- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1625-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03472-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. (E. K.) ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė:
1.1. Nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės.
1.2. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę – G., ieškovui palikti jo pavardę – K..
Šalies argumentai
1.3. Nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn E. K. nuosavybėn.
1.4. Priteisti ieškovui iš atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti.
1.5. Priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su sutuoktine bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendrų interesų neturi nuo 2013 m., kai atsakovė nusprendė išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, nes jau šešerius metus gyvena atskirai, kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis lėšomis, atsakovės iniciatyva jokių tarpusavio ryšių nepalaiko. Pažymėjo, kad atsakovės išvykimas į (duomenys neskelbtini) užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį, ieškovas šį sprendimą palaikė. Per šešis atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus, sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nerašo vienas kitam laiškų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito švenčių ar gimtadienių progomis. Ieškovas nežino, kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi, kaip sekasi ieškovui. Anot ieškovo, atsakovė nebuvo sugrįžusi į Lietuvą ir tokio noro niekada nepareiškė. Dėl šių aplinkybių ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o būtent todėl, kad ji savo noru ir tik dėl jai vienai žinomų priežasčių paliko šeimą ir jau šešerius metus ja nesirūpina.
3. Ieškovas prašymas priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad per daugybę bandymų susisiekti ir bendrauti jis patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinis ir žmogus. Anot ieškovo, jis jaučiasi sutryptas, nereikalingas, nemaloniai jaučiasi prieš savo artimus giminaičius, draugus.
4. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė, taip pat vertindamas atsakovės elgesį, ieškovas taip pat prašė atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – G., o ieškovui palikti jo pavardę – K..
Šalies argumentai
5. Ieškovas taip pat nurodė, kad, būdamas santuokoje su atsakove, iš savo asmeninių lėšų įgijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 510 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytas turtas 2015 m. įgytas išskirtinai už ieškovo asmenines lėšas, ieškovas prašė jį pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovui jo pavardę „K.“, atsakovei paliko santuokinę pavardę – „K.“; pripažino ieškovo asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 425,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo 7,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 11,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
7. Ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės, teismas pažymėjo, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
9. Nors ieškovas dėl santuokos iširimo kaltina atsakovę, teigdamas, kad ji paliko šeimą, išvykdama dirbti į užsienį, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pats ieškovas pažymėjo, kad atsakovės išvykimas į (duomenys neskelbtini) užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį, ieškovas šį sprendimą palaikė. Pats ieškovas nurodė, kad prieš išvykimą į užsienį su sutuoktine sutarė gerai, ji nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesmurtavo, rūpinosi šeima ir namais, dirbo. Ieškovas taip pat nurodė, kad per atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nerašo vienas kitam laiškų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito švenčių ar gimtadienių progomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad nežino, kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi, kaip sekasi ieškovui. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad konkrečiai nežino, su kuo jo sutuoktinė išvyko, kokį darbą dirba ar kur tiksliai yra apsistojusi. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas ir teigia, jog atsakovė paliko šeimą išvykdama į užsienį, iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad tai buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas sprendė, kad ne tik atsakovė nesidomi ieškovu, bet ir pats ieškovas nesidomi atsakove, nežino nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė išvyko dirbti. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas sužinoti atsakovės adresą (duomenys neskelbtini), pastangas įdėjo tik siekdamas įteikti santuokos nutraukimo dokumentus.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad abi šalys pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 d.). Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
11. Konstatavęs, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).
12. Nustatęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas netaikė CK 3.69 straipsnio 2 dalies ir 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl to atmetė ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą bei palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovei paliko santuokinę pavardę „K.“, o ieškovui – jo pavardę – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
13. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismas nustatė, kad ieškovas po santuokos sudarymo viešajame registrų centre įregistravo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovo vardu. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2013 m., atsakovei išvykus į užsienį, ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, savo finansais rūpinosi kiekvienas atskirai, teismas sprendė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2013 m.
14. Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas jau šalims gyvenant skyriumi, atsakovė byloje nepareiškė prieštaravimo, kad po santuokos nutraukimo šis turtas liktų ieškovo asmenine nuosavybe, teismas po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.116 straipsnis). Teismas nustatė, kad kito dalintino registruotino turto šalys neturi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
15. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškinys patenkintas 60 proc., todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 542,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu buvo ne kartą pažymėta, kad išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) buvo išskirtinai atsakovės iniciatyva, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį. Sutuoktiniai apie tai kalbėjosi ir priėmė sprendimą, kad atsakovė išvyks dirbti į (duomenys neskelbtini), bet tik laikinai, nes šeimoje santykiai yra puikūs ir jie nori gyventi bei būti drauge. Būtent dėl gerų šeimyninių santykių apeliantas neprieštaravo sutuoktinės sprendimui. Neatmestina tikimybė, kad išvykdama atsakovė galėjo turėjo savų ketinimų, kurie ieškovui tuomet nebuvo žinomi, kaip ir nėra žinomi šiandien. Atsakovės išvykimas reiškė jų tarpusavio santykių pabaigą, nes bet koks tolesnis sutuoktinių tarpusavio bendravimas tapo tiesiog neįmanomas dėl atsakovės pasirinkto elgesio modelio visiškai ignoruoti sutuoktinį, neatsakyti į jo skambučius, nebendrauti jokiomis kitomis telekomunikacijų ryšio priemonėmis. Būtent dėl to ieškinyje ir buvo nurodyta, kad per šešerius atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus sutuoktiniai nerašė vienas kitam laiškų, nekalbėjo telefonu, nesveikino vienas kito švenčių ar gimtadienio progomis, ieškovas nežinojo, kaip sekasi sutuoktinei, kokį darbą ji dirba, kokie jos ateities planai ir pan. Ieškovas neturėjo jokios faktinės galimybės atsakovę aplankyti (duomenys neskelbtini), nes neturėjo jokios informacijos, kur ji yra įsikūrusi, neturėjo jos adreso, kad galėtų jai parašyti laišką, todėl pakankamai ilgą laiką tęsiantis tokiai faktinei situacijai ir buvo priimtas sprendimas santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.
16.2. Teismo argumentas, kad ieškovas taip pat nesidomi atsakove, nežino, nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė išvyko dirbti, nėra pagrindas konstatuoti ieškovo kaltę, nes jis apie atsakovės išvykimą į (duomenys neskelbtini) žinojo tiek, kiek tokios informacijos jam suteikė pati atsakovė, kadangi jis sutuoktine pasitikėjo ir pagrindo spėlionėms ar įtarinėjimams tiesiog nebuvo.
16.3. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodytų faktų, pareikšdamas priešinius reikalavimus, ir tik tuomet teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešinių reikalavimų nepateikė, tačiau tai teismui nesutrukdė konstatuoti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepaisant to, kad atsakovė į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos neišdėstė, teismui prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė, taip pat teismui nepateikė ir procesinių dokumentų.
16.4. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, įrodinėjo, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl akivaizdu, kad visavertis šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių, nepaisant ieškovo didelių pastangų, siekiant išsaugoti šeimą, ir vertinant atsakovės pasirinktą visišką sutuoktinio ignoravimą.
16.5. Esminis dalykas, kurį teismas turėjo tinkamai įvertinti, yra tai, kad atsakovė, išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), nutraukė bet kokį tolesnį bendravimą su ieškovu, o ne pats jos išvykimo faktas. Būtent nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą teigti, jog santuoka iširo dėl atsakovės katės, preziumuojant, kad atsakovė paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( CK 3.60 straipsnis).
16.6. Teismas tinkamai neįvertino argumento, kad ieškovas daugybę kartų bandė su atsakove susisiekti tiesiogiai ar per atsakovės sūnų iš pirmosios santuokos. Teismo posėdžio metu buvo pažymėta, kad vienam iš šeimos narių išvykus į kitą šalį, tarpusavio bendravimas tik suintensyvėja, nes yra domimasi, kaip išvykusiajam sekasi, kaip jis įsikūrė, kur gyvena, kaip sekasi rasti darbą, kaip jis jaučiasi kitoje šalyje ir pan. Ieškovo skambučių tikslas kaip tik ir buvo visą šią informaciją iš sutuoktinės gauti ir ją palaikyti, tačiau jokio atsako, jokios žinios iš atsakovės nebuvo ir nėra. Tokia situacija ieškovui yra itin sunkiai emociškai pakeliama, nuolat galvojama, kad kažkas atsitiko, neapleidžia dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, ieškovas nuolat analizuoja būtent taip susiklosčiusią situaciją, ieškodamas atsakymo dėl tokio sutuoktinės elgesio.
16.7. Nepagrįstai konstatavęs abiejų sutuoktinių kaltę, teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo bei reikalavimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendrų interesų neturi nuo 2013 metų, kai atsakovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini).
20. Ieškovas byloje prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad atsakovė, išvykusi dirbti į užsienį, visiškai nutraukė ryšius su ieškovu: neatsakė į jo skambučius, taip pat nebendravo su ieškovu jokiomis kitomis telekomunikacijų ryšio priemonėmis, dėl to ieškovas nežinojo, kaip sekasi jo sutuoktinei, kokį darbą ji dirba, kokie jos ateities planai ir pan.
21. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad abi šalys pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į paties ieškovo teiginius, kad atsakovė dirbti į užsienį išvyko abiejų sutuoktinių bendru sprendimu, siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį, be to, ne tik atsakovė nesidomi ieškovu, bet ir pats ieškovas nesidomi atsakove, nežino nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė išvyko dirbti.
22. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad jis apie atsakovės išvykimą žinojo tiek, kiek tokios informacijos jam suteikė pati atsakovė. Anot ieškovo, jis daugybę kartų bandė susisiekti su atsakove tiesiogiai ar per atsakovės sūnų iš pirmosios santuokos, tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi ieškovas neturėjo jokios informacijos, kur atsakovė yra įsikūrusi, jis objektyviai neturėjo jokios galimybės aplankyti atsakovę (duomenys neskelbtini), taip pat parašyti jai laiškų. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, kad, atsakovei byloje neprieštaraujant dėl savo kaltės ir ieškovo nurodytų faktų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
23. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
24. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
26. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
27. Jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) prašė pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji, 2013 metais išvykusi į (duomenys neskelbtini), paliko šeimą ir iki šiol visiškai ja nesirūpina, t. y. ieškovas savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
28. Nors ieškinys su priedais ir kiti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti, ji nagrinėjamoje byloje buvo pasyvi – nei atsiliepimo į ieškinį, nei rašytinių paaiškinimų, kuriuose būtų išdėsčiusi poziciją dėl ieškinio reikalavimų, neteikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti jai nedalyvaujant neprašė, taip pat neteikė ir kitų procesinių prašymų.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei byloje nereiškiant prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji paliko šeimą ir ja nesirūpimo daugiau nei metus, t. y. neneigiant savo kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat nenurodant jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, jog santuoka faktiškai iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, neturėjo pagrindo nesivadovauti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki faktinio santuokos iširimo (atsakovės išvykimo į (duomenys neskelbtini)) ieškovas būtų iš esmės netinkamai vykdęs sutuoktinio pareigas, tokias kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, neturėjęs bendro intereso dėl šeimos gerovės ar pan. (CPK 185 straipsnis). Išdėstyti motyvai teikia pagrindą pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių sudarytą santuoką nutraukiant dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
30. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
31. Teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, spręstina dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).
33. Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl daugybės nesėkmingų bandymų susisiekti ir bendrauti su atsakove jis patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinis ir kaip žmogus. Anot ieškovo, dėl atsakovės elgesio (visiško ieškovo ignoravimo ir santykių su juo nutraukimo) ieškovas jaučiasi sutryptas, nereikalingas, nemaloniai jaučiasi prieš savo artimus giminaičius, draugus, jį kamuoja emocinė depresija.
35. Pripažintina, kad dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis paprastai patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Kita vertus, vien tik bendro pobūdžio teiginių apie patirtus neigiamus išgyvenimus nurodymas, nepateikiant jokių objektyvių juos pagrindžiančių duomenų, neteikia pakankamo pagrindo priteisti ieškovui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš sutuoktinei išvykstant dirbti į (duomenys neskelbtini) nežinojo, nei kokį darbą ji dirbs, nei kur gyvens, nei draugės, su kuria atsakovė išvyko dirbti į užsienį, vardo ir pavardės. Taigi pats ieškovas nedėjo pakankamai pastangų, nesidomėjo savo sutuoktine ir jos planais. Be to, nors ieškovas nurodo, kad, atsakovei išvykus dirbti į užsienį, jis daug kartų tiesiogiai ir per atsakovės sūnų iš pirmosios santuokos bandė susisiekti su ieškove ir bendrauti su ja, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad per visą atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) laiką ieškovas būtų bandęs susisiekti su sutuoktine tiesiogiai (telefonu, elektroniniu paštu, per socialinius tinklus ar kt.), taip pat kad būtų kreipęsis į atsakovės giminaičius, draugus ar kitus asmenis, galinčius suteikti informaciją apie ją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
37. Įvertinusi ir išanalizavusi visą bylos medžiagą, tarp jos – ir paties ieškovo teiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo priteisti ieškovui piniginę kompensaciją už jo patirtus neigiamus išgyvenimus, kuriuos lėmė santuokos nutraukimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliktina nepakeista.
Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo
38. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikė CK 3.69 straipsnio 2 dalies, numatančios galimybę uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, ir atmetė ieškovo prašymą palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę.
39. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
40. Nurodytos teisės normos lingvistinė analizė teikia pagrindą išvadai, kad sutuoktinio teisė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę nėra absoliuti, t. y. tenkinti aptariamą reikalavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad net ir pripažinus, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, taip pat nustačius, kad šalys santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė, teismas neturi besąlygiškos pareigos uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai.
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę iš esmės grindžia tik tuo, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, tačiau nenurodo jokių argumentų ir nepaaiškina, kaip konkrečiai galėtų būti pažeisti jo teisėti interesai, jeigu atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti šį ieškovo prašymą nėra pakankamo pagrindo. Nors atsakovė ir pripažintina kalta dėl santuokos iširimo, nes, išvykusi dirbti į užsienį, nutraukė su ieškovu bet kokius ryšius, tačiau jos kaltė nelaikytina tokia didele, kad lemtų būtinybę uždrausti jai pasilikti pavardę, kuria atsakovė naudojasi jau daugiau nei 22 metus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebūtų sąžininga, protinga ir teisinga po santuokos nutraukimo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
44. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
46. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę; nekilnojamąjį turtą (garažą) po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn; priteisti ieškovui iš atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę nelaikytinas savarankišku, todėl jis su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės vertintinas kaip vienas bendras reikalavimas.
47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, laikytina, jog patenkinti du savarankiški reikalavimai iš trijų (patenkinti reikalavimai nutraukti santuoka dėl atsakovės kaltės ir priteisti garažą asmeninėn ieškovo nuosavybėn, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas), t. y. patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų.
48. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas (apeliantas) patyrė 943 Eur bylinėjimosi išlaidų (143 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Byloje patenkinus 67 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 631,81 Eur (943 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
49. Pirmosios instancijos teisme patirta 19,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 6,28 Eur (19,02 Eur x 33 proc.), o iš atsakovės 12,74 Eur (19,02 Eur x 67 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
50. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas (apeliantas) patyrė 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą sumokėti.
51. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė skundžiamo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliko nepakeistą. Dėl to laikytina, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.
52. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur (300 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
53. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.
54. Už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus šį apeliacinio skundo reikalavimą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 75 Eur už nurodytą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis.
55. Už reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą mokėtinas 34 Eur žyminis mokestis (1500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo atmestas, valstybės naudai iš ieškovo priteistinas 34 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukiant ieškovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti ieškovui E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 631,81 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą 81 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,28 Eur (šešis eurus 28 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.