- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- eAN2-77-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00065-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Lietuva Respublikoje
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. atstovo advokato G. Ž. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. B. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 str. 1 d., jam paskiriant 70 Eur baudą, pagal ANK 459 str. 4 d., paskiriant 220 Eur baudą, pagal ANK 459 str. 5 d., paskiriant 600 Eur baudą, bei pagal ANK 505 str. 2 d., paskiriant 940 Eur baudą. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 450 str. 1 d. A. B. atžvilgiu buvo nutraukta. Vadovaujantis ANK 38 str., A. B. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 940 Eur bauda.
2. A. B. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 9 d. apie 18.00 val., Pasvalio r. sav., kelyje Nr. A10 (Saločių PKP) 66 km aikštelėje, buvo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų jo vairuojamas transporto priemonių junginys, susidedantis iš krovininio automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „JYKI V31/CM/00“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs tarptautiniu maršrutu Lietuva, Švenčionys – Latvija, Ryga, registruotas Lietuvos Respublikoje, valdomas UAB G., įtariant, kad yra sunkiasvoris ir didžiagabaritis. VSAT pareigūnai informaciją telefonu perdavė Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams. Apie 20.15 val. atvykę Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai atliko minėto junginio patikrinimą pasveriant ir matuojant. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai:
2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. reikalavimais, vyriausiajam inspektoriui S. K. vairuotojui nurodžius svertis patikrinimo vietoje mobilių ašių apkrovas fiksuojančių svarstyklių pagalba, vairuotojas atsisakė vykdyti teisėtą Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymą, nesutiko atlikti svėrimo procedūros, tuo kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., ir pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Tuo A. B. padarė ANK 505 str. 2 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą.
2.2. Matuojant nustatyta, jog jis vairavo didžiagabaritę transporto priemonę su kroviniu ir važiavo didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu be leidimo. Atlikus patikrinimą 2020 m. balandžio 9 d. 18.20 val. leidimas važiuoti minėta transporto priemone Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos dar nebuvo išduotas ir interneto svetainėje http://leidimai.eismoinfo.lt/leidimai-info-web informacija apie jo išdavimą nebuvo skelbta. Leidimas LDS-055986 buvo gautas 18 val. 43 min., t. y. jau sustabdžius VSAT pareigūnams. Leidimas važiuoti sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Nr. LDS-055986 yra negaliojantis, nes gautas, jau sustabdžius VSAT pareigūnams. Be to, išmatavus teleskopine liniuote (tipas TN-15 Nr. 410568062 (metrologinės patikros sertifikato Nr. 1131429 galioja iki 2021 m. lapkričio 28 d.)), nustatyta, kad: krovininio automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 4,19 m, tai 0,19 m viršijo leistiną 4 m aukštį, priekabos „JYKI V31/CM/00“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, aukštis 4,32 m, tai 0,32 m viršijo leistiną 4 m aukštį. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. 1 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ Nr. 3-66, II skyriaus 6.1 p., 6.2 p. Tuo padarė ANK 459 str. 4 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą.
2.3. Vairuotojui nevykdant teisėto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno reikalavimo pasisverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį, naudojant mobilias ašies apkrovos nustatymo svarstykles, transporto priemonių junginio bendroji masė bei juo gabenamos apvalios medienos krovinio masė paskaičiuota, remiantis atliktais vežamos medienos matavimais, transporto priemonių junginio registracijos liudijimais bei vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Paskaičiavus vežamos medienos, transporto priemonių junginio mases (transporto priemonės, vežančios apvalią medieną svorio nustatymo aktas pridedamas) nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė 46,25 t, kai leistina junginio bendroji masė yra 40 t, t. y. viršijama bendroji masė 6,25 t. Vairuotojas, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, nes 2020 m. balandžio 9 d. 18.20 val. patikrinus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje informaciją nustatyta, kad šiam junginiui nebuvo išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore kelių transporto priemone valstybinės reikšmės keliais viršijant bendrąją masę. Vairuotojas A. B. pagal N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“, II skyriaus 10.2 p. ir 11 p., pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys pakrautas, išdėstytas ir pritvirtintas pagal didžiausias leidžiamas transporto priemonės bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovas, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. 1 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ Nr. 3-66, III skyriaus 19.6 p. Tuo A. B. padarė ANK 459 str. 5 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą.
2.4. Vairuotojas vežė transporto priemone „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „JYKI V31/CM/00“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis 3,0 m, sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų – kiekviena rietuvė sutvirtinta tik vienu diržu, o privalo būti ne mažiau kaip du specialūs diržai, tuo pažeisdamas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“, 49 p., Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, 6 ir 7 p. Tuo A. B. padarė ANK 459 str. 1 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
3. A. B. atstovas advokatas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą dalyje dėl ANK 459 str. 4 ir 5 d. bei ANK 505 str. 2 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė ANK 636 str. 4 d. įtvirtintus reikalavimus, visiškai neįvertino A. B. pozicijos, nepasisakė dėl jo išdėstytų argumentų. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
3.1. Nagrinėjamoje byloje esminis įrodymas, jog A. B. padarė/nepadarė ANK 459 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą, yra 2020 m. balandžio 9 d. vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo aktas Nr. K-059648. Šiame akte yra nustatyti A. B. vežtos medienos rietuvių duomenys, t. y. rietuvių skaičius, jų matmenys bei glaudumo koeficientas, matavimo metodas (grupinis matavimo metodas), vieno kubinio metro beržo medienos svoris (0,65 t). Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad minėti duomenys surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka. Aktą surašiusi institucija nesilaikė atitinkamų reikalavimų, kuriais remiantis būtent ir yra nustatomi medienos matmenys, svoris, glaudumo koeficientas, matavimo metodas. Šiuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad matavimo akte nustatytas rietuvių ilgis būtų buvęs matuotas pagal minėtų taisyklių 5.6 p., t. y. naudojant ne trumpesnę nei 15 m matavimo juostą. Be to, teismo posėdžio metu net pats Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas neneigė, kad rietuvių ilgis nebuvo matuotas 15 m matavimo juosta. Byloje liudytoju apklaustas S. K., kuris ir surašė matavimo aktą, patvirtino, kad rietuvių ilgis nebuvo matuotas 15 m matavimo juosta. Liudytojas parodė, kad rietuvių ilgis buvo matuotas naudojant tą pačią teleskopinę liniuotę, su kuria buvo matuojamas rietuvių aukštis. Nurodo, kad matavimo akte A. B. vežtų rietuvių aukštis taip pat buvo nustatytas pažeidžiant minėtas taisykles, t. y. 7.1.2 p. reikalavimus, pagal kuriuos rietuvės aukštis negali būti fiksuojamas pamatavus rietuvę vienoje vietoje, kadangi jos aukštis yra išvedamas iš kelių aukščio matavimų vidurkio. Keliose vietose rietuvės aukštis matuojamas priklauso nuo rietuvės ilgio. Nagrinėjamu atveju rietuvės ilgis viršijo 2 m, taigi jos turėjo būti suskirstytos į tris sekcijas ir kiekviena iš jų pamatuota, o vėliau išvestas gautų rodmenų vidurkis. Tačiau šio reikalavimo laikytasi nebuvo. Tą patvirtino ir pats S. K.. Matavimo akte nurodyta, kad rietuvių glaudumo koeficientas (0,6) šiuo atveju yra parinktas remiantis minėtų taisyklių 6.1 lentele. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas patikslino, kad ši lentelė taisyklėse įvardinta kaip lentelė Nr. 6.1 „Malkų ir plokščių medienos su žieve rietuvių glaudumo koeficientai“. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. vežta mediena yra malkos arba plokščių mediena. Taigi, šiuo atveju buvo padarytas akivaizdus taisyklių 6.1 lentelės pažeidimas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas nurodė, kad A. B. vežtos medienos klasė/kategorija nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju, A. B. vežta mediena buvo matuota naudojant grupinį matavimo metodą. Pažymėtina, kad pagal taisyklių 4.3.2 p. apvalioji mediena grupiniu matavimo metodu gali būti matuojama tuo atveju, kai yra matuojama konkreti šioje teisės normoje nurodyta medienos rūšis: popierrąsčiai, tarrąsčiai, plokščių mediena, smulkieji pjautiniai rąstai ir malkos. Be to, taisyklių 4.3.4 p. taip pat nustatyta, kokia dienos rūšis gali būti matuojama pasitelkiant grupinį metodą: smulkieji pjaustiniai rąstai, kartys, kietųjų lapuočių trumpuoliai. Bylą nagrinėjant iš esmės, iš Lietuvos transporto saugos administracijos atstovo parodymų nustatyta, kad A. B. vežtos medienos rūšis neįvertinta. Be to, tiek iš jo, tiek iš S. K. parodymų nustatyta, kad A. B. vežtos medienos sortimentų skersmuo tiksliai nenustatytas. Sutinkamai su tuo, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra tikėtina, kad A. B. vežė vidutinio stambumo klasės medieną, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 358 „Dėl Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ yra mediena, kurios plongalio skersmuo yra 20-31 cm. Pagal taisyklių 4.3.1 p., tokia mediena turėtų būti matuojama nebe grupiniu, o vienetiniu matavimo metodu. Vis tik nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių ir tikslių įrodymų ne tik apie A. B. vežtos medienos rūšį, bet ir apie jo vežtos medienos sortimentų plongalio skersmenį, kas taip pat turi reikšmės nustatant jo vežtos medienos klasę ir galimą matavimo metodo parinkimą. Nesant tokių duomenų yra pagrindas teigti, kad matavimo aktas šioje dalyje surašytas pažeidžiant 4.3, 4.3.2 ir 4.3.4 p., kadangi grupinis matavimo metodas parinktas be jokių įrodymų, kad jis šiuo atveju yra tinkamas. Teigia, kad matavimo aktu buvo preziumuota, kad A. B. vežta mediena yra 12-15 proc. drėgnumo, nors drėgnomatis nebuvo naudotas, ir kad jos masė atitinka tokio drėgnumo vidutinės reikšmės masę. Kuo remiantis tai buvo nustatyta, Lietuvos transporto saugos administracija nepaaiškino. Taigi medienos masė nustatyta remiantis prielaidomis. Šiuo atveju tikėtina, kad A. B. galėjo vežti ir mažesnio drėgnumo medieną, t. y. tokią kurios 1 m³ sveria 510 kg. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad taikant būtent tokį svorį, keistųsi A. B. padaryto nusižengimo kvalifikavimas. Be to, tai, kad A. B. pats nepateikė kokių nors jo vežtos medienos masės skaičiavimo aktų, Lietuvos transporto saugos administracijos surašytiems svorio matavimo aktams jokio teisėtumo nesuteikia. Remiantis tais pačiais argumentais, akcentuotina, kad ir pagal ANK 459 str. 4 d. atsakomybėn A. B. buvo patrauktas nepagrįstai.
3.2. Nurodo, kad A. B. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 str. 2 d. Pažymi, kad atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia ne bet kokių institucijos reikalavimų nevykdymas, o tik teisėtų. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas teigė, kad A. B. atžvilgiu duotas reikalavimas „vykti paskui tarnybinį automobilį ir paskui svertis patikrinimo vietoje“ yra teisėtas, dėl to, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai pagal Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. turi teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones. Tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi toks aiškinimas plečiamasis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, be kita ko, pasverti. Minėtoje nuostatoje nėra nustatyta detalesnės šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatyta, kad pareigūnai turėtų teisę nurodyti krovinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti ant mobilių svarstyklių. Vienintelis nurodymas, kurį pareigūnai turi teisę duoti, yra važiavimas paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Pareigūnai A. B. vairuotą transporto priemonės junginį turėjo pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (važiavimą ant svarstyklių) nurodyti atlikti A. B.. Tokio nurodymo davimo Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. nereglamentuoja. Šiuo atveju A. B. neatsisakė vykdyti jokio teisėto institucijos pareigūnų nurodymo.
Atsiliepimas
4. Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į A. B. atstovo advokato G. Ž. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Teigia, šiuo atveju bylos esmė buvo atskleista tinkamai. Skundžiamame nutarime išsamiai nurodomi įrodymai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą apie A. B. kaltę, pateiktos ginčo santykiui aktualių teisės aktų nuostatos, taip pat pasisakyta dėl tam tikrų A. B. argumentų. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato, jog pirmosios instancijos teismas priimame nutarime privalo pasisakyti dėl kiekvieno bylos nagrinėjimo metu pateikto teiginio ir (ar) argumento.
4.1. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės pagal savo paskirtį nėra tiesiogiai skirtos matuoti medieną siekiant nustatyti eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus. Jų taikymas siekiant nustatyti eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus iš esmės yra pačių vairuotojų veiksmų rezultatas. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju rietuvės ilgį buvo galima išmatuoti vientisu matavimu, todėl nebuvo tikslinga jas matuoti naudojant ne trumpesnę kaip 15 m matavimo juostą. Gautais rezultatais abejoti nėra pagrindo, kadangi matavimas buvo atliekamas teleskopine priemone, turinčia galiojantį patikros sertifikatą. Be to, teleskopinės liniuotės klasė yra aukštesnė, kas iš esmės reiškia, kad jos matavimo paklaida yra mažesnė. Matavimui panaudojus teleskopinę liniuotę matavimo rezultatai nebuvo iškreipti. Teigia, kad rietuvių aukštis buvo matuojamas trijose vietose. A. B. dalyvavo matuojant jo vairuotą transporto priemonių junginį ir jokių pastebėjimų nei dėl atliekamo matavimo, nei dėl gautų matavimo rezultatų neturėjo ir jų neišreiškė. Poreikio rietuves skaidyti į sekcijas nebuvo. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. vežta mediena atitinka malkų ir plokščių klasifikavimą. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad A. B. vežė nedidelio skersmens sortimento medieną, kuri jokiai kitai paskirčiai kaip kurui ar plokštėms nebūtų tinkama. Nagrinėjamu atveju taikytoje lentelėje nustatyti dydžiai yra patys mažiausi. Kai nėra aiškių duomenų apie vežtos medienos paskirtį ir išvadą galima daryti tik vizualiai apžiūrėjus medieną, administracija parenka pačius mažiausius dydžius. Tokiu būdu matavimas atliekamas vairuotojo naudai, siekiant pašalinti galimas abejones ir ginčus. Nagrinėjamu atveju A. B. jokių abejonių neišreiškė. Glaudumo koeficientas parinktas A. B. naudai. Pažymi, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad didžioji dalis vežtos medienos mažesni nei 16 mm skersmens sortimento ir tik keletas pavienių galėtų būti didesnio skersmens. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad grupinis matavimas buvo pasirinktas tinkamai. Vienetinis matavimo metodas praktikoje yra taikomas tik išskirtiniais atvejais, vežant itin stambią tam tikrų rūšių medieną. Taip pat šiuo atveju buvo taikytas mažiausias drėgnumo procentas. Iš esmės dydis buvo pritaikytas vairuotojo naudai, pašalinti abejonėms ir ginčams. Pabrėžia, kad matavimai vadovaujantis taisyklėmis buvo atliekami ne administracijos valia. Atkreipia dėmesį, kad pripažįstant A. B. skunde nurodytus argumentus pagrįstais, būtų pažeidžiami fundamentalūs protingumo ir teisingumo principai ir sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui, atsisakius vykdyti teisėtus nurodymus, išvengti administracinės atsakomybės, motyvuojant deklaratyviais teiginiais bei teismų praktika, kuri iš esmės turi būti taikoma tik tais atvejais, kai ir pats asmuo savo veiksmais netrukdo pareigūnams atlikti jiems paskirtų funkcijų.
4.2. Pažymi, kad apeliaciniame skunde, ginčijant kaltę pagal ANK 505 str. 2 d., nepateikiama, kokiu būdu turėtų būti atliekamas administracijos pareigūnų savarankiškas transporto priemonės ir (ar) jų junginio svėrimas. Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. šiuo atveju aiškinama naudojant išimtinai lingvistinį teisės aiškinimo metodą. Visgi teisės aktai negali būti aiškinami vien pažodžiui. Šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad pareigūnai turi tik teisę stabdyti asmens vairuojamą transporto priemonę ir tik teisę patys ją sverti, kitaip tariant, neturi teisės reikalauti, kad vairuotojas važiuotų svertis, o turi imtis aktyvių veiksmų, siekdami patys pasverti transporto priemonę, kas iš esmės reikštų transporto priemonės svėrimą prieš vairuotojo valią. Įvertinus tai, kaip faktiškai vykdomas transporto priemonės ir (ar) jų junginio svėrimas, t. y. tai, kad su transporto priemone yra užvažiuojama ant mobiliųjų svarstyklių, nekyla abejonių, kad tokį veiksmą turi atlikti transporto priemonę vairuojantis asmuo, o ne pareigūnas, kuris atlieka kontrolinį patikrinimą ir apskritai turi užtikrinti svėrimo procedūros atitiktį teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja, kad teismų praktikoje asmenys yra ne kartą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 str. dėl to, kad atsisakė važiuoti ant mobiliųjų svarstyklių pasverti transporto priemonę ir (ar) jų junginį.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad A. B. neginčija savo kaltės dėl ANK 459 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo ir už jį jam paskirtos 70 Eur baudos, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 459 str. 4 d., 459 str. 5 d. ir 505 str. 2 d. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. B. kaltu pagal ANK 459 str. 4 d., 459 str. 5 d. ir 505 str. 2 d. kaltu buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą ir proceso pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad A. B. atstovas pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu, nesuteikia pagrindo jį panaikinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytiems teismo motyvams, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
Dėl ANK 459 str. 4 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
9. Pagal ANK 459 str. 4 d. administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm. Pažymėtina, kad ANK 459 str. 4 d. taikymas yra siejamas su tiksliu krovinio matmenų nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokių matmenų viršijimo leidžiamus įrodymais gali būti atitinkamais matavimo prietaisais užfiksuoti rezultatai.
10. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad A. B. vairavo didžiagabaritę transporto priemonę su kroviniu ir važiavo didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu, susidedančiu iš krovininio automobilio „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „JYKI V31/CM/00“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, neturėdamas tam leidimo, t. y. iš byloje esančio 2020 m. balandžio 10 d. Lietuvos transporto saugos administracijos A. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-950-2020, 2020 m. balandžio 9 d. matavimo akto Nr. K-059648 bei byloje esančių fotonuotraukų, matyti, kad išmatavus tiek krovininio automobilio, tiek priekabos aukščius, buvo nustatyta, kad jie viršija leistiną 4 m ribą, o A. B. su savimi neturėjo nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę transporto priemone važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Taigi, šiuo atveju, A. B. padarė ANK 459 str. 4 d. įtvirtintą administracinį nusižengimą.
11. A. B. atstovas advokatas G. Ž., ginčydamas savo atstovaujamojo kaltę, apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai atlikdami krovininio automobilio ir priekabos matavimus pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintas Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles. Tokie teiginiai atmetami. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, o ne tai, kaip turi būti atliekamas transporto priemonių junginių matavimas, todėl šiomis taisyklėmis Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, atlikdami matavimus, vadovautis neturėjo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju buvo atliekamas būtent pačios transporto priemonės matavimas ir jis yra niekaip nesusijęs su tuo, kas transporto priemone yra vežama. Pažymėjo, kad tokiais atvejais yra matuojama nuo pačios transporto priemonės apačios iki aukščiausio išsikišusio taško. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai, atlikdami matavimus teleskopine liniuote, padarė pažeidimą. Be to, liudytojas S. K. parodė, kad ir pats A. B. jokių pastabų dėl atliekamų matavimų įvykio vietoje nepateikė. Byloje yra teleskopinės liniuotės patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2021 m. lapkričio 28 d. Tai rodo, kad A. B. vairuotos transporto priemonės matavimo metu ji buvo patikrinta ir ja buvo galima naudotis. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja šios teleskopinės liniuotės pagalba nustatytais krovininio automobilio ir priekabos aukščiais bei laiko juos teisingais.
Dėl ANK 459 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
12. Pagal ANK 459 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis.
13. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 459 str. 5 d. taikymas yra siejamas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokios ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi, sprendžiant A. B. atsakomybės pagal ANK 459 str. 5 d. klausimą itin svarbią reikšmę turi pati tinkamai atlikta svėrimo procedūra, nuo kurios ir priklauso svėrimo rezultatų tikslumas.
14. Byloje esančiame 2020 m. balandžio 9 d. vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-059648 nurodyta, kad tikrinamo krovininių transporto priemonių junginio vairuotojui atsisakius tikrinti svorį pasveriant, vežamos apvaliosios medienos matavimas ir tūrio nustatymas bei svorio paskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktais, t. y. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631. Nustatant A. B. vairuoto transporto priemonių junginio bendrąją masę buvo vadovautasi šių taisyklių 1 priedo 6.1 ir 15 lentele, 3.2, 3.3, 4.3 ir 4.3.2 p. Apvaliosios medienos matavimas atliktas naudojant teleskopinę liniuotę, taikytas grupinis matavimo metodas. Iš šio akto matyti, kad bendroji transporto priemonės junginio masė buvo apskaičiuota susumavus transporto priemonės be krovinio, priekabos be krovinio ir vežtos medienos masių sumas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. B. vairuoto transporto priemonės junginio bendroji masė 6,25 t viršija leistiną 40 t ribą. Taigi, buvo padarytas ANK 459 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas.
15. Apeliaciniu skundu nesutinkama su minėtame vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo akte Nr. K-059648 apskaičiuota A. B. vežtos medienos mase, teigiama, jog akte pateikti rietuvių duomenys, pagal kuriuos masė ir buvo apskaičiuota, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, pagrindo konstatuoti, kad matavimai buvo atliekami netinkamai ir abejoti jų metu gautais rezultatais nėra. Visų pirma pažymėtina, kad aptartu būdu A. B. vairuoto transporto priemonių junginio masė buvo nustatinėjama ne Lietuvos transporto saugos administracijos iniciatyva, o dėl to, jog pats A. B. atsisakė važiuoti ant svarstyklių. Jis patikrinimą atliekantiems pareigūnams nepateikė jokių duomenų apie savo vežamą krovinį, todėl pareigūnai patys, savo nuožiūra, turėjo teisę pasirinkti tinkamiausius vežtų rietuvių matmenų bei glaudumo koeficiento nustatymo būdus, kuriais remiantis ir buvo apskaičiuota jų bendra masė. Dėl atliekamų matavimų A. B. jokių pastabų pareigūnams įvykio vietoje nepateikė, atsisakė pasirašyti ant visų dokumentų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas paaiškino, kad visi matavimai bei glaudumo koeficientas buvo nustatomas A. B. palankesniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad nei A. B., nei jo gynėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtame svorio nustatymo akte esančius duomenimis. Vien tik tai, kad šiuo atveju apvaliosios medienos matavimas buvo atliekamas tik teleskopine liniuote, nenaudojant ne trumpesnės kaip 15 m matavimo juostos, kaip to reikalauja Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 5.6 p., minėtos teismo išvados, jog visi matavimai buvo atlikti tinkamai ir gauti rezultatai laikytini teisingais, nekeičia. Toks pažeidimas, teismo manymu, nelaikytinas esminiu. Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad duomenys gauti matuojant su teleskopine liniuote yra tikslesni. Be to, kaip jau minėta, naudotos teleskopinės liniuotės sertifikatas galioja iki 2021 m. lapkričio 28 d., todėl ja buvo galima naudotis.
Dėl ANK 505 str. 2 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
16. Pagal ANK 505 str. 2 d. atsakomybė kyla už pakartotinį to paties straipsnio 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 505 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 506 str. nurodytus atvejus.
17. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. numato, kad transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
18. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju A. B. pagal ANK 505 str. 2 d. buvo nubaustas už tai, kad jis atsisakė vykdyti teisėtą Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymą – svertis patikrinimo vietoje mobilių ašių apkrovas fiksuojančių svarstyklių pagalba, nesutiko atlikti svėrimo procedūros, tokiais savo veiksmais kliudydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teisės ar atlikti pavestas pareigas, numatytas Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., ir pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą.
19. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 str. 2 d., nurodoma, šiuo atveju A. B. neatsisakė vykdyti jokio teisėto institucijos pareigūnų nurodymo. Pažymi, kad Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. nuostatoje nėra nustatyta detali pareigūnų teisės pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones įgyvendinimo tvarka bei tai, kad pareigūnai turi teisę nurodyti krovininių transporto priemonių vairuotojams važiuoti ant mobilių svarstyklių. Vienintelis nurodymas, kurį pareigūnai turi teisę duoti, yra važiavimas paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Mano, kad pareigūnai A. B. vairuotą transporto priemonės junginį turėjo pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų, t. y. važiavimą ant svarstyklių, nurodyti atlikti A. B.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
20. Visų pirma pažymėtina, kad A. B. 2019 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 505 str. 1 d., taigi šiuo atveju jam pagrįstai buvo inkriminuota ANK 505 str. 2 d. Atkeiptinas dėmesys, kad joks teisės aktas nereglamentuoja kaip pareigūnai gali įgyvendinti jiems Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, taigi, jie patys pasirenka, jų manymu, tinkamiausią šios teisės įgyvendinimo būdą. Šiuo atveju A. B. buvo duotas nurodymas važiuoti ant įrengtų svarstyklių, ką šis vykdyti atsisakė, taip sutrukdydamas pareigūnams pasinaudoti minėta teise. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad įstatymas nedetalizuoja aptariamos pareigūnų teisės įgyvendinimo tvarkos, nereiškia, jog krovininių ir keleivinių transporto priemonių vairuotojai gali nepaisyti pareigūnų duodamų nurodymų užvažiuoti ant svarstyklių ir taip bandyti išvengti svėrimo procedūros, o kartu ir administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad pareigūnų duotas nurodymas A. B. užvažiuoti ant svarstyklių buvo neteisėtas, nėra, o minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Dėl A. B. skirtų nuobaudų
21. Už ANK 459 str. 4 d. įtvirtino administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 140 iki 300 Eur bauda, už ANK 459 str. 5 d – vairuotojams skiriama nuo 300 iki 860 Eur bauda, o už ANK 505 str. 2 d. – asmenims skiriama nuo 720 iki 1 170 Eur bauda. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas A. B. už ANK 459 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 220 Eur baudą, už ANK 459 str. 5 d – 600 Eur baudą, o už ANK 505 str. 2 d. – 940 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 str. skirtos nuobaudos buvo subendrintos ir A. B. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 940 Eur bauda.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. B. padarytus administracinius nusižengimus, jų pobūdį, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus padarė pakartotinai (išskyrus ANK 505 str. 2 d.), kol dar nepasibaigęs ANK 40 str. nustatytas terminas, taip pat atsižvelgdamas į jo asmenybę – dirba vairuotoju UAB G. baustas administracine tvarka, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. B. teisingai parinko ir skyrė baudas už padarytus administracinius nusižengimus bei subendrino jas tarpusavyje. Nei už atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, nei galutinė subendrinta bauda nėra laikytinos aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. paskirta nuobauda galėtų būti švelninama, byloje nenustatyta, jų nepateikiama ir apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. B. atstovo advokato G. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.