- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-41-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00156-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- S. B., A. B., V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4028-392/2018 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaurės kompanija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. 2017-01-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir BUAB ,,Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu S. B. nuo 1990-10-20 gyveno santuokoje, 2003-04-08 kartu įsteigė UAB „Šiaurės kompanija“, kuri užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, taip pat ikrų ir žuvies produktų žaliavos perdirbimu bei gamyba. UAB „Šiaurės kompanija“ pagaminta produkcija buvo parduodama kitai sutuoktinių 2002-08-21 įkurtai bendrovei – UAB „Auksinis eršketas“, o pastaroji juos parduodavo prekybos centrus valdančioms bendrovėms.
3. Pasak ieškovės, nuo 2008 metų santykiai su atsakovu S. B. ėmė blogėti, o 2010 metų pabaigoje atsakovas S. B. pradėjo sutuoktiniams priklausančių bendrovių reorganizaciją. Kai 2011 metų gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, S. B. kartu su kitais atsakovais – A. B. (S. B. tėvu) ir V. B. (naujosios S. B. sutuoktinės J. B. tėvu) ėmėsi aktyvių veiksmų, perkeliant minėtų bendrovių veiklą į naują bendrovę, ir taip sumažino santuokoje įgyto turto (bendrovių akcijų) vertę. Ieškovės teigimu, atsakovas S. B. pasinaudojo tuo, kad santuokos nutraukimo proceso metu jis buvo vienintelis formalus UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkas, kuris kartu su kitais atsakovais perkėlė UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į kitą, naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-24 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo S. B. santuoką, tačiau turto, įskaitant ir UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, padalijimo klausimas buvo išspręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2015-02-23 sprendimu – buvusiems sutuoktiniams padalinta po 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų.
5. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-07-02 nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ jau buvo iškėlęs bankroto bylą, o 2015-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015 bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016, šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismų procesiniuose sprendimuose buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB ,,Natural North Caviar“, jai buvo neatlygintinai perleistas bendrovės nekilnojamasis turtas, gamybos įranga, darbuotojai, kas ir lėmė, jog ieškovei priteistos akcijos tapo bevertėmis. Atsakovams nesiėmus neteisėtų veiksmų (neperkėlus bendrovės veiklos, darbuotojų, turto, įrangos ir kt. į naujai įsteigtą bendrovę) BUAB „Šiaurės kompanija“ būtų ir toliau sėkmingai veikusi, bendrovė nebūtų bankrutavusi, o jos akcijos nebūtų tapusios bevertėmis.
6. Iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo bendrovės akcijų nominali vertė buvo 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt), todėl prašo iš atsakovų solidariai priteisti pusę šių akcijų vertės – 238 936,52 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-08 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei V. B. solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą, iš atsakovų S. B., A. B. ir V. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 238 936,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus, 2018-05-31 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-199-196/2018). Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas ginčą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo vien nutartyse dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotomis aplinkybėmis, suteikdamas joms prejudicinę reikšmę, ir netyrė bei neįvertino kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nenustatė, kokie konkrečiai kiekvieno iš atsakovų veiksmai turėjo / galėjo turėti įtakos bendrovės akcijų nuvertėjimui, nepagrįstai neanalizavo pačios ieškovės, kaip akcininkės, veiksmų galimos įtakos akcijų nuvertėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-11 sprendimu ieškovės V. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė kelia klausimą dėl nuostolių už jai priklausančių 50 proc. UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą atlyginimo, akcijų nuvertėjimą siedama su šios bendrovės turto perdavimu ir, atitinkamai, veiklos perkėlimu į kitą valdymo ryšiais susijusią bendrovę, t. y. į UAB ,,Natural North Caviar“, kas, ieškovės teigimu, ir lėmė UAB ,,Šiaurės kompanija“ negalėjimą vykdyti savo pagrindinės veiklos bei jos bankrotą. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad akcijos nuvertėjo būtent dėl šios priežasties, ir pripažino, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertės sumažėjimui lemiamos reikšmės turėjo ne atsakovų, o pačios ieškovės veiksmai.
11. Teismas sprendė, kad ieškovės pagrindinis argumentas, kuriuo buvo grindžiama atsakovų civilinė atsakomybė, yra UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas. Atsižvelgdamas į bylą iš naujo nagrinėti grąžinusio Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-31 nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas visų pirma pažymėjo, kad procesiniuose sprendimuose, kuriais atsakovės UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės vertinant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą.
12. Be to, ir BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius buvo pareiškęs ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Šį ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2016-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2939-431/2016 atmetė kaip neapgrįstą. Toje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius atsakovų civilinę atsakomybę grindė tokiomis aplinkybėmis, kad šie 2013 metais neatlygintinai UAB ,,Natural North Caviar“ perdavė UAB ,,Šiaurės kompanija“ turtą. Tačiau ekspertės D. J. 2016-03-25 ekspertizės akte nustatyta, kad už įsigytą turtą bei paslaugas UAB „Natural North Caviar“ su UAB ,,Šiaurės kompanija“ atsiskaitė, todėl žala pastarajai bendrovei nebuvo padaryta. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-247-330/2017 priimta 2017-06-15 nutartimi palikdamas pirmosios instancijos teismo 2016-07-04 sprendimą nepakeistą, taip pat pažymėjo, kad nors požymių bankrotą pripažinti tyčiniu ir pakako, vis dėlto BUAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje nebuvo atskleistos visos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Natural North Caviar“ ir BUAB ,,Šiaurės kompanija“ vykdytais tarpusavio atsiskaitymais.
13. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvados, kad ieškovės teiginiai dėl neatlygintino BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turto perdavimo BUAB ,,Nartural North Caviar“ ir veiklos dėl šios priežasties nutraukimo yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
14. Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikdama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Toks jos prašymas teismo 2011-06-06 nutartimi buvo patenkintas – areštuotos S. B. priklausiusios UAB ,,Šiaurės kompanija, UAB ,,Sanves“ ir UAB ,,Auksinis eršketas“ akcijos (civilinė byla Nr. 2-301-96/2012, ankstesnis šios bylos Nr. 2-7018-726/2011). Ir nors vėlesne nutartimi, priimta 2011-08-08, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas iš dalies patenkino atsakovo S. B. prašymą ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė – leido UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankui, vykdant 2008-08-04 kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas, tačiau pagal kreditavimo sutartis AB SEB bankui turėjo būti įkeistas ne tik BUAB ,,Šiaurės kompanija“ kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, bendrovių akcijos, be to, ne tik UAB „Šiaurės kompanija“, bet ir asocijuotų įmonių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“, turėjo būti laiduojama už asocijuotas įmones UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“. Dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių aptarti sutartiniai įsipareigojimai bankui negalėjo būti vykdomi.
Atsiliepimas
15. Atsakovas S. B. santuokos nutraukimo byloje teikė atskirąjį skundą, jame nurodęs, kad kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 pakeitime Nr. 4 yra nustatyta sąlyga įkeisti ne tik kilnojamąjį turtą, bet ir nekilnojamąjį turtą, o taip pat asocijuotų bendrovių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“ akcijas, prašydamas leisti atlikti ir šiuos įkeitimo veiksmus, taip pat jis pateikė dar du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. 2011-08-12, 2012-09-25, tačiau nė vienas jų nebuvo patenkintas. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas S. B., teikdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / pakeitimo, dėjo visas pastangas sutarčiai įvykdyti ir išsaugoti įmonės veiklą, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (negalėjimo vykdyti sutartinių įsipareigojimų) to nebuvo galima išvengti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą lėmė ir tai, kad AB SEB bankas nutraukė sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1541007120100-E1, ir tai, kad AB SEB bankas pareikalavo iš laiduotojos UAB „Šiaurės kompanija“ pagal 2008-10-14 laidavimo sutartį grąžinti visą 1 244 538,45 Lt asocijuotos įmonės UAB „Auksinis eršketas“ skolą, kuri susidarė pagal kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55, sudarytą tarp SEB bankas ir UAB „Auksinis eršketas“.
17. Kitaip tariant, UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą sąlygojo priežasčių kompleksas – ieškovės prašymu teismo nustatytas draudimas įkeisti ne tik bendrovės UAB „Šiaurės kompanija“, bet ir asocijuotų įmonių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, akcijas, draudimas prisiimti papildomus laidavimus, o to neįvykdžius – kreditavimo sutarties Nr. 1541007120100-E1 bei kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 nutraukimas, prarasta galimybė gauti papildomą 4 000 000 Lt kreditą III Paramos projekto finansavimo etapui įgyvendinti, reikalavimas, kaip laiduotojai, grąžinti 1 244 538,45 Lt asocijuotos įmonės UAB „Auksinis eršketas“ skolą bei paramos projekto nutraukimas ir reikalavimas grąžinti visą gautą 546 905,40 Lt paramą. Būtent ieškovės veiksmai, kai jos prašymu santuokos nutraukimo byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojo UAB „Šiaurės kompanija“ galimybę gauti tą dalį nuosavų lėšų, kuriomis UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo finansuoti Paramos projekto įgyvendinimą. Kadangi atsakovas S. B. negalėjo įvykdyti įsipareigojimų SEB bankui, neįkeitė turto, kurį įsipareigojo įkeisti, ir dėl to SEB bankas įgavo teisę nutraukti kreditavimo sutartis, atsakovas S. B. 2012-10-10 buvo priverstas prašyti Nacionalinės mokėjimo agentūros pripažinti projektą baigtu, neįgyvendinus paramos projekto III etapo.
18. Tai nustatęs, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą ir, atitinkamai, ieškovės nuostolių dėl šios bendrovės akcijų nuvertėjimo lėmė ieškovės V. B. ir atsakovo S. B. skyrybų procesas bei jo metu abejų šalių atlikti priešingi veiksmai, ieškovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovės nuostolių ir atsakovų veiksmų, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Ieškovė V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-11 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismas nevertino aplinkybių dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto perkėlimo į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar” ir iš viso dėl to nepasisakė, nors atsakovai tokio fakto nekvestionavo ir neneigė. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimas UAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje konstatuota, kad naujai įsteigtai bendrovei neatlygintai perleistas BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turtas – tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis, skirtas veiklai vykdyti.
19.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertės D. J. ekspertizės, atliktos nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2939-431/2016, išvadomis. Ši ekspertizė atlikta vadovaujantis buhalterinės apskaitos programinės įrangos įrašais, o ne pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi jų atsakovas V. B. bankroto administratorei neperdavė.
19.3. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl tyčinio bankroto byloje konstatuotų aplinkybių, kad į naujai įsteigtą UAB ,,Natural North Caviar“ perėjo dirbti beveik visi BUAB ,,Šiaurės kompanija“ darbuotojai, jai buvo perleisti pastarosios žuvų produktų pakavimo ir veterinarinio patvirtinimo numeriai.
19.4. Atsakovai tais pačiais argumentais, kad bendrovės bankrotą neva nulėmė ieškovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rėmėsi ir civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismai sprendė, kad tokio pobūdžio prašymais ieškovė siekė užtikrinti esamos bendrovės padėties išsaugojimą, be to, pritaikyti apribojimai neturėjo trukdyti vykdant gamybinę veiklą.
19.5. Ieškovės pareikštų prašymų tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo / panaikinimo, pagrįstumas buvo įvertinas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Tokie jos pateikti procesiniai prašymai negali būti savaime vertinamai kaip neteisėti. Ieškovė siekė apginti savo teises ir išsaugoti santuokoje sukurtą turtą.
19.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės iniciatyva santuokos nutraukimo byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nulėmė tai, kad UAB „Auksinis eršketas“ negalėjo vykdyti kredito sutarties Nr. 1760807120170-55 ir dėl to BUAB „Šiaurės kompanija“ turėjo pareigą pagal laidavimo sutartį padengti skolą. Tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos aptartos kreditavimo sutarties vykdymui, konstatavo Vilniaus apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB ,,Auksinis eršketas“ ieškinys V. B. dėl žalos, patirtos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. Šie teismai konstatavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos UAB ,,Auksinis eršketas“ pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamam vykdymui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2840-603/2015, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-569-798/2016).
19.7. Tai, kad projekto paskutinysis, t. y. III etapas, nebuvo įgyvendintas, lėmė ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovų neveikimas, veiklos perkėlimas į kitą bendrovę. Nacionalinės mokėjimo agentūros užsakymu UAB ,,Delloite Lietuva“ 2011-09-01 parengtoje išvadoje nurodyta, kad dėl sumažėjusių gamybos ir pardavimo mastų bei neigiamo grynojo pelno, projekto dalis liko neįgyvendinta.
19.8. Teismas neįvertino to, kad paramos sutartis buvo nutraukta pačios BUAB „Šiaurės kompanija“ iniciatyva, t. y. atsakovo S. B. 2013-06-19 prašymu, kuomet taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo panaikintos (2013-05-06). Akivaizdu, kad būtent dėl UAB „Šiaurės kompanija“ valdymo organų (atsakovų) veiksmų, o ne dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nutraukta paramos sutartis.
19.9. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta balsuoti UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkų susirinkimuose dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo. UAB „Šiaurės kompanija“ įstatinis kapitalas buvo 1 650 000 Lt, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik sprendimams dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 82 500 Lt, įkeitimo. Bendrovė be jokių kliūčių galėjo bankui įkeisti turtą, kuris neviršija šios sumos, t. y. savirašes svarstykles pramonei DIGI DPS-700, svorio kontrolės sistemą su rūšiuotuvu, garinį stabilizatorių, stelažus ikrų defrostacijai bei produktų transportavimo automobilį su šaldymo įranga. Tuo tarpu dėl likusių dviejų turto objektų, t. y. etiketavimo įrenginio ir automobilio su šaldymo įranga, įkeitimo galėjo kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones leidžiant įkeisti ir šį turtą.
19.10. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog AB SEB bankas nutraukė su UAB „Šiaurės kompanija“ sudarytą kredito sutartį Nr. 1541007120100-E1. Ši kredito sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir AB SEB bankas dėl jos įvykdymo jokių pretenzijų neturėjo, bankui buvo grąžintas visas kreditas.
19.11. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl veiksmų, kurių ieškovė ėmėsi siekdama išvengti bendrovės akcijų nuvertėjimo, t. y. dėl tiek pirmosios instancijos, tiek kasaciniam teismui pateiktų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagalba buvo siekiama išsaugoti bendrovės turtą, dėl prevencinio ieškinio, prašant uždrausti sustabdyti bendrovės gamyklinę veiklą, perleisti jos veiklą kitai bendrovei.
Atsiliepimas
20. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovės V. B. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių galimai neteisėtų kiekvieno iš atsakovų veiksmų, nei tais konkrečiais veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio, nei priežastinio ryšio. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie, kaip jau kartą pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, prieštarauja byloje esančių įrodymų, kaip visumos, vertinimo taisyklėms.
20.2. Bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismų padarytos išvados yra grindžiamos prezumpcijomis, kurios bankroto procese yra suprantamos kitaip, nei sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.
20.3. Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl tyčinio bankroto požymių nustatymo ir nėra pareikštas joks reikalavimas dėl valdymo organų narių, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padarytos žalos atlyginimo. Aplinkybių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar dokumentų neperdavimo bankroto administratorei ieškovė nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl ji pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvų draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
20.4. Apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos ir jose priimti procesiniai sprendimai neginčijamai paneigia visus ieškovės argumentus apie turto perkėlimą, kadangi visose šiose bylose jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad UAB „Šiaurės kompanija“ turtas buvo atlygintinai perleistas UAB „Natural North Caviar“, kad už šį turtą buvo tinkamai atsiskaityta ir, atitinkamai, jokia žala UAB „Šiaurės kompanija“ nebuvo padaryta, o visi tarpusavio sandoriai buvo realūs ir nenuostolingi.
20.5. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų jos daromas prielaidas dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų, daliai UAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojų pereinant dirbti į UAB „Natural North Caviar“. Ne visi, bet tik maža dalis jų perėjo dirbti į naujai įsiteigtą bendrovę, darbuotojų kaita vyko nuo 2011-01-01 iki 2014-10-21, t. y. dar tuo metu, kai nebuvo inicijuota santuokos nutraukimo byla.
20.6. Atsakovo A. B. prašymas UAB „Šiaurės kompanija“ žuvų produktų pakavimo ir veterinarinio patvirtinimo numerį 05-02 suteikti UAB „Natural North Caviar“ nėra joks neteisėtas veiksmas, kuris galėtų padaryti žalą ieškovei, kadangi veterinarinio patvirtinimo numeris išduodamas neatlygintinai bet kuriai bendrovei, jeigu jos veikla atitinka norminių aktų reikalavimus.
20.7. Tiek bendrovės veiklos rezultatai, tiek ir jos akcijų rinkos vertė nuolat kito ir negalėjo būti stabili nuo pat 2004-07-12. Priešingai yra su įstatinio kapitalo dydžiu ir nominalia akcijų verte, kurie yra pastovūs ir nekintami nuo vieno akcininkų susitarimo (2004-07-12) iki kito jų susitarimo, jeigu toks būtų. Šiuo konkrečiu atveju jokio akcininkų susitarimo keisti įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominaliąją vertę nebuvo, todėl akcijų rinkos vertė, o tuo pačiu ir galimi ieškovės nuostoliai negali būti tapatūs nei įstatinio kapitalo dydžiui, nei akcijų nominaliai vertei. Nuostoliai taip pat negali būti grindžiami nuosavo kapitalo dydžiu, kadangi jis pagrįstas tik buhalteriniais įrašais ir buhalterinėmis vertėmis.
20.8. Priežastinio ryšio tarp atsakovo A. B. konkrečių veiksmų ir ieškinyje nurodytos žalos nėra, jis neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų.
20.9. Atsakovas A. B. neturėjo teisės skųsti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jis nebuvo ieškovės ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo bylos šalimi.
20.10. Ieškovė buvo visų asocijuotų bendrovių buhalterė, kuri ruošė jų konsoliduotus balansus, todėl jai buvo žinomos jų sudarytos kreditavimo bei paramos sutartys, jų turinys. Ji gerai suprato, kokią žalą bendrovėms padarys jos santuokos nutraukimo byloje prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pati ieškovė kartu su kitu asmeniu įstiegė konkuruojančią bendrovę – UAB ,,Royal Caviar“.
20.11. Neturi jokio teisinio pagrindo ieškovės teiginiai, kad atsakovas S. B. negalėjo įkeisti tik dviejų iš jos nurodytų turto vienetų. Atsakovas negalėjo įkeisti jokio ilgalaikio turto, jeigu bendra įkeičiamo turto vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. turto, kurio vertė 23 893,65 Eur (82 500 Lt). Be to, pagal kreditavimo sutartį bendrovė turėjo įkeisti ir kilnojamąjį turtą, tačiau teismas, pakeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidimo įkeisti tokį turtą nedavė.
20.12. Atsakovas A. B. niekada nebuvo UAB „Šiaurės kompanija“ valdymo organo nariu, todėl negalėjo priimti jokių sprendimų bendrovės vardu, atitinkamai, ir atlikti ieškinyje nurodytų veiksmų.
21. Atsakovai S. B. ir V. B. atsiliepime į ieškovės V. B. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-199-196/2018, nurodė, kad turėtų būti nustatytos visos kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu sąlygos civilinei atsakomybei kilti, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, kurie patvirtintų atskirai kiekvieno iš jų padarytą žalą.
21.2. Ieškovė, ignoruodama Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-13 nutartyje pateiktus išaiškinimus, pakartotinai atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant tyčinio bankroto bylą, nors jos negali būti laikomos prejudicinėmis.
21.3. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad bendrovės turtas buvo perleistas atlygintinai ir dėl to žala bendrovei nebuvo padaryta.
21.4. Atsakovas V. B., būdamas UAB ,,Šiaurės kompanija“ administracijos vadovu, visus jo turimus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos programą perdavė bankroto administratorei. Ieškovė nepateikė įrodymų ar ekspertų išvadų, kad kokie nors dokumentai buvo neperduoti ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos.
22. Atsakovė BUAB ,,Natural North Caviar“ atsiliepime į ieškovės V. B. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė BUAB ,,Natural North Caviar“.
22.2. Ieškovė neįrodė žalos fakto, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turtas BUAB ,,Natural North Caviar“ perleistas atlygintinai.
22.3. BUAB „Natural North Caviar“ nepagrįstai įtraukta solidaria atsakove, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytų prievolių turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Atsakomybė, vadovaujantis aptarta norma, yra taikoma bendrovės vadovams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų
1. Apeliantė V. B. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-11-26 pateikė naujus rašytinius paaiškinimus ir prašo juos priimti. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, jos manymu, ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje pateikti išaiškinimai dėl tyčinio bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių reikšmės, sprendžiant žalos, patirtos dėl tyčinio bankroto, atlyginimo klausimą, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, pateiktus išaiškinimus.
2. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą naujais (ar papildomais) argumentais yra draudžiama. Pateiktais naujais rašytiniais paaiškinimais apeliantė, jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti, iš esmės siekia papildyti savo procesinę poziciją dėl sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti įrodinėjimo pareigos, ją grįsdama papildomais argumentais, o tai savaime laikytina kliūtimi tokius paaiškinimus priimti.
3. Kartu pažymėtina tai, kad teismai bet kuriuo atveju turi vadovautis savo pačių kuriamomis teisės aiškinimo taisyklėmis kaip teismų sukurtais precedentais, priimtais analogiškose ar faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, nepaisant jų sukūrimo laiko. Todėl apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose įvardijami procesiniai sprendimai gali tapti precedentiniu teisės aiškinimo šaltiniu, juolab kad jie teismams prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.).
4. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad rašytiniais paaiškinimais yra pildomas apeliacinis skundas, apeliantės rašytinių paaiškinimų nepriima ir nevertina.
Dėl sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti
5. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 str.), žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
6. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
7. Kaip minėta pirmiau, deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 p.).
8. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 p.).
9. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 p.).
10. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016).
11. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
12. Apeliantė įrodinėja tai, kad atsakovai – buvęs jos sutuoktinis S. B., su juo susiję fiziniai asmenys, t. y. jo tėvas A. B. bei naujosios sutuoktinės tėvas V. B., bei BUAB ,,Natural North Caviar“ – atliko priešingus teisei veiksmus, kuomet pelningai veikusios ir santuokoje jos su atsakovu įsteigtos UAB ,,Šiaurės kompanija“ veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį – atsakovę UAB ,,Natural North Caviar“. Teigė, kad šie atsakovų neteisti veiksmai lėmė jai priklausančių bendrovės akcijų nuvertėjimą, todėl prašo priteisti iš solidarių atsakovų 238 936,52 Eur žalos, kuri lygi jai priklausančių akcijų vertei iki neteisėtų veiksmų atlikimo, atlyginimą.
13. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, apeliantė grindžia CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu. Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos pakankamomis ir sudarančiomis pagrindą pareikštam ieškiniui patenkinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta aptartų sąlygų deliktinei atsakovų civilinei atsakomybei kilti visuma, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl faktinių aplinkybių, nustatytų tyčinio bankroto byloje, reikšmės spendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą
14. Šalių ginčas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas antrą kartą. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-08 sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, apeliacinės instancijos teismo 2018-05-31 nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį procesinį spendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien UAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-4932-450/2015 nustatytų faktinių aplinkybių visuma yra pakankama konstatuoti sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti egzistavimą. Kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, priešingai nei buvo nurodyta skundžiama sprendime, ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su jos privedimu prie bankroto, civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
15. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo teismas pažymėjo, kad siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą privalu atskirai įvertinti ne tik kiekvieną tyčinio bankroto byloje konstatuotą epizodą atskirai, bet ir kiekvieno iš atsakovų individualius veiksmus. Be to, privalu įvertinti ir tai, ar byloje esantys įrodymai nepaneigia ieškinyje dėstomų aplinkybių, aiškintis, ar neegzistuoja ir kitos faktinės aplinkybės, galėjusios lemti akcijų nuvertėjimą, be kita ko, vertintinas ir pačios apeliantės elgesys ir jo įtaka akcijų vertei. Kitaip tariant, teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo tyčinio bankroto byloje konstatuotų faktinių aplinkybių, egzistuoja tikimybė, kuri nebuvo paneigta, kad akcijų nuvertėjimas gali būti priežastiniu ryšiu nesusijęs su tyčiniu bankrotu, t. y., kad akcijos būtų nuvertėjusios nepriklausomai nuo to, ar būtų atliki tyčinį bankrotą lėmę veiksmai ar ne.
16. Tačiau apeliaciniame skunde ir toliau dėstomi argumentai, kad vien tyčinio bankroto byloje konstatuotos faktinės aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti visumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl aptartų argumentų pagrįstumo jau buvo pasisakyta šią bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o pagrindo jas vertinti kitaip nei tai buvo padaryta anksčiau apeliantė nenurodė, pakartotinai šiuo klausimu nepasisako.
17. Visgi, dar kartą pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktika dėl faktų, nustatytų byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, vertinimo bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu reiškia, kad kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019, 50 p.). Pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė, o kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019, 49 p.).
18. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-14 nutartis, priimta trečiojo asmens UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto byloje Nr. eB2-4932-450/2015, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-01-22 nutartimi išnagrinėjus S. B., A. B. ir V. B. atskirąjį skundą. Aptartoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, kurios dalyvauja ir šioje byloje, apeliantės ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės kaip žalos atlyginimo prievolių pagrindas, taip pat sudarė ir tyčinio bankroto nagrinėjimo dalyką. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja nurodytos sąlygos, leidžiančios sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą šalių ginčą remtis tyčinio bankroto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.
19. Tačiau, tai neeliminuoja atsakovų procesinės teisės gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir ne tik paneigti aptartas prezumpcijas, bet ir nustatytus prejudicinius faktus. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).
Dėl sąlygų atsakovų solidariajai civilinei atsakomybei kilti (ne)egzistavimo ir nukentėjusio asmens veiksmų reikšmės
20. Apeliantė, kaip minėta, jai priklausančių BUAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą sieja su tyčinio bankroto byloje nustatytais atsakovų neteisėtais veiksmais. Apeliantės teigimu tokios tyčinio bankroto byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ vadovas V. B. sudarė nuostolingus ir bendrovei nenaudingus sandorius, kuriais bendrovės nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, buvo perleistas už mažesnę nei jo reali rinkos kaina, o bendrovės veikloje naudotas kilnojamasis turtas (šaldymo įranga, video sistema, stelažai, etiketavimo įranga ir kt.) neatlygintinai perleistas A. B. vadovaujamai UAB ,,Natural North Caviar“, kurios vadovu vėliau tapo S. B., t. y. turtas, o tuo pačiu ir bendrovės veikla perkelta į tų pačių asmenų įsteigtą ir valdomą juridinį asmenį, yra pakankamas pagrindas laikyti šiuos asmenis atsakingus už jai priklausančių akcijų nuvertėjimą.
21. Minėta, kad nors aptarti priešingi teisei atsakovų veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime, kurį priimant dalyvavo ir nagrinėjamos bylos šalys, tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime, dalis aptartų epizodų buvo detaliau tiriami ir nagrinėjami sprendžiant kitus tarp šalių iškilusius civilinius ginčus.
22. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-04 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2939-421/2016 pagal BUAB ,,Šiaurės kompanija“ ieškinį nagrinėjamos bylos atsakovams dėl žalos, padarytos nepamokėjus PVM sąskaitų faktūrų už perleistą kilnojamąjį bendrovės turtą (šaldymo įranga, video sistema, stelažai, etiketavimo įranga ir kt.), atlyginimo. Aptartu pirmosios instancijos teismo sprendimu bankroto administratorės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-15 nutartimi, priimta apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-247-330/2017, sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su tyčinio bankroto byloje konstatuotu faktu, kad bendrovės kilnojamasis turtas buvo neatlygintinai perleistas susijusiai bendrovei, dėl ko buvo padaryta žala tiek BUAB ,,Šiaurės kompanija“, tiek jos kreditoriams. Bylos procesinę baigtį lėmė ją nagrinėjant atliktos teismo ekspertizės išvados bei kiti byloje ištirti įrodymai, patvirtinantys, kad įrangos pirkėja UAB ,,Natural North Caviar“ su pardavėja UAB ,,Šiaurės kompanija“ atsiskaitė, be to, šie sandoriai pardavėjai atnešė naudos – pelną.
23. Apeliantės teigimu, aptarta ekspertės išvada neatitinka tikrosios situacijos, kadangi ji pateikta vadovaujantis buhalterinės apskaitos programinės įrangos įrašais, o ne pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių atsakovas V. B. bankroto administratorei neperdavė. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2A-247-330/2017 duomenų, esančių teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), analogiškos abejonės dėl atliktos ekspertizės išvadų patikimumo buvo dėstomos bendrovės bankroto administratorės apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-07-04 sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus tokius argumentus pažymėjo, kad ekspertės išvadose konstatuotus faktus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014-06-30 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, pažymos apie atsiskaitymą, UAB ,,Valskaita“ auditorės V. Š. duomenų patikrinimo aktas ir kt.
24. Pažymėtina, kad apeliantė įrodymų, paneigiančių aptartas įsitiesėjusiais teismų procesiniais spendimais nustatytas faktines aplinkybes, nepateikė. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai, kad atitinkamos išvados negalėjo būti objektyviai padarytos, nesudaro pagrindo nesivadovauti jomis. Taigi, nesant paneigtoms faktinėms aplinkybėms, kad už kilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta tinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad atlikdami šiuos veiksmus atsakovai veikė teisei priešingu būdu ar kad tokie jų veiksmai galėjo turėti neigiamos įtakos akcijų vertei.
25. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kad kilnojamasis turtas – žemės sklypas, buvo perleistas neatlygintinai. Tiek tyčinio bankroto byloje, tiek aptartoje byloje dėl žalos atlyginimo konstatuota, kad UAB ,,Natural North Caviar“ ir trečiojo asmens UAB ,,Šiaurės kompanija“ sandoris, kuriuo pastaroji perleido žemės sklypą yra atlygintinas. Kita vertus, iš tiesų, ekspertės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo sandoris UAB ,,Šiaurės kompanija“ nebuvo naudingas, jį parduodama bendrovė patyrė 117 991,20 Eur nuostolius (407 400 Lt). Taip pat byloje nepaneigtas faktas, kad atsakovas V. B. netinkamai tvarkė bendrovės buhalteriją ar tai, kad atitinkamais veiksmais buvo siekiama perkelti veiklą į kitą bendrovę.
26. Visgi, vien neteisėtų veiksmų konstatavimas negali lemti civilinės atsakomybės taikymo. Juo labiau kad grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, išaiškino, kad svarbu nustatyti kiekvieno iš solidaraus atsakovo individualius veiksmus, kuriais buvo padaryta žala ar prisidėta prie jos. Tačiau apeliantė ir toliau apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad atsakovai veikė drauge siekdami perkelti pelningą veiklą į kitą bendrovę ir tokiu būdu sumažinti jai priklausančių akcijų vertę.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos (VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų išrašai), atsakovas S. B. yra ne tik BUAB ,,Šiaurės kompanija“ akcininkas, kuris nuo 2010-11-08 iki 2013-03-12 buvo ir jos direktorius, bet ir nuo 2013-10-31 tapo UAB ,,Natural North Caviar“ direktorius, o nuo 2013-12-25 - ir vienintelis jos akcininkas. Atsakovas A. B. (S. B. tėvas) yra UAB ,,Natural North Caviar“ steigėjas ir akcininkas, kuriai vadovavo iki 2013-08-01. Tuo tarpu V. B. nuo 2013-03-08 tapo UAB ,,Šiaurės kompanija“ vadovu. Ieškinyje įrodinėjama, kad 2011 metų gegužės mėn., kuomet buvo pradėtas ištuokos procesas, atsakovai ėmėsi aktyvių bendrų veiksmų bendrovės veiklai perkelti, tačiau, vien įvertinus tai, kad atsakovas V. B. UAB ,,Šiaurės kompanija“ vadovu tapo tik 2013-03-08, o įrodymų, kad iki tol jis būtų prisidėjęs prie aptartos ar kitos bendrovės – UAB ,,Natural North Caviar“ veiklos į bylą nebuvo pateikta, nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais ir nuo kada pasireiškė jo neteisėta veika. Vien tai, kad šis asmuo netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą dėl ko bankroto administratorei galimai nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai negali būti vertinami kaip veiksmai galėję turėti įtakos akcijų vertei. Apeliantė taip pat nedetalizavo, kokiais konkrečiais individualias veiksmais likę atsakovai galėjo prisidėti prie akcijų vertės sumažėjimo.
28. Apeliantės reikalavimas galėtų būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinu tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad vien bendrovės veiklos perkėlimas į kitą bendrovę lėmė akcijų nuvertėjimą, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo kompleksas veiksnių, tarp kurių ir pačios apeliantės veiksmai.
29. Viena vertus, neabejotina, kad bankroto bylos iškėlimas savaime turėjo neigiamos įtakos akcijų vertei, kadangi bankroto proceso pradėjimas reiškia, kad bendrovės veikla nėra pelninga, o pradelsti mokėjimai kreditoriams viršija pusę bendrovės turimo turto vertės ir dėl lėšų trūkumo negali būti vykdomi. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad lieka nepaneigta aplinkybė, kad akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo ir tarp apeliantės ir atsakovo S. B. kilę nesutarimą sprendžiant santuokos nutraukimo bylą bei jos metu priimti procesiniai sprendimai.
30. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė 2011-06-03 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio S. B. kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (civilinė byla Nr. 2-301-96/2012). Apeliantės prašymas santuokos nutraukimo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, 2011-06-06 priimta nutartimi teismas areštavo atsakovui S. B. priklausančių bendrovių, tarp jų ir UAB ,,Šiaurės kompanija“, UAB ,,Auksinis eršketas“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti, naudotis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno paskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo.
31. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-08 nutartimi iš dalies patenkino atsakovo S. B. prašymą ir pakeitė 2011-06-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankui, vykdant 2008-08-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas.
32. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, kad pagal UAB „Auksinis eršketas“, kurio akcininku yra atsakovas S. B., su AB SEB banku 2008-08-04 pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55 dėl paskolos įmonei reikalingoms apyvartinėms lėšoms suteikimo ir kredito grąžinimo užtikrinimui sudarytas laidavimo sutartys su UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Sanves“ bei pagal 2011-06-30 kreditavimo sutarties pakeitimo sutartį kredito gavėjas įsipareigojo iki 2011-07-30 įkeisti bankui specialiosios dalies 4.2.3.3. punkte nurodytą turtą, t. y. 440 000 Lt vertės UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą.
33. Iš byloje esančių AB SEB banko siųstų pranešimų tiek UAB ,,Auksinis eršketas“, tiek UAB ,,Šiaurės kompanija“ matyti, kad vien atitinkamas teismo leidimas įkeisti kilnojamąjį turtą nebuvo pakankamas tam, kad būtų užtikrintas kredito sutarties tinkamas įvykdymas. AB SEB bankas 2011-08-22 rašte Nr. 15.03-0972 nurodė, kad, be kita ko, iki kreditavimo sutartyje numatyto termino nebuvo įkeistos UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijos ir jos apyvartoje esančių prekių atsargos ne mažesnei nei 440 000 Lt sumai. Be to, bendrovė įspėta, kad aptarto įsipareigojimo neįvykdžius bankas svarstys galimybę nutraukti sutartį prieš terminą bei dėl kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo. AB SEB banko 2013-08-13 rašte Nr. 01.10.02-13855 išsiųstame UAB ,,Auksinis eršketas“ ir UAB ,,Šiaurės jūra“ kaip laiduotojui ir įkaito davėjui nurodyta, kad skola pagal kreditavimo sutartį siekia 1 179 632 Lt, palūkanos – 64 906,45 Lt, tuo atveju jei įsiskolinimas nebus padengtas bus kreiptasi dėl skolos ieškojimo iš įkeisto turto.
34. Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje UAB ,,Auksinis eršketas“ bankroto byloje Nr. B2-1064-866/2019 priimtos 2014-01-29 nutarties matyti, kad buvo patvirtintas AB SEB banko 1 321 367,60 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 1 179 632 Lt skola ir 141 735,60 Lt delspinigiai. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB ,,Auksinis eršketas“ savo įsipareigojimų per nustatytus terminus bankui tinkamai neįvykdė.
35. UAB ,,Šiaurės kompanija“ su AB SEB banku 2010-08-27 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1541007120100-E1, kurios pagrindu gautos lėšos turėjo būti skirtos finansuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos projekto ,,Žuvininkystės produktų perdirbimo organizavimas“ įgyvendinimą. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros 2013-08-29 sprendimo, UAB ,,Šiaurės kompanija“ įgyvendino du iš trijų etapų, trečiasis nebuvo įgyvendintas, kadangi AB SEB bankas atsisakė suteikti kreditą.
36. AB SEB banko 2011-08-22 rašte Nr. 15.03-0975 nurodyta, kad kredito gavėja pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad iki nustatyto termino bankui neįkeitė projekto II etape įsigyto turto. Nurodė, kad per papildomą terminą turto neįkeitus bus svarstomas klausimas dėl sutarties prieš terminą nutraukimo ir kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo ir priverstinio skolos išieškojimo iš bendrovei priklausančio turto, įskaitant įkeistą turtą. Priešingai nei teigia apeliantė, UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto bylą Nr. B2-1750-640/2019 nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2014-11-12 nutarties duomenimis vienas iš bendrovės kreditorių yra ir AB SEB bankas, kurios reikalavimą sudaro 1 127 717,51 Lt skola ir 141 735,60 Lt netesybos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, kaip tvirtina apeliantė, kredito sutartis buvo tinkamai įvykdyta, bankas pretenzijų bendrovei neturėjo, o projekto vykdymui aptartos faktinės aplinkybės neturėjo reikšmės.
37. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad dėl santuokos nutraukimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pakeitimą ne kartą, tačiau nesėkmingai iniciavo atsakovas S. B., tiek UAB ,,Šiaurės kompanija“, tiek asocijuotos UAB ,,Auksinis eršketas“, už kurios prievolių tinkamą įvykdymą laidavo UAB ,,Šiaurės kompanija“ savo turtu, galimybė tinkamai vykdyti kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą buvo apsunkinta. Dėl to didėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, o tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos ir bendrovės akcijų vertei.
38. Apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2A-569-798/2016 pagal ieškovės BUAB ,,Auksinis eršketas“ ieškinį V. B. dėl žalos atlyginimo, padarytos išvados, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo įtakos BUAB ,,Auksinis eršketas“ ir AB SEB banko sudarytos kreditavimo sutarties vykdymui, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad apeliantės elgesys teikiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo įtakos bendrovių veiklai, stokoja pagrįstumo. Aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo vertinama tai, kokią įtaką pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo BUAB ,,Auksinis eršketas“ veiklai ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo vertinamos visai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, sprendžiant, ar jos turėjo įtakos bendrovės pajamų sumažėjimui ir netekimui, buvo priežastiniu ryšiu susijusios su turimų prekių kainų sumažinimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje spręstina tai, kokią įtaką tokios laikinosios apsaugos priemonės galėjo ir turėjo BUAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertei.
39. Dėl šių priežasčių vien tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo konstatuota tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pagrindas žalai atsirasti, nereiškia, kad ir kitų faktinių aplinkybių kontekste gali būti daroma analogiška išvada. Dėl šių priežasčių negalima sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad tyčinio bankroto byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, savaime sudaro pagrindą išvadai, kad jos neturėjo reikšmės akcijų vertei.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad BUAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo ne tik tyčinio bankroto byloje nustatyti atsakovų atlikti neteisėti veiksmai, bet ir apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio S. B. nesutarimai, kilę sprendžiant jų santuokos nutraukimo bylą, bei bylos nagrinėjimo metu apeliantės iniciatyva priimti procesiniai sprendimai, susiję su disponavimo turtu ir turtinėmis teisėmis ribojimu. Todėl darytina išvada, kad ir pačios apeliantės veiksmai galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl ne tik neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, bet ir egzistuoja CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas civilinei atsakomybei netaikyti.
41. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste taip pat nepatvirtinamas ir apeliantės įrodinėjamos žalos dydis. Faktas, kad bendrovės BUAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklą tęsusi UAB ,,Natural North Caviar“ taip pat bankrutavo, kelia pagrįstų abejonių dėl ieškinyje nurodomos bendrovės akcijų vertės ir tokią vertę lemiančių buvusių objektyvių UAB „Šiaurės kompanija“ veiklos perspektyvų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nurodyta nominali akcijų vertė, kuri nėra patvirtinama laisvo pardavimo rinkoje sandoriais.
42. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstą apeliantės V. B. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jį naikinti ar pakeisti. Bylos šalys įrodymų apie bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.