Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12333-1137/2024 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B. ir A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-24-25-12908 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdomąjį dokumentą šioje vykdomojoje byloje grąžinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

2. Nurodė, kad antstolis pareiškėjai nepagrįstai grąžino teismo išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. E1-250-1083/2023 su 2024 m. gegužės 8 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-24-25-12905.

3. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) neįtvirtina VMI prie FM galimybės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį (nutartį) išduotus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėja nedalyvauja bausmių vykdymo procese teikiant nuosprendžius, šių prievolių neapskaito. Pareiškėja, kaip išieškotojos (valstybės) atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų baudžiamosiose bylose pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas, nustatęs, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomajame rašte, 2023 m. gegužės 8 d. išduotame pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos baudų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 9750.40.337776.9, pareiškėja yra nurodyta, kaip išieškotoja vykdymo procese, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad teismui įstatymu priskirta pareiga perduoti vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio baudos išieškojimo antstoliui nesukuria teismui išieškotojo pareigų, nes tokios pareigos yra priskirtos konkrečiam subjektui – valstybei atstovaujančiai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

6. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo dokumento grąžinimas nuosprendį priėmusiam teismui būtų aktualus tuo atveju, jeigu bauda būtų visiškai išieškota arba antstolis kreiptųsi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-12333-1137/2024 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priimant naują nutartį.

8. Nurodo, jog VMI prie FM neturi teisinio pagrindo atlikti veiksmų, kurie būtų susiję su BPK pagrindu paskirtų baudų – bausmių ir nuobaudų – vykdymu. VMI prie FM, kaip išieškotojo (valstybės) atstovo, pagal CPK 638 straipsnio 2 dalį vaidmuo nustatytas tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtų sprendimų vykdymo procese, t. y. atsižvelgiant į CPK 1 straipsnio 1 dalį, nustatančią šio kodekso taikymo sritį, CPK nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek atitinkamų teisinių santykių nereglamentuoja BPK, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ar kiti įstatymai. CPK reglamentuoja ne nuobaudų ar bausmių – baudų (piniginių sankcijų) vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (t. y. priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką. Todėl, vykdant nuobaudas ar bausmes – baudas, gali būti taikomos tik priverstinio vykdymo priemonių taikymą reglamentuojančios CPK nuostatos.

9. Pažymi, jog pagal CPK 650, 651 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą CPK straipsniuose išskiriama VMI prie FM tik dėl jos veiksmų ir funkcijų ypatumo administracinių nusižengimų bylose, tačiau CPK neįtvirtinta VMI prie FM galimybės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus. Todėl, vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui, pats vykdymo proceso inicijavimas skolininko atžvilgiu taptų neįmanomas. Apeliantės vertinimu, tokia teisinė situacija prieštarautų išieškojimo procesą reglamentuojančioms teisės aktų normoms bei principams. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą teisinį reglamentavimą bei VMI prie FM, kaip viešąjį interesą turinčios institucijos, statusą.

10. Apeliantės tvirtinimu, jokių priverstinio bausmių – baudų, paskirtų baudžiamajame procese, išieškojimo veiksmų, jų inicijavimo bei kontrolės VMI prie FM neįgaliota vykdyti. VMI prie FM, kaip išieškotojos (valstybės) atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę. Remiantis BPK normomis, VMI prie FM nėra įvardijama kaip bausmes vykdanti institucija. VMI prie FM dalyvauja vykdymo procese tik todėl, kad ji surenka į valstybės biudžetą turinčias patekti lėšas, bet nepriima sprendimų dėl bausmės vykdymo tvarkos.

11. Atkreipia dėmesį, kad pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR „Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms“ 9 straipsnio nuostatas, sprendimo vykdymą reglamentuoja sprendimą vykdančiosios valstybės teisė tokiu pačiu būdu kaip ir sprendimą vykdančiosios valstybės paskirtą finansinę baudą. Todėl VMI prie FM nėra pavesta spręsti su skolininkui A. S. paskirtos 308,50 Eur piniginės sankcijos baudžiamojoje byloje vykdymu susijusius klausimus pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – Federacinės teisingumo žinybos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

14. Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. pateikė naują įrodymą – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. E1-1202-1046/2024.

15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, apeliacinės instancijos teismas nepriima suinteresuoto asmens pateikto įrodymo (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E1-1202-1046/2024).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

18. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/23/00685 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. vykdomąjį raštą Nr. E1-250-1083/2023, išduotą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos baudų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 9750.40.337776.9, dėl 308,50 Eur piniginės sankcijos išieškojimo iš A. S. išieškotojos VMI prie FM naudai. Nustačius, kad skolininkas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iškeldintas, šeimyninė padėtis – išsiskyręs, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, sąskaitose piniginių lėšų nėra, nedirba, įkalinimo įstaigoje bausmės neatlieka, 2024 m. gegužės 8 d. surašytas Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-24-25-12905. Antstolio 2024 m. gegužės 8 d. Patvarkymu Nr. S-24-25-12908 vykdomoji byla Nr. 0025/23/00685 užbaigta ir, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomasis dokumentas Nr. E1-250-1083/2023 grąžintas išieškotojai VMI prie FM.

19. Pareiškėja VMI prie FM nesutiko su antstolio 2024 m. gegužės 8 d. Patvarkymu Nr. S-24-25-12908, argumentuodama tuo, jog antstolis nepagrįstai jai grąžino vykdomąjį dokumentą, kadangi VMI prie FM, kaip išieškotojos (valstybės) atstovė, nėra atsakinga nei už vykdomųjų dokumentų baudžiamosiose bylose pateikimą vykdyti, nei už jų kontrolę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja vykdomajame dokumente nurodyta kaip išieškotoja vykdymo procese, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalimi, BPK 362 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad teismui įstatymu priskirta pareiga perduoti vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio baudos išieškojimo antstoliui nesukuria teismui išieškotojo pareigų, nes tokios pareigos yra priskirtos konkrečiam subjektui – valstybei atstovaujančiai institucijai VMI prie FM.

20. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog ji neįgaliota vykdyti priverstinio bausmių – baudų, paskirtų baudžiamajame procese, išieškojimo veiksmų, jų inicijavimo bei kontrolės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir aktualia kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis raštas dėl piniginės sankcijos išieškojimo iš skolininko A. S. buvo išduotas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutarties ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos baudų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimo byloje Nr. 9750.40.337776.9 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taikytinos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Pamatinis sprendimas) nuostatos, pagal kurias nustatoma vykdymą reglamentuojanti teisė.

22. Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio, sprendimo vykdymą reglamentuoja sprendimą vykdančios valstybės teisė tokiu pačiu būdu kaip ir sprendimą vykdančios valstybės paskirtą finansinę baudą. Tik sprendimą vykdančios valstybės institucijos yra įgaliotos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su ja susijusias priemones, įskaitant vykdymo nutraukimo pagrindus.

23. Taigi, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta ir BPK 365¹ straipsnio nustatyta tvarka pripažinta piniginė sankcija vykdoma pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus atsižvelgiantį į BPK 365² straipsnyje nustatytus ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

24. Pagal BPK 365² straipsnio 3 dalį, piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Prireikus teismas nutartimi nustato, į kokių institucijų ar asmenų sąskaitas turi būti sumokėtos atitinkamos piniginės sankcijos dalys. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartyje buvo nurodyta A. S. piniginę sankciją per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti į vieną iš VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Skolininkui per nustatytą terminą nesumokėjus piniginės sankcijos, 2023 m. gegužės 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti, tačiau, antstoliui nustačius, jog skolininkas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), iškeldintas, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi, niekur nedirba, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą VMI prie FM kartu su išieškojimo negalimumo aktu.

25. Pažymėtina, jog CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė. Nagrinėjamu atveju, būtent šiuo pagrindu remiantis vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai VMI prie FM.

26. CPK 638 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenustato kitų subjektų, atsakingų už baudų išieškojimo proceso koordinavimą. Nors BPK 342 straipsnio 1 dalies, 352 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, jog nuosprendį priėmęs teismas yra atsakingas už vykdomojo rašto pateikimą vykdyti antstoliui, tačiau šios BPK nuostatos yra susijusios tik su teismo pareiga, suėjus terminui, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis), išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti CPK nustatyta tvarka antstoliui. Tokį vykdomąjį raštą pateikus ir antstoliui jį pradėjus vykdyti, visas tolimesnis priverstinis baudos išieškojimo procesas vyksta taikant CPK VI skyriaus taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese. Todėl nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priėmusiam teismui įstatymo nustatyta tvarka išdavus vykdomąjį raštą dėl priverstinio baudos išieškojimo, jo vaidmuo apsiriboja tokio vykdomojo rašto pateikimu antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

28. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog tokio pobūdžio veiksmus, kaip vykdomojo rašto pateikimas antstoliui, gali atlikti ir VMI prie FM, atstovaujanti valstybei vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

29. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išieškotojai grąžintas CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, taip pat į tai, jog, išieškant piniginę baudą į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie FM, įvertinus tai, jog nei BPK, nei BVK nenustatyta kitų subjektų, atsakingų už baudų išieškojimo proceso koordinavimą, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, kuria išaiškinta, kad vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese, konstatuotina, jog antstolis CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomąjį dokumentą išieškotojai VMI prie FM grąžino pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti antstolio A. B. 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-24-25-12908 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei vykdomąjį dokumentą grąžinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos VMI prie FM skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.