Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, akcinė bendrovė SEB bankas (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-24-24 netenkino pareiškėjos skundo. Patvarkyme nurodoma, kad pareiškėja skunde nenurodė kokias įstatymo normas pažeidė antstolė atnaujindama vykdomąją bylą. Eksperto nušalinimo klausimas buvo išspręstas antstolės 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu ir eksperto nenušalinus, klausimas dėl eksperto nušalinimo perduotas spręsti teismui. CPK 628 straipsnio 1 punktas numato, kad vykdomoji byla sustabdoma, kol išnyks aplinkybės dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta, t. y. 2024 m. kovo 31 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-565/2024 skolininkės ieškinys kreditoriui AB SEB bankas dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl nustojo galioti teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sprendimo vykdymo sustabdymas, todėl pagrįstai buvo atnaujinta vykdomoji byla. Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolė nesustabdė vykdomosios bylos iki aukščiau minėta byla nebus išnagrinėta LAT, kadangi pareiškėja tokio prašymo antstoliui neteikė, o pagal CPK 626 straipsnio nuostatas kasacinio skundo padavimas nenumato vykdymo veiksmų sustabdymo. Antstolė pažymėjo, kad skolininkei buvo siūlomos kelios jos turto apžiūros datos dienos metu, tačiau skolininkei jos netiko. Pareiškėja teigė, kad tuo metu ji dirba, dalyvauja renginiuose, buvo vaikų atostogos ir kitos įvairios priežastys, nurodė, kad jai būtų patogesnis vakarinis laikas. Skolininkei el. paštu buvo pasiūlyta nurodyti konkretų turto apžiūros laiką kada ji gali parodyti turtą, tačiau tokio pareiškėja taip ir nenurodė, o CPK normos nenumato, kad antstolis privalo derinti areštuoto turto apžiūros laiką su skolininku. Turtą apžiūri turto vertintojas, antstolis, esant reikalui dalyvauja policijos pareigūnai, todėl protinga manyti, kad skolininkė, bet ne kiti apžiūros dalyviai turi surasti galimybę aprodyti areštuotą ir įkeistą turtą, pasitelkiant kitų asmenų, t. y. atstovo, artimųjų, kaimynų, giminaičių pagalba, jeigu antstolės paskirtas apžiūros laikas pareiškėjai nėra tinkamas. Vykdymo procese buvo ne kartą važiuota apžiūrėti areštuoto turto, tačiau skolininkė geruoju nesutiko jo parodyti, nuolat vilkina šią procedūrą, todėl dar 2023 m. kovo 21 d. buvo gautas Vilniaus m apylinkės teismo nutartimi išduotas leidimas apžiūrėti areštuotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priverstinai. Pažymėtina, kad turtas buvo apžiūrėtas ir įvertintas prieš metus, tačiau dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir turto vertės pasikeitimo yra būtina atlikti pakartotinę gyvenamojo namo ekspertizę, kadangi per metus pasikeitė nekilnojamojo turto rinkos vertės. Todėl patvarkymu dėl skundo pareiškėjai buvo nustatyta nauja turto apžiūros data ir laikas, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. 19 val. 30 min.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, prašė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad vykdomosios bylos duomenimis, nekilnojamojo turto – 0,06 ha žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), ekspertizė, skirta Turto rinkos kainai nustatyti, pirmą kartą paskirta dar 2022 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-22-33-14739, pavedant ją atlikti Ekspertui ir informuojant pareiškėją apie Turto apžiūros datą ir laiką. 2023 m. kovo 29 d. ekspertizės akto Nr. E-23-03-29-IGG206 duomenimis, nustatyta Turto vertė siekė 442 000 Eur. Pareiškėjos skundas dėl Turto įvertinimo atmestas kaip nepagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10661-1125/2023. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja anksčiau būtų teikusi nušalinimą paskirtam ekspertui, kuris buvo paskirtas dar 2022 m. liepos 27 d., todėl laikytina, kad pareiškėja praleido CPK 682 straipsnyje nustatytą terminą nušalinimui pareikšti. Pareiškėja savo skunde nenurodė nė vieno įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis ji reiškia nušalinimą antstolės paskirtam ekspertui. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, nepateikdama jokių įrodymų. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą. Įstatymas nenumato pareigos antstoliui skirti skolininko ar išieškotojo nurodytą ekspertą. Esant pagrįstoms abejonėms, antstolis turi pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Bankas sutinka su antstolės 2024 m. balandžio 5 d. patvarkyme dėl eksperto nušalinimo pateiktais argumentais ir mano, kad sprendimas paskirti tą patį ekspertą pakartotinei ekspertizei (Turto vertės patikslinimui) buvo racionalus ir labiausiai užtikrinantis vykdymo proceso operatyvumą, ekonomiškumą ir visų šalių interesus. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolę suderinti su pareiškėja kelias datas dėl organizuojamo apsilankymo bei kitus vykdymo veiksmus grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir traktuotinas kaip gynybinė pozicija vykdymo procese. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-531-565/2024 ir atitinkamai išnykus pagrindui, dėl kurio buvo sustabdyta vykdomoji byla, antstolė teisėtai ir pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą. Sprendimą dėl kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo turi teisę priimti tik pats kasacinis teismas. Antstoliui tokia teisė įstatyme apskritai nėra numatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 10 d. 9:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2024 m. balandžio 12 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai). 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi teismas atidėjo nutarties atidėjimą ir paskelbimą ir teismo nutartį priimti ir paskelbti nusprendė 2024 m. gegužės 17 d. 13:00 val.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Dėl eksperto nušalinimo

Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-2707), išduotą pagal hipotekos kreditorės AB SEB banko prašymą, dėl 157 881,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. J.. 2022 m. liepos 26 d. antstolė surašė turto arešto aktą Nr. S-22-33-14715, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį Turtą. Antstolės 2022 m. liepos 27 d. patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-22-33-14739 buvo paskirta areštuoto turto ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21878-592/2022 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00940 iki kol bus išnagrinėtas ginčas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2024 m. kovo 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo Nr. S-24-33-9500 atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0033/22/00940, nes 2024 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-565/2024 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas paskyrė pareiškėjos gyvenamajam namui pakartotinę ekspertizę ir nustatė apžiūros laiką 2024 m. balandžio 5 d. Pareiškėja pateikė skundą su prašymu nušalinti paskirtą ekspertą UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“. Eksperto nušalinimo klausimas buvo išspręstas antstolės 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu nenušalinant antstolio ir eksperto nušalinimo klausimas perduotas spręsti teismui.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos.

CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

CPK 598 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad vykdymo proceso metu vertėją ir ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį, taip pat vertėjas ir ekspertas turi nusišalinti, kai yra CPK 67 straipsnyje numatyti pagrindai. Pagal CPK 67 straipsnio 1 dalį, ekspertas gali būti nušalintais CPK 65 straipsnyje nurodytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Ekspertui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti eksperto nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai). Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalį, ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, reikšdama nesutikimą su antstolės paskirtu ekspertu, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas iš aukščiau minėtų eksperto nušalinimo pagrindų. Vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad ekspertas yra susikompromitavęs (paskirta bauda) nesudaro pagrindo ekspertui nušalinti. Tuo labiau, kad pareiškėja nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o jos teiginiai, kad ekspertas yra susikompromitavęs, yra tik jos niekuo nepagrįsti samprotavimai be jokių įrodymų. Abejonės dėl eksperto nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis remdamasi antstolė galėtų suabejoti paskirto eksperto nešališkumu ar objektyvumu. Teismas sutinka su antstolės 2024 m. balandžio 5 d. patvarkyme dėl eksperto nušalinimo pateiktais argumentais ir mano, kad sprendimas paskirti tą patį ekspertą pakartotinei ekspertizei, kai reikia tik patikslinti areštuoto turto rinkos vertę, buvo racionaliausias ir labiausiai užtikrinantis vykdymo proceso operatyvumą, ekonomiškumą ir visų proceso šalių interesus. Šis ekspertas jau vieną kartą buvo surinkęs visus duomenis apie areštuotą turtą, šiam ekspertui teismo leidimu buvo leista priverstinai pateikti į gyvenamąjį namą bei apžiūrėti turtą vertinimo tikslais, o kito eksperto paskyrimas tik užvilkintų vykdymo procesą, nes kito eksperto priverstinai gyvenamojo namo apžiūrai reikėtų naujo teismo leidimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir nušalinti paskirtą ekspertą UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą ir pareiškėjos teiginiai, kad eksperto kandidatūra nebuvo su ja suderinta. Diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai ar ekspertui (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti antstolės pasirinkto eksperto kvalifikacija ir profesionalumu. Pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolės paskirtas ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti, pareiškėja teismui nepateikė.

Dėl prašymo suderinti apsilankymo datas

Pareiškėja skunde prašo įpareigoti antstolę suderinti ar bent pasiūlyti kelias datas dėl organizuojamo apsilankymo ar kitų veiksmų derinimo. Teismas pažymi, kad pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininkas savo ruožtu turi įstatymo nustatytą pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir aktyviai domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (CPK 644 straipsnio 1 punktas). Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad turto vertei nustatyti antstolės 2022 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-22-33-14739 paskirta UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“ atlikti ekspertizę, paskirtas turto apžiūros laikas 2022 m. rugpjūčio 4 d. 10 val. Patvarkymas skolininkei išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei registruotu paštu. Remiantis 2022 m. rugpjūčio 4 d. turto apžiūros aktu Nr. 0033/22/00940, turto apžiūra neįvyko. Antstolė 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-23-33-4119 paskyrė pakartotinės apžiūros laiką 2023 m. vasario 27 d. 10.15 val., tačiau remiantis 2023 m. vasario 27 d. turto apžiūros aktu Nr. 0033/22/00940, turto apžiūra neįvyko; akte konstatuota, kad apie turto apžiūros laiką skolininkė buvo informuota el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau apžiūra neįvyko. Byloje nustatyta, kad teismui paskyrus pareiškėjos gyvenamajam namui pakartotinę ekspertizę ir nustačius apžiūros laiką 2024 m. balandžio 5 d., skolininkei buvo siūlomos kelios jos turto apžiūros datos dienos metu, tačiau jos skolininkei netiko, ji tik nurodė priežastis, dėl kurių ji negali to padaryti, tačiau skolininkei buvo pasiūlyta el. paštu nurodyti konkretų turto apžiūros laiką, tačiau to ji nepadarė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė tik piktybiškai siekia išvengti parodyti turtą, nederina apžiūros datos ir laiko, nepaisant to, kad antstolė nuolat nuo pat 2022 metų siekia tai padaryti. Skolininkės piktybiškumą parodo tai, kad dar 2023 m. kovo 21 d. buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi išduotas leidimas apžiūrėti areštuotą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tai dar kartą parodo, kad skolininkė piktybiškai vengia parodyti gyvenamąjį namą, nebendradarbiauja su antstole, sąmoningai siekia vengia suderinti apžiūros laiką. Kitą vertus, antstolė, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, neprivalo derinti areštuoto turto apžiūros laiko, nes tai nenumato įstatymai. Tai skolininkė privalo prisiderinti prie antstolės nurodyto laiko, o jeigu ji tuo metu negali dalyvauti apžiūroje, ji gali tam tikslui pasitelkti kitus asmenis – šeimos narius, ar gimines, o kad tokios galimybės nėra, pareiškėja įrodymų nėra pateikusi.

Dėl prašymo sustabdyti vykdomąją bylą

Pareiškėja skunde antstoliui prašo sustabdyti vykdomąją bylą bei visus vykdymo veiksmus iki kol nepraeis apskundimo terminas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nurodė, kad procesas dar vyksta ir šiuo metu yra formuojamas skundas šiam teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatos nenumato tokio pagrindo kaip kasacinio skundo padavimas vykdymo veiksmų sustabdymui. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė tokį skundą pateikė teismui ar iš viso pateiks, tuo labiau, kad antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininkė jai prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu neteikė ir byloje tokių duomenų nėra. Pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį, sprendimą dėl kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo turi teisę priimti tik pats kasacinis teismas, o antstoliui tokia teisė įstatyme iš viso nėra numatyta.

Dėl prašymo panaikinti patvarkymą dėl bylos atnaujinimo ir pakartotinės ekspertizės

Pareiškėja skunde taip pat prašo panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. S-24-33-9500 dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo Nr. S-24-33-9500. Teismas pažymi, kad 2024 m. kovo 31 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-565/2024 pareiškėjos ieškinys atsakovui AB SEB bankui dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl nustotojo galioti teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sprendimo vykdymo sustabdymas, todėl vadovaujantis CPK 628 straipsnio 1 dalimi, antstolė pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą ir skolininkės prašymas atmestinas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Į esminius pareiškėjos skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. J. 2024 m. balandžio 2 d. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.