Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kredito unijos „Saulėgrąža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ILTE (buvęs pavadinimas – „Investicijų ir verslo garantijos“) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., kredito unija „Saulėgrąža“ (išieškotoja), A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino antstolio išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl suinteresuoto asmens kredito unijos „Saulėgrąža“ atskirojo skundo argumentų

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino suinteresuoto asmens kredito unijos „Saulėgrąža“ prašymo dėl bylos nutraukimo ir panaikino skundžiamus antstolio 2024 m. liepos 12 d. išieškojimo negalimumo aktą ir 2024 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pareiškėja UAB „ILTE“ neturi suinteresuotumo vykdomojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nutraukti bylą, taip pat akcentuoja, kad formalus išieškojimo tęsimas iš skolininkės visiškai neatitinka išieškotojo interesų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės kredito unijos „Saulėgrąža“ argumentai yra nepagrįsti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 633 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys.

12. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant ir kitus suinteresuotus asmenis, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008).

13. CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodytoje normoje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

14. Antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti savo suinteresuotumo vykdymo proceso rezultatu įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 34 punktas). Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).

16. Nagrinėjamu atveju antstolis R. V. 2024 m. kovo 21 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą dėl 336 339,49 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 5 513 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. B. išieškotojos kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai. Nors apeliantė ir akcentuoja, kad UAB „ILTE“ tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, tačiau remiantis bylos duomenimis darytina priešinga išvada.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. apeliantė ir UAB „Vilnoja LT“ pasirašė kredito sutartį, pagal kurią kredito unija „Saulėgrąža“ suteikė 480 000,00 Eur paskolą UAB „Vilnoja LT“. Minėtos kredito sutarties 3 punkte numatytos prievolės užtikrinimo priemonės: 1) nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka); 2) UAB „Žemės ūkio paskolų garantijos fondas“ teikiama garantija (70 proc., nuo neatgautos grąžinamo kredito dalies); 3) A. B. laidavimas. 2016 m. liepos 22 d. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (teisių ir pareigų perėmėja – suinteresuotas asmuo UAB „ILTE“) išdavė kredito unijai ,,Saulėgrąža“ garantiją, kuria įsipareigojo grąžinti kredito unijai 70 procentų nuo neatgautos grąžinamo kredito dalies, jei kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba kredito unijai prieš laiką nutraukus kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 480 000 Eur kreditą, kurį kredito unija suteikė pagal kredito sutartį.

18. Kredito unija „Saulėgrąža“ 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į UAB „ILTE“ su prašymu išmokėti garantiją pagal anksčiau paminėtą garantijos sutartį. Kredito unija šiame prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-986-1097/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-309-370/2024 teismai, atmesdami ieškovės (kredito unijos) ieškinį, konstatavo, kad kredito unijos 2023 m. gegužės 15 d. prašymo ŽŪPGF (dabar – UAB „ILTE“) pateikimo metu unija dar nebuvo pradėjusi išieškojimo iš laiduotojos (A. B.), tokiu būdu pažeisdama 2013 m. rugsėjo 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-67/2013 30.8 papunkčio nuostatas, o tinkamą laidavimo realizavimą pagrįstų skolos iš laiduotojos išieškojimas arba įrodymai, jog skolos iš laiduotojos išieškoti nėra galimybės, t. y. antstolio išduotas išieškojimo negalimumo aktas. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, kredito unija prie prašymo pridėjo ir šioje byloje ginčo objektu esantį antstolio R. V. išieškojimo iš (laiduotojos) A. B. negalimumo aktą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, pažymi, kad kredito unija „Saulėgrąža“ savo teisę gauti garantijos išmoką iš UAB „ILTE“ sieja ir grindžia būtent šioje byloje ginčijamu išieškojimo negalimumo aktu. Aplinkybę, kad antstolio išieškojimo negalimumo aktas yra esminis teisiškai reikšmingas faktas, pripažįstant kredito unijos teisę gauti garantijos išmoką iš UAB „ILTE“, patvirtina ir anksčiau pačios kredito unijos paminėti teismų procesiniai sprendimai. Pastebėtina, kad pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti pripažintas kitu suinteresuotu asmeniu vykdymo procese ne tik tuo atveju, kai vykdymo veiksmai jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes, bet ir tada, kai tokias teisines pasekmes realiai gali sukelti. Kadangi šioje byloje ginčijamas antstolio išieškojimo negalimumo aktas gali lemti UAB „ILTE“ pareigos išmokėti garantiją kredito unijai atsiradimą, vadinasi, šis antstolio procesinis sprendimas gali turėti esminės reikšmės UAB „ILTE“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Dėl šios priežasties UAB „ILTE“ šiuo atveju laikytina suinteresuotu asmeniu vykdymo procese ir turi teisinį suinteresuotumą ginčyti nagrinėjamus antstolio procesinius sprendimus. Apeliantės argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

20. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad skolininkė kito turto ir pajamų, iš kurių skola gali būti išieškota, neturi, be to, faktiškai nėra jokios tikimybės, kad būdama pensinio amžiaus, skolininkė dar įgys kažkokį vertingą turtą ar ateityje gaus daugiau pajamų, todėl formalus išieškojimo tęsimas visiškai neatitiktų išieškotojo interesų.

21. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

22. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, savo iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu gali savo patvarkymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kredito unija „Saulėgrąža“ 2024 m. liepos 5 d. kreipėsi į antstolį su pranešimu „Dėl vykdomosios bylos“, prašydama įvertinti, ar išieškojimas iš skolininkės (laiduotojos A. B.) yra objektyviai įmanomas ir tikslingas. Antstolis R. P. 2024 m. liepos 12 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-179-14937, kuriuo nusprendė, kad nėra galimybių išieškoti skolą. Antstolis 2024 m. liepos 12 d. taip pat priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-179-15300, kuriuo, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąją bylą Nr. 0179/24/00598 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą Nr. e2-896-1012-2024 grąžino išieškotojai.

24. Antstolis, priimdamas 2024 m. liepos 12 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-179-14937, konstatavo, kad skolininkė yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus ir gauna 634,17 Eur senatvės pensiją, iš kurios išskaitymas pagal visų antstolių patvarkymus bendrai sudarys 10 proc., t. y. 63,4 Eur per mėnesį, o maksimali išieškotojui kredito unijai „Saulėgrąža“ teksianti suma per mėnesį yra labai maža. Todėl, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, antstolis grąžino išieškotojai vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigė.

25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyviai nustatyta, kad vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Nagrinėjamu atveju skolininkė gauna pastovių pajamų (pensiją), iš kurių gali būti ir buvo išieškoma, mažinant įsiskolinimą kredito unijai. Vadinasi, antstolis neturėjo pagrindo grąžinti išieškotojai vykdomąjį dokumentą pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jei išieškotoja (apeliantė kredito unija „Saulėgrąža“) mano, kad išieškojimas iš skolininkės yra netikslingas, neprotingas ar pan., ji turi teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti išieškojimo vykdymo procese (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 639 straipsnio 8 punktas), sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 639 straipsnio 4 punktas), prašyti antstolį grąžinti jai vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau aplinkybė, kad visos skolos kredito unijai išieškojimas iš skolininkės reguliariai gaunamų pajamų pagal šiuo metu egzistuojančią situaciją gali užtrukti labai daug metų, nėra pagrindas antstoliui priimti procesinį sprendimą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes įstatymas antstoliui nesuteikia teisės vertinti šios aplinkybės.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio 2024 m. liepos 12 d. išieškojimo negalimumo aktas ir 2024 m. liepos 12 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomoje byloje Nr. 0179/24/00598 turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliantės kredito unijos „Saulėgrąža“ atskirąjį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

28. Suinteresuotas asmuo UAB „ILTE“ nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.