- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1490-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15010-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina, Renata Volodko
- Atsakovas
- J. F., V. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jelenos Šiškinos ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ ieškinį atsakovams J. F. (J. F.) ir V. L. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. F. ir V. L. (toliau ir atsakovai, atskirai – atsakovas, atsakovė) 34063,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 12 d. (patikslino teismo posėdyje), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už 170 319,25 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 792V/2011/2000 nutarė išieškoti iš atsakovo J. F. 556 078,73 Lt negrąžinto kredito, 179 703,93 Lt delspinigių, viso 735 782,66 Lt, ir 135 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Ši teismo nutartis pateikta vykdyti antstoliui ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/14/19518 dėl skolos išieškojimo iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42741-862/2015 atsakovų santuoka nutraukta, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolė kreditoriui BAB bankui Snoras bendrai 169 283,00 Eur sumai lieka solidaria prievole. Nurodoma, kad šiuo metu atsakovų skola yra 136 255,40 Eur.
3. Ieškovė paaiškino, jog BAB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu BAB bankas Snoras perleido, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė visas reikalavimo teises ir naudą, prievolių įvykdymui nustatytas teises ir kitas papildomas teises į atsakovus pagal vykdomąjį raštą. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido, o UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visas reikalavimo teises ir naudą, prievolių įvykdymui nustatytas teises ir kitas papildomas teises į atsakovus pagal vykdomąjį raštą. UAB „Intrum Lietuva“ ir ieškovas 2023 m. kovo 29 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ perleido, o ieškovė perėmė visas reikalavimo teises ir naudą, prievolių įvykdymui nustatytas teises ir kitas papildomas teises į atsakovus pagal vykdomąjį raštą. Išieškotojas vykdymo procese pakeistas į ieškovę antstolio R. V. 2023 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-179-9198.
4. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartimi nebuvo priteistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio palūkanos, atsakovai naudojasi ieškovės lėšomis, o ieškovė dėl tokio atsakovų neveikimo patiria nuostolius, todėl priteistinos kompensuojamosios 5 proc. dydžio metinės palūkanos už penkerius metus, kurios sudaro 34 063,85 Eur (136 255,40 Eur x 5 procentai x 5 metai / 100). Atsakovai iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi ieškovės pinigais, todėl priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už 34 063,85 Eur kompensacines palūkanas ir negrąžintą 136 255,40 Eur skolą, viso už 170 319 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. F. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir prašo taikyti ieškinio senatį, kuri prasidėjo 2012 m. sausio 16 d., t. y. nutarties išieškoti skolą priėmimo dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovai iki šiol nėra grąžinę teismo 2012 m. sausio 16 d. priteistos sumos (dalies) ir atitinkamai toliau naudojasi kreditoriaus pinigais. Konstatavo, kad atsakovai daro tęstinį pažeidimą, t. y. nemokėdami priteistos skolos atsakovai tęsia kreditoriaus teisių pažeidimą, todėl senaties terminas nuolat atsinaujino (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti skaičiuotinas nuo 2012 m. sausio 16 d. ir yra pasibaigęs (CPK 185 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu byloje, kurioje nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, priteistos sumos dalis (136 255,40 Eur) nebuvo ir šiuo metu nėra sumokėta kreditoriui. Dėl to laikytinas pagrįstu ieškovės argumentas, kad atsakovai, nemokėdami skolos, tęsia ieškovės teisių pažeidimą. Pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovei iš solidarių atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi priteistos, bet negrąžintos sumos dalį – 136 255,40 Eur nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 185 straipsnis).
8. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja kompensacinių palūkanų ir už 2012 m. sausio 16 d. priteistus delspinigius. Nustačius, kad ieškinys dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pareikštas 2023 m. spalio 12 d., tai tęstinio teisių pažeidimo atveju ieškovės teisė gali būti ginama nuo 2018 m. spalio 12 d., todėl ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas ir solidariai iš atsakovų priteisiamos kompensuojamosios 5 proc. dydžio metinės palūkanos už penkerius metus, t. y. 34 063,85 Eur (136 255,40 Eur x 5 procentai x 5 metai / 100) (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, remdamasis procesinių palūkanų teisinio reguliavimo nuostatomis, priteisė 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 34 063,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas J. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai. Prie apeliacinio skundo apeliantas prideda 2007 m. birželio 22 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031 02848, kurią jis surado tik po bylos išnagrinėjimo. Tiek iš sutarties pavadinimo, tiek iš sutarties turinio akivaizdu, kad tai vartojimo kredito sutartis.
10.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punkte yra nurodžiusi, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė nepaisyti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių.
10.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes atsakovai, nemokėdami skolos, tęsia ieškovės teisių pažeidimą, todėl senaties terminas atsinaujina (sprendimo 19 punktas). Su šia išvada negalima sutikti, nes teismas ją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-190/2023, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos aplinkybių.
10.4. ieškovės teisių pažeidimo pradžios momentas yra 2012 m. sausio 16 d., nes būtent tą dieną pirminis kreditorius įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o apeliantui kilo piniginė prievolė grąžinti nutartyje nurodytą pinigų sumą. Antra vertus, 2012 m. sausio 16 d. sprendimu, skirtingai teismo pozicijai, atsakovui pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas neatsirado, todėl ir teisių pažeidimas kiekvieną dieną neatsinaujino.
10.5. neišviešinę reikalavimo perleidimo sandorių sudarymo bei negavę atsakovo J. F. sutikimo UAB „Baltijos kreditas“ sprendimai neturėjo teisės sudaryti sandorio su UAB „Intrum Lietuva“, o pastaroji su ieškove, kadangi apeliantas apie prieš tai sudarytus reikalavimo teisės perleidimo sandorius nežinojo ir su jais nesutiko.
10.6. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 4 d. priimtame sprendime išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-786-640/2024 buvo leista vykdant priverstinį išieškojimą UAB „Finansista“ naudai iš apelianto, išieškojimą nukreipti į palikimą priėmusio A. D. turtą. Priėmus skundžiamą sprendimą, išieškojimo suma padidėjo, o tai reiškia, kad A. D. privalės atsakyti didesne savo turto dalimi. Neabejotina, kad teismo sprendimas yra susijęs su šio asmens interesais ir turtinėmis teisėmis, todėl jis privalėjo būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis)..
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Finansista“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomas faktas iš kokių santykių yra atsiradęs kreditoriaus reikalavimas, nes pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad prievolė pradiniam kreditoriui AB bankas Snoras yra atsiradusi pagal vartojimo kredito sutartį. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, kurį jis gali pareikšti kaip savarankišką ieškinį. Ieškinys dėl procesinių palūkanų buvo pareikštas jas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo metu likusios nesumokėtos skolos sumos 136 255,40 Eur, o ne nuo 2012 m. sausi 16 d. nutartimi priteistos sumos 735 782,66 Lt (213 097,39 Eur), t. y. palūkanos skaičiuotos už paskutinius penkerius metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Antstolis R. V. 2023 m. balandžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Šio patvarkymo, kaip ir ankstesnių patvarkymų dėl išieškotojo pakeitimo apeliantas vykdymo procese neskundė, todėl apeliaciniame skunde argumentai dėl neva nepagrįstos ieškovės reikalavimo teisės yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ieškovei prievolę turi atsakovai J. F. ir V. L., o ne A. D.. Apelianto nurodytu teismo sprendimu leistą nukreipti atsakovų neįvykdytą prievolę vykdyti iš turto, kurį skolininkas J. F. turėjo paveldėti po testatorės mirties, bet vengdamas prievolės ieškovei vykdymo, palikimo nepriėmė. Taigi, ne A. D. yra atsakingas ieškovei, bet atsakovai J. F. ir V. L.,
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisinio pagrindo skaičiuoti kompensacines ir procesines palūkanas už vartojimo kredito sutarties nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą kildina iš 2007 m. birželio 22 d. vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02848, sudarytos tarp J. F. ir AB banko „Snoras“. Vartojimo paskola buvo sudaryta esant santuokoje su V. L.. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42741-862/2015 atsakovų santuoka nutraukta, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolė kreditoriui BAB bankui „Snoras“ (kredito sutartis Nr. 031-2848) bendrai 169 283,00 Eur sumai lieka solidaria prievole.
Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateiktų prašymų priėmimo
14. Teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
16. Apeliantas prašė priimti 2007 m. birželio 22 d. vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031 02848 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 sprendimo kopijas, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismui atmetus reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą ir atsisakius aiškinti ieškovės įgytos reikalavimo teisės prigimtį.
17. Ieškovė nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl teisinio santykio vertinimo kaip vartojimo. Ginčas tarp paskolos davėjo ir skolininko, kaip vartotojo, dėl prievolės ir jos dydžio buvo išspręstas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomas faktas iš kokių santykių yra atsiradęs kreditoriaus reikalavimas, nes pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad prievolė pradiniam kreditoriui AB bankas „Snoras“ yra atsiradusi pagal vartojimo kredito sutartį.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl apelianto pateiktų įrodymų nėra ginčo, jie buvo priimti pirmosios instancijos teismo katu su apeliaciniu skundu, juos vertins kaip sudėtinę bylos medžiagą (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje dalyvaujančių asmenų
19. Apeliantas mano, kad byloje turėjo dalyvauti A. D. (A. D.), nes į jo paveldėtą turto dalį yra nukreiptas išieškojimas.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-786-640/2024 priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo J. F. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po I. S. mirties. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. I. S. palikimą 2021 m. kovo 23 d. priėmė A. D., kuris neįregistravo nuosavybės teisių į įgytą palikimu turtą.
21. Pasisakant dėl apelianto argumentų, kad nagrinėjamoje byloje A. D. turėjo būti dalyvaujančiu asmeniu, kurioje ieškovė prašo priteisti palūkanas iš atsakovų, pažymėtina, kad A. D. nebuvo 2007 m. birželio 22 d. vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-02848 šalimi. Minėta paskola sutartis sudaryta su apeliantu, kuris buvo sudaręs santuoką su V. L..
22. Pagal CK 3.26 straipsnio 1 dalį, sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, jei tai bendroji sutuoktinių nuosavybė.
23. Vadinasi, galiojantis teisinis reguliavimas apibrėžia sutuoktinių tarpusavio teises ir pareigas, kaip bendras, todėl nagrinėjamoje byloje teisingai byloje buvo nurodyti atsakovais J. F. ir V. L..
24. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles visiems asmenims, sutartis yra suderintos šalių valios išraiška, kai nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės (sutarties uždarumo principas). Šalys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017, 14 punktas).
25. Byloje nenustatyta, kad pagal įstatymą dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal 2007 m. birželio 22 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-02848 A. D. galėtų būti pripažintas procesiniu bendrininku. Minėta, jis nebuvo sutarties šalimi, vartojimo paskolos sutartis nebuvo sudaryta A. D. naudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog byloje turėjo dalyvauti A. D.. Tai, kad bus galimai išieškojimo procesas į turtą, kuris turi sąsajos su priimtu mirusios I. S. palikimu, teisiškai bus reikšminga vykdymo procese.
Dėl reikalavimo teisės
26. Byloje nustatyta, jog 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išdavė AB bankas „Snoras“ naudai vykdomąjį raštą Nr. 792V/2011 dėl J. F. ir V. L. įsiskolinimo AB bankas Snoras, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. V.. AB bankas „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB bankas „Snoras“ perleido, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė visas AB bankas „Snoras“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal vykdomąjį raštą.
27. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido, o UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal vykdomąjį raštą.
28. Tarp UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Finansista“ 2023 m. kovo 29 d. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ perleido, o UAB „Finansista“ perėmė visas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal vykdomąjį raštą.
29. UAB „Finansista“ kreipėsi į antstolį R. V. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. 2023 m. balandžio 21 d. antstolis R. V. priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Antstolis R. V. UAB „Finansista“ naudai vykdo išieškojimą iš skolininko J. F., kurio reikalavimas kyla iš 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduoto AB bankas „Snoras“ naudai vykdomojo rašto Nr. 792V/2011 (byloje pateikta vykdomoji byla Nr. 0179/23/09022).
30. Apeliantas nurodė, kad byloje nebuvo įvertintos aplinkybės dėl reikalavimų perleidimo teisėtumo, J. F. su šių sandorių sudarymu nei sutiko, nei apie jų sudarymą buvo informuotas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nereiškė priešieškinio ir neįrodinėjo, kad perleidimo sutartys pažeidžia jo interesus (CPK 13 straipsnis). Byloje nėra nurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog perleidimo sandorių sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į atsakovus (CPK 185 straipsnis).
32. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
33. Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
34. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nors įstatymas nereikalauja informuoti skolininko apie reikalavimo perleidimo faktą, tačiau naujasis kreditorius, neinformuodamas apie tai skolininko, prisiima negatyvių tokio neinformavimo padarinių riziką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2001, p. 148).
35. Nagrinėjamoje byloje antstolis R. V. 2023 m. balandžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Šio patvarkymo, kaip ir ankstesnių patvarkymų dėl išieškotojo pakeitimo apeliantas vykdymo procese neskundė.
36. Apeliantui apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką skolininkui reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, ieškovė tinkamai įgyvendino procesines pareigas ir pagrindė reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), apeliantas jos nenuginčijo (CPK 185 straipsnis).
Dėl senaties termino ir teisės į palūkanas
37. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 34 063,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 12 d. Šiuo metu atsakovų skola yra 136 255,40 Eur
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42741-862/2015 buvo pripažinta, kad atsakovų 136 255,40 Eur skola yra solidari prievolė. Skolos teisinis pagrindas – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 792V-2011/2000.
39. Apeliantas įrodinėja, kad ieškovė neturi teisės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, nes yra suėjęs senaties terminas, priėmus 2012 m. sausio 16 d. nutartį dėl skolos išieškojimo. Apeliantas teigia, kad kasacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138 684/2018 išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ieškinio senaties terminas netesyboms ir kitiems išvestiniams reikalavimams skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino išieškojimo, reiškia ieškinio senaties instituto paneigimą.
40. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai nurodyta teisės normos dispozicija, atmeta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį.
42. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
43. Byloje nustatyta, kad apeliantas nėra grąžinęs paskolos, toliau naudojasi paskolos suteikta nauda, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto kreditoriaus teisėms daromą pažeidimą kaip tęstinį.
44. Kompensuojamų palūkanų mokėjimas reguliuojamas CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniuose. Nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas retrospektyvus vertinimas.
45. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).
47. Taigi įstatymas numato kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolę, kuriai taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).
48. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kai buvo sudaryta sutartis, dar nebuvo priimtas. Galiojęs CK 6.886 straipsnis, reguliavęs vartojimo kredito sutarties nuostatas, numatė palūkanų mokėjimo prievolę. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas vartojimo kredito sutartims numato netesybų palūkanų forma skaičiavimą, kuris nėra didesnis, nei prašė priteisti ieškovė. Vadinasi, apelianto argumentas, kad jis gali naudotis neatlygintinai pinigais nėra teisiškai pagrįstas.
49. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai.
50. Byloje nustatyta, kad Sutarties 2.3 papunkčiu šalys susitarė dėl atlygintinės paskolos suteikimo, pinigų suma nėra grąžinta. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
51. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pareigą mokėti palūkanas už prievolės vykdymo termino praleidimą reglamentuojančias CK normas (CK 6.210, 6.261 straipsniai, 6.874 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 34 063,85 Eur kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 12 d., yra teisėta.
Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas
53. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Anot apelianto, procesinės palūkanos yra neatsiejamos nuo to teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola, kurią pagal tą teismo sprendimą privalo sumokėti skolininkas. Todėl, jeigu pradinis kreditorius neprašė priteisti procesinių palūkanų priimant 2012 m. sausio 16 d. nutartį, tai praėjus dvylikai metų po šio procesinio sprendimo priėmimo, toks prašymas nebegali būti tenkinamas.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
56. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kasacinis teismas ne kartą išaiškino, jog kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023).
57. Vadinasi, apelianto atliekamas teisės aiškinimas nėra pagrįstas nei įstatymu, nei kasacinio teismo praktika, negali būti keičiantis išnagrinėtos bylos rezultatą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
61. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė paprašė jos naudai iš atsakovo J. F. (J. F.) priteisti 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1784-1044/2024 rengimą, prašymas tenkinamas (CPK 98 straipsnis).
62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
nutaria:
atsakovo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansista“ (juridinio asmens kodas: 303114371) iš atsakovo J. F. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.