- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2-779-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00156-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- S. B., A. B., V. B.
- Ieškovas
- V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B., A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams S. B., A. B. ir V. B. civilinėje byloje Nr. e2-3289-864/2017 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė V. B. ieškinyje atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Natural North Caviar“ prašė iš atsakovų solidariai priteisti 238 936,52 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė atsakovų S. B., A. B. ir V. B. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 238 936,52 Eur sumai atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, o atsakovai gali imtis veiksmų sumažinti savo turimą turtą, perleisdami jį tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovų S. B., A. B. ir V. B. 238 937 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų S. B., A. B. ir V. B. nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nusprendė areštuoti jų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir / ar atsakovų banko ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 238 937 Eur sumos. Leido atsakovams S. B., A. B. ir V. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinė algos (MMA).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 238 936,52 Eur ieškinio suma laikytina didele ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovų, tačiau perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba neįmanoma išieškoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovų teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovų nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai S. B., A. B. ir V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, o teismui nusprendus, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, prašo pakeisti nutarties dalį, kuria leista naudotis piniginėmis lėšomis iki 1 MMA, padidinant ją iki 3 MMA. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, o didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju kartu su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovai yra nesąžiningi.Pirmosios instancijos teismas, preliminariai susipažinęs su ieškinio pagrindu ir jo priedais negalėjo neatkreipti dėmesio į šalių tarpusavio santykių istoriją. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad byla yra iš keršto, o ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.Ieškovė V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atsakovai S. B., A. B. ir V. B. nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškinio suma laikytina didele.Ieškovės V. B. ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovei ir atsakovui priklausiusios bei sėkmingai verslą vysčiusios bendrovės UAB „Šiaurės kompanija“ veikla V. B. ir S. B. skyrybų proceso metu buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“ ir tokiu būdu neteisėtai buvo sumažinta ieškovės V. B. turėto turto (akcijų) vertė, t. y. iš esmės ieškinys yra grindžiamas tuo, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kad ieškovė negautų jos turimo turto. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016 konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kryptingas siekis perkelti veiklą ir turtą iš UAB „Šiaurės kompanija“ į naujai įsteigtą įmonę UAB „Natural North Caviar“ leidžia preziumuoti, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas yra tyčinis. Ši res judicata galią turinti nutartis patvirtina atsakovų neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus.Atsakovė BUAB „Natural North Caviar“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą – pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, BUAB „Auksinis Erškėtas“ bankroto administratoriaus prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas yra pateiktas kartu su ieškiniu, todėl jau yra byloje, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis pridėtina prie bylos ir vertintina kartu su kita byloje esančia medžiaga, nes pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs atsakovams, ieškovei apie tokių duomenų pateikimą apeliacinės instancijos teismui žinoma ir iki posėdžio pradžios, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, pateikti atsikirtimai. Atsakovų pateiktą BUAB „Auksinis Erškėtas“ bankroto administratoriaus prašymą atsisakytina pridėti prie bylos, nes BUAB „Auksinis Erškėtas“ bankroto bylos aplinkybės neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, kurios dalykas yra žalos atlyginimas dėl UAB „Šiaurės kompanija“ veiklos perkėlimo į UAB „Natural North Caviar“.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams S. B., A. B. ir V. B. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovų pozicija.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismo atliekamas prima facie(„iš pirmo žvilgsnio“) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015;Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) atsakovais patraukti asmenys, remiantis materialiosios teisės normomis, negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Pirmiau minėta, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Be to, preliminariai vertinat ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės ir šalių pozicija ginčo klausimu bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Savo ruožtu apeliantų atskirajame skunde nurodomi argumentai apie ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl atsakovo S. B. priklausymo sektai, vagysčių bei kai kurių asmeninio gyvenimo detalių yra tik ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, kuriomis nėra grindžiamas ieškinio reikalavimas. Kaip atsiliepime reziumavo ieškovė, ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Šiaurės kompanija“ veikla V. B. ir S. B. skyrybų proceso metu buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar“ ir tokiu būdu neteisėtai buvo sumažinta ieškovės V. B. turėto turto (akcijų) vertė. Be to, ieškinio pagrindu yra ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkintas. Vertinant antrąją sąlygą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija. Atsakovai teisingai nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma gali būti laikoma didele, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas, suponuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kita vertus, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, jeigu teismo nutartyje yra remiamasi būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos, šios prezumpcijos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui, nes būtent jam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707-516/2016).Kaip matyti iš bylos duomenų ir atskirojo skundo, atsakovai jokių įrodymų, kurie teismui leistų susidaryti visapusišką nuomonę apie jų turtinę padėtį, nepateikė. Tam, kad teismas galėtų spręsti, jog nėra rizikos būsimo tikėtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, visuma (t. y. duomenys apie gaunamas pajamas, jų vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie jų vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas ir kt.). Šiuo atveju, nesant tokių duomenų, grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, juolab kad ieškinys grindžiamas ir nesąžiningais atsakovų veiksmais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.Atsakovai taip pat prašo pakeisti nutarties dalį ir leisti naudotis piniginėmis lėšomis iki 3 MMA, kad atsakovas S. B. galėtų išlaikyti vaikus. Vertinant šiuos atsakovų argumentus dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis daromos žalos, pripažintina, kad argumentai apie patiriamus neproporcingus suvaržymus nėra pagrįsti. Neatmestina galimybė, kad banko sąskaitų bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas galėtų sukelti atsakovams tam tikrų nepatogumų. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, o nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams (neviršija to, kas būtina jiems pasiekti). Atsakovai, be fakto, kad su S. B. gyvena vaikai, nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai daro neproporcingą žalą jų veiklai ir (ar) gyvenimo kokybei. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto svarbia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta ir faktą, kad ieškinys yra pareikštas keturiems solidariems atsakovams. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė trims iš jų, pirmiausiai areštuodamas atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o paskiausiai – pinigines lėšas. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė proporcingus turtui suvaržymus, tokiu būdu užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi nėra tikslių duomenų apie tai, koks, kokios vertės ir kam priklausantis turtas egzistuoja, nėra pagrindo ir preziumuoti, kad bus areštuotos visos atsakovų piniginės lėšos. Atsakovas S. B., rūpindamasis savo ir savo vaikų interesais, taip pat gali inicijuoti atitinkamo bendraatsakovių turto paieškas, kad pirmiausiai būtų areštuotas būtent nekilnojamasis ir kilnojamasis atsakovų turtas bendrai reikalavimo sumai, ir tik tokio turto neesant ar jo vertės nepakankant būtų areštuotos visų atsakovų piniginės lėšos likusiai ieškinio reikalavimų sumos daliai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovai, esant pagrindui, turi teisę bet kuriuo metu prašyti pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis).Įvertinęs šiuo metu turimus aktualius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.