Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovėms Aistei Lekečinskienei, Vilimai Jucevičiūtei, Daivai Danisevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, V. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 117-121) prašo nustatyti jos nepilnamečių vaikų, sūnaus O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, jų motina J. K., su galimybe išvykti į užsienį; priteisti iš atsakovo lėšas vaikų išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodines pinigines išmokas po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui, nurodytą sumą kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę uzufrukto teise valdyti nepilnamečių išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji ir atsakovas V. V. yra trijų vaikų: O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iki 2013 m. lapkričio mėn. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Pašlijus ieškovės ir atsakovo santykiams, ieškovė išvyko pas seserį į Airiją ir nutarė nebegrįžti pas atsakovą. Ieškovė nurodo, kad visų trijų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja, kadangi su atsakovu vaikams yra nesaugu, atsakovo namuose tvyro netvarka, girtaujama, triukšmaujama, vaikai į mokyklą eina su nešvariais ir išaugtiniais rūbais, namuose atlieka sunkius ūkio ir buities darbus, prieš juos gali būti naudojamas psichologinis smurtas. Ieškovė nurodo, kad yra pajėgi viena išlaikyti visus tris vaikus, kadangi dirba Airijoje, gauna nuolatines pajamas, nuomojasi būstą, gali derinti darbo laiką su vaikų priežiūra.

Ieškovė bei jos atstovė prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, patikslintu priešieškiniu (I t., b. l. 133-135) prašo nustatyti jo nepilnamečių vaikų, sūnaus O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, jų tėvu V. V.; priteisti iš ieškovės lėšas vaikų išlaikymui nuo priešieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodines pinigines išmokas po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienam vaikui, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti atsakovą uzufrukto teise valdyti nepilnamečių išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė viena negali tinkamai pasirūpinti vaikais, kadangi gyvenant kartu, ieškovė ne vieną kartą yra palikusi šeimą, mano, kad ieškovei vaikai yra reikalingi tam, kad Airijoje gautų socialines išmokas, kurios priklauso už vaikus. Vyresnieji vaikai O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra išreiškę norą likti Lietuvoje, o atskirti jauniausiąją dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo brolio ir sesers būtų neteisinga, kadangi jų tarpusavio santykiai yra labai geri, jie vienas kitą myli. Atsakovas yra ūkininkas, jo pajamos yra pakankamos, todėl gali vienas išlaikyti visus tris vaikus.

Atsakovas ir jo atstovas prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Atsiliepime į priešieškinį (I t., b. l. 114-116) ieškovė nurodo, kad yra „ne vieną kartą palikusi šeimą ir vaikus“ dėl atsakovo agresijos ir išpuolių prieš ją. Nurodo, kad vaikai nori gyventi su ja, nes nuo gimimo visą laiką gyveno kartu su mama, tačiau šiuo metu jie yra manipuliuojami atsakovo ir negali išsakyti savo tikrųjų ketinimų. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad vaikai jai reikalingi tik dėl socialinių išmokų, teigia priešingai – atsakovas yra finansiškai nestabilus, nuolatos jos prašo pinigų vaikų išlaikymui. Vaikai atsakovo namuose neturi tinkamų sąlygų higienai palaikyti, namo koridoriuje yra nepridengta duobė, kuri kelia grėsmę vaikų saugumui, todėl vaikams atsakovo namuose nesukuriamas nei emocinis, nei fizinis saugumas.

Institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovės nuomone visi trys vaikai turi likti gyventi su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta:

Ieškovė J. K. ir atsakovas V. V. yra trijų vaikų, O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b. l. 32, 33, 34). Ieškovė ir atsakovas, neįregistravę santuokos, nuo 1999 m. gyveno kartu su vaikais (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio mėnesį, ieškovė paliko atsakovo namus ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. vasario pabaigoje kartu su jauniausia dukra G. V., išvyko į Airiją, ten nuo 2014 m. kovo 21 d. G. V. pradėjo lankyti pradinę mokyklą (I t., b. l. 13-14). 2014 m. liepos mėnesį, G. V. grįžo į Lietuvą pas atsakovą ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Ieškovė J. K. gyvena ir dirba Airijoje, nuomojasi trijų kambarių namą su patogumais (I t., b. l. 126-129, 142-143; II t., b. l. 10-42, 43-44). Atsakovas V. V. yra ūkininkas, gyvena name su daliniais patogumai, (duomenys neskelbtini), turi virš 40 ha dirbamos žemės, gyvulių (I t., b. l. 47, 70, 94-110), jo teigimu dar 60 ha nuomoja. Bylos nagrinėjimo metu, visi trys vaikai gyvena su atsakovu V. V., (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (I t., b. l. 24, 29).

Ki­lęs gin­čas tarp tėvų dėl vai­kų gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo spren­džia­mas va­do­vau­jan­tis vai­kų in­te­re­sais ir at­si­žvel­giant į jų no­rus. Į vai­kų no­rus ga­li bū­ti neat­si­žvel­gia­ma tik tuo at­ve­ju, kai jie prieš­ta­rau­ja vaikų in­te­re­sams (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko(ų) interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinės bylos Nr.: 3K-3-41/2010; 3K-3-269/2013).

Atlikus ieškovės ir atsakovo sūnaus O. M. V. psichologiijos ekspertizę (II t., b. l. 95-100) bei teismo posėdžio metu tiesiogiai apklausus vaiką, nustatyta, kad jis yra pakankamai brandus, orientuotas, aiškiai ir logiškai dėsto savo mintis, kalba argumentuotai, todėl gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo su viena iš ginčo šalių. O. M. V. išreiškė norą likti Lietuvoje su tėčiu, gyventi užsienyje pas mamą nenori. Vaikas nuo gimimo gyvena atsakovo namuose (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, apie 5 metus lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, yra aktyvus – organizuoja mokykloje renginius, lanko papildomą būrelį, turi draugų ir bendraminčių. O. M. V. noras likti jam pažįstamoje aplinkoje yra natūralus jo amžiuje ir atitinka esminius jo raidos poreikius – saugumo, stabilumo, sąveikavimo su bendraamžiais.

Remiantis teismo psichologijos ekspertize (II t., b. l. 101-107) bei teismo posėdžio metu tiesiogiai apklausus V. G. V., nustatyta, kad ji yra užtektinai brandi, mąsto logiškai, sugeba argumentuotai išsakyti savo mintis, todėl taip pat gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo su viena iš ginčo šalių. V. G. V. nuo gimimo gyvena atsakovo namuose (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, yra pažangi mokinė, užsiima papildoma užklasine veikla – lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, rankdarbių ir maisto gaminimo būrelius. Apklausos metu, mergaitė nurodė, kad savo aplinkoje turi bendraamžių draugų, visiškai nemėgsta keliauti. Mergaitė išsakė norą gyventi su tėčiu, kadangi jaučiasi saugi savo namuose Lietuvoje, yra prisirišusi prie jai įprastos aplinkos ir žmonių.

Atlikus G. V. psichologijos ekspertizę (II t., b. l. 108-114), nustatyta, kad mergaitė nėra pakankamai brandi, kad išreikštų savarankišką nuomonę dėl gyvenimo su viena iš ginčo šalių. G. V. yra glaudžiai prisirišusi prie abiejų savo tėvų, vaikas nėra linkęs išskirti konkrečios gyvenamosios vietos, išsakė norą gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu. Mergaitė nuo gimimo, išskyrus laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. liepos mėn., gyvena atsakovo namuose, nuo 2014 m. rugsėjo mėn. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, šiais metais, kaip brolis ir sesuo, taip pat pradės lankyti (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Ekspertizės metu nustatyta, kad esminiai vaiko poreikiai yra susiję su saugumu, stabilumu ir šeimos meile.

Teismas pažymi tai, kad atlikus visų trijų vaikų psichologijos ekspertizes bei tiesiogiai teismo posėdžio metu apklausus vyresniuosius vaikus, nustatyta, kad tarp vaikų egzistuoja glaudus emocinis ryšys, jų santykiai yra prieraišūs, šilti ir globėjiški. Vaikų buvimas kartu, leidžia jiems vienas kitu rūpintis, vienas kitą suprasti ir palaikyti tėvų tarpusavio nesantaikos metu, bet koks jų išskyrimas gali padaryti neigiamą žalą vaikų raidai, todėl teismo sprendimas, nustatant vieno(ų) vaiko(ų) gyvenamąją vietą su tėvu, kito(ų) - su motina, šioje byloje yra negalimas.

Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinės bylos Nr.: Nr. 3K-3-24/2010; Nr. 3K-3-269/2013).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad O. M. V. ir V. G. V. nuolatinė (nuo gimimo) gyvenamoji vieta yra atsakovo namai, išsiaiškinus, kad pastarieji yra išreiškę norą likti Lietuvoje kartu su tėčiu, vadovaujantis aplinkybe, kad G. V., grįžusi iš Airijos, su atsakovu gyvena ilgiau nei vienerius metus t. y. jos gyvenamoji aplinka stabilizavosi, nustačius tai, kad tarp vaikų egzistuoja stiprus emocinis ryšys, todėl jų išskirti negalima, visų trijų vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik nustačius, kad atsakovo namuose esanti aplinka, vaikams yra nesaugi, nėra sudarytos sąlygos normaliam vaikų vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta tik pakeitus vaikų gyvenamąją vietą t. y. nustatant ją su ieškove.

Nag­ri­nė­jan­tis by­lą teis­mas tu­ri im­tis vi­sų bū­ti­nų prie­mo­nių, kad bū­tų vi­sa­pu­siš­kai iš­si­aiš­kin­tos vi­sos by­los ap­lin­ky­bės. Teis­mas, spręs­da­mas gin­čą tarp sky­rium gy­ve­nan­čių tė­vų dėl vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo, tu­ri iš­si­aiš­kin­ti ir nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus: 1) kiek­vie­no iš tė­vų ga­li­my­bes ir pa­stan­gas už­tik­rin­ti tei­sės nor­mo­se įtvir­tin­tų pa­grin­di­nių vai­ko tei­sių ir pa­rei­gų, pa­nau­do­jant ir vals­ty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą, įgy­ven­di­ni­mą; 2) kiek­vie­no iš tė­vų šei­mos ap­lin­kos są­ly­gas, t. y. tas są­ly­gas, ku­rio­mis vai­kui teks gy­ven­ti, nu­sta­čius jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą su vie­nu iš tė­vų (Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. birželio 21 d. se­na­to nutarimas Nr. 35).

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama nustatyti visų trijų vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, su galimybe išvykti į užsienį, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba užsienyje, pateikė duomenis tik apie gaunamas pajamas ir turimą gyvenamąją vietą Airijoje. Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje jokių duomenų apie jos gyvenamąją vietą Lietuvoje, teismas sprendžia, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Iš ieškovės pateiktų rašytinių duomenų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškovė būtų pajėgi apgyvendinti, prižiūrėti ir finansiškai išlaikyti vaikus, kadangi užsienyje dirba, gauna pastovias pajamas, nuomojasi pakankamo dydžio būstą, jos teigimu gali derinti darbo laiką su vaikų priežiūra. Remiantis liudytojų I. D., R. Š., L. B. parodymais ir buvusio darbdavio rekomendacija (I t., b. l. 16) nustatyta, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai, iki išvykimo į užsienį ji rūpinosi vaikų mokslais, higiena, auklėjimu, buitimi, yra darbšti, rūpestinga, todėl teismas sprendžia, kad J. K. sugeba užtikrinti vaikų tei­sę į nor­ma­lų fi­zi­nį, pro­ti­nį, dva­si­nį, do­ro­vi­nį, so­cia­li­nį vys­ty­mą­si, tei­sę į moks­lą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad ieškovei vaikai yra reikalingi dėl finansinės naudos - socialinių išmokų, ir tai, kad J. K. nesugeba pasirūpinti vaikais, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl laikytini nepagrįstais.

Atsakovo V. V. nuolatinė gyvenamoji vieta yra namas su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta anksčiau jis yra ūkininkas, turi dirbamos žemės (1t., 94-110 b. l.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ir negali finansiškai pasirūpinti vaikais, tačiau byloje surinktais duomenimis nustatyta priešingai. Iš pateiktų metinių pajamų deklaracijų, pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (I t., b. l. 74-87; 88-92) ir V. V. nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, vykdant ūkinę veiklą gauna pajamas, kurios, atsižvelgiant į veiklos specifiką nėra reguliarios, tačiau teismo vertinimu yra pakankamos išlaikyti visus tris vaikus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei iki išeinant iš atsakovo namų, ji pati dirbo V. V. ūkyje, buvo drausta socialiniu draudimu (I t., b. l. 74-87), taigi šeimos pragyvenimo šaltinis iš esmės yra nepakitęs. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės, svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinės bylos Nr.: 3K-3-176/2005; 3K-3-269/2013). Liudytojų parodymais ir bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, turi visas mokymosi priemones, į mokymosi įstaigas yra nuvežami ir parvežami atsakovo, dalį maisto gauna iš atsakovo ūkio, todėl ieškovės teiginys dėl netinkamo materialinio aprūpinimo, laikytinas nepagrįstu.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš vaikus gali būti naudojamas psichologinis smurtas, jie nuteikinėjami prieš ieškovę, taip pat tai, kad vaikai yra verčiami dirbti sunkius ūkio ir buities darbus. Teismui ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius liudytojų parodymus bei apklausus vaikus, nenustatyta, kad prieš vaikus būtų naudojamas psichologinis smurtas ar kitokio pobūdžio prievarta. Pokalbio su vaikų psichologe ir teismo posėdžio metu, O. M. V. ir V. G. V. nurodė, kad tėtis jų niekada nemuša, o juos drausmindamas retai bara, dažniausiai įprastu balsu pasako pastabą, nevaržomai leidžia bendrauti su mama internetu, kartais pats skatina jai paskambinti. Posėdžio metu tiesiogiai apklaustos pedagogės L. B., A. V., R. Ž., I. D. savo parodymuose nurodė, kad yra pastebėjusios vaikų elgesio pasikeitimus. Pedagogių teigimu, J. K. išėjus iš namų, vaikai tapo uždaresni, emociškai jautresni, vengia kalbėti apie mamą. Liudytojai A. M. ir A. B. taip yra pastebėję vaikų emocinį nestabilumą, tam tikrą vaikų priešiškumą motinai, po ilgo nesimatymo su ja. Teismo vertinimu, liudytojų nurodytos aplinkybės reiškia ne psichologinio smurto prieš vaikus naudojimo atvejį, o natūralią vaikų emocinę būklę, esant tėvų tarpusavio nesantaikai, motinai ilgą laiko tarpą negyvenant kartu su vaikais. Tai patvirtina vaikų atliktos psichologinės ekspertizės, kuriose nustatyta, kad vaikai dar nėra susitaikę su tėvų gyvenimu skyrium, jaučia prieštaringus jausmus – ilgisi mamos, tačiau tuo pat metu pyksta dėl motinos sprendimo gyventi svetur, todėl vaikai linkę užsisklęsti savyje, vengia aktyvesnio bendravimo su mama. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad prieš vaikus naudojamas psichologinis smurtas, jie yra nuteikinėjami prieš ją, laikytini nepagrįstais.

Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad vaikai dirba sunkius ūkio ir buities darbus laikytina neįrodyta. Teismo posėdžio metu O. M. V. ir V. G. V. nurodė, jog tėvui ūkyje ir buityje padeda mažai, atlieka tik smulkius darbus, kaip lesalo pabėrimas viščiukams, veršiuko palaikymas ar pagalba pavarant gyvulius, namuose kartais pasigamina valgyti, apsitvarko savo kambarius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai lanko mokyklą, vyresnieji aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, jų dienotvarkė yra pakankamai užimta, todėl nuolatinis ir įtemptas darbas šeimos ūkyje ar buityje dėl laiko stygiaus nėra įmanomas. Liudytojos A. J. nurodytos aplinkybės, kad yra mačiusi O. M. V. nešant kibirą, o V. G. V. prižiūrint veršiukus ar džiaustant skalbinius, neįrodo ieškovės teiginio, kadangi liudytoja, jos pačios ir liudytojo J. J. teigimu, atsakovo kaimynystėje lankosi tik retkarčiais, todėl matyti atvejai yra pavieniai ir, teismo vertinimu, nurodyti darbai, negali reikšti vaikų teisių ar interesų pažeidimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo namuose girtaujama, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl netinkamos vaikų priežiūros kenčia jų mokymosi rezultatai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie girtavimą atsakovo namuose. Liudytoja A. J. yra nurodžiusi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, o remiantis Kėdainių rajono savivaldybės VTAS pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. V. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t., b. l. 44-46). Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys dėl girtavimo atsakovo namuose laikytinas neįrodytu. Iš byloje pateiktų O. M. V. mokymosi rezultatų matyti, kad ieškovei palikus atsakovo namus, vaikas pradėjo prasčiau mokytis (I t., b. l. 24, 138, 139). Tačiau, teismas nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad tai yra atsakovo netinkamos priežiūros pasekmė, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis, vaikai esant tėvų tarpusavio nesantaikai patiria stiprius emocinius išgyvenimus, kas teismo vertinimu daro stiprią įtaką vaikų mokymosi rezultatams, ir kaip nurodė liudytojos L. B., R. Ž. bei A, V., atsakovas V. V., nors nesilanko tėvų susirinkimuose, tačiau nuolatos kontaktuoja su pedagogais ryšio priemonėmis, domisi vaikų mokslais, praneša apie jų neatvykimo į mokyklą priežastis.

Tėvų moralinės, dorovinės savybės yra reikšmingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas V. V. 2007-02-23 ir 2007-05-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. (II t., b. l. 49-53, 54-58). Teismas tai vertindamas atkreipia dėmesį, kad V. V. padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis, teistumas išnykęs. Todėl, remiantis bylos duomenimis, negalima konstatuoti, kad atsakovo praeityje padaryti nusikaltimai ir su tuo susijęs dabartinis jo elgesys, šiuo metu gali turėti žalingą poveikį vaikų vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, kadangi vaikai gerai mokosi, yra drausmingi, lavinami jų gabumai, plečiamas akiratis, jiems lankant papildomus užsiėmimus, pramogaujant. 2015-03-17 V. V. yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d., jam skirtas įspėjimas (prijungta adm. byla Nr. A2.9.-225-813/2015). Administracinėje byloje nustatyta, kad V. V. savo, kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters G. V. interesams, kadangi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, matant dukrai ir kitiems mokytojams, garsiai rėkė ant mokytojos R. Š. Visapusiškai vertinant teisės pažeidimą pažymėtina, kad V. V. šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą karą, taip pat nustatyta, kad pažeidimo padarymo laiku jau buvo prasidėjęs teisminis ginčas tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nors atsakovo veiksmai pažeidimo padarymo metu turėjo neigiamos įtakos vaikui, tačiau atsižvelgus į vienkartinumą ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie gali pasikartoti.

Teismas sutinka su ieškovės nurodytais teiginiais, kad atsakovo namuose trūksta tvarkos, koridoriuje buvo nepridengta duobė, tai patvirtina byloje esantys duomenys (II t., b. l. 47-48; 131) ir liudytojų A. M., I. M. parodymai, kuriais nustatyta, kad namuose išmėtyti rūbai ir kiti daiktai, koridoriuje, esanti duobė buvo nepridengta (bylos nagrinėjimo metu minėta duobė jau buvo pridengta). Remiantis R. Š., R. Ž. parodymais, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu (I t., b. l. 47), konstatuotina ir tai, kad atsakovo name yra tik daliniai patogumai, o vaikams augant be motinos, trūksta švaros ir kontrolės namuose, kadangi vaikai į mokyklą retkarčiais ateina netvarkingai apsirengę, būna atvejų, kai pamiršta atlikti namų darbus. Tačiau nustatytos aplinkybės nedaro esminės žalos vaikų interesams, dėl ko būtų pagrindas pakeisti visų trijų vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove Airijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina Airijoje, gali iš esmės pakenkti vaikų interesams, kadangi kardinalus aplinkos keitimas (pasikeistų būstas, mokykla, kalba, kultūra, aplinkiniai žmonės, nutrūktų ryšiai su bendraamžiais) padarytų vaikams socialinę, psichologinę žalą, sukeltų dar stipresnius emocinius išgyvenimus, lyginant su tais, kuriuos vaikai jau patiria, esant tėvų tarpusavio nesantaikai.

Siekiant užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, atsižvelgus į vaikų norus (vyresnieji vaikai, sugebantys išreikšti savo nuomonę, pareiškė norą gyventi su tėvu) ir interesus (teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė akcentavo, kad ypač svarbu neatskirti G. V. nuo brolio ir sesers), į tai, kad atsakovas prižiūri savo vaikus, juos išlaiko, gyvena kartu su jais, užtikrina teisę į mokslą, yra sudaręs jiems jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, bei į ieškovės faktinę gyvenamąją vietą, daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti nepilnamečių vaikų O. M. V., V. G. V., G. V. gyvenamąją aplinką, kadangi gyvendami su tėvu vaikai yra aprūpinti, esanti aplinka iš esmės atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, todėl O. M. V., V. G. V., G. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų tėvu – atsakovu V. V. (CK 3.168 str., 3.169 str., 3.174 str. 2 d.). Tokią nuomonę, teikdama išvadą, vienareikšmiai išreiškė ir Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovė. Apie tai, kad vaikai nebūtų atskirti ir liktų gyventi Lietuvoje su tėvu pasisakyta ir išsamiuose teismo psichologijos ekspertizių aktuose (2t., 95-114 b. l.).

Pagal CK 3.169 str. 3 d., pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko(ų) gyvenamoji vieta, atidavus vaiką (us) auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko(ų) gyvenamosios vietos nustatymo. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko(ų) gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko(ų) gyvenamoji vieta, atidavė vaiką (us) gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko (ų) gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinė byla Nr.: 3K-3-195/2011).

Ieškovė yra vaikų O. M. V., V. G. V. ir G. V. motina, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikams kartais į Lietuvą atsiunčia rūbų ir įvairių daiktų, tačiau reguliaraus išlaikymo neteikia, todėl darytina išvada, kad ieškovė tik dalinai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl esant atsakovo reikalavimui, išlaikymas priteistinas. Byloje išanalizuoti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 86,89 Eur dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikų O. M. V., V. G. V., G. V. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaikų amžių, jų poreikius, tėvų materialinę padėtį), todėl tenkintinas visiškai (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo priešieškinio padavimo dienos 2014-10-28 iki O. M. V., V. G. V. ir G. V. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsakovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Ieškovė ir atsakovas patikslintuose ieškinyje ir priešieškinyje neprašo nustatyti bendravimo su vaikas ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos (CK 3.175 str. 2 d.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti jų auklėjami ir aprūpinami, bendrauti su jais, nesvarbu tėvai gyvena kartu, ar skyrium (CK 3.161 str. 4 d.), bei į teismo posėdžio metu nurodytas ieškovės aplinkybes, kad atsakovas sudaro kliūtis bendrauti su vaikais, laikytina, kad bendravimo su vaikas ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra tiesiogiai susijusi su ieškinio bei priešieškinio dalyku ir pagrindu, todėl ji teismo sprendimu nustatytina, pvz. LAT 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009.

Atsižvelgus į tai, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus, mokosi Lietuvoje, į tai, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje, atkreipus dėmesį į tai, kaip ir kokiais būdais ieškovė bendravo su vaikais iki teismo sprendimo t. y. į nusistovėjusią tvarką, J. K. bendravimo su jos vaikais O. M. V., V. G. V., ir G. V. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka, nustatytina taip (tokiai tvarkai pritarė šalys ir jų atstovai teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 2t., 140-143 b. l.):

1) atsižvelgus į vaikų dienos tvarkaraštį ir režimą bei vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo kriterijais, mama kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydama jų režimo, jų ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 22 val. pagal vaikų gyvenamosios vietos šalies laiką. Atsakovas neturi trukdyti vaikams tuo metu bendrauti su mama;

2) vaikų pavasario (Velykų) atostogų, G. V. papildomų atostogų metu mama praleidžia kartu su vaikais jos namuose Airijoje arba Lietuvoje pagal galimybes ir bendrą tėvų susitarimą. Vaikų išvykimu ir grįžimu į atsakovo namus, rūpinasi kiekvienas iš tėvų pas kurį tuo metu bus jų vaikai; kelionės išlaidas apmoka ieškovė;

3) vaikų vasaros atostogų metu (ne ilgiau kaip dvi savaites) mama turi teisę pati pasiimti vaikus iš tėvo namų ir parsivežti į savo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir užtikrinti jų grįžimą ne vėliau kaip iki rugpjūčio mėnesio 20 d. į tėvo gyvenamąją vietą. Vaikų išvykimo pas motiną ir jų grįžimo pas tėvą laiką ieškovė ir atsakovas suderina telefonu ir raštu. Vaikų kelionės išlaidas apmoka ieškovė. Vaikams esant pas motiną užsienyje, ieškovė privalo užtikrinti jų galimybę bendrauti su tėvu;

4) esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastys dėl šalių negalėjimo bendrauti su vaikais, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą.

Priešieškinį tenkinus visiškai iš ieškovės priteistina: atsakovui 144,55 Lt (41,88 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 73), 396,89 Eur advokato paslaugų išlaidų (3t., 11-13 b. l.), ir 265,17 Eur (3t., 12 b. l.) teismo psichologijos ekspertizės išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9p., 93 str. 1 d., 98 str.), ir valstybei - 51,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, 376 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų O. M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M. V., V. G. V. ir G. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) kiekvienam vaikui nuo 2014-10-28 iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavesti lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaikų tėvui V. V..

Nustatyti ieškovės J. K. bendravimo su vaikais O. M. V., V. G. V. ir G. V. tvarką:

1) atsižvelgus į vaikų dienos tvarkaraštį ir režimą bei vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo kriterijais, mama kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydama jų režimo, jų ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 22 val. pagal vaikų gyvenamosios vietos šalies laiką. Atsakovas neturi trukdyti vaikams tuo metu bendrauti su mama;

2) vaikų pavasario (Velykų) atostogų, G. V. papildomų atostogų metu mama praleidžia kartu su vaikais jos namuose Airijoje arba Lietuvoje pagal galimybes ir bendrą tėvų susitarimą. Vaikų išvykimu ir grįžimu į atsakovo namus, rūpinasi kiekvienas iš tėvų pas kurį tuo metu bus jų vaikai; kelionės išlaidas apmoka ieškovė;

3) vaikų vasaros atostogų metu (ne ilgiau kaip dvi savaites) mama turi teisę pati pasiimti vaikus iš tėvo namų ir parsivežti į savo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir užtikrinti jų grįžimą ne vėliau kaip iki rugpjūčio mėnesio 20 d. į tėvo gyvenamąją vietą. Vaikų išvykimo pas motiną ir jų grįžimo pas tėvą laiką ieškovė ir atsakovas suderina telefonu ir raštu. Vaikų kelionės išlaidas apmoka ieškovė. Vaikams esant pas motiną užsienyje, ieškovė privalo užtikrinti jų galimybę bendrauti su tėvu;

4) esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastys dėl šalių negalėjimo bendrauti su vaikais, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą.

Išaiškinti šalims, kad tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas (motina), pas kuriuos gyvena vaikas, turi priešpriešinę pareigą- neturi teisės kliudyti tėvui (motinai) bendrauti su vaiku ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 3 d.). Be to, tėvai privalo elgtis taip, kad vaikai dėl tėvų tarpusavio nesutarimų nepatirtų įtampos ir streso.

atsakovui V. V. 703,94 (septynis šimtus tris eurus 94 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 51,56 (penkiasdešimt vieną eurą 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.