Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ILTE (buvęs pavadinimas – „Investicijų ir verslo garantijos“) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Robertas Vasiliauskas (antstolis), Kredito unija „Saulėgrąža“ (išieškotoja), A. B. (skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

10. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

11. CPK 510 straipsnyje nustatyta teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tačiau nedetalizuota, kas gali tuos veiksmus skųsti. Teismų praktikoje nurodoma, kad siekiant užtikrinti antstolio veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (Kauno apygardos teismo 2020-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-626-480/2020). Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi išaiškino, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21, 23 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju antstolio priimtą išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ginčija pareiškėja, kuri vykdymo procese nėra nei išieškotoja, nei skolininkė.

14. Išieškotoja prašo bylą nutraukti, argumentuodama, jog pareiškėja neturi suinteresuotumo vykdymo byloje, dėl to neturėjo teisės pareikšti skundo dėl antstolio veiksmų. Teismas nesutinka su šiais argumentais.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-07-22 kredito sutartimi Kredito unija „Saulėgrąža“ suteikė UAB „Vilnoja LT“ kreditą (toliau – ir Kredito sutartis). 2016-07-22 A. B. su Kredito unija „Saulėgrąža“ pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo atsakyti Kredito unijai visu savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas pagal Kredito sutartį. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (kurios teisių perėmėja yra pareiškėja) 2016 m. liepos 22 d. išdavė ieškovei garantiją Nr. 1G-144/2016, kuria įsipareigojo grąžinti išieškotojai 70 procentų nuo neatgautos grąžinamo kredito dalies, jei kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba išieškotojai prieš laiką nutraukus kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 480 000 Eur kreditą, kurį išieškotoja suteikė pagal Kredito sutartį.

16. Susipažinus su Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Kredito unija „Saulėgrąža“ pareiškėjai buvo pateikusi ieškinį dėl garantinės išmokos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-986-1097/2024). Vilniaus apygardos teismas 2024-02-20 sprendimu Kredito unijos ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2024-06-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-309-370/2024) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis), t. y. garantija yra savarankiška prievolė, kai garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taip pat konstatavo, kad šalys Sutartyje dėl garantijų teikimo aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad iki kreipiantis į garantą dėl garantijos išmokėjimo Kredito unija turi būti atlikusi veiksmus dėl negrąžinto kredito išieškojimo iš Laiduotojos, t. y. realizavusi laidavimą, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą, ir garantui pateikti informaciją apie Kredito unijos atliktus veiksmus bei išieškotas sumas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės atlikti veiksmai, tiek įkeisto turto, turtinių teisių, reikalavimų pagal kredito įstaigai išduotus vekselius, tiek laidavimo realizavimas prieš kreipiantis į garantą dėl Garantijos išmokėjimo, yra būtina Garantijos įvykdymo sąlyga. Ieškovė žinojo ir suprato, jog gavo dėl konkrečios kredito gavėjos atsakovės garantiją atsakyti subsidiariai, t. y. (išmokėti atitinkamą išmoką) tik po to, kai atsakovei paraiškoje buvo nurodytos dvi prievolės užtikrinimo priemonės (įkeitimas ir laidavimas) bei pateikta sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovės nurodoma sąlyga dėl pateikimo įrodymų, jog kreditoriaus buvo tinkamai realizuotos turimos (iki garanto suteikimo įgytos) kitos kredito grąžinimą užtikrinusios priemonės, atitinka tiek Nuostatų, tiek konkrečios garantijos išdavimo sąlygas.

17. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, sutiktina su pareiškėja, kad šioje byloje ginčijami išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo turi tiesioginę įtaką jai sprendžiant klausimą dėl garantinės išmokos (ne)mokėjimo išieškotojai Kredito unijai „Saulėgrąža“. Dėl šios priežasties pareiškėja turi suinteresuotumą vykdymo procese ir gali skųsti šioje byloje ginčijamus antstolio priimtus vykdymo proceso dokumentus, kaip suinteresuotas asmuo CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl to išieškotojos prašymas nutraukti civilinę bylą atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl išieškojimo negalimo akto ir patvarkymo.

18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

19. CPK 634 straipsnio, reglamentuojančio antstolio atliekamus procesinius veiksmus, 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

20. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Dėl tam tikrų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

21. Kaip minėta, pareiškėja ginčija antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą, kuriuo, remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

22. Teismas konstatuoja, kad antstolio išieškojimo negalimumo aktas, kuriame konstatuotos teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, buvo pagrindas antstoliui priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Todėl šiuo atveju teismas vertina, ar išieškojimo negalimumo akte nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą priimti išieškojimo negalimumo aktą ir, atitinkamai, ginčijamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

23. Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, skundžiamame akte ir patvarkyme atsisakyti tenkinti išieškotojo skundą nurodė, kad skolininkė neturi turto išskyrus pajamas – pensiją, kuri yra 634,17 Eur per mėnesį, iš kurios galėtų būti daromos 10 proc. išskaitos, t. y. 63,40 Eur per mėnesį, 2024 m. liepos mėnesį valstybės socialinio draudimo fondo valdyba padarė 31,71 Eur išskaitą. Gauti pinigai pirmiausiai būtų naudojami dengti vykdymo išlaidas. Išieškojimas truktų apie 741 metus. Skolininkė yra pensinio amžiaus, nėra pagrindo tikėtis, kas gaus turto ar daugiau pajamų.

24. Teismas sutinka su pareiškėjos motyvais, jog antstolis neturėjo teisės surašyti išieškojimo negalimumo akto skolininkei gaunant nuolatines pajamas, net ir santykinai nedideles lyginant su išieškotina suma. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Įstatymas nenumato antstoliui teisės plečiamai aiškinti šios teisės normos, vertinant skolininko gaunamų pajamų ir išieškotinos skolos santykį, ir juo remiantis spręsti apie galimas ar negalimas tolimesnio išieškojimo galimybes bei skolininkei gaunant nuolatines mėnesines pajamas, užbaigti vykdomąją bylą. Tokie antstolio veiksmai laikytini ultra vires (viršijant įgaliojimus), ir vertintini kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

25. Teismas pažymi, kad pagal CPK 639 straipsnio 8 punktą, išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotoja antstoliui pateikė prašymą įvertinti, ar išieškojimas iš skolininkės yra objektyviai įmanomas ir tikslingas, tačiau šis prašymas negali būti laikomas CPK 639 straipsnio 8 punkte numatytos teisės realizavimu. Nagrinėjamu atveju pats antstolis patvirtino, kad skolininkė gauna pensiją, todėl tai, kad ją paskirsčius visiems išieškotojams kiekvienam atitenka nedidelė suma, nesudarė pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

26. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjos ir išieškotojos argumentai nėra reikšmingi sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, dėl to teismas dėl jų nepasisako.

27. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas 2024-07-12 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-179-14937 ir 2024-07-12 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-179-14638, pažeidė civilinio proceso kodekso, reglamentuojančias vykdymo procesą, teisės normas, todėl jie pripažinti neteisėtais ir naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas,

nutaria:

netenkinti suinteresuoto asmens Kredito unijos „Saulėgrąža“ prašymo dėl bylos nutraukimo.

Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ (buvęs pavadinimas „Investicijų ir verslo garantijos“) skundą.

Panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. liepos 12 d. išieškojimo negalimumo aktą ir 2024 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomoje byloje Nr. 0179/24/00598.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.