Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-873-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2024 m. sausio 4 d. M. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-144-2024 už tai, kad jis 2024 m. sausio 4 d. 21:06. Grauminės g., Graumonės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., prie medienos apdirbimo įmonės UAB „S.“ buvo patikrintas ką tik atvažiavęs krovininis transporto priemonių junginys ( triašis krovininis automobilis sukabintas su triaše priekaba), priklausantis UAB „Ž. M.“. Pakrautas beržo rąstais (krovinio važtaraštis NR. 24-01-04(4)). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas M. Z., vykstantis maršrutu Biržų reg. Pad. – Klaipėdos r., Grauminės k., kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas – nustatyti faktinius krovinį vežančio transporto priemonių junginio techninius parametrus jį pasveriant. Paprašytas važiuoti iki svėrimo vietos, palydint jį LTSA ekipažu, vairuotojas atsisakė vykdyti nurodymus važiuoti pasisverti, teigdamas, kad yra pavargęs. Transporto priemonėje esančių svarstyklių duomenys rodė didesnes ašių apkrovas, negu yra leistina. Taip pat, vairuotojas krovininių transporto priemonių junginiu vežė medienos rastus jų nepritvirtinęs. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 6,11,12,49 p.

Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-873-2024 M. Z. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje paskirta subendrinta nuobauda - 1 300 Eur bauda.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. skundas dėl 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-873-2024. Skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba skirti 70 Eur nuobaudą. Nurodo, kad atvažiavęs prie UAB „S.“ pastatė miškovežį ir ruošėsi poilsiui. Po kiek laiko atvyko transporto inspekcijos pareigūnai, kurie ėmė reikalauti važiuoti su jais sverti miškovežį. Nenorėjo pažeisti poilsio režimo vėl vairuodamas, todėl ir atsisakė sverti, o siūlė tai padaryti kitą dieną arba inspektoriams atvykti su svarstyklėmis į poilsio vietą, kur ir būtų užvažiavęs pareigūnų pasirinktoje vietoje išdėstytų svarstyklių. Direktorius instruktuodamas dėl darbo su vilkiku, informavo, kad nuo 2022 m. liepos 31 d. pasikeitė Kelių transporto kodeksas ir nebeliko nuostatos, pagal kurią privaloma važiuoti paskui LTSA ekipažą į nurodytą vietą, tačiau privaloma vykdyti visus kitus įstatyme numatytus transporto inspekcijos pareigūnų reikalavimus. Suprato, kad iš įstatymo pašalinus teisę nurodyti vykti paskui tarnybinį transportą, LTSA nebegali manydami, kad sąstatas viršija svorį, reikalauti pažeidžiant įstatymą su viršsvoriu važiuoti per Lietuvos Respublikos kelius. Jeigu Seimas įstatyme panaikino tokią teisę, pareigūnai patys negali teikti bet kokių nurodymų, o tik tokius, kurie pažodžiui surašyti kodekse. Taip pat nurodo, kad jeigu jis nesugeba suprasti įstatymo teksto ir jo pakeitimo, jam neturėtų būti taikoma griežta atsakomybė. Jeigu pareigūnų reikalavimas buvo paremtas nebegaliojančiu įstatymo straipsniu, jis negali būti laikomas teisėtu, už kurio nevykdymą būtų baudžiama. Jei pareigūnai būtų turėję svarstykles vietoje, nebūtų kilęs nesusipratimas, nes jis vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus ir būtų pasvėręs transportą. Jeigu jį suklaidino direktoriaus instruktavimas apie Transporto kodekso pasikeitimus, jam turėtų būti taikoma minimali, mažesnė nei sankcijos minimumas, atsakomybė. Nurodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, todėl turėjo būti atsižvelgta į visas aplinkybes. Prašo panaikinti LTSA 2024 m. vasario 15 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba skirti 70 Eur nuobauda.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Atsiliepime nurodo, kad su skunde pareikštu reikalavimu panaikinti 2024-02-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-873-2024 bei jame išdėstytais argumentais nesutinka, ir paneigia juos vadovaudamasi žemiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimai, kurių tarpe nustatyta Administracijos pareigūnų teisė tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus. Kelių transporto priemonių svorio nustatymas vyksta transporto priemonių patikrinimo metu kelių transporto priemonėms (jų junginiams) užvažiuojant ant specialių, transporto priemonių svėrimui skirtų svarstyklių ir tam tinkamoje, saugioje svėrimui atlikti vietoje. Pažymi, kad administracijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2024 m. sausio 4 d. 21:06 val. Klaipėdos r., Graumines k., įvažiuojant į Grauminės g. prie medžio apdirbimo įmonės UAB „S.“ buvo pastebėtas priešais atvažiuojantis krovinis transporto priemonių junginys. Taip pat vaizdo įraše, pateiktame kartu su skundu, akivaizdžiai matyti, kad pirma, pareigūnams privažiuojant transporto priemonės žibintai švietė, kurie staiga buvo išjungti privažiavus pareigūnų tarnybiniam automobiliui, o vairuotojas buvo kabinoje už vairo, todėl galėjo ir turėjo vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, susijusius su vykdomu patikrinimu. Antra, transporto priemonė stovėjo kelio krašte, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės transporto priemonės (jų junginio), pasverti vietoje, todėl tam, kad Administracijos pareigūnai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę ir vykdyti kontrolę buvo reikalinga nuvykti iki vietos, kuri būtų tinkama ir saugi transporto priemonės (jų junginio) svėrimui. Trečia, transporto priemonių patikrinimas ir jų svorio nustatymas vykdomas tuo pačiu vykstančio patikrinimo metu, todėl jis atidėtas kitam laikui negali būti ir dėl galimo transporto priemonių (jų junginio) techninių parametrų pasikeitimo. Taip pat pažymėjo, kad priešingai nei keliama abejonė skunde, administracijos pareigūnai vadovavosi ir vadovaujasi administracinio nusižengimo nustatymo metu galiojančiais teisės aktais ir jų dalimis, punktais ar papunkčiais. Prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Iš 2024 m. sausio 4 d. registracijos lapo nustatyta, kad vairuotojas M. Z., automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal veiklų sąrašo 46 punktą, vairavo nuo 20:00 val. iki 21:06 val., t. y. pravažiavo 61,2 km., 21:07 val. įjungtas poilsio režimas, o 2024 m. sausio 5 d. kortelė išimta. Viso 2024 m. sausio 4 d. vairavo – 7 val.; kiti darbai – 1 val. 57 min.; poilsis – 4 val. 31 min. ( b. l. 10).

Iš 2024 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. 21:06 val. Klaipėdos r., Grauminės k., įvažiuojant į Grauminės gatvę prie medžio apdirbimo įmonės UAB „S.“ buvo pastebėtas priešais atvažiuojantis krovininis transporto priemonių junginys – triašis krovininis automobilis sukabintas su triaše priekaba pakrauta beržo rąstais ( krovinio važtaraštis Nr. 24-01-04(4)). Buvo pradėtas patikrinimas. Patikrinimo metu, vairuotojui parodžius transporto priemonėje esančių svarstyklių duomenis, kurie rodė didesnes ašių apkrovas, negu yra leistina, vairuotojo buvo paprašyta (kelis kartus ir nesutinkant pareikalauta) važiuoti iki svėrimo vietos, palydint jį LTSA ekipažui, kad nustatyti faktinius krovinį vežančio transporto priemonių junginio techninius parametrus jį pasveriant. Vairuotojas atsisakė vykdyti nurodymus važiuoti pasisverti, motyvuodamas, kad yra pavargęs ir jam baigėsi leistinas vairuotojo darbo laikas, jis savo skaitmeninio tachogravo kortelėje įvedė pamainos pabaigą ir privalo ilsėtis, nes kitaip bus fiksuotas pažeidimas. Patikrinimo metu išanalizavus skaitmeninio tachografo ir vairuotojo kortelėje užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad vairuotojas dar neviršijo savo bendro leistino darbo laiko. Transporto priemonė iki patikrinimo pradžios važiavo. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad buvo vežami nepritvirtinti apvalios medienos rąstai (b. l. 23).

Iš 2024 m. vasario 1 d. M. Z. paaiškinimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad mano, kad įvyko nesusipratimas, nurodo, kad neatsisakė sverti transporto priemonę, o tik siūlė tai padaryti kitą dieną ar inspektoriams atvykti su svarstyklėmis į poilsio vietą. Pareigūnai nesutiko ir reikalavo vykti svertis aiškindami, jog yra viršsvoris. Mano, kad Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nebeliko nuostatos: „Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę stabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius“. Nurodo, kad pareigūnų reikalavimas buvo paremtas nebegaliojančiu įstatymo straipsniu, todėl negali būti laikomas teisėtu, už kurio nevykdymą gali būti baudžiama. Jei pareigūnai būtų turėję svarstykles vietoje, nebūtų kilęs nesusipratimas. Dėl diržų nurodo, kad mediena turėjo būti iškraunama, todėl laukiant iškrovimo manė, kad jokios grėsmės nebekelia ir stovint tvirtinimas nebeprivalomas ( b. l. 28).

Iš pateiktų nuotraukų nustatyta, kad transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinys, t. y. medienos rąstai nepritvirtinti diržais ( b. l. 15-19, 43).

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).

M. Z. nubaustas subendrinta 1 300 Eur bauda už tai, kad kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas – nustatyti faktinius krovinį vežančio transporto priemonių junginio techninius parametrus jį pasveriant, teigdamas, kad yra pavargęs. Transporto priemonėje esančių svarstyklių duomenys rodė didesnes ašių apkrovas negu yra leistiną, o taip pat vairuotojas krovininiu transporto priemonių junginiu vežė medienos rastus jų nepritvirtinęs. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Z. neginčijo ANK 459 straipsnio 1 dalies nusižengimo, t. y. dėl nepritvirtino krovinio ( medienos rąstų) bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad jis nubaustas pagrįstai.

Pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas.

Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1167 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad „Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus<...>“. Lietuvos kelių administracijos nuostatose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakyme Nr. 3-5740) nurodyta: 9.2. punktas -užtikrini aukštą kelių transporto saugos lygį; 10.2.1. punktas - vykdo Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹ straipsnio 1 dalyje, 8² straipsnio 4 dalyje, 8³ straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas funkcijas.

Teismas įvertinęs administracinėje byloje esančius duomenis nustatė, kad M. Z. 2024 m. sausio 4 d. atsisakė važiuoti pasverti transporto priemonių junginį, kas visiškai atitinka ANK 459 straipsnio 6 dalies pažeidimo požymius. Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarime, be kito ko, nurodyta, kad vykdyti įgaliotų pareigūnų nurodymą – pasverti transporto priemonę M. Z. atsisakė išreiškęs savo poziciją, kad yra pavargęs ir pradėjęs poilsį. Jo pozicija, šiuo klausimu, išdėstyta ir skunde, kuriame teigiama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareigūnų patikrinimo metu siūlė transporto priemonę pasverti kitą dieną arba inspektoriams atvykti į poilsio vietą su svarstyklėmis, nes jam buvo poilsio laikas bei pasikeitė įstatymas ir jis neprivalėjo vykti su pareigūnais, todėl jis neturėjo pareigos vykdyti tikrinančių pareigūnų reikalavimus. Tokie teiginiai, teismo nuomone, yra deklaratyvūs ir vertinami kaip M. Z. siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi pagal registracijos lapo 47 punktą, pareiškėjas poilsio režimą įjungė 21:07 val., o patikrinimas pradėtas 21:06 val., nutarime nurodyta, kad patikrintas ką tik atvažiavęs krovininis transporto priemonių junginys. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad darbo ir poilsio laiko kontrolė yra susijusi su asmens kaip vairuotojo darbo funkcijų vykdymu ir darbo santykiais, o ne įgaliotų pareigūnų nurodymų teisėtumu, todėl minėti M. Z. teiginiai nepateisina jo sprendimo atsisakyti vykdyti įgaliotų pareigūnų nurodymą ir kliudyti jiems atlikti jiems pavestas pareigas.

Pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtą Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymą – nesutiko atlikti svėrimo procedūros, tokiais savo veiksmais kliudydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teisės ar atlikti pavestas pareigas, numatytas Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, ir pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Atkeiptinas dėmesys, kad joks teisės aktas nereglamentuoja kaip pareigūnai gali įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, taigi, jie patys pasirenka, jų manymu, tinkamiausią šios teisės įgyvendinimo būdą (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis Nr. eAN2-77-337/2020). Šiuo atveju M. Z. buvo duotas nurodymas nuvykti pasverti transporto priemonių junginį, t. y. važiuoti iki svėrimui atlikti paruoštos vietos, tačiau M. Z. tai vykdyti atsisakė.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog M. Z. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 6 dalį. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Tačiau teismas atsižvelgia į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog ANK už numatytus nusižengimus yra numatytos labai didelės baudos, į ANK 22 straipsnį, M. Z. skirtinos minimalios administracinės nuobaudos - baudos. Teismo įsitikinimu, tokios administracinės nuobaudos atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-873-24 keistinas ir M. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda mažintina iki 60 Eur, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, paskirta nuobauda mažintina iki 900 Eur. Vadovaujantis ANK 38 paskirtos nuobaudos subendrintinos, ir M. Z. skirtina subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-873-24 dalį, ir M. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalį, paskirtą nuobaudą sumažinti iki 60 Eur, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalį, paskirtą nuobaudą sumažinti iki 900 Eur. Vadovaujantis ANK 38 paskirtas nuobaudas subendrinti, ir M. Z. paskirti subendrintą nuobaudą – 900 Eur baudą.

Kitą Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-873-24 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.