- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1804-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07713-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. Š.-S., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) pateikė antstolei N. Š.-S. (toliau – ir antstolė) 2024 m. balandžio 26 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) atsiųsti ir leisti susipažinti su Turto vertinimo aktu bei pateikti jį nepriklausomiems vertintojams; 2) panaikinti antstolės 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-33-10249; 3) paskirti pakartotinę turto apžiūrą ir vertinimą, leisti turto vertinimą atlikti pareiškėjai (skolininkei).
2. Antstolė N. Š.-S. 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė skundo klausimą spręsti teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog turtas buvo įvertintas neteisingai bei neobjektyviai vertinamas kritiškai, kadangi jokių pagrįstų ir argumentuotų įrodymų dėl kitokios areštuoto turto vertės pareiškėja nepateikė. Antstolė pažymėjo, kad paskutinius metus nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio Lietuvoje sparčiai keitėsi nekilnojamojo turto rinkos kainos, Europos centrinio banko nustatytos tarpbankinės palūkanų normos ir Lietuvos bankų kreditavimo politika, kiti veiksniai, kas įtakojo nekilnojamojo turto kainų pasikeitimą. Antstolė nurodė, kad prieš metus laiko įvertintas turtas negali šiuo metu kainuoti tiek pat. Antstolė pažymėjo, kad CPK normos nenumato, jog antstolis, gavęs eksperto duomenis apie areštuoto turto vertę, be jokio teisinio pagrindo, gali leisti skolininkui vėl atlikti naują vertinimą. Skolininkės prašymas paskirti pakartotinę turto apžiūrą ir vertinimą nėra pagrįsti, kadangi turtas buvo apžiūrėtas jau du kartus, o naujas turto vertinimas atliktas neseniai t. y. 2024 m. balandžio 11 d. Antstolė nurodė, kad skolininkas, nesutikdamas su atlikto įkeisto turto įvertinimu, gali pasinaudoti teise, numatyta CPK 682 straipsnio 2 dalyje, be to, iki varžytynių parduoti turtą savo pasiūlytam pirkėjui už kainą, kurios užteks skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti ar didesnę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų dalyje dėl 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymo nutraukė, likusioje dalyje skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 24 d. antstolė surašė patvarkymą Nr. S-24-33-12191 dėl informacijos pateikimo. Skundžiamu patvarkymu antstolė informuoja skolininkę apie areštuoto turto nustatytą rinkos vertę. Pareiškėjai nebuvo nustatyti įpareigojimai ar sukurtos teisės, todėl teismas sprendė, kad toks antstolės patvarkymas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl negali būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
5. Nurodė, kad UAB „Centro kubas nekilnojamasis turtas“ 2024 m. balandžio 11 d. ekspertizės aktu Nr. E-24-04-11-IVV131 nustatė, kad 0,0600 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 391 000 Eur. Pažymėjo, kad skolininkė jau yra skundusi teismui antstolės veiksmus ir prašiusi panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 14 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-33-10249 ir paskirti pakartotinę turto apžiūrą bei vertinimą. Papildomai pažymėjo, kad prašydama pakartotinės ekspertizės skyrimo, pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir pagrįstų duomenų apie atliktos ekspertizės trūkumus ar netikslumus.
6. Teismas nurodė, kad skolininkei nepateikus jokių motyvuotų prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, o vien tik savo subjektyvius samprotavimus, antstolė neturėjo pagrindo tenkinti jos prašymo ir skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti pareiškėjai.
7. Teismas pripažino, kad antstolei suteikus informaciją apie skolininkės turto vertės nustatymą, ji turėjo galimybes susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga visa apimtimi, taigi ir esama vertinimo išvada. Nurodė, kad duomenų, kad pareiškėjai būtų sudaromos kliūtys ar ji būtų negalėjusi gauti vertinimo išvados, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Pareiškėja R. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą; perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo, paskiriant nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
8.1. 2024 m. balandžio 25 d. buvo gautas antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. Nr. S-24-33-12191, kurioje nurodoma, jog turto, 0,0600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 21 200 Eur; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė – 369 800 Eur; t. y. bendrai – 391 000 Eur. Prieš kelis mėnesius atlikus tą patį vertinimą namo ir žemės sklypo vertė sudarė 442 000 Eur. Nėra suprantama, kodėl turtas nuvertėjo 51 000 Eur, kai nekilnojamojo turto vertė kyla.
8.2. Teismas nevertino skundžiamo patvarkymo, nenagrinėjo klausimo dėl nepriklausomo eksperto paskyrimo.
8.3. Pagal pareiškėjos pasitelktus ekspertus, nekilnojamojo turto kaina (atskirai įkainojant žemės sklypą, atskirai namą) sudaro apie 600 000 Eur.
8.4. Antstolė nepasiūlė skolininkei pateikti savo vertintoją.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjos skundžiamas 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymas Nr. S-24-33-12191 yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjai juo nebuvo nustatyti įpareigojimai ar sukurtos teisės, todėl toks antstolės patvarkymas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, taigi negali būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
9.2. Pareiškėja pati turi aktyviai domėtis vykdymo eiga, taigi ji turėjo (ir turi) visas galimybes susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų daromos kliūtys susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga – su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.
9.3. Pareiškėja iš esmės siekia tų pačių teisinių pasekmių, kurių siekė jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10461-909/2024, t. y. kad būtų paskirtas kitas nekilnojamojo turto vertintojas, kurį pasiūlytų pati pareiškėja. Pareiškėja atskirajame skunde kelia turto vertintojo nušalinimo klausimą, kuris jau yra išnagrinėtas teisme ir dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10461-909/2024. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmėtė pareiškėjos skundą dalyje dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, o kitoje dalyje – bylą nutraukė.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. Š.-S. vykdo 2021 m. vasario 22 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-2707 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. J. išieškotojos AB SEB banko naudai. Šiuo tikslu 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. S-22-33-14715 areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
13. Antstolės 2024 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-24-33-9500 vykdomoji byla Nr. 0033/22/00940 buvo atnaujinta ir paskirta pakartotinė areštuoto turto ekspertizė, ją pavedant atlikti AB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“. AB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2024 m. balandžio 11 d. ekspertizės aktu Nr. E-24-04-11-IVV131 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nustatė, kad ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė yra 391 000 Eur. Antstolė skundžiamu 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. S-24-33-12191 dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą informavo pareiškėją apie nustatytą ginčo turto rinkos vertę.
14. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis).
15. Pažymėtina, kad antstolė skundžiamu patvarkymu tik informavo pareiškėją apie eksperto nustatytą nekilnojamojo turto vertę.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 54 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamu patvarkymu pareiškėjai nebuvo nustatyti įpareigojimai ar sukurtos teisės, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiamas patvarkymas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą dalyje dėl 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymo Nr. S-24-33-12191.
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese.
19. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Priverstinis vykdymo procesas grindžiamas aktyvaus skolininko koncepcija, kuri turto pardavimo procese įgyvendinama per galimybę turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Siekdamas kuo brangiau parduoti savo turtą, skolininkas efektyviai naudojasi galimybėmis surasti turto pirkėją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su pakartotinu turto įvertinimu, siekia, kad būtų paskirtas kitas, skolininkės pasirinktas ekspertas, kuris galėtų įvertinti turtą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl paskirto eksperto UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“ nušalinimo jau buvo išnagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10461-909/2024 pareiškėjos skundo, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė nušalinti paskirtą ekspertę UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“, netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1558-661/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja bent vienas iš įstatyme nurodytų eksperto nušalinimo pagrindų.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, pakartotinai siekdama, jog būtų paskirtas kitas turto vertintojas, iš esmės nenurodo jokių argumentų.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad turto kaina buvo nustatyta netinkamai, skolininkė nepateikė; taip pat skolininkė nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, nepagrindė savo nuomonės dėl turto vertės patikrinamais (objektyviais) skaičiavimais ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų, kurie leistų suabejoti nustatyta turto verte. Nagrinėjamu atveju pareiškėja rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais, kad turto kaina nepagrįstai sumažėjo, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad turto kaina turėtų būti nustatyta kitokia.
26. Nagrinėjamu atveju skolininkei nepateikus jokių motyvuotų prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, o vien tik savo subjektyvius samprotavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertintino, kad antstolė neturėjo pagrindo tenkinti jos prašymo ir skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti pareiškėjai.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.