sprendimą ieškovas palaikė. Nuo atsakovės išvykimo (2013 m.) šalys visiškai nebendrauja, nerašo vienas kitam laiškų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito švenčių ar gimtadienių progomis, nežino, kaip vienas kitam sekasi, kokie abiejų ateities planai. Taigi šalys nuo 2013 m. gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad konkrečiai nežino su kuo jo sutuoktinė išvyko, kokį darbą dirba ar kur tiksliai apsistojusi yra. Teigė, kad prieš atsakovės išvykimą į užsienį, jis su sutuoktine sutarė, ji nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesmurtavo, rūpinosi šeima ir namais, dirbo. Ieškovas nurodė, kad išvykdama atsakovė ir nepalaikydama su juo ryšių pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, savo elgesiu ir veiksmais paneigė šeimos pamatines vertybes, lojalumo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos principus, dėl ko jų, kaip esamų sutuoktinių, bendras šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, dėl to prašo pripažinti, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės.
10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
11. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
12. Taigi santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
13. Ieškovas dėl santuokos iširimo kaltina atsakovę, nes, pasak jo, ji paliko šeimą išvykdama dirbti į užsienį. Tačiau pažymėjo, kad atsakovės išvykimas į D. B. užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį, ieškovas šį sprendimą palaikė. Nurodė, kad prieš išvykimą į užsienį, su sutuoktine sutarė gerai, ji nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesmurtavo, rūpinosi šeima ir namais, dirbo. Ieškovas taip pat nurodė, kad per atsakovės buvimo D. B. metus, sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nerašo vienas kitam laiškų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito švenčių ar gimtadienių progomis. Teigė, kad ieškovas nežino kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi kaip sekasi ieškovui. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad konkrečiai nežino su kuo jo sutuoktinė išvyko, kokį darbą dirba ar kur tiksliai apsistojusi yra. Taigi nors ieškovas ir teigia, kad atsakovė paliko šeimą išvykdama į užsienį, tačiau matyti, kad tai buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį. Svarbu paminėti, kad iš ieškovo paaiškinimų akivaizdu, jog ne tik atsakovė nesidomi ieškovu, bet ieškovas taip pat nesidomi atsakove, o būtent nežino nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė išvyko dirbti. Iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas sužinoti atsakovės adresą D. B. įdėjo pastangas susirasti tik siekdamas įteikti santuokos nutraukimo dokumentus.
14. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 d.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
15. Matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
16. Ieškovas taip pat prašo atsakovės atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 1 500 Eur. Teismui nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina ir dėl to ieškovo prašymas atlyginti neturtinę žalą atmestinas.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
18. Nutraukus santuoką, ieškovas prašė palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – G, ieškovui palikti jo pavardę – K. Atsakovė savo pozicijos dėl pavardės neišreiškė.
19. Nagrinėjamu atveju bylos šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi, netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
20. Taigi, teismui pripažinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei paliktina santuokinė pavardė „K“, o atsižvelgiant į ieškovo prašymą, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „K“ (CK 3.69 straipsnis).
21. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis).
22. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
23. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas po santuokos sudarymo viešajame registrų centre įregistravo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašė priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovo vardu. Ieškovas nurodė, kad minėtas garažas įgytas išskirtinai už ieškovo asmenines lėšas
24. Nustatyta, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2013 m., atsakovei išvykus į užsienį, ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, savo finansais rūpinosi kiekvienas atskirai. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2013 m.
25. Ieškovas garažą (boksą) po santuokos nutraukimo prašė priteisti asmeninėn jo nuosavybėn. Pažymėtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas jau šalims gyvenant skyriumi, atsakovė byloje nepareiškė prieštaravimo, kad po santuokos nutraukimo minėtas nekilnojamasis turtas liktų ieškovo asmenine nuosavybe, todėl po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. 4400-4036-5084:2519, adresu Pagirių g. 1B-174, Pagirių km., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., paliktinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.116 straipsnis). Kito dalintino registruotino turto šalys neturi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka.
28. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 143 Eur žyminį mokestį, ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 943 Eur, taigi iš viso ieškovas patyrė 1086 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės buvo tenkintas iš dalies, t. y. konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Reikalavimas dėl santuokinės pavardės laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl santuokos nutraukimo. Netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo buvo patenkintas visiškai. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys patenkintas 60 proc. dalimi. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos viena iš kitos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 542,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 proc.).
29. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis – teismo turėtos pašto išlaidos iš viso sudarė 19,02 Eur. Šios išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (60 proc. reikalavimų) iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės likusios teismo pašto išlaidos – 11,41 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 385 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 87, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovui E. K. (E. K.) jo pavardę „K“, atsakovei I. K. santuokinę pavardę – „K.“.
Pripažinti ieškovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 425,11 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,61 Eur (septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų
Priteisti valstybei iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,41 Eur (vienuolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
įteikti atsakovei I. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-426-1115/2020, viešo paskelbimo būdu, Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje, teismų pranešimų skiltyje, esančioje adresu http://www.teismai.lt/, paskelbiant tokio turinio pranešimą::
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2020 m. birželio 18 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-426-1115/2020, pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo; ieškinys tenkintas iš dalies. Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, todėl sprendimas jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 275 1415.“