Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, besiverčiantis individualia veikla, neįgalus, darbingumo lygis 50 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2013 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos) 40 MGL bauda, bauda sumokėta 2014 m. rugsėjo 29 d.,

2) 2021 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1dalį ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros), 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (turtinės prievolės išvengimas 98 987 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (1 550 Eur muito ir importo PVM mokesčio išvengimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), 300 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir šioje dalyje priimtas naują nuosprendis, kuriuo R. M. dėl šių nusikalstamų veikų išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (teisės į grąžintiną 18 847,50 Eur PVM įgijimas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai), ir baudžiamoji bylas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutraukta. Pakeista Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių ir bausmių subendrinimo, ir skirta galutinė bausmė – 1 075 MGL (40 484,50 Eur) dydžio bauda.

3) 2022 m. gruodžio 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

2026 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo XIV-1925 redakcija) ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

4) 2023 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

2023 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (dėl apgaule užvaldyto svetimo turto – 16886 Eur vertės) perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

2023 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir bausmės, atliktos pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, pakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, laikas nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki nutarties įsiteisėjimo.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent, kad jis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-11-09, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), faktinis veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“), faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (statytinį) A. J. (savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, banko sąskaitų kodus ir korteles bei įmonės dokumentus), laikotarpiu nuo 2016-11-09 iki 2018-10-30 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (oficialiu vadovu) ir turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2018-12-31 veikdamas pagal 2018-10-10 Prokūrą, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama oficialaus vadovo – direktoriaus K. N., buvo įgaliotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaryti sutartis, įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bet kokį turtą, gauti pinigus, juos mokėti, atidaryti sąskaitas, įmonės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, ir pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, faktiškai vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veikdamas jos vardu, naudai ir interesais (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (viso laikotarpio nuo 2016-05-17 iki 2018-12-31 metu), ir vietoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir neišsaugojo apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31, o būtent, kad jis pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, jog apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys ir rekvizitai (privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys) turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri, bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansinę atskaitomybę – ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (apskaitos dokumentai ir registrai saugomi 10 metų), veikdamas per asmenį, kuris nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei I. P., nežinančiai, kad ūkinės operacijos pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras neįvyko, pateikdamas į buhalterinę apskaitą įtrauktinus dokumentus:

1.1. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytas 7 (septynias) PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias ūkines operacijas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo formavimo ir pjovimo paslaugų už 10253,61 Eur ir 2153,25 Eur PVM, iš viso už 12406,86 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-08-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo formavimo ir pjovimo paslaugų už 4856,83 Eur ir 1019,93 Eur PVM, iš viso už 5876,76 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-08-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo formavimo ir pjovimo paslaugų už 5455,12 Eur ir 1145,57 Eur PVM, iš viso už 6600,69 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo plokštes MDP 15, MPP 3,2, F12 už 7659,16 Eur ir 1608,42 Eur PVM, iš viso už 9267,58 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo plokštes MDP 15, MPP 3,2 už 4542,79 Eur ir 953,98 Eur PVM, iš viso už 5496,77 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo plokštes MPP 3,2, F12 už 1749,88 Eur ir 368,03 Eur PVM, iš viso už 2117,91 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas) už 3500 Eur ir 735 Eur PVM, iš viso už 4235 Eur, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš viso prekių ir paslaugų už 46001,57 €, kas iš jų - 38017,39 € sudaro kainą be PVM ir 7984,18 PVM, nors prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei įtraukė 4 (keturis) kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25130,80 €, tai yra: 2016-07-12 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 6000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-08-09 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 6406,86 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini);2016-08-19 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 6000 € dalinio mokėjimo (pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą nenurodyta); 2016-09-05 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 6723,94 € galutinio mokėjimo (pagal kokią PVM sąskaitą faktūrą nenurodyta), nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos piniginės lėšos, nėra;

1.2. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytą 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą, kuriose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias ūkines operacijas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-10-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo fanerą, detalių formavimo ir pjovimo paslaugas už 7478,47 Eur ir 1570,48 Eur PVM, iš viso už 9048,94 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medienos ruošinius, detalių formavimo, pjovimo paslaugas už 6216 Eur ir 1305,36 Eur PVM, iš viso už 7521,36 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-11-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 7915,50 Eur ir 1662,26 Eur PVM, iš viso už 9577,76 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-11-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 4474,40 Eur ir 939,62 Eur PVM, iš viso už 5414,02 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-11-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 2305 Eur ir 484,05 Eur PVM, iš viso už 2789,05 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-12-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo galvūgalio komponentus už 5305,40 Eur ir 1114,13 Eur PVM, iš viso už 6419,53 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo galvūgalio komponentus už 8722 Eur ir 1831,62 Eur PVM, iš viso už 10553,62 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-12-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo galvūgalio komponentus už 5194 Eur ir 1090,74 Eur PVM, iš viso už 6284,74 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-01-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 11549,60 Eur ir 2425,42 Eur PVM, iš viso už 13975,02 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-01-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 7117,20 Eur ir 1494,61 Eur PVM, iš viso už 8611,81 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 3780 Eur ir 793,80 Eur PVM, iš viso už 4573,80 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-02-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 9620 Eur ir 2020,20 Eur PVM, iš viso už 11640,20 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-02-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 1158 Eur ir 243,18 Eur PVM, iš viso už 1401,18 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)įsigijo baldų karkasų komponentus už 3675,60 Eur ir 771,87 Eur PVM, iš viso už 4447,47 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 2658 Eur ir 558,18 Eur PVM, iš viso už 3216,18 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 2464 Eur ir 517,44 Eur PVM, iš viso už 2981,44 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo baldų karkasų komponentus už 1586,10 Eur ir 333,04 Eur PVM, iš viso už 1919,18 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 1536,60 Eur ir 328,36 Eur PVM, iš viso už 1891,96 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 5552 Eur ir 1165,92 Eur PVM, iš viso už 6717,92 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 21000 Eur ir 4410 Eur PVM, iš viso už 25410 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 8137 Eur ir 1708,88 Eur PVM, iš viso už 9846,38 Eur, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš viso prekių ir paslaugų už 154241,57 €, kas iš jų - 127472,37 € sudaro kainą be PVM ir 26769,16 PVM, nors prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei įtraukė 6 (šešis) kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43470,91 €, tai yra: 2017-01-01 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 6284,74 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta) dėl 8611,81 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-04-11 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10008,76 € mokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (3216,18), (duomenys neskelbtini) (2981,44), (duomenys neskelbtini) (1919,18), (duomenys neskelbtini) (1891,96); 2017-04-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10422,46 € mokėjimo pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (4573,80), (duomenys neskelbtini) (1401,18), (duomenys neskelbtini) (4447,48); 2017-08-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6717,92 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1425,22 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos piniginės lėšos, nėra ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų apskaitos registrą „Kasa“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įplaukų nebuvo;

1.3. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytas 7 (septynias) PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias ūkines operacijas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-05-09 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo audinių kirpimo mašiną už 12385 Eur ir 2600,85 Eur PVM, iš viso už 14985,85 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 16500 Eur ir 3465 Eur PVM, iš viso už 19965 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-08-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 16500 Eur ir 3465 Eur PVM, iš viso už 19965 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo audinius už 29686,95 Eur ir 6234,26 Eur PVM, iš viso už 35921,21 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-01-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 14941,41 Eur ir 3137,70 Eur PVM, iš viso už 18079,11 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 18423,60 Eur ir 3868,96 Eur PVM, iš viso už 22292,56 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-03-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo nenustatytas prekes ar paslaugas už 20350,02 Eur ir 4273,50 Eur PVM, iš viso už 24623,52 Eur, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš viso prekių ir paslaugų už 155832,25 €, kas iš jų - 128786,98 € sudaro kainą be PVM ir 27045,27 PVM, nors prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei įtraukė 5 (penkis) kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37208,73 € , tai yra: 2017-05-19 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4985,85 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-07-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-03-01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7220,88 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos piniginės lėšos, nėra;

1.4. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytą 2017-07-04 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie nurodytomis aplinkybėmis neįvykusią ūkinę operaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo audinių sukirpimo paslaugas, iš viso už 13658,72 Eur , kas iš jų - 11288,20 Eur sudaro kainą be PVM ir 2370,52 Eur PVM, nors paslaugos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko;

1.5. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai išrašytą 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie nurodytomis aplinkybėmis neįvykusią ūkinę operaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo audinius, iš viso už iš viso už 14572,94 Eur , kas iš jų – 12043,75 Eur sudaro kainą be PVM ir 2529,19 Eur PVM, nors prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei įtraukė 2 (du) kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14572,75 €, tai yra: 2017-09-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-01-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5572,94 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos pinigines lėšos, nėra;

1.6. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytą 2017-10-27 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie nurodytomis aplinkybėmis neįvykusią ūkinę operaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automatines formatinio pjovimo stakles Scheer PA 7400 P su pakėlimo stalu, iš viso už 60500 Eur, kas iš jų – 50000 Eur sudaro kainą be PVM ir 10500 Eur PVM, nors prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei įtraukė 2018-02-28 kasos išlaidų orderį Nr. 239, kuriame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 €, nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos pinigines lėšos, nėra;

1.7. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytą 2017-12-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie nurodytomis aplinkybėmis neįvykusią ūkinę operaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo presą 680x500 ir presą 1300x500, iš viso už 43483,77 Eur, kas iš jų - 35937 Eur sudaro kainą be PVM ir 7546,77 Eur PVM, nors prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko;

1.8. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė 6 (šešias) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, kuriose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias ūkines operacijas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-12-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medžio plaušo plokštes, medienos ruošinius už 13169,87 Eur ir 2765,67 Eur PVM, iš viso už 15935,54 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-12-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medienos ruošinius už 7703,90 Eur ir 1617,81 Eur PVM, iš viso už 9321,71 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-12-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medžio drožlų plokštes, fanerą už 7847,22 Eur ir 1647,76 Eur PVM, iš viso už 9494,98 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-12-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medienos ruošinius už 6003,77 Eur ir 1260,79 Eur PVM, iš viso už 7264,56 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-01-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medienos ruošinius už 9924,04 Eur ir 2084,05 Eur PVM, iš viso už 12008,09 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-01-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigijo medienos ruošinius už 6459,98 Eur ir 1356,60 Eur PVM, iš viso už 7816,58 Eur, o viso prekių už 61841,46 €, kas iš jų - 51108,78 € sudaro kainą be PVM ir 10732,68 PVM, nors prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko; bei į buhalterinę apskaitą įtraukė 2 (du) kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas-faktūras gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25257,26 €, tai yra: 2018-01-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12000 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-05-31 kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 13257,26 € mokėjimo pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (3935,54), (duomenys neskelbtini) (9321,72), nors duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išmokėtos pinigines lėšos, nėra;

1.9. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytą 2018-05-03 PVM sąskaitą faktūrą (numeris nenurodytas), kurioje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie nurodytomis aplinkybėmis neįvykusią ūkinę operaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekes ir paslaugas, iš viso už 14897,88 Eur, kas iš jų - 12312,30 Eur sudaro kainą be PVM ir 2585,58 Eur PVM, nors prekių ir paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko;

1.9.1. bei veikdamas vieninga tyčia, faktiškai vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veikdamas jos vardu, naudai ir interesais laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31 nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos ir nenumatė dokumentų saugumą užtikrinančių priemonių, todėl nenustatytomis aplinkybėmis prarado ir pareikalavus tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir registrų, tai yra: pirkimo/pardavimo registrų, išrašomų/gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2016-12-31 ir už 2018 metus, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Didžiosios knygos, 2016 m. ir 2018 m. pajamų/sąnaudų suvestinės mokėtinų ir gautinų sumų registrų metų pabaigai, visų 2016 m. sąskaitų faktūrų, visų PVM sąskaitų faktūrų už 2017 m., kasos knygų už 2016-06-01 iki 2018-12-01, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, inventorizacijos dokumentų, atsargų apyvartų žiniaraščių, atsargų nurašymo aktų, tuo tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31.

2. R. M. apgaule įgijo labai didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – grąžintiną PVM iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, bei išvengė turtinės prievolė į valstybės biudžetą sumokėti Pelno mokesčio, o būtent, jis laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-11-09, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), faktinis veiklos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“), faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (statytinį) A. J. (savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, banko sąskaitų kodus ir korteles bei įmonės dokumentus), laikotarpiu nuo 2016-11-09 iki 2018-10-30 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (oficialiu vadovu) ir turėdamas teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-03-21 veikdamas pagal 2018-10-10 Prokūrą, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama oficialaus vadovo – direktoriaus K. N., buvo įgaliotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaryti sutartis, įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bet kokį turtą, gauti pinigus, juos mokėti, atidaryti sąskaitas, įmonės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, veikdamas vieninga išankstine tyčia ir žinodamas, kad ūkinės ir finansinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 ir 4 dalis, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, kurių vienas – ūkinės operacijos turinys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei I. P., nežinančiai, kad ūkinės ir finansinės operacijos pagal jai pateiktas PVM sąskaitas ir kasos dokumentus faktūras nėra įvykusios, nurodė formaliai išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą,

2.1. tai yra: – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2016-07-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-08-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-08-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-09-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-09-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); pagal 2016-09-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-09-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-07-12 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini); 2016-08-09 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini); 2016-08-19 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini); 2016-09-05 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini);

2.2. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 PVM sąskaitą faktūrą STZ Nr. 00194;

2.3. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2016-10-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-11-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-11-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-11-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-12-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2016-12-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-01-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-01-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-02-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-02-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-03-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-04-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-04-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-01-01 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini); kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta); 2017-04-11 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-04-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-08-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

2.4. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2017-05-09 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-08-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-01-05 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-03-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-05-19 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2017-07-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-02-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

2.5. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-04 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini);

2.6. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini); 2017-09-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-01-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

2.7. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-27 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini), 2018-02-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

2.8. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini);

2.9. – tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2017-12-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-12-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-12-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2017-12-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-01-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-01-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2018-01-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini);

2.9.1. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-03 PVM sąskaitą faktūrą (numeris nenurodytas);

2.9.2. po ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė I. P., nežinodama, kad PVM sąskaitose faktūrose ir kasos dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie realiai neįvykusius ūkinius finansinius sandorius, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą minėtas aiškiai netikras PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų/išlaidų orderius savo namuose, esančiuose adresu, (duomenys neskelbtini), surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų pirkimo PVM tai yra:

2.9.3. – 2018-10-02 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 1216 € pirkimo PVM; 2016-08-25 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neteisėtai įtraukė 2153 € pirkimo PVM; 2016-09-26 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtai įtraukė 2166 € pirkimo PVM; 2016-10-25 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukė 3665 € pirkimo PVM; 2016-11-24 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį neteisėtai įtraukė 2876 € pirkimo PVM; 2016-12-21 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukė 3086 € pirkimo PVM; 2017-01-25 į pirminę PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukė 4036 € pirkimo PVM; 2018-10-02 į patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 3920 € pirkimo PVM; 2017-03-16 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. vasario mėnesį neteisėtai įtraukė 3057 € pirkimo PVM; 2018-10-02 į patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. kovo mėnesį neteisėtai įtraukė 3675 € pirkimo PVM; 2017-05-25 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. balandžio mėnesį neteisėtai įtraukė 6119 € pirkimo PVM; 2017-06-25 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 2601 € pirkimo PVM; 2017-07-22 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. birželio mėnesį neteisėtai įtraukė 3465 € pirkimo PVM; 2017-08-18 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėnesį neteisėtai įtraukė 2371 € pirkimo PVM; 2017-09-19 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtai įtraukė 3465 € pirkimo PVM; 2017-10-25 į patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukė 2529 € pirkimo PVM; 2017-11-16 į pirminę PVM deklaraciją už 2017 m. spalio mėnesį neteisėtai įtraukė 10500 € pirkimo PVM; 2018-01-25 į patikslintą PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukė 21073 € pirkimo PVM; 2018-02-24 į pirminę PVM deklaraciją už 2018 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukė 6579 € pirkimo PVM; 2018-03-19 į pirminę PVM deklaraciją už 2018 m. vasario mėnesį neteisėtai įtraukė 3869 € pirkimo PVM; 2018-04-20 į pirminę PVM deklaraciją už 2018 m. kovo mėnesį neteisėtai įtraukė 4274 € pirkimo PVM; 2018-06-21 į pirminę PVM deklaraciją už 2018 m. gegužės mėnesį neteisėtai įtraukė 2586 € pirkimo PVM, bei surašė metines Pelno mokesčio deklaracijas, kuriose leidžiamiems atskaitymams priskyrė su neįvykusiais sandoriais susijusias prekių įsigijimo sąnaudas, taip neteisėtai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną, tai yra: 2017-06-01 metinę Pelno mokesčio deklaraciją už 2016 m., kur deklaravo 20763 eurų apmokestinamojo pelno ir 3114 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 112179 eurų pelno ir 16827 eurų pelno mokesčio; 2018-06-01 metinę Pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m., kur deklaravo 4682 eurų apmokestinamojo pelno ir 702 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 303609 eurų pelno ir 45541 eurų pelno mokesčio; 2019-07-19 metinę Pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m., kur deklaravo 4000 eurų apmokestinamojo pelno ir 600 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 86411 eurą pelno ir 12962 eurų pelno mokesčio; kurias pateikus (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai adresu, (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016-05-17 iki 2018-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai nepagrįstai atskaitė 99 281 eurą pirkimo PVM ir išvengė į 70 914 eurų dydžio Pelno mokesčio (už 2016 m. - 13 713 eurų, už 2017 m. - 44839 eurų ir už 2018 m. – 12 362 eurų), taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo labai didelės vertės turtinę teisę į 99 281 Eur dydžio grąžintiną iš biudžeto PVM bei išvengė labai didelės vertės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 70 914 eurų dydžio Pelno mokestį.

II. Įrodymai

3. Kaltinamasis R. M. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad visos kaltinime išvardintos ūkinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įvykusios, medžiagos nupirktos, prekės pagamintos ir parduotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), veiklos vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. J. jo brolis, vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam padėdavo ir konsultuodavo. Neprisimena kokios jo paties pareigos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet jai vadovavo A. J.. Jis perėmė vadovo poziciją po brolio, po FNTT atliktų kratų. K. N. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo ir metus laiko buvo šios įmonės vadovas. Jis tuo metu turėjo prokūra, kad, nesant vadovo, galėtų atstovauti įmonę. Kuomet K. N. buvo įmonės direktorius, buvo vykdoma ta pati veikla su baldais. K. N. ir A. J. jį apkalbėjo. Brolis A. J. parodymus davė veikiamas prievartos. Jo bendravimas su buhaltere I. P. dar nereiškia, kad jis vadovavo. Visi pirkimai buvo įvykdyti, abiejose bylose įrodinėja tik fiktyvius pirkimus. Visas prekes pirko iš internetinių portalų skelbimų. Už nupirktas medžiagas išrašomos sąskaitos faktūros. Dokumentus VMI teikė pagal įmonės registravimo vietą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. P.. I. P. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė nuotoliniu būdu, siusdavo jai dokumentus į (duomenys neskelbtini) per kurjerį, paštu arba perduodavo vykdamas pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Jo išsilavinimas vidurinis, žino įstatymus, kaip vykdomi sandoriai ir mokami mokesčiai. Už įvykusius pardavimus yra sumokamas PVM, tai turi padaryti pardavėjas, ne pirkėjo pareiga mokėti mokesčius už pardavėją. Supranta, kaip vyksta PVM deklaravimas. Jeigu būtų žinojęs, kad nors viena įmonė yra fiktyvi, nebūtų nieko iš jų pirkęs ir nebūtų traukęs PVM sąskaitos į apskaitą. Pelno mokesčio ir PVM deklaracijas teikdavo buhalterė, kadangi ji turi visus tiesioginius prisijungimus. Įmonė gamino minkštų baltų komponentus ir siuvinius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visi pirkimai buvo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo jis. Visi pirkimai vyko grynais pinigais. Prekės atvykdavo su sąskaita faktūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisimena. Ši įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusi dėl paslaugų tiekimo. Įmonė teikė plokštes, fanerą, medį. Jis susijęs su šia įmone, nes buvo svarstyta ją nupirkti iš buvusio direktoriaus. S. R. buvo šios įmonės direktorius, asmeniškai jo nepažinojo. Kur vykdė veiklą nežino. Medžiagas atveždavo pardavėjai į (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymai būdavo grynais arba pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir antspaudas buvo pas jį, nes juos pasiėmė patikrinti, tačiau šios bendrovės nebuvo įsigijęs. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali papasakoti, visos sąlygos buvo tos pačios kaip ir su kitomis įmonėmis. Ar įmonė vykdo veiklą tikrindavo per (duomenys neskelbtini). Buhalterė įvesdama sąskaitas visada tikrindavo ar tokia įmonė egzistuoja. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulaukdavo skambučio su pasiūlymu, kad turi medžiagų. Jeigu norėdavo pirkti pigiau, reikdavo pirkti už grynus pinigus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-04 pirko medžiagas arba paslaugas. Audinius pirkdavo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikdavo brėžinius ir jie atveždavo jau sukirptus audinius, kadangi neturėjo audinio sukirpimo mašinų. Galvugalį sudarydavo 40 detalių, 5-7 eurai viena detalė. Jis visada tikrindavo įmone. Vardų, pavardžių, adresų ir telefonu numerių negali pateikti, jų neregistravo. Jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų direktorių nepažįsta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkti audiniai. Įmonė rasta per skelbimus. Atsiskaitymui galėjo būti nuimti pinigai iš banko, kadangi kasoje didelių pinigų sumų nebūdavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parvežtos staklės, jos nepasileido ir buvo gražintos, sandoris nebuvo įvykęs. Staklės buvo kompiuteriu valdomos, jų paleisti nepavyko keliems meistrams ir jos buvo gražintos. Pinigai buvo sumokėti 10000 Eur, tai galėjo būti avansinis mokėjimas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-01 sąskaita faktūra už 43000 buvo įsigyti presai. Vienas netiko, gražino. Kur įmonė vykdė veiklą ir kas jai atstovauja nežino. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamos plokštės nuo 2017-12-01 iki 2018-01-01, taip pat medžio ruošiniai ir mediniai tašai naudojami sofoms. Nežino kas atstovauja ir kur įmonė vykdė veiklą. Kai buvo įmonės direktorius, medžiagas priimdavo pats. Be jo medžiagas priimti galėjo A. J. ir darbuotojas, kuris dirba su tomis medžiagomis. Pinigai būdavo išimami ir sumokėti, tai užfiksuota kasos knygoje. Jis mokėdavo pinigus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ greičiausiai pirko paslaugas arba medžiagas gamybai. Sandoriai paminėtomis įmonėmis nėra fiktyvūs. Jis nesigilino į šių įmonių veiklą, rūpėjo gauti produkciją ir kad ji atitiktų tai ką užsako. Su mokesčių inspekcija niekada nekilo problemų dėl dokumentų pridavimo. Kiek žino, trūko kelių šimtų puslapių ir mokėjimų dokumentų. Visi dokumentai turėtų būti išimti VMI arba FNTT pareigūnų. Visi pirminiai dokumentai yra paimti iš buhalterės, viskas buvo pateikta mokesčių inspekcijai. Iš buhalterės perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kai reikėjo perduoti Panevėžio mokesčių inspekcijai. Negali pateikti perdavimo akto, jo neturi. Už mokesčių nesumokėjimą atsako pardavėjas (įmonės pardavusios prekes ir paslaugas), o ne pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjas R. T. pasakė, kad įrangos nėra, nors įranga iš tiesų buvo. Staklės buvo įsigytos kratos metu, tik nebuvo išpakuotos.

4. Liudytojas A. J. teisme atsisakė duoti parodymus brolio R. M. atžvilgiu. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais, parodymus duoti atsisakė (13 t., b. l. 181–193) A. J., apklausiamas įtariamuoju (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00030-15) nurodė, kad jį R. M. pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, o maždaug prieš metus (apklausiamas 2016-05-11) jis tapo šios bendrovės direktoriumi. Direktoriumi jį paskyrė R. M., bet bendrovei visuomet realiai vadovavo R. M., jis turėjo bendrovės antspaudą, banko korteles ir viską, kas susiję su įmone, jis niekada jokių bendrovės dokumentų neturėjo, panašiai kartą per 1-3 savaites jam R. M. paduodavo kokius 7-8 nežinomus dokumentus ir parodydavo, kur pasirašyti, o jam pasirašius dokumentus pats pasiimdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. P. yra matęs 1 kartą, kai kartu su R. M. važiuojant į V. pas ją buvo užsukę. Su ja kalbėjosi R. M., jis pasiliko automobilyje. Jis pats su buhaltere nei betarpiškai, nei ryšio priemonėmis nėra bendravęs. Jis jokių deklaracijų jokiai valstybinei institucijai nėra teikęs, kas tai darė, nežino, kur yra saugomi bendrovės dokumentai nežino, visus dokumentus atiduodavo R. M., kelis kartus R. M. pavedimu dokumentus yra siuntęs I. P. (13 t., b. l. 166–169).

5. Liudytojas K. N. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš R. M.. Internete buvo įdėjęs skelbimą, kad perku įmones. Paskambino R. M. ir pasiūlė įsigyti jo įmonę. 2017-2018 metais su juo susipažino. Jam sumokėdavo pinigus už tai, kad nupirko įmonę su skolomis. Nežino, kam naudingas toks įmonių perėmimas ir koks gaunamas iš to pelnas. Jo sveikatos būklė šiuo metu gera. Jam taikomos medicinos poveikio priemonės dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. ir 300 str.. Jis nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmetė buhalterinius dokumentus. Skelbimą, kad ieško pirkti įmonės buvo įdėjęs internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Po to sulaukė skambučio iš R. M. su pasiūlymu. Jam pasiūlė 1300 eurų, kad nupirktų iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią R. M. atsiuntė (duomenys neskelbtini). Sutartį gavo elektroniniu paštu. Sutartį turėjo atsispausdinti, pasirašyti ir gražinti R. M.. Pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį per autobusų siuntas išsiuntė R. M.. R. M. atsiskaitė dalimis, iš viso sumokėjo 1300 eurų. Pinigus mokėjo susitikimo metu ir per autobusų siuntas. Jam šios įmonės dokumentų jokių neperdavė. Tapo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jokios veiklos įmonėje nevykdė, nuo sąskaitos pinigų nenuimdavo, dokumentų nepasirašydavo. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė baldų gamybą. R. M. nebuvo suteikęs jokių įgaliojimų. Medicinos priemonės taikomos dėl (duomenys neskelbtini). Jaučiasi gerai, gali dalyvauti teismuose. Įmonėje jokių veiksmų neatliko. R. M. padėjo atsikratyti įmonės ir jam už tai sumokėjo. Su R. M. susitarė, kad įmonė nevykdys jokios veiklos. Nepasirašė daugiau jokių dokumentų. Susitikę su R. M. gėrė kavą ir bendravo. Jis turėjo kitų įmonių ir planavo vykdyti veiklą. Neturėjo įmonės banko kortelės, antspaudo ir prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Su R. M. bendravo senai. Ligoninėje rašė žinutę R. M., turbūt prašė pinigų maistui. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bylą su R. M. nekalbėjo. Nesiūlė R. M. sumokėti, jog duotų jam palankius parodymus teisme. Nėra pasirašęs prokūros. Parodytame dokumente – prokūrą, parašas panašus į jo.

6. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-808/2018 matyti, kad K. N. inkriminuojamos veikos vykdymo metu konstatuojamas sveikatos sutrikimas-(duomenys neskelbtini). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. K. N. negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo procese (9 t., b. l. 162–172).

7. Liudytoja I. P. apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Kas buvo realus įmonės vadovas nežino. Nuotoliniu būdu palaikydavo ryšį su R. M.. Ryšys būdavo palaikomas elektroniniu paštu. Sunku prisiminti ar su kitais asmenimis teko bendrauti. A. J. girdėtas, jeigu mokesčių inspekciją tikrindavo, tai gal jis buvo atvažiavęs dokumentų pasiimti. Ją, kaip buhalterę, pagal skelbimą rado R. M.. Kiek jai žinoma įmonė vykdė baldų gamybą. Įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Buvo sykį nuvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini). Dalį dokumentų gaudavo elektroniniu paštu, o kitą dalį per kurjerį ar paštą. Dokumentus gaudavo iš įmonės elektroninio pašto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki pat įmonės bankroto. Jai buvo atsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Negali pasakyti, kokiu būdu, grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, buvo atsiskaitoma pagal minėtas sąskaitas faktūras. Jokių pinigų nėra gavusi ar nuėmusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Neturėjo prisijungimų prie įmonės sąskaitos. Galėjo prisijungti tik prie Mokesčių inspekcijos, Sodros ir Registrų centro. Jos darbo pobūdis buvo viskas, kas susiję su buhalterija, žmonių įdarbinimas atleidimas, išskyrus sąskaitų išrašymą. Sąskaitas gaudavo jau paruoštas. Fiziškai pasirašytus dokumentus gaudavo per siuntų tarnybą ar paštą kartą per mėnesį. Dokumentus atvažiuodavo ir pasiimdavo R. M.. Kai grįždavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, su juo susitikdavo degalinėje ir atiduodavo dokumentus. PVM sąskaitas faktūras gautas įtraukdavo į apskaitą. Įmonė vykdė baldų gamybą. Nežino kokias funkcijas įmonėje atlikdavo R. M.. Jis nurodydavo ką turiu priimti į darbą ir ką atleisti. Sąskaitas faktūras atsiųsdavo R. M.. Kasos pajamų orderius gaudavo popieriniame variante, po to juos perkeldavo į kompiuterinę programą. Mano, kad prisijungimą prie banko turėjo tik direktorius, realiai nežino, kas galėjo daugiau prisijungti prie banko sąskaitos. Teikdavo VMI mėnesines ataskaitas, sąskaitų registrus. Deklaracijose mokesčiai būdavo apskaičiuojami pagal pateiktas įmonės sąskaitas faktūras. Jeigu ateidavo pavėluotai ar patikslinta sąskaitas faktūra, automatiškai deklaraciją reikėdavo tikslinti. Tokio dokumento kaip prokūra nėra mačiusi. Nežino ar R. M. turėjo kokį įgaliojimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu būtų žinojusi, kad pateikti dokumentai yra fiktyvūs, jų nebūtų traukusi į apskaitą ir siuntusi į VMI. 2016-2018 metų knygas atidavė R. M.. Ji pildė registrus, kasos knyga. FNTT pasiėmė viską ką reikėjo. Negali atsakyti, kodėl specialistė savo išvadoje parašė, kad atliekant tyrimą nebuvo pateikta registrų visų knygų. FNTT paėmė atspausdintus dokumentus ir kompiuterius. Visa apskaita buvo tvarkoma buhalterine programa. Buhalterinė programa buvo kompiuteryje. FNTT pareigūnai paėmė jos kompiuterį ir visus duomenis. Pati įmonė saugojo visus savo dokumentus, pas ją likdavo tik kompiuterinis variantas. Likdavo viskas kas buvo suvesta į buhalterinę programą, t. y. visa buhalterinė apskaita. Visi popieriniai dokumentai, kartą per metus buvo gražinami įmonei. Visi registrai būdavo vedami, didžioji knyga, skolų registras, PVM sąskaitų faktūrų, darbuotojų kortelės, banko išrašai. Nežino ar įmonėje buvo paskirtas asmuo, kuris buvo atsakingas už dokumentų saugojimą. Jai asmeniškai nebuvo paskirta saugoti dokumentus. Pagarsinti jos ikiteismini tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, visą ryšį palaikė su R. M.. Kito asmens nebuvo, su kuriuo būtų tekę betarpiškai bendrauti dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8. Liudytojas R. T. teisme parodė, kad dirba FNTT Panevėžio skyriuje vyriausiu tyrėju. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko dirbti. Aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų išėmimo atsimena. Buvo dvi bylos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmoje byloje 2016-05-11 buvo atlikta krata pas buhalterę, bet nieko nerasta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus išiminėjo už praeitą laikotarpį iki gegužės 1 d. VMI parašė ir pradėjo tyrimus. Šioje byloje tiriamasis laikotarpis yra nuo 2016-05-01. Pradžių tyrimas buvo (duomenys neskelbtini) ir iš VMI gavo dokumentus pagal pavedimą. Skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą Panevėžio skyriaus specialistams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų atidavimas specialistui vyksta paprasta tvarka. Dokumentai buvo pateikti specialistui, kurie buvo paimti iš VMI, bankroto administratoriaus. Su specialisto išvada yra susipažinęs. Prie specialisto išvados yra aprašas, kur matyti surašyti visi dokumentai, kurie buvo ištirti. Ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju R. M. teko bendrauti. Iš jo prašymų ar pretenzijų, kad kažkokie dokumentai dingi nebuvo. Iš kitų asmenų prašymų nebuvo gauta, kad nori pateikti dokumentus. VMI tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieną kartą, nustatė laikotarpį, atsiuntė medžiagą. Praėjo keli metai, rado naujus pažeidimus. Jis atliko abu ikiteisminius tyrimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino baldus ir baldų komponentus, (duomenys neskelbtini). Teko būti įmonėje, matė 4-5 siuvėjas. Pirmoje byloje įmonėje darė kratą. Pradėjo aiškintis, kur gyvena direktoriai, nes buvo neaiškūs, statytiniai. Tyrimo metu visos galimybės gauti visus dokumentus buvo išnaudotos pilnai ir visapusiškai. Susidarė įspūdį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sistema, kad prekes gauna be PVM, o dokumentus susikuria patys arba surašo kiti asmenys už tam tikrą atlygį. Tai buvo ne vienoje tokioje byloje, tai senas sukčiavimo mechanizmas. Kasa yra viena iš buhalterijos dalių, ją privalo tirti. Iš bankroto administratoriaus dokumentai buvo perimti.

9. 2018-09-28 Panevėžio VMI pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir atsakingų asmenų galimai neteisėtos ūkinės finansinės veiklos į PVM sąskaitas faktūras ir kasos dokumentus surašant ir VMI pateikiant galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinę įmonės veiklą (1 t., b. l. 44–49).

10. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013-10-25, direktorius R. M.. Nuo 2015-03-12 iki 21016-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. J.. Laikotarpiu nuo 2016-11-09 iki 2018-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. M.. Nuo 2018-10-30 iki 2019-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo K. N. (1 t., b. l. 20–37, 2 t., b. l. 102–119).

11. 2020-09-28 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-17-9124 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė ir neišsaugojo: pirkimo/pardavimo registrų, išrašomų/gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų už laikotarpius nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31 ir už 2018 metus, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų. Nepateiktos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, 2016 m. ir 2018 m. pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrai metų pabaigai, tyrimui nepateiktos visos 2016 m. PVM sąskaitos faktūros, tyrimui pateiktame 2017 m. Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuotos PVM sąskaitos faktūros tyrimui pateiktos ne visos. Tyrimui nepateiktos kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-12-01, nepateikti ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, inventorizacijos dokumentai (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), atsargų apyvartų žiniaraščiai, atsargų nurašymo aktai. Tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai ir registrai, todėl negalima nustatyti ar pateiktose finansinėse ataskaitose (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų) pateikta informacija yra teisinga, todėl apskaitos informacija nepalyginama ir neišsami. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimais, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, todėl negalima nustatyti ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas, Metines pelno mokesčio deklaracijas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

13. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (apskaitos dokumentai ir registrai saugomi 10 metų).

14. Dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31.

15. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu fiksavo buhalterinėje apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas dėl prekių ir paslaugų pirkimo pagal bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 572035 Eur sumai su PVM. Nustatyta, kad ūkinės operacijos minėtų įmonių išrašytuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 m. nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir nesumokėjo pelno mokesčio.

16. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Šis rekvizitas yra labai svarbus, kai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka faktiniams atliktos ūkinės operacijos turinio rekvizitams. Tuomet pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne jos formai. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksavo prekių ir paslaugų pirkimą pagal bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 298927 Eur ir 62775 Eur PVM, 2018 m. fiksavo įsigijimus iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys - neatitinka tikrovės. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 298927 Eur ir 62775 Eur PVM, 2018 m. fiksavo įsigijimus iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, o buvo tik įformintos PVM sąskaitos faktūros. Jei įvyko kitokio turinio ūkinės operacijos negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, tokie dokumentai negali būti laikomi atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX -574 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalimi (privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, iš kurių vienas rekvizitas - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys). Dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Tyrimo metu nustatyta, kad dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ūkinės operacijos neįvyko, minėtų bendrovių PVM sąskaitos faktūros išrašytos formaliai, prekės nurodytomis sąlygomis neparduotos, dokumentuose nurodyti asmenys neigia vykdę sandorius. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus. VMI pateiktose PVM deklaracijose 2016-2018 m. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 99281 Eur pirkimo PVM ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM.

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2018-05-03 apskaitoje fiksavo dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusius sandorius su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sumažino apmokestinamąsias pajamas 2016 m. - 91416 eurų, 2017 m. 298927 eurų ir 2018 m. 82411 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio nuostatomis ir nesumokėjo iš viso 70914 eurų pelno mokesčio.

18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2018-05-03 nepagrįstai atskaitė 99281 eurų pirkimo PVM, dėl to 99281 eurų sumažino mokėtiną į biudžetą PVM Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM ir mokėtiną PVM.

19. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį:

– už 2016 m. deklaravo 20763 eurų apmokestinamojo pelno, o turėjo deklaruoti 112179 eurų apmokestinamojo pelno, ir deklaravo 3114 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 16827 eurų pelno mokesčio;

– už 2017 m deklaravo 4682 eurų apmokestinamojo pelno, o turėjo deklaruoti 303609 eurų apmokestinamojo pelno ir deklaravo 702 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 45541 eurų pelno mokesčio;

– 2018 m. deklaravo 4000 eurų apmokestinamojo pelno, o turėjo deklaruoti 86411 eurą apmokestinamojo pelno, ir deklaravo 600 eurų pelno mokesčio, o turėjo deklaruoti 12962 eurų pelno mokesčio (11 t., b. l. 141–188, 12 t., b. l. 1–200).

20. PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad jose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias ūkines operacijas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso su PVM už 572035 Eur sumą, pirkimo pardavimo sutartys ir kasos dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius finansinius įvykius, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus (Iš viso 48 lapai, supakuota atskirame voke. Priedas Nr. 1.).

21. Specialistė I. K. teisme paaiškino, kad ji – (duomenys neskelbtini) ūkinės, finansinės veiklos skyriaus vedėja. Pilnai susipažino su pateikta 2020-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada. Specialistė, kuri surašė šią specialisto išvadą skyriuje nebedirba. Tvirtina pateiktą specialisto išvadą. Tyrimui buvo pateikti dalis pirminių apskaitos dokumentų, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 metais, buhalterinėje apskaitoje 47 atvejais 572035 eurų sumai fiksavo sandorius, kurių dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ūkinės operacijos neįvyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo užfiksuoti dokumentai su 10 bendrovių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje dalies minėtų įmonių vadovai yra užsienio piliečiai. Kuriuos buvo galimybė apklausti, buvo apklausti. Jie parodė, kad nieko nežino apie dokumentuose nurodytus sandorius, sandorių nevykdė ir dokumentų nepasirašė. Kitais atvejais įmonių vadovais registruoti neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 metais gaunamų sąskaitų faktūrų registruose ir apskaitos dokumentuose nurodyti 47 atvejai, kuriais užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, su 10 įmonių, išviso 572035 eurų. sumai. Todėl bendrovė nepagrįstai įtraukė į PVM sąskaitą 99281 eurų, nepagrįstai įtraukė į sąnaudas 472754 eurų ir dėl to nesumokėjo 70914 eurų pelno mokesčio. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė visų apskaitos registrų, dalies apskaitos dokumentų. Dėl to buvo nustatyta, kad pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 19 str. dėl dokumentų ir registrų neišsaugojimo. Dėl išvardintų pažeidimų dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Tyrimo metu būna įvertinami apskaitos dokumentai, pateikti apskaitos registrai ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vertiname visus turimus duomenis kas liečia sandorius su įmonėmis. Buvo fiksuota, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko. Dėl to įmonė nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. ir 6 str. nuostatomis. Jeigu įvyko kitokio turinio ūkinės operacijos, nei užfiksuotos dokumentuose, tokie dokumentai negali būti laikomi atitinkančiais aktų reikalavimus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo būtent buhalterinio įstatymo 6 str. ir 13 str. nuostatomis. Vienu laikotarpiu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. J. ir jis paliudijo, kad nebuvo tikrasis įmonės vadovas, o tik pasirašinėjo dokumentus, viskam vadovavo R. M.. Vėlesniu laikotarpiu buvo sudaryta prokūra, kai įmonės vadovu buvo K. N., 2018 metų spalio 10 dienos, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavesta atstovauti R. M.. Nebuvo pateikti visi apskaitos dokumentai, nebuvo pateikti jokie apskaitos registrai susiję su įsiskolinimais ir sąnaudomis ar pajamomis, nepateikta kasos knyga, nepateikti inventorizacijos dokumentai, atsargų žiniaraščiai, dėl to buvo nustatyta, kad pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 str. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo, bei įsipareigojimų dydžio nuo 2016 metų gegužės 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Tyrimo metu apskaičiuojant mokesčius buvo vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir apskaitos dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiksuoti apskaitoje sandoriai, kurie nepatvirtina ūkinių operacijų atlikimo, tai neatitinka įstatymų normų, dėl to buvo pažeisti PVM įstatymo 64 str. 80 str. nuostatos. Tokie dokumentai negali būti patvirtinantys, kadangi jie neturi juridinės galios, negali būti įtraukiami į įmonės apskaitą fiksuojant sąnaudas ir PVM apskaitą. Iš PVM atskaitos buvo nepagrįstai įtraukta į PVM apskaitą ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to nesumokėjo išviso 99281 Eur. PVM. Pagal pelno mokesčio įstatymo 11 str., išlaidos kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus rekvizitus. Aplinkybę, kad turi reikšmę tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas taip pat yra apibrėžtas ir mokesčių administravimo įstatymo 10 str. Nagrinėjamu atveju, nepagrįstai buvo įtraukta į sąnaudas virš 400000 eurų ir dėl to papildomai nustatytas pelno mokestis 70914 eurų.

22. 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo pakeistas 2021-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, iš kurio matyti, kad R. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Junginės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus ir 2016 m. sausio–gegužės mėnesius. R. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, pasitelkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., kuri dėl šios veikos nėra kalta, I. P. suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 160 711 Eur grąžintino iš biudžeto PVM. ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą (17 t., b. l. 119–201).

23. Liudytojas Ž. L. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prieš šešis metus. Atsirado pirkėjas, kuris norėjo įsigyti įmonę ir ją pardavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė transporto paslaugomis. Jis neturėjo galimybių produktyviai vystyti bendrovę, įmonė turėjo daug skolų. Prieš įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas dirbo transporto įmonėje. Kam pardavė įmone tiksliai nepamena. Kaip suprato, asmuo juos rado pagal skelbimą. Jis kaltinamas dar vienoje byloje kartu su I. Z.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje byloje, kur esu kaltinamas kartu su I. Z., taip pat yra minima įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia įmone jokių sandorių neturėjo Pjovimo įrenginių įmonė neturėjo, buvo tik su transportu susijusios prekės. Kuomet jis įsigijo įmonę, jos paskirtis buvo krovinių pervežimas. R. M. nepažįsta. D. Ž. buvo įmonės direktorius. Įmonę pardavė pas notarą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė (duomenys neskelbtini).

24. Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais dirbo direktoriumi. Įmonė vykdė veiklą susijusia su transportu. Jis įmonėje dirbo pusantro mėnesio, po to įmonę pardavė. Negali nieko pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jokių pirkimo sandorių su šia įmone nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tik transporto paslaugomis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko jokių paslaugų, taip pat jokių paslaugų šiai įmonei nepardavė. R. M. aš nepažįsta. Įmonę pardavinėjo akcininkai. Akcininkas surado pirkėją, pats pardavimas vyko Vilniuje pas notarą. Įmonės pirkėjas buvo I. Z.. Visus dokumentus išsivežė pirkėjas. Nėra gavęs jokių prašymų, kad būtų išrašyti su įmone susiję dokumentai. Kiti asmenys neturėjo įgaliojimu sudarinėti sandorių.

25. I. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju ir įtariamuoju (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-01349-17, 06-6-0001-17, 06-6-00030-17) parodė, kad jis yra nedirbantis, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturi. Gyvena pas pažįstamus asmenis, laikas nuo laiko prisiglausdamas. 2016 m. vasarą, gali būti rugpjūčio mėnesį vaikštinėjo savo reikalais (duomenys neskelbtini) mieste, tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Prie manęs priėjo jaunuolis ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis pasiteiravo koks tai būtų darbas ir jis paaiškino, kad jam reikėtų pasirašinėti dokumentuose tuomet, kai jis lieps. Jis nesuprasdamas koks jo tikslas, sutiko. Vieną dieną jis paskambino, jog jis turi atvykti pas notarą (duomenys neskelbtini) centre. Sutartu laiku jis atvyko prie notaro, ten jo laukė minėtas jaunuolis, vėliau atvyko dar du vyriškiai. Tuo metu jis buvo šiek tiek išgėręs. Jam paaiškino, kad užėjus pas notarą reikės pasirašyti reikiamuose dokumentuose, nes jo vardu bus perkama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutikdamas pasirašyti bendrovės pirkimo dokumentuose jis neketino vykdyti jokios bendrovės ūkinės komercinės veiklos, nes tuose dalykuose beveik nieko neišmano. Jį tuo metu domino tik atlygis, kuris jam buvo pažadėtas. Pas notarą pasirašė dokumentuose, kuriuose jam buvo liepta. Po dokumentų pasirašymo jam padavė 50 eurų, po dokumentų pasirašymo jis negavo jokių dokumentų, nei bendrovės pirkimo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų, taip pat nėra gavęs jokių daiktų ar kitokio turto. Kas vėliau buvo daroma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, kodėl jo vardu buvo perkama UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nežino (8 t., b. l. 15–16, 23–25, 29–33, 35–36).

26. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymą matyti, kad D. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2016-07-01 iki 2016-08-22, o I. Z. nuo 2016-08-22 iki 2016-10-03. I. Z. SODROS duomenimis šioje bendrovėje dirbo nuo 2016-08-19 iki 2016-10-17 (7 t., b. l. 16–64).

27. 2016-09-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (7 t., b. l. 70–71).

28. Iš 2019-02-06 kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01349-17 matyti, kad D. Ž. ir Ž. L. yra kaltinami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų klastojimu ir buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu. I. Z. kaltinamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių dokumentų klastojimu (8 t., b. l. 56–106).

29. Liudytojas S. R. teisme parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijęs tuo, kad buvo įmonės laikinasis vadovas. Šią įmonę ruošėsi parduoti, atsirado asmenys, kurie ją norėjo nupirkti. Įmonė buvo parduota. Iki pardavimo I. M. buvo jo vadovas, dirbo pas jį. Po įmonės pardavimo R. M. paprašė būti laikinuoju. Į Registrų centrą nešdavo dokumentus, buvo kaip kurjeris. Registrų centre tvarkydavo dokumentus. Įmonės pardavimas vyko (duomenys neskelbtini). Su R. M. kelis kartus bendravęs. Jis, kaip įmonės vadovas, galėjo paimti pinigus iš banko sąskaitos. R. M. paskambino ir nurodydavo nuimti pinigus, o jis taip ir padarydavo. Pinigus perduodavo jam. Po sulaikymo pas pareigūnus matė R. M.. Pas tyrėją buvo surengta akistata su R. M.. Iš banko sąskaitos išėmė didelę pinigų sumą. Paimtus pinigus perduodavo R. M.. Taip pat vyko į (duomenys neskelbtini) banką atidaryti banko sąskaitą. Kelis kartus išgrynino pinigus. Gali būti, kad pasirašęs ant kokių dokumentų, kaip vekseliai ar sąskaitos. Dėl šios įmonės buvo iškelta baudžiamoji byla, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas baigėsi baudžiamuoju įsakymų dėl dokumentų klastojimo. Kartu su R. M. vyko į (duomenys neskelbtini), kur iš sąskaitos nuėmė 25000 eurų. Pinigus ėmė tris kartus. Paimtus pinigus iš banko sąskaitos perdavė R. M.. Kiek man davė už pinigų paėmimą iš banko sąskaitos neprisimena. Kaip direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. Iš kur pinigai atsirasdavo banko sąskaitoje nežino. Banko kortelė, kodų generatorius ir čekių knygelė buvo pas R. M.. Negaudavo jokio atlyginimo, A. J., A. M. ir I. P.. Būnant laikinuoju įmonės vadovu naudą turėjau labai nedidelę. Kiek tiksliai jam yra davę pinigų neprisimena.

30. Liudytojas I. M. teisme parodė, kad jo įmonė vykdė veiklą susijusią su įmonių pardavimu ir pirkimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Iš (duomenys neskelbtini) atvyko R. M. ir pareiškė norą įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip S. R. ir R. M. susipažino nežino, apie jų pažintį sužinojo vėliau. S. R. pasakojo, kad jo paprašė būti laikinu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kol suras kitą asmenį. Buvo atvykę keli asmenys, negali pasakyti kiek asmenų buvo. Kaip suprato, kad S. R. jokių funkcijų nevykdė. Buvo kaip nominalus vadovas. Jo prašė važiuoti paimti pinigus iš banko sąskaitos. S. R. atlikinėjo funkcijas, kaip nuvažiuoti nuimti pinigus, juos perduoti. S. R. buvo mokama už tai, kad nuvažiuodavo kartu su R. M. paimti pinigų. Faktas, kad tuos pinigus atiduodavo, o ne pasilikdavo sau.

31. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2015-11-20 yra S. R., pagal SODRA duomenis S. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik nuo 2015-12-17 iki 2015-12-18 (5 t., b. l. 62–66).

32. Iš 2017-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-530-865/2017 matyti, kad S. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. (5 t., b. l. 116–120).

33. Iš 2017-02-28 specialisto išvados Nr. 5-5/22 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti nepateikti laikotarpio nuo 2015-11-20 iki 2016-05-15 ūkinę finansinę veiklą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai: pajamas ir išlaidas, atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais patvirtinantys dokumentai, kasos ir banko pirminiai apskaitos dokumentai, suvestiniai mėnesiniai ir metiniai pajamų-išlaidų, piniginių lėšų, įsipareigojimų, turto, finansinių rezultatų apskaitos registrai – bendrieji žurnalai, didžiosios knygos, darbo užmokesčio, turto apskaitos bei kiti dokumentai, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Nepateikusi tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, pagal kuriuos „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine –sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 4. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų, neregistravo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos registruose ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ir įvykiai, susiję su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio reikalavimus, „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė ir nepateikė tyrimui ūkines finansines operacijas bei vykdytą veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentus ir registrus, susijusius su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis, su bendrovės turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės vartotojams. Dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimų pažeidimų, dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 51 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II skyriaus 3 punkto reikalavimų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015 m. ir 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (10 t., b. l. 1–29) .

34. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad R. M. nepažįsta, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs jokių reikalų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1998 metais. Nepažįsta nei A. M., nei S. S.. Niekam nėra davęs įgaliojimų pasirašyti dokumentus už jį. Pradžioje įmonė veiklą vykdė susijusia su mediena, po to statybose. (duomenys neskelbtini) ir visoje Lietuvoje įmonės veikla yra vykdoma. Buvo gavęs laišką iš VMI, kad pateiktų savo išrašomas sąskaitas. (duomenys neskelbtini) pusėje nėra turėjęs jokių sandorių. Negali būti jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar apmokėjimų su šia įmone.

35. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinomos. Kaltinamojo R. M. nepažįsta. 2017-04-10 pirkimo pardavimo sutartyje tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašas ne jos. 2016-2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba ten pat. Dokumentuose, apie kuriuos eina kalba, parašai buvo ne jos. Nei ant vieno dokumento ji nepasirašė. Gerai atsimena, kad ji negalėjo jokių dokumentų pasirašyti.

36. Liudytoja S. S. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” nežino, nepažįsta jokių asmenų kurie ten galėjo dirbti. Kaltinamojo R. M. nepažįsta. Šių bendrovių vardu jokių dokumentų nepasirašė. A. M. ir M. S. nepažįsta. Dokumentuose ne jos parašai. Ji dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ji gimusi (duomenys neskelbtini). Tvarkant buhalterinę apskaitą nėra susidūrusi su minėtomis įmonėmis.

37. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis direktorius nuo 2011-10-13 yra M. S., pagal SODROS duomenis, bendrovėje asmuo – A. M. tiriamuoju laikotarpiu nedirbo (8 t., b. l. 107–111).

38. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad sąskaitą išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. M.. Tyrimui pateikta 2017-04-10 Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės A. M., įsipareigoja pateikti prekes ir perduoti į prekes nuosavybės teisę, o Pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. M., įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Sutartyje nenurodyta nei kokios prekės parduodamos, nei jų kiekis, nei kaina. Sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė A. M.. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti du UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti kasos pajamų orderio kvitai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose fiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14896,55 Eur, orderiuose prie įrašų „vyr. buhalteris“ ir „kasininkas“ nurodyta S. S. ir šalia pavardės yra parašai. Pagal SODROS duomenis, bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo S. S. tiriamuoju laikotarpiu nedirbo (8 t., b. l. 112–138).

39. Iš 2020-03-31 specialisto išvados Nr. 11-564(20) matyti, kad matyti, kad kasos pajamų orderių kvituose 2017-01-10 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta), eilutėse „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Kasininkas“, S. S. vardu pasirašė ne S. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Nustatyti, ar kasos pajamų orderio kvituose 2017-01-10 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta), eilutėse „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Kasininkas“, S. S. vardu pasirašė S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), negalima dėl tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti, ar kasos pajamų orderių kvituose 2017-01-10 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta), eilutėse „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Kasininkas“, S. S. vardu pasirašė A. M., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti, ar kasos išlaidų orderiuose: 2017-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė A. M., ar S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ar S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), negalima, kadangi parašai dėl sandaros paprastumo yra netinkami pasirašiusio asmens identifikacijai. (9 t., b. l. 53–56).

40. Iš 2020-06-08 specialisto išvados Nr. 11-1117(20) matyti, kad nustatyti, ar kasos pajamų orderių kvituose 2017-01-10 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta) eilutėse „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ ir „Kasininkas“, S. S. vardu pasirašė R. M., A. J. ar kitas asmuo negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (9 t., b. l. 64–66).

41. Liudytojas T. V. teisme paaiškino, kad R. M. nepažįsta, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, įmonės veikla reklamos gamyba. Įmonės direktoriumi dirbo iki 2016 metų. Vėliau įmonės direktoriumi buvo T. B.. Įmonės apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonę nupirko asmenys iš (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoryje gyvai nedalyvavo. Jis dalyvavo nuotoliniu būdu. 2017 metų kovo mėnuo pardavė įmonę. Per internetą rado pirkėją. Įmonę pardavė už 300 eurų. Jį apgavo ir pinigų nesumokėjo. Su įmonės pirkėju kontaktuodavo per el. paštą. Dokumentai buvo visi paruošti, tačiau pirkėjai nekėlė telefono. Visi paruošti dokumentai liko pas buhalterę. Kokią įmonė veiklą vykdė po pardavimo nežino. Jo žiniomis įmonė po pardavimo buvo įsiskolinusi (duomenys neskelbtini) kompanijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo tik reklamos gamyba, kurdavo radijo reklamas, marketingą. Pardavimo sutartį parengė tas asmuo, kuris buvo tarpininkas. Tą asmenį rado per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini). Nežino kas pirko įmonę. Negali pasakyti ar pirkėjas lietuvis, nematė jo asmens dokumentų kopijų ar originalų.

42. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad R. M. nepažįsta, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 5 metus. Buvo marketingo specialistas ir atsakingas už klientų paiešką. Įmonės vadovu galėjo būti T. V.. 2016 metų spalio mėnesį jį paskyrė eiti įmonės vadovo pareigas. Po to kai įmonė buvo parduota apie jos tolimesnę veiklą nieko nežino. Kur liko įmonės dokumentai nežino, pats jokių dokumentų netvarkė. Įmonės buhalteriją tvarkė administruojanti įmonė. Jis išrašydavo sąskaitas. Asmens A. L. nepažįsta. Naujam akcininkui įmonės jokių dokumentų perdavė.

43. Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad R. M. nepažįsta, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas, kaip pagalbinis darbininkas. Įmonėje pradirbo 2 mėnesius, po to išėjo tėvystės atostogų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo T. V.. Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Jis dirbo kaip pagalbinis darbuotojas, padėdavo gaminti reklamas, jas transportuoti ir pakabinti. Užduotis gaudavo iš K. arba T. V..

44. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2019-01-02. SODROS duomenimis A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2017-06-05 iki 2017-08-01 (5 t., b. l. 121–156).

45. Iš 2019-12-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. A. 2017-2019 m. Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravo, vizos ir kvietimai jam išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikos sienos jis nekirto (5 t., b. l. 172–174).

46. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratoriai“ 2019-12-14 pranešimo matyti, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. A. susisiekti nepavyko (5 t., b. l. 180).

47. Pagal tyrimui pateiktą Kauno apskrities VMI 2018-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Operatyvaus patikrinimo pažymą, 2018-01-04 nuvykus bendrovės deklaruojamu adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė nerasta, jokių reklaminių iškabų ar kitos susijusios informacijos su bendrove nebuvo. Bendrovės vadovui A. A. 2018-01-09 išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojų registre pateiktais bendrovės buveinės, korespondencijos bei el. pašto adresais, tačiau bendrovė su mokesčių administratoriumi nesusisiekė ir nurodymo nevykdė, su bendrovės atstovais susisiekti nepavyko. Nustatyta, kad bendrovėje įdarbintų darbuotojų nėra, bendrovės vadovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis (5 t., b. l. 195–196).

48. Pagal Teisinės pagalbos pavedimą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad jis jokių ryšių su Lietuva neturi, Europoje yra lankęsis tik du kartus, abu kartus buvo Vokietijoje. Apie tokias įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nežino, ten era dirbęs ir jokių ryšių su jomis nėra turėjęs. Jokių įgaliojimų nėra rašęs. Apie tai, kuo šios įmonės užsiima, jam nėra žinoma. Jis jokių asmenų Lietuvoje nepažįsta. Apklausos metu buvo pateikti dokumentai su parašais prie A. A. pavardės, apie kuriuos liudytojas nurodė jokių duomenų neturintis. Šie dokumentai jam nėra žinomi, jis jokių parašų nėra pasirašęs ant tokių dokumentų. Kokiu būdu jo paso kopija atsirado Lietuvos Registrų centro duomenų bazėse jis neturi supratimo. Niekam paso nėra davęs, kopijų nesiuntinėjo. Kai buvo Europoje paso kopijas buvo pateikęs Vokietijos mokymo įstaigai, kur ketino mokytis, ir parodos organizatoriams. Kažkokių kitų atvejų tikrai nebuvo. Kas naudojosi jo paso kopija jis nežino, prašo šiuos asmenis nustatyti (15 t., b. l. 85–89, 118–125).

49. Liudytojas V. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. jam nežinomi. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkas ir direktorius, dalį akcijų valdė jo tėvas. Įmonę įregistravo įmonę 2006 metai. Įmonės veikla buvo motorinių transporto priemonių pardavimas, transporto paslaugos. Įmonė parduota 2017 metų birželio mėnesį. Tai buvo ne pardavimo sutartis, o dovanojimo. Dovanojo įmonę (duomenys neskelbtini) pilietei M. L. B.. Įmonė neturėjo jokių biudžetinių įsiskolinimų. Buvo tik numatomas 1 milijono litų įsiskolinimas Lietuvos valstybei. Neatsimena ar tas įsiskolinimas buvo patvirtintas. Jis pats ieškojo kam parduoti įmonę. Internete rado skelbimą, kad superkamos įmonės. Susisiekė su asmeniu, kuris kalbėjo lietuviškai. Buvo aptartos visos sąlygos, sandoris įvyko (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartį ir dokumentų perdavimo priėmimo aktą rengė jis. Įmonė turto neturėjo. Norėjo visai nutraukti verslą su transporto priemonių pardavimu ir pirkimu, kadangi VMI buvo priskaičiavusi valstybei nesumokėtų mokesčių. Šiuo klausimu buvo atskira byla, ji yra baigta. Sandoris buvo pripažintas teisėtu. Jo atžvilgiu FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo išteisintas pagal BK 222 str. ir 300 str.. Teismo sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs. Asmuo dalyvavo perduodant įmonę. Jokių įtarimų nekilo. Vyras buvo kalbantis lietuviškai, kuris tarpininkavo tarp jo ir tos moters. Tarpininką rado internete, su juo visą laiką bendravo telefonu. Išskyrus automobilių prekybą ir transportavimą įmonė kitos veiklos neturėjo. Kas daugiau vyko su įmone po jos perdavimo nežino. Jokio sąlyčio su įmone po jos perdavimo neturėjo.

50. Liudytoja M. L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 metų rugsėjo iki šios dienos (2019-08-16) ji yra įdarbinta (duomenys neskelbtini) vaistinės darbuotoja ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2011 m. rugsėjo iki dabar gyveno ir dirbo tik (duomenys neskelbtini) teritorijoje, išskyrus atostogų laikotarpius, kuriuos leisdavo (duomenys neskelbtini). Ji niekada nėra buvusi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir niekada toje šalyje nedirbo, nėra įgijusi jokios Lietuvoje registruotos bendrovės akcijų, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino ir jos akcijų nėra įgijusi. Ji 2017-06-30 vertybinių popierių dovanojimo dokumento ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto ji nepasirašė, lietuvių kalbos nemoka ir nesupranta, nepasirašė jokio su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ susijusio dokumento ir nežino apie šios bendrovės likusias mokėti sumas valstybės biudžetui. Jokio asmens vardu V. D. ji nepažįsta (7 t., b. l. 8–11).

51. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2017-07-20 buvo V. D., o nuo 2017-07-20 (duomenys neskelbtini) gyventoja M. L. B., kuri buvo įdarbinta bendrovėje nuo 2017-08-26 iki 2017-10-01 (6 t., b. l. 33–41).

52. Iš 2018-10-01 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (6 t. , b. l. 42–45).

53. Liudytojas P. Š. teisme parodė, kad R. M. nepažįsta, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti. Neatsimena ar įmonė buvo parduota, negali nurodyti nei iš ko įmonę pirko, nei asmens kuriam pardavė. Asmens D. U. U. nepažįsta. Klientus susirasdavo per interneto skelbimus. Bendraudavo ne visada su klientais, kartais būdavo tarpininkai. Neatsimenu kokie dokumentai reikalingi perduodant ar parduodant įmonę. Galbūt reikdavo steigimo dokumentų. Dažniausiai asmens tapatybę tikrindavo per tarpininką. Kiek tiksliai įmonių turėjo neatsimena. Negali įvardinti, kokia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė iki ją įsigyjant. Neatsimena, ar buvo keičiama veiklos sritis, kai įmonė buvo parduodama užsienio piliečiui.

54. Pagal Europos tyrimo orderį (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijoms liudytoju apklaustas Liudytojas D. D. U. parodė, kad jis nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, niekada šios įmonės direktoriumi nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nepažįsta. Jam parodytų dokumentų nežino, jų niekada nematė. Į Lietuvą niekada nekeliavo. Neturi giminių, draugų ar pažįstamų, kurie gyventų Lietuvoje. Nežino, kas yra tie asmenys, kurie pasinaudojo jo pasu (5 t., b. l. 57–58, 60).

55. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2017-05-22 iki 2017-07-03 buvo P. Š., o nuo 2017-07-03 D. D. U.. Akcininku nuo 2002-12-07 iki 2017-05-29 buvo G. V.. Nuo 2017-05-23 akcininkai yra E. S. ir S. G.. D. D. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-07-31 iki 2017-11-01. 2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų (4 t., b. l. 130–173).

56. Iš 2020-10-28 specialisto išvados Nr. 11-2084(20), kurioje ištirta 2017-09-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-04 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-09-25 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne D. D. U.. Nustatyti, ar 2017-09-25 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavėjo parašas“ pasirašė R. M., A. J., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 2017-09-04 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini), šalia išspausdinto įrašo „Sąskaita išrašė: D. D. U.“, pasirašė ne D. D. U.. Nustatyti, ar 2017-09-04 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), šalia išspausdinto įrašo „Sąskaita išrašė: D. D. U.“, pasirašė R. M., A. J., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje (9 t., b. l. 74–76).

57. Iš 2019-12-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausti S. G. nėra galimybės, kadangi jo buvimo vieta nežinoma, kontaktiniai duomenys nežinomi, jis niekur nedirba. E. S. telefonu paaiškino, kad S. G. nematė jau apie tris metus ir kur jis yra šiuo metu jis nežino (4 t., b. l. 174–176). Iš 2019-12-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. S. apklausti nepavyko (4 t., b. l. 181–183).

58. Liudytoja O. P. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. A. P. jos sūnus. Ji direktorė buvo tik vienoje įmonėje, pavadinimo neatsimena. Jai atrodo buvo ir akcininkė, visi įmonės pirkimo ir pardavimo dokumentai buvo priduoti FNTT Vilniuje. Ji negali pasakyti ar vykdė veiklą, kokia veiklos paskirtis neatsimena. Sūnaus prašymu pasirašydavo dokumentai, neskaitydavo kokius dokumentus pasirašydavo. Jos išsilavinimas finansų srityje. Vykdė veiklą įmonė susijusią su pervežimais. Pjovimų staklių neturėjo, tik sunkvežimis buvo, kuriais vežiodavo prekes. Jiems trūko lėšų ir sūnus surado asmenį, kuris nupirktų įmonę ir ją pardavėme. Nežino, kaip sūnus surado asmenį, kuriam buvo įmonė parduota.

59. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota jo mamos O. P. vardu. Ši įmonė užsiiminėjo pervežimais. Šią įmonę įsigijo, mamą sudarė sutartį ir ją paskyrė direktorę. Šią veiklą vykdė keletą metų. Vėliau veiklą pristabdė, o paskui įmonę pardavė. R. M. nepažįsta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Užsakymų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

60. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iki 2017-05-10 buvo O. P., nuo 2017-05-10 iki 2018-05-07 buvo T. R. B.. SODROS duomenims, bendrovėje O. P. dirbo nuo 2015-12-08 iki 2017-05-05, T. R. B. bendrovėje dirbo nuo 2017-05-08 iki 2017-08-01. 2017-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro (3 t., b. l. 155–161, 4 t., b. l. 1–33).

61. 2018-04-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Iš 2018-04-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (4 t., b. l. 41–46).

62. Iš 2018-08-08 Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos matyti, kad 2018-07-10 pavedimu buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)” operatyvus patikrinimas ir kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-02-28, operatyvus patikrinimas buvo atliktas pagal VMI duomenų bazėse esančią informaciją bei duomenimis, gautais iš trečiųjų šalių. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-17 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes netikslina PVM deklaracijų, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenų, nedeklaravo pardavimo PVM, nemoka deklaruoto pardavimo PVM, turi mokesčių nepriemoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. O. su operatyvaus patikrinimo pavedimu susipažino, VMI informavo, kad Vilniaus apygardos teismo, dėl bankroto iškėlimo, nustatyto 15 dienų termino dokumentams ir įmonės turtui perduoti, įmonės vadovas, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, neįvykdė. Nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Bendrovės vadovas VMI nurodytais kontaktais nerandamas. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. D. paaiškinime VMI informavo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta sutartis dėl dalinių apskaitos paslaugų nutraukta, MB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo šios įmonės apskaitą tvarkantis asmuo, bendrovės atstovai su MB „(duomenys neskelbtini)“ nebendrauja ir dokumentų neteikia. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyviam patikrinimui VMI nepateikė įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų, todėl VMI padarė išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo. VMI nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 1 dalies nuostatas, kad PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM, nepateikė pardavimo ir pirkimo dokumentų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-02-28 (4 t., b. l. 35–37).

63. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. O. pranešimo matyti, kad šios bendrovės vadovo kontaktinių duomenų neturėjo, jokie įmonės dokumentai nebuvo perduoti (4 t., b. l. 40).

64. Pagal Europos tyrimo orderį (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijoms liudytoju apklaustas T. R. B.. Liudytojas T. R. B. apklausos metu nurodė, kad niekada nebuvo Lietuvoje ir net nežino, kur ji yra žemėlapyje. Niekada su niekuo iš Lietuvos nebendravo. Jis niekada nebuvo nei direktoriumi, nei akcininku jokioje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir kitoje valstybėje. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Dokumentuose, kurie jam pateikti susipažinti, jis nepasirašė ir negali paaiškinti kieno tai yra parašas. Kas naudojo jo asmens duomenis, jis neturi supratimo. Jokių pažįstamų Lietuvoje jis neturi (4 t., b. l. 66–68).

65. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo steigėjas ir vadovas. Įmonę nusprendė parduoti. Po įmonės pardavimo nieko nežino apie jos veiklą. Įmonė užsiėmė automobilių prekyba. Įmonėje dirbo vienas darbuotojas. Paskambino žmogui, kuris superka įmones pagal skelbimą. Pardavimas vyko internetinėje erdvėje, susirašant per elektroninį paštą. Asmuo atsiuntė pirkimo sutartį, kurią pasirašė. Kas buvo įmonės pirkėjas, neprisimena. Pirkimas – pardavimas vyko registrų centre. Buvo pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo dokumentai. Perdavė visus buhalterinius dokumentus, banko sąskaitą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. T. M. nėra matęs, bendravo su asmeniu, kuris atėjo su įgaliojimu. Kiek suprato, įmonės pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, o įmonės pirkime-pardavime dalyvavo lietuvis. Jo parduota įmonė neturėjo skolų ar kitokių kreditorinių įsiskolinimų. R. M. nepažįsta ir niekam nebuvo suteikęs įgaliojimų veikti įmonės vardu.

66. Liudytoja L. K.-Č. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. jai nežinomi. Dirbdama UAB „L. G.“ vyr. buhaltere 2016-08-18 sutarties pagrindu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Bendrovės vadovas D. S. kartą per mėnesį atveždavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kuriuos ji užpildydavo deklaracijas ir jas pateikdavo. Apskaitos tvarkymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo saugomi UAB „L. G.“ patalpose, o 2017-12-28 nutraukus apskaitos tvarkymo sutartį, visi dokumentai buvo grąžinti D. S. asmeniškai. Apie tai, kad D. S. tą pačią dieną pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ji nežinojo. Sutartis buvo nutraukta D. S. iniciatyva. Be D. S. ji nieko iš šios bendrovės nežino. Naujojo savininko nematė ir apskaitos toliau netvarkė. Po sutarties nutraukimo jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinėms institucijoms neteikė. T. M. jai nežinomas.

67. Iš LR VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016-08-18 iki 2018-01-03 buvo D. S., nuo 2018-01-03 direktorius T. M.. Pagal SODROS duomenis bendrovėje iš viso dirbo tik du darbuotojai – D. S. dirbo nuo 2016-08-22 iki 2017-12-21, T. M. bendrovėje dirbo nuo 2018-01-22 iki 2018-05-01. 2018-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro (4 t., b. l. 72–94).

68. Pagal Teisinės pagalbos pavedimą (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijoms apklaustas liudytojas T. M. nurodė, kad jis Lietuvoje niekada nėra buvęs. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Su šia įmone ar su joje dirbančiais asmenimis jis jokių ryšių neturi, nieko apie tai nežino. Nieko Lietuvoje nėra registravęs, nežino, kaip jo dokumento kopija atsirado Lietuvos Registro centro duomenų bazėse, jis jokių įmonių Lietuvoje nėra registravęs, nėra buvęs direktoriumi. Jam parodyti dokumentai ra nežinomi, juose nepasirašė, kieno parašai ten yra nežino (16 t., b. l. 15–17, 26–28).

69. Liudytojas T. J. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2017 metų lapkričio mėnesio. Įmonė teikė reklamos paslaugas. Su E. Š. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Paskutinius mėnesius įmonės direktoriumi buvo jis. Įmonę pardavė, nes su kolega išsiskyrė ir jis išėjo į kitą sritį, o jis liko dirbti su kita savo įmone. Buvo įdėjęs internete skelbimą, kad parduoda įmonę. Įmonę nusipirko užsienio pilietė. Įmonės perleidime dalyvavo. Visus dokumentus pasirašinėjo elektroniniais parašais. Įmonė buvo padovanota. Taip jam patarė advokatė, kad šitas būdas bus greitesnis negu įmonės pardavimas. Viską sutvarkė per Registrų centrą. Perdavė visus buhalterinius duomenis, dokumentus. Dokumentus perdavė naujai įmonės savininkei. Savininkė parodė savo asmens dokumentą, jis pasirodė tikras. Moteris buvo su vyriškiu, kuris vertė iš anglų į lietuvių kalbą. Ji kalbėjo angliškai, moteris buvo (duomenys neskelbtini) pilietė. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė verslo dovanų tiekimu, lipdukų klijavimu ir pardavimais. Įmonė turėjo paprastą ofisą.

70. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą iki 2017 metų rudens. Visus buhalterinius dokumentus iš jos pasiėmė įmonės direktorius T. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta.

71. Pagal Europos tyrimo orderį (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijoms liudytoja apklausta S. C.. Liudytoja S. C. parodė, kad Lietuvoje ji niekada nėra buvusi. Ji nėra Lietuvoje įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė ar akcininkė. Ji nekalba nei rusiškai, nei lietuviškai, nemoka skaityti kirilicos rašmenų. Lietuvoje nieko nepažįsta. Kaip tie asmenys galėjo pasisavinti jos paso kopiją, nežino. Paso pametusi nebuvo. Paso kopiją buvo teikusi tik T. C. kelionių agentūrai (duomenys neskelbtini). Ši kelionių agentūra šiuo metu yra uždaryta (3 t., b. l. 107–108).

72. Iš VRM Centrinės duomenų bazės pažymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas nuo 2016-12-15 iki 2017-12-01 buvo T. J., nuo 2017-12-01 direktorė yra S. F. C.. Pagal SODROS duomenis, bendrovėje T. J. dirbo nuo 2016-08-04 iki 2017-12-01, S. F. C. bendrovėje dirbo nuo 2018-01-09 iki 2018-05-01. 2018-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva (2 t., b. l. 195–199; 3 t., b. l. 1–43).

73. 2018-06-13 Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo dėl mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2018-04-30 nebuvo galimybės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, su bendrovės atstovais VMI susisiekti nepavyko (3 t., b. l. 149–150).

74. 2018-09-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodyta, kad 2018-06-28 nuvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu, Bendrovės atstovų nerasta, ant informacinių stendų, kabinetų, sandėlių durų nerasta jokių iškabų ar nuorodų su Bendrovės pavadinimu, administraciniame pastate dirbantys asmenys teigė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėję. Bendrovės VMI pateiktais telefonų numeriais su Bendrovės atstovais susisiekti nepavyko. Mokestinio tyrimo metu nei Bendrovės vadovas, nei jo įgaliotas asmuo į VMI neatvyko, dokumentų mokestiniam tyrimui atlikti nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir mokestiniam tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-06-07 ir tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas, todėl VMI padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų (3 t., b. l. 151–154).

75. Liudytojas V. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nusprendė parduoti įmonę. Nuo 2016 metų balandžio 14 dienos iki 2017 metų gruodžio 1 dienos buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybų darbais, dalyvaudavo viešuosiuose ir privačiuose Įmonės akcininkės buvo L. A. ir S. K.. Buvo paruošti pirkimo-pardavimo dokumentai ir įmonė parduota. Dokumentai buvo perduoti Registrų centrui ir pirkėjui. Įmonės pardavime nedalyvavo. Asmens, kuriam buvo parduota įmonė, vardo ir pavardės neprisimena, viską organizavo pagrindinės įmonės akcininkės. Asmuo, kuris įsigijo įmonę, buvo rusakalbis. Galėjo būti T. M., šis asmuo pats atvykęs nebuvo, tik jo atstovas. Visus įmonės reikiamus dokumentus perdavė atstovui. Likusius dokumentus persiuntė įmonės buhalterei. Kokia toliau veikla užsiėmė įmonė ar išvis toliau vykdė veiklą po pardavimo nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta.

76. Liudytoja L. A. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkė ir turėjo 45 proc. akcijų paketą. Kita akcininkė S. K., kuri turėjo 55 proc. akcijų paketą. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo projektų koordinatore. 2017 metais dėl asmeninių priežasčių ir sveikatos problemų pasiūlė įmonę parduoti. S. K. sutiko su įmonės pardavimu. Per įmonę tarpininkę surado pirkėją. Pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis T. M. iš (duomenys neskelbtini). Teisininkai tarpininkavo ruošiant dokumentus. Įmonė buvo parduota. Su pirkėju susitikusi fiziškai nebuvo. Pirkimo pardavimo sutartį su S. K. atsispausdino, pasirašė ir perdavė tarpininkui. Jis sakė, kad dokumentai bus vežami į (duomenys neskelbtini). Dokumentus nešė priduoti V. N., kuris buvo tuo metu įmonės direktorius. Ji ir S. K. pinigų už įmonės akcijas negavome. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių neturėjo.

77. Liudytoja J. J. teisme parodė, kad atstovauja įmonę „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovė ir teikė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas. Įmonės buhaltere buvo nuo įmonės atidarymo iki pardavimo momento. Kam buvo parduota įmonė nežino. Bendraudavo su L. A., ji buvo akcininkė įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei gerai prisimena, įmonė vykdė veiklą susijusią su statybų darbais viešajame sektoriuje. Kam buvo perduoti dokumentai, po įmonės pardavimo, nežino, ji niekam neperdavė ir nepersiuntė jokių įmonės dokumentų. Likučiai buvo perduoti įmonės vadovei. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nebuvo. Dokumentus perdavė tuometiniam įmonės vadovui V. N.. Kai yra sustabdoma buhalterio veikla įmonėje, buhalteris sutvarko visą buhalterinį archyvą, paruošia metinę atskaitomybę ir atiduoda ją vadovui. Nutraukus buhalterinę sutartį pas buhalterį lieka tik kompiuterinis archyvas. Originalių dokumentų pas save nelaikė. Turi tik programinį archyvą, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

78. Iš VRM Centrinės duomenų bazės pažymos matyti, kad nuo 2016-04-14 iki 2017-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius yra V. N., nuo 2017-12-04 iki 2018-01-15 (duomenys neskelbtini) gyventojas T. M., nuo 2018-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė yra (duomenys neskelbtini) gyventoja Y. M. (2 t., b. l. 31–85).

79. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-20 pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai bankroto administratoriui neperdavė įmonės veiklos dokumentų. Bankroto administratoriui nepavyko susisiekti su šios bendrovės valdymo organais (2 t., b. l. 90).

80. Pagal Teisinės pagalbos pavedimą (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijoms apklausta liudytoja M. J. nurodė, kad ji niekada nėra buvusi Lietuvoje, su Lietuva jokių ryšių neturi Niekada nėra buvusi jokios įmonės direktore ar kita darbuotoja Lietuvoje. Nesupranta, kodėl tokių dalykų yra klausinėjama. Jokios įmonės Lietuvoje jai nėra žinomos. Parodytų dokumentų ji nėra mačiusi, niekur nėra pasirašiusi. Ji daug keliauja, įvairiose šalyse yra buvusi apsistojusi viešbučiuose, ten kartais pateikia savo dokumentų kopijas, bet apie jų praradimą nebuvo informuota (15 t., b. l. 172–179).

81. Iš 2019-10-02 FNTT prie LR VRM Valdymo organizavimo skyriaus pranešimo matyti, kad Interpolo nacionalinis biuras pranešė, kad T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Y. M.“, gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, registruoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kriminalinių duomenų bazėse informacijos apie minėtus piliečius nėra (2 t., b. l. 148).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

82. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

83. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

84. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

85. Kaltinamasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu pagal kaltu neprisipažino ir nurodė, jog vykdė veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, po brolio A. J. buvo jos direktorius, vėliau įmonę pardavė K. N., tačiau ir toliau pagal prokūrą vykdė tą pačią veiklą. Kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos įvyko pagal jose nurodytas aplinkybes ir tarp apskaitos dokumentuose nurodytų ūkio subjektų. Jeigu būtų žinojęs, kad nors viena įmonė yra fiktyvi, nebūtų iš jų pirkęs ir traukęs PVM sąskaitas į apskaitą. Nors R. M. kaltu neprisipažino, jo parodymai paneigti byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamojo jo kaltę.

86. Kaip matyti 2021-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo R. M., kuris bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, UAB „H. G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2015 metus ir 2016 m. sausio–gegužės mėnesius. Minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, R. M. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 160 711 Eur grąžintino iš biudžeto PVM ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 5 405 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą.

87. Nagrinėjamoje byloje R. M. iš esmės kaltinamas analogiškomis veikomis tęsiantis savo nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip faktinis vadovas, jog į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31. Minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nurodant neteisingą pirkimo PVM sumą ir šias PVM deklaracijas pateikiant mokesčių administratoriui, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 99 281 Eur Eur grąžintino iš biudžeto PVM ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 70 914 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į biudžetą.

88. Kaip nustatyta juridinio asmens duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013-10-25, direktorius R. M.. Nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo: nuo 2015-03-10 iki 21016-11-08 A. J., kuris su R. M. siejamas artimais giminystės ryšiais – jie yra broliai, nuo 2016-11-09 iki 2018-10-29 kaltinamasis R. M., nuo 2018-10-30 iki 2019-03-21 K. N. (1 t., b. l. 20–37, 2 t., b. l. 102–119).

89. Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog visu laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veiklą vykdė būtent kaltinamasis R. M.. Liudytojas A. J. teisme posėdyje parodymus duoti atsisakė. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. M. jį pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, o maždaug prieš metus (apklausiamas 2016-05-11) jis tapo šios bendrovės direktoriumi. Direktoriumi jį paskyrė R. M., bet bendrovei visuomet realiai vadovavo R. M., jis turėjo bendrovės antspaudą, banko korteles ir viską, kas susiję su įmone, jis niekada jokių bendrovės dokumentų neturėjo. R. M. pateikdavo dokumentus ir parodydavo, kur pasirašyti, o jam pasirašius dokumentus pasiimdavo (13 t., b. l. 166–169). Liudytojas K. N. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš R. M.. R. M. pasiūlė 1300 eurų, kad nupirktų iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skolomis. Pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės dokumentų jokių neperėmė. Tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. M. padėjo atsikratyti įmonės ir jam už tai sumokėjo. Su R. M. susitarė, kad įmonė nevykdys jokios veiklos. Įmonės dokumentu neperėmė, neturėjo įmonės banko kortelės, antspaudo ir prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Parodytame dokumente – prokūra, parašas panašus į jo. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbusi I. P., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais ji bendraudavo tik su R. M., kuris ją priėmė į darbą, pateikdavo ir pasiimdavo įmonės dokumentus, o ne įmonės direktoriaus pareigas minėtais laikotarpiais ėjusiais A. J. ir K. N.. Kaip jau buvo minėta, nuo 2016-11-09 iki 2018-10-29 pats kaltinamasis R. M. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad šiai įmonei ir A. J. ir K. N. darbo metu vadovavo būtent R. M., jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

90. Atsižvelgiant į šių duomenų, betarpiškai patvirtinančių, kad būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visumą, įvertinus ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) numatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, spręstina, kad būtent R. M. nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą.

91. Kaltinamojo R. M. neteisėtus veiksmus per asmenį, kuris nesuprato jo nusikalstamos veikos pobūdžio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę I. P., apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir dėl to atsiradusius padarinius patvirtina 2020-09-28 specialisto išvada Nr.04/14-2-17-9124 (11 t., b. l. 141–188, 12 t., b. l. 1–200) ir specialistės I. K. paaiškinimai teisme. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė ir neišsaugojo: pirkimo/pardavimo registrų, išrašomų/gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų už laikotarpius nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31 ir už 2018 metus, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų. Nepateiktos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. didžiosios knygos, 2016 m. ir 2018 m. pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrai metų pabaigai, tyrimui nepateiktos visos 2016 m. PVM sąskaitos faktūros, tyrimui pateiktame 2017 m. Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuotos PVM sąskaitos faktūros tyrimui pateiktos ne visos. Tyrimui nepateiktos kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-12-01, nepateikti ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, inventorizacijos dokumentai (inventorizacijos aprašai, inventorizacijos ir buhalterinių likučių sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai), atsargų apyvartų žiniaraščiai, atsargų nurašymo aktai. Tyrimui nepateikti apskaitos dokumentai ir registrai, todėl negalima nustatyti ar pateiktose finansinėse ataskaitose (į kurias duomenys surašomi iš apskaitos registrų) pateikta informacija yra teisinga, todėl apskaitos informacija nepalyginama ir neišsami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio reikalavimais, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas, Metines pelno mokesčio deklaracijas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

92. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu fiksavo buhalterinėje apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas dėl prekių ir paslaugų pirkimo pagal bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas 47 PVM sąskaitas faktūras iš viso 572035 Eur sumai su PVM. Nustatyta, kad ūkinės operacijos minėtų įmonių išrašytuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 m. nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir nesumokėjo pelno mokesčio. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje fiksavo prekių ir paslaugų pirkimą pagal minėtų bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys - neatitinka tikrovės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų bendrovių nieko nepirko, o buvo tik įformintos PVM sąskaitos faktūros. Kadangi įvyko kitokio turinio ūkinės operacijos negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, tokie dokumentai negali būti laikomi atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX -574 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalimi (privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, iš kurių vienas rekvizitas - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys).

93. Dėl nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31.

94. Kaltinamasis R. M. savo parodymuose teigia, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, juos paėmus tyrimo metu valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams ir/arba ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigūnams, dingo, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Liudytojas R. T. (FNTT (duomenys neskelbtini)vyriausias tyrėjas), kuris šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, teisme patvirtino, kad ankstesnėje ir šioje byloje išiminėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš I. P., VMI ir bankroto administratoriaus, visi dokumentai pateikti bendrovės veiklos tyrimą atlikusiems specialistams. Liudytoja I. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė) teisme patvirtino, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikdavo R. M.. Visi registrai būdavo vedami, t. y. skolų registras, PVM sąskaitų faktūrų registras, darbuotojų kortelės, banko išrašai registras, kasos knyga. Popieriniai dokumentai kartą per metus buvo gražinami R. M.. Dalis įmonės dokumentų per kratą buvo išimti FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų. Liudytojas K. N. teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš R. M.. Jis pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokios veiklos įmonėje nevykdė, jam šios įmonės dokumentų jokių neperdavė. Kaip suprato, R. M. padėjo atsikratyti įmonės ir jam už tai sumokėjo. Šių duomenų visuma teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais disponavo kaltinamasis R. M., tačiau jis nepateikė šių dokumentų išėmimo patvirtinančių dokumentų ir negalėjo nurodyti, kada bei kas juos išėmė, todėl šie kaltinamojo parodymai paneigti ir atmestini kaip nepagrįsti.

95. Nustatyta ir tai, jog priešingai nei teigia kaltinamasis R. M., byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytos ūkinės operacijos neįvyko pagal jose nurodytas aplinkybes. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad minėti ūkio subjektai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu, veiklos nevykdė, jų buveinės nenustatytos, nepateiki jokie bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas ūkines operacijas, dėl to negalima įsitikinti jų tikrumu, t. y. patikrinti, ar šios įmonės turėjo tas prekes, kurias tiekė, ar galėjo suteikti paslaugas ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtos bendrovės buvo parduotos, o fiktyviais vadovais ar atstovais paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. M., patvirtino, kad šių bendrovių vardu jokios veiklos nevykdė, dokumentų neperėmė, arba užsienio šalių piliečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. L. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. D. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. C., UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. J., kurie apklausti, pagal teisinės pagalbos prašymus, taip pat patvirtino, kad pasinaudota jų dokumentais, šių bendrovių vardu veiklos nevykdė ir nėra net buvę Lietuvoje.

96. Dar daugiau, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 d. ir 300 straipsnio 3 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, šios įmonės PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojimo. Tiek išnagrinėtoje, tiek šioje byloje nustatyta, kad R. M. ir S. R. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl S. R. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodami, kad jis šias pareigas užims tik formaliai. Liudytojas S. R. teisme patvirtino, kad buvo R. M. statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visi įmonės dokumentai ir turtas buvo pas R. M.. S. R. teigimu, jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų jis pats neišrašė, iš įmonės banko sąskaitos išgrynintus pinigus jis atiduodavo R. M.. Liudytojo S. R. nurodytas aplinkybes patvirtina I. M. parodymai, kad R. M. pareiškė norą įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. R. buvo pasinaudota, nes R. M. jo paprašė būti laikinu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Kaip suprato, S. R. šioje įmonėje jokių funkcijų nevykdė, o tik R. M. nurodymu važiuodavo paimti pinigus iš banko sąskaitos ir už tai jam buvo mokama. Nors kaltinamasis R. M. tvirtina, kad S. R. jį apkalba, tačiau S. R. parodymų patikimumą įrodo tai, kad jie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jo parodymus patvirtina liudytojas I. M..

97. Teismas, įvertinęs tiek pirmiau aptartų duomenų visumą, tiek ir bendrą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekstą, laiko neabejotinai įrodyta, kad jog R. M. suvokė klastojantis tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek veikdamas iš esmės analogišku būdu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai teismui duoda pagrindą nesivadovauti kaltinamojo R. M. teisme duotais parodymais, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos įvyko pagal jose nurodytas aplinkybes, nes tokie parodymai paneigti esminėse detalėse sutampančia įrodomosios bylos medžiaga. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertinta kritiškai, kaip siekį kaltę perkelti kitiems asmenims ir pasirinktą sau palankią gynybinę poziciją bei juos atmeta.

98. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad kaltinamasis R. M. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos (t. y. kad šios įmonės nepateikė/nesuteikė jose nurodytų prekių ir paslaugų) ir, atitinkamai, jog kasos pajamų orderio kvituose pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra fiksuotas atsiskaitymas už faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Tokiu būdu, R. M. žinodamas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, sąmoningai pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) reikalavimus, į jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)|” buhalterinę apskaitą įtraukė šiuos suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima bent iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir (ar) struktūros už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

99. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamas ir BK 222 straipsnis, tačiau įvertinus tai, kad naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija griežtina nuteistojo teisinę padėtį – numato naujas alternatyvias veikas, R. M. veikos atžvilgiu taikytina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

100. Kaip matyti iš 2020-09-28 specialisto išvados Nr.04/14-2-17-9124, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus ir šių dokumentu pagrindu VMI pateiktose PVM deklaracijose 2016-2018 m. nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 99281 Eur pirkimo PVM ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2018-05-03 apskaitoje fiksavo dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusius sandorius su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sumažino apmokestinamąsias pajamas 2016 m. - 91416 eurų, 2017 m. 298927 eurų ir 2018 m. 82411 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio nuostatomis ir nesumokėjo iš viso 70914 eurų pelno mokesčio.

101. Tai, kad PVM ir Pelno mokesčio deklaracijos suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu buvo parengtos R. M. nurodymu, patvirtina liudytojos I. P. parodymais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė ir duomenis į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas rašė pagal jai pateiktus dokumentus. I. P. teigimu, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų ji bendravo tik su R. M., kuris ir pateikdavo jai visus būtinus dokumentus, tame tarpe ir tinkamam PVM deklaracijų pateikimui būtinas PVM sąskaitas faktūras. Šiais I. P. parodymais, įvertinus tai, kad būtent R. M. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir tik jis turėjo realią galimybę I. P., tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, teismas tiki ir jų visumoje daro išvadą, kad minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas buvo įtrauktos R. M. nurodymu, I. P. apie jų fiktyvų pobūdį nieko nežinant.

102. Įvertinęs tiek pirmiau aptartų duomenų visumą ir nustatytus kaltinamojo R. M. veiksmus, teismas konstatuoja, kad R. M. suvokė, jog teikdamas suklastotas PVM deklaracijas jis sukūrė valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai jis veikė, neva sumokėtą PVM, numatė, kad dėl to ji įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą ir to norėjo, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

103. Kaltinamuoju aktu R. M. buvo perduotas teismui ir kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. 2023-09-25 prašymu prokuroras prašo dalyje pakeisti kaltinimą R. M. naujomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jis apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo labai didelės vertės turtinę teisę į 99 281 Eur dydžio grąžintiną iš biudžeto PVM bei išvengė labai didelės vertės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 70 914 eurų dydžio Pelno mokestį, šią veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuteistojo R. M. gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad tokie R. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip sukčiavimas, o kaip neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas, tačiau su šiais nuteistojo gynėjo teiginiais teismas nesutinka, nes jie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-648/2019). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Pavyzdžiui, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto gali būti vertinamos kaip sukčiavimas (PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyvią teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą). Tokių veiksmų teisinį vertinimą iš esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti atitinkamą prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-788/2017, 2K-7-648/2019).

105. Kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, PVM sukčiavimo mechanizmas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir jų pagrindu pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas, taip įgyjant teisę į grąžintiną iš biudžeto PVM, baudžiamojoje byloje nustatytas. Tokiais veiksmais buvo kėsinamasi į valstybės turtą, kam prielaidas sudarė PVM mokesčio reglamentavimo specifika, panaudota apgaule buvo siekiama suklaidinti mokesčių administratorių dėl teisės į PVM atskaitą apimties, taip padidinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Be to, tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2020). Teismui nekyla abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos buvo padidintos tų pačių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pagal kurias įvykdytas PVM sukčiavimas, todėl laikytina, kad nauda, gauta nesumokant Pelno mokesčio, sudaro to paties sukčiavimo dalyką.

106. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925. Šiuo įstatymu buvo keičiamos tiek BK 190 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“), tiek BK 182 straipsnio („Sukčiavimas“) nuostatos. Įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 182 ir 190 straipsnių pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad R. M., remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 99 281 Eur dydžio grąžintiną iš biudžeto PVM bei išvengė labai didelės vertės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 70 914 eurų dydžio Pelno mokesčio, bendroje sumoje mokesčių už 170195 Eur, kas viršija 900 MGL ir pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją atitinka labai didelės vertės turtinės teisės sąvoką. Atsižvelgiant į tai, taikant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 ir 190 straipsnių pakeitimus, šie R. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip labai didelės vertės svetimos turtinės teisės išvengimas apgaule, kas, įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą, neabejotinai švelnina R. M. teisinę padėtį. Šiems R. M. veiksmams taikytina švelnesnė nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, kvalifikuojant R. M. veiksmus kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

107. Teismo vertinimu, prokuroro prašyme dėl kaltinimo keitimo R. M. nurodytos faktinėmis ir jam kaltinamajame akte inkriminuotos aplinkybės yra dėl to paties įvykio, nėra nutolusios nuo kaltinamajame akte pareikšto kaltinimo, apie šias aplinkybes kaltinamajam pranešta tinkamai, sudaryta galimybė pasiruošti gynybai ir duoti parodymus, todėl gali būti keičiamos ir kvalifikuojamos pagal prokuroro prašymą BPK 256 straipsnio numatyta tvarka.

108. Be to, tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, kuriose R. M. priimtas įsiteisėję nuosprendis, jam pareikšti kaltinimai dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo, t. y. apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Nusikalstamų veikų laikotarpiai: nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31 (nagrinėjamoje byloje) ir 2014–2015 metus ir 2016 m. sausio–gegužės mėnesiai (išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje). Kadangi laikotarpis dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo už 2016 metų gegužės mėnesį inkriminuotas abejuose bylose, pažeistas dvigubo baudžiamumo (non bis in idem) principas. Todėl iš kaltinimo R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalintinos faktinės aplinkybės už 2016 metų gegužės mėnesio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, registrų praradimą ir nepateikimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu formaliai išrašytos 2016-05-17 PVM sąskaitos faktūros STZ Nr. 00194 įtraukimo į bendrovės apskaitą, bei dėl nustatytų pažeidimų kilusių pasekmių apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą už šį laikotarpį (2016 metų gegužės mėnesis).

109. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad R. M. būdamas faktišku UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovėje buhalterinė apskaita privalo būti tiksli, jos apskaitoje esantys buhalteriniai dokumentai pagrįsti realiai vykusiomis operacijomis, tyčia, siekdamas apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, t. y. PVM ir Pelno mokesčiu sumokėjimo, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė realiai neįvykusias operacijas ir tokiu būdu padidino bendrovės išlaidas bei sumažino bendrovės Pelno ir PVM mokesčių mokėjimą, šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą ir pateikė VMI, tokiu būdu išvengė 99 281 Eur PVM ir 70 914 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, tuo pačiu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

IV. Civilinis ieškinys

110. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

111. Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaltinamajam R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 170195 Eur (99281 Eur PVM ir 70914 Eur Pelno mokesčio) turtinės žalos valstybei (13 t., b. l. 122–129). Ieškovas nurodo, kad žalos valstybei dydis nustatytas remiantis inspekcijai pateikta 2020-09-28 specialisto išvada Nr.04/14-2-17-9124, kurioje bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad įvertinus tyrimo metu pateiktą ir išdėstytą informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes, darytina išvada, bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu fiksavo buhalterinėje apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas dėl prekių ir paslaugų pirkimo pagal bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 572035 Eur sumai su PVM. Nustatyta, kad ūkinės operacijos minėtų įmonių išrašytuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvyko, todėl Bendrovė 2016-2018 m. nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir nesumokėjo pelno mokesčio. Tuo Bendrovė pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 13 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 d.; 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 64 str. 1 d. ir 80 str. 1 d. nuostatas bei Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 11 str. reikalavimus. Dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31. Įvertinus minėtą specialisto išvadą darytina išvada, kad R. M. laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31 būdamas Bendrovės faktiniu ar oficialiu direktoriumi atsakingu už Bendrovės veiklą ir apskaitos organizavimą, o atitinkamu laikotarpiu veikdamas pagal Prokūrą, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 170195 Eur mokesčių (99281 Eur PVM ir 70914 Eur Pelno mokesčio). Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus aukščiau nurodytų mokesčių, valstybė patyrė 170195 Eur žalą – neteisėtai negavo pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, o šią žalą privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Inspekcija pažymi, kad FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų, privalomų mokėti mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka yra negalimas, kadangi bendrovė Panevėžio apygardos teismo 2020-01-22 nutartimi yra pripažinta likviduojama dėl bankroto. Mokestinė prievolė, minėtoje specialisto išvadoje papildomai apskaičiuotai 170195 Eur sumai, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, bendrovei nėra ir nebus suformuota, todėl kreditorinis reikalavimas minėtai 170195 Eur sumai bankroto byloje bendrovei negali būti reiškiamas. Bendrovė registruotino turto ir darbuotojų neturi. Nei bendrovė, nei R. M. minėtų 170195 Eur mokesčių nėra sumokėję, t. y. žalos valstybei nėra atlyginę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovas pareikštą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi ir iš kaltinamojo R. M. priteisti 170195 eurų turtinės žalos.

112. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių seka išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirma atsako pats juridinis asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai valstybės finansams ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-85-303/2018). Sprendžiant dėl civilinio ieškinio (dėl nesumokėtų mokesčių) priteisimo baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl įmonės vadovo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos; vadovo kaltė.

113. Nagrinėjamoje byloje visi būtini civilinės atsakomybės elementai yra nustatyti, jog žala valstybės biudžetui buvo padaryta R. M., valdžiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdžiusio faktinio direktoriaus funkcijas, neteisėtais veiksmais, dėl kurių valstybės biudžetas patyrė 170195 Eur (99281 Eur PVM ir 70914 Eur Pelno mokesčio) dydžio turtinę žalą, kurią sudaro į valstybės biudžetą išvengta sumokėti PVM ir pelno mokesčio turtinės prievoles, kurias pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalos valstybei dydis nustatytas remiantis byloje pateikta 2020-09-28 specialisto išvada Nr.04/14-2-17-9124, kurios objektyvumas ir išsamumas teismui abejonių nekelia (11 t., b. l. 141–188, 12 t., b. l. 1–200). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-08-21 (Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-95-278/2021) dėl bankroto likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota bendrovė, todėl nebeliko jokios realios galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

114. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, likviduota ir išregistruota, tai neabejotina, kad civilinis ieškinys yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o jo tenkinimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų konstatavimu kaltinamojo R. M. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje.

115. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą ieškinį tenkinti ir valstybei padarytą 170195 Eur (99281 Eur PVM ir 70914 Eur Pelno mokestis) turtinę žalą priteisti iš R. M..

V. Bausmė ir kiti klausimai

116. Pagal BK 54 straipsnį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

117. Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis.), o BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad padarytos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, t. y. padaryta žala minėtoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms gali būti nesunkiai atitaisyta, atlyginant padarytą turtinę žalą, vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, atsižvelgtina, kad nusikalstama veika padaryta žala daug kartų viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). R. M. yra išsituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis praeityje teistas 2013 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baustas bauda pagal BK 151¹ straipsnį, todėl šioje byloje nuosprendžio priėmimo metu jau laikomas neteistu. Po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo R. M. 2021 m., 2022 m ir 2023 m. tris kartus nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais dėl panašių nusikalstamų veikų padarymo realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir bauda. Tačiau minėta aplinkybė, sprendžiant šią bylą, negali sunkinti R. M. teisinės padėties, kadangi jis yra laikomas teisiamu pirmą kartą. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad nuo veikos padarymo praėjo daugiau penkeri metai. Taip pat atsižvelgtina ir į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 ir 183 straipsnių pakeitimus, įtvirtinusius alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą.

118. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį ir nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, be kita ko, bendrajai prevencijai, negali būti teikiama pirmenybė, turi būti siekiama visų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo. Išdėstytos kaltinamojo ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, motyvai ir tikslai, nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, ilga baudžiamojo proceso trukmė, R. M.. asmenybę charakterizuojantys duomenys, teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti R. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskyrus baudos bausmes.

119. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis). Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarė laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2018-12-31. Nusikalstamų veikų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 (nuo 2018-01-01) 1 MGL buvo lygus 50 Eur. Taigi, šis MGL dydis taikytinas apskaičiuojant R. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirtiną baudą.

120. Atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl bendrinant baudos bausmes taikomas bausmių apėmimas

121. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelis savarankiškas baudžiamąsias bylas. Atsižvelgiant į teisingo bylos nagrinėjimo principo reikalavimus, tokiais atvejais asmens padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014 išaiškinta, kad bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis.

122. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog R. M. atžvilgiu nagrinėjant abi bylas viename procese už visą nusikalstamos veikos laikotarpį paskirta bausmė būtų griežtesnė, nei nagrinėjant bylas atskirai ir skiriant bausmę kiekvienoje byloje. Todėl paskirtos bausmės abiejuose bylose subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, o pridedant bausmės dalį, įvertinama tai, kad galutinė bausmė nebūtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi paskirtų bausmių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiai, todėl subendrinus šias bausmes galutinė bausmė nurodoma tik pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su minėtu 2021-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, bei visiškai sudedant su Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos ankstesniais teismo nuosprendžiais, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

123. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

124. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudos bausmę.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. M. skirti subendrintą 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2021-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtos 1 075 MGL (40 484,50 Eur) dydžio baudos pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, ir R. M. skirti 47 984,50 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie 2023 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, paskirtos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės visiškai pridėti paskirtą 47 984,50 Eur dydžio baudą, ir galutinę bausmę R. M. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 47 984,50 Eur dydžio baudą, ją įpareigoti sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinė subendrintą bausmę įskaityti bausmes iš dalies atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, pakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, 2021-05-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuris pakeistas 2023-09-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. M. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 170195 Eur (šimtą septyniasdešimt tūkstančių, šimtą devyniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, esančius prie bylos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pirkimo pardavimo sutartis ir kasos dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie neįvykusius ūkinius finansinius), esančius prie bylos, iš viso 48 lapai (Priedas Nr. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Daiktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigojant tai padaryti FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų skyriaus pareigūnams.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, R. M. šį terminą skaičiuojant nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.