Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. V., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Lekečinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. savo, kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini) interesams, nes 2015-01-12 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant dukrai ir kitiems mokyklos mokiniams, garsiai rėkė ant mokytojos R. Š. Tokiu savo elgesiu išgąsdino savo mažametę dukrą, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d.

V. V. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodyti laiku nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją pasiimti dukros G. V.. Ten pakeltu tonu kalbėjo su mokytoja R. Š., kuriai reiškė pretenzijas, kad ši melagingai liudijo teismo civiliniame procese dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šį tarpusavio žodinį konfliktą girdėjo ir G. V., kuri galėjo dėl to išsigąsti.

Liudytoja R. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradinių klasių mokytoja. Kadangi tarp G. V. tėvų J. K. ir V. V. vyksta teisminis procesas dėl vaikų globos, J. K. liudytojos buvo prašiusi neleisti tėvui V. V. iš gimnazijos pasiimti vaiką. 2015-01-12 V. V. atvyko į gimnaziją pasiimti G. V., o liudytoja apie tokį vaiko motinos prašymą jam pasakė. Dėl to V. V. įsižeidė ir ant liudytojos išliejo pyktį, reiškė pretenzijas dėl vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje, kaltinimo liudytoją davus neteisingus parodymus. Šį V. V. ir R. Š. žodinį konfliktą girdėjo G. V..

Mažametė G. V., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, teismo posėdyje parodė, kad į mokyklą buvo atėjęs tėtis V. V. ir piktai kalbėjo su mokytoja R. Š. ir ant jos rėkė. Tėtis norėjo G. V. pasiimti namo, bet ji pati to nenorėjo. G. V. tokio tėčio elgesio išsigando.

Liudytoja J. K. rašytiniame paaiškinime parodė, kad 2015-01-12 d. apie 13.00 val. buvęs sugyventinis V. V. atvyko į dukros G. V. mokyklą ir matant kitiems klasiokams, mokyklos personalui ir pačiai dukrai G. V. keikė mokytoją R. Š., ant jos garsiai rėkė. Tokiu elgesiu išgąsdino vaiką. Vėliau dukra G. V. liudytojai pasakė, kad dėl tokio tėvo elgesio iš vaiko juokėsi klasės draugai, o pati G. V. labai išsigando (b.l. 6).

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė nuomonę, kad dėl tėvo V. V. elgesio gimnazijoje vaikas G. V. patyrė diskomfortą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę, ir pan.), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-62-485-11, konsultacija Nr. 25-K „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. V. vaiko G. V. akivaizdoje konfliktavo su mokytoja R. Š.. Šio tėvo neigiamo elgesio vaikas išsigando, jam buvo sukeltas stresas, psichologinis diskomfortas. Taigi vaiko tėvas V. V. nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su tėvo pareigomis. Jis kaltas ir baustinas.

Skirdamas V. V. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybių nenustatyta. Todėl jam skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.