- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3834-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė G. G. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo V. G. ir jo nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) tėvas su dukra bendrauja trečiojo mėnesio šeštadienį nuo 12 val. iki 14 val., Šiaulių mieste, dalyvaujant ieškovei G. G. ar stebint vaiko teisių atstovui, ar kitam specialistui; 2) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra telefonu ar telekomunikacijų priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val.
Šalies argumentai
2. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024-02-14 priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovės G. G. ir V. G. santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. G. bendravimo tvarkos grafikas su tėvu nėra nustatomas. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad atsakovas turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki vaiko paėmimo bendrauti. Pasak ieškovės, atsakovas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, nesilaiko susitarimo pranešti prieš 4 kalendorines dienas. Taip pat 4 dienų terminas pranešti yra per trumpas, nes dukra nežino, kada tiksliai susitiks su tėvu. Ieškovė nurodė, kad nori konkrečios bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog sutinka dėl bendravimo su vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Prašė atmesti kitą prašymo dalį ir nustatyti atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas V. G. su nepilnamete dukra M. G. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, kas antrą kiekvieno nelyginio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., t. y. dvi dienas nepertraukiamai. Vaiką atsakovas V. G. pirmą jo bendravimo su dukra nelyginio mėnesio savaitgalį pasiima iš ieškovės G. G. gyvenamosios vietos ir grąžina artimiausią sekmadienį iki 19 val. Antrą jo bendravimo su dukra nelyginio mėnesio savaitgalį ieškovė G. G. pristato vaiką į atsakovo V. G. gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Kaune ir pasiima artimiausią sekmadienį iki 19 val.; 2) jei atsakovui nėra galimybės su šalių vaiku pasimatyti ir jį pasiimti, apie tai jis kaip įmanoma anksčiau privalo pranešti ieškovei raštu ir žodžiu. Taip pat vaiko motina ieškovė G. G. privalo informuoti tėvą apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su tėvu.
4. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės prašymu, kad atsakovo ir dukros bendravimo metu privalomai dalyvautų trečiasis asmuo (ieškovė ar vaiko teisių apsaugos atstovas). Tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai varžytų vaiko teisę turėti artimą ir savarankišką ryšį su tėvu, nes vaikas privalėtų bendrauti ne laisvai ir natūraliai, bet esant pašaliniam asmeniui, kuris ribotų natūralų emocinį artumą ir pasitikėjimą.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 2025-09-08 išvadą Nr. 6SD-8316, kurioje nurodė, jog 2024-11-05 Skyriuje gautas atsakovo pranešimas dėl daromų kliūčių jam bendrauti su dukterimi. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „ Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Skyriuje 2024-11-15 buvo atliktas vaiko M. G. situacijos vertinimas. Baigus Vaiko situacijos vertinimą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Su vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinti ieškovė bei atsakovas. 2025-01-02 Skyriuje gautas ieškovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad dukra grįžo iš tėvo apleista, neprižiūrėta, nešukuota, atsakovas neužtikrino vaiko higienos. 2025-01-14 buvo atliktas vaiko M. G. situacijos vertinimas. Baigus Vaiko situacijos vertinimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Su vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinti ieškovė bei atsakovas. 2025-08-11 Skyriuje gautas pranešimas, kad atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderis. Skyriuje 2025-08-14 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. Vertinant vaiko situaciją, buvo bendrauta su M. G., kuri pokalbio metu nurodė, kad atsakovas niekada nėra jos skriaudęs ar užgavęs, norėtų su tėčiu dažniau susitikti, pasiilgsta jo. Baigus Vaiko situacijos vertinimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Su vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinti ieškovė bei atsakovas. Atsakovo šeimai nuo 2024-11-29 taikomas atvejo vadybos procesas, ieškovės šeimai nuo 2024-11-15 iki 2025-06-09 buvo taikytas atvejo vadybos procesas nuo 2025-08-18 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės bei atsakovo gyvenamosiose vietose bei nustatė, kad šalys turi tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas. Institucijos, duodančios išvadą, vertinimu ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka neleis atsakovui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime bei ugdyme. Skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bei vaiko bendravimo tvarką, atsižvelgiant į abiejų šalių nuomones dėl laikinos bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025-09-26 nutartimi ieškovės G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies ir iki sprendimo (nutarties) priėmimo nustatė tokią laikiną nepilnamečio vaiko M. G. ir atsakovo V. G. bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra telefonu ar telekomunikacijų priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val. Kitą ieškovės prašymo dalį atmetė. Patenkino atsakovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki sprendimo (nutarties) priėmimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko M. G. ir atsakovo V. G. bendravimo tvarką:
1) V. G. ir nepilnametis vaikas M. G. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, kas antrą kiekvieno nelyginio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Vaiką V. G. pirmą jo bendravimo su dukra nelyginio mėnesio savaitgalį pasiima iš ieškovės G. G. gyvenamosios vietos ir grąžina artimiausią sekmadienį iki 19 val. Antrą jo bendravimo su dukra nelyginio mėnesio savaitgalį ieškovė G. G. pristato vaiką M. G. į atsakovo V. G. gyvenamąją ar kitą sutartą vietą Kaune ir pasiima artimiausią sekmadienį iki 19 val.
2) Jeigu atsakovui nėra galimybės su vaiku pasimatyti ar jį pasiimti dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ir pan.), apie tai jis privalo raštu ir žodžiu pranešti ieškovei ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki 1 punkte numatyto bendravimo, taip pat privalo nedelsiant pranešti ieškovei apie vaiko sveikatos pablogėjimą. Ieškovė privalo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki 1 punkte nustatyto vaiko ir tėvo bendravimo pranešti atsakovui raštu ir žodžiu apie iš anksto suplanuotą vaiko laisvalaikį ar užsiėmimus (ekskursijos, varžybos ir pan.), dėl kurių negali įvykti vaiko ir tėvo bendravimas, bei nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko ligą, jei dėl šios ligos vaikas negalėtų susitikti su tėvu. Neįvykus vaiko ir tėvo bendravimui pagal 1 punktą dėl minėtų objektyvių priežasčių, vaiko ir tėvo bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį.
7. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad kad Šiaulių apylinkės teismo 2024-02-14 sprendimu civilinėje Nr. 2YT-1840-1051/2024, nutraukta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 1.1. punktu nustatyta šalių nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamoji vieta su jos motina G. G.. Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad motina netrukdo V. G. – tėvui bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. 1.3. sutarties punkte šalys sutarė, kad bendravimo grafikas su V. G. nenustatomas, šalių bus sutartas geranoriškai, tačiau tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 4 dienas iki fizinio vaiko pasiėmimo bendravimui.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalims dėl vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu nepavyksta taikiai susitarti, atsakovas kaltina ieškovę trukdant jo ir vaiko bendravimą, ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu sutarta bendravimo tvarka neužtikrina stabilaus vaiko ir tėvo bendravimo, atsakovas bet kuriuo metu kreipiasi dėl bendravimo su dukra, kaltina atsakovą vaiko nepriežiūra ar netinkama priežiūra. Dėl ieškovės ir atsakovo konflikto, kilusio 2025-08-10, buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, galimai pradėtas ikiteisminis tyrimas, vertinant vaiko situaciją nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nurodyta, kad vaiko teisę bendrauti pažeidė tėvas ir nepakankamai užtikrino motina, tačiau vaikas nori bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė matytis ir bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, todėl šioje byloje taikytinos ieškovės prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės – vaiko ir tėvo bendravimo tvarka telefonu ir atsakovo prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės – vaiko ir tėvo bendravimas kas antrą savaitgalį, bendravimo tvarką papildant pareiga šalims pranešti viena kitai apie pasikeitusias aplinkybes. Pasisakydamas dėl tėvų pareigos perduoti vienas kitam vaiką, užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą, pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad ši pareiga, kaip ir kitos tėvų pareigos yra lygi abiem tėvams. Ieškovė, nesutikdama pristatyti vaiko atsakovui, nurodė, kad jai ir taip tenka visa vaiko priežiūra, tačiau minėta aplinkybė priklauso nuo vaiko ir tėvo bendravimo dažnumo, užtikrinus dažnesnį, reguliarų vaiko ir tėvo bendravimą, atitinkamai ieškovei sumažės vaiko priežiūros ir išlaikymo našta. Sprendė, kad atsakovo prašymas po lygiai paskirstyti vaiko perdavimo – priėmimo pareigą iš esmės atitinka tėvų pareigų lygiateisiškumo principą ir yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti reguliarų vaiko ir tėvo bendravimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
10. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-26 nutarties. Apeliantė prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti iš dalies ir nustatyti tokią atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamete dukra M. G. tvarką: 1) iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamete dukra M. G. telefonu ar telekomunikacijų priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki 20.30 val.; 2) atsakovas V. G. ir nepilnametė dukra M. G. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, kas antrą kiekvieno nelyginio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Vaiką atsakovas V. G. pasiima iš ieškovės G. G. gyvenamosios vietos jam priklausančio savaitgalio penktadienį 19 val. ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą artimiausią sekmadienį iki 19 val. Ieškovė teismui taip pat pateikė naujus įrodymus (susirašinėjimų ir žinučių kopijas), kurie, jos manymu, neužvilkins bylos nagrinėjimo ir padės teismui atskleisti, kodėl ieškovė buvo priversta išsikelti iš Kauno į Šiaulius ir nustatyti objektyviąją tiesą, todėl prašo juos priimti ir įvertinti, nagrinėjant skundą.
11. Apeliantės manymu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai, t. y. nesant įtikinamų ir svarbių priežasčių, patvirtinančių, kad tai atitinka geriausius vaiko interesus ir yra būtina, ieškovė, kuri ir taip rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra (vežioja vaiką į ugdymo įstaigą, būrelius, pas gydytojus, skalbia, ruošia maistą, ir t.t.) yra užkraunama papildoma finansinė našta.
Šalies argumentai
12. Apeliantė mano, kad pritaikytos laikinos apsaugos priemonės yra neteisingos, neekonomiškos, neproporcingos ir neatitinkančios geriausių nepilnametės dukters M. G. interesų. Yra pateikta psichologės pažyma, kurioje nurodyta, kad stengiantis kurti, palaikyti mergaitės ir tėvo ryšį, rekomenduojama organizuoti susitikimus (pagal poreikį) dalyvaujant psichologui, bandant užtikrinti vaiko saugumo ir pastovumo jausmą, rekomenduojama susitikimus organizuoti vaikui jau žinomojo aplinkoje, ieškovė sutiktų, kad atsakovas V. G. bendrautų su dukra du savaitgalius per mėnesį, kas antrą kiekvieno nelyginio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., tačiau dukrą pasiimti ir parvežti turėtų jis pats.
13. Be to, vaiko kasdienybė, ugdymas, sveikatos priežiūra, emocinė gerovė, buitinis aprūpinimas, būreliai, gimtadieniai, pamokų ruošimas, dalyvavimas mokyklos bendruomenėje – visa tai vykdoma motinos. Visos pareigos tenka vienam iš tėvų, šiuo atveju ieškovei, o kitas (tėvas) įgyja tik teisę, bet nevykdo nė vienos su ja susijusios pareigos. Papildoma prievolė dar ir organizuoti tarpmiestinius susitikimus dar labiau pažeidžia šalių pareigų balansą. Motina įpareigojama vežti vaiką į kitą miestą vien tam, kad tėvas galėtų matytis su vaiku, kai jis pats tokios pareigos prisiimti nenori, yra nukreipta ne į vaiko, o į tėvo patogumą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-26 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirojo skundo dalį dėl bendravimo tvarkos, kuria atsakovas V. G. ir nepilnamete dukra M. G. bendrauja du savaitgalius per mėnesį, kas antrą kiekvieno nelyginio mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. vaiką V. G. pasiima iš ieškovės G. G. gyvenamosios vietos jam priklausančio savaitgalio penktadienį 19 val. ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą artimiausią sekmadienį iki 19 val., atmesti.
15. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir atitinka vaiko interesus. Nustatydamas, kad vieną iš savaitgalių vaikas pristatomas tėvui, teismas siekė užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį įsitraukimą ir teisingą pareigų pasidalinimą. Tokia tvarka mažina logistinį krūvį vienai pusei ir skatina tėvų bendradarbiavimą, leidžia tėvui visavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, neapribojant jo galimybių dėl atstumo. Užtikrina, kad vaikas jaustų ryšį su abiem tėvais. Atstumas tarp Šiaulių ir Kauno nėra toks didelis, kad sudarytų kliūtį vaiko perdavimui.
16. Atsakovas pažymi, kad ieškovė, teikdama kartu su atskiruoju skundu naujus įrodymus, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio nuostatas, pagal kurias nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pateikiami tik tuo atveju, jei objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju ieškovė nepagrindė, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti ankščiau, todėl jie negali būti priimti ir vertinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta.
19. Su atskiruoju skundu gauti ieškovės nauji įrodymai (susirašinėjimai ir žinučių kopijos). Ieškovė teismui pateikė ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą, kuris, ieškovės manymu, paaiškina, kodėl ieškovė išsikėlė iš Kauno į Šiaulius.
20. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
21. Nagrinėjamu atveju, prašomi prijungti įrodymai (susirašinėjimai ir žinučių kopijos) neturi reikšmės bylai. Skundžiama nutartis priimta pagal tuos duomenis, kurie buvo jos priėmimo metu. Jei po nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, ieškovė gali prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų pagrindų šiems įrodymams priimti, todėl ieškovės pateikti įrodymai nepriimami, priimant šią nutartį, nėra vertinami (CPK 314, 323, 338 straipsniai).
22. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
23. Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
24. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
28. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).
29. Nagrinėjamu atveju 2025-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina abiejų tėvų teises bendrauti su dukra. Nenustatyta, kad tėvo bendravimas su dukra yra kuo nors žalingas dukrai, todėl nėra pagrindo riboti ar mažinti šio bendravimo galimybes, netgi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Bendravimas su dukra kaip laikinoji apsaugos priemonė turi užtikrinti (ir užtikrina) abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybę.
30. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui dėl „ribotų ieškovės finansinių galimybių užtikrinti bendravimo tvarką“, nes ieškovė neturi darbingumo apribojimų, nėra kliūčių, dėl kurių ieškovė negali susirasti ir dirbti gerai apmokamo darbo. Nustatyta bendravimo tvarkos taisyklė, kad vieną kartą dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pasiima tėvas, o kitą kartą dukrą į tėvo gyvenamąją vietą atveža motina yra teisinga, užtikrinanti abiejų tėvų pareigų lygybę, todėl jos keisti nėra pagrindo.
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025-09-26 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.