Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. P. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent - 2017 m. gruodžio 21 d., apie 18 val. 15 min., Marijampolėje, Gedimino g., prie namo Nr. 71, būdamas blaivus, neatsargiai vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto, nustatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, 9 punkto, nustatančio, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus, 127 punkto, nustatančio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, reikalavimus ir taip sukėlė pavojų saugiam eismui, esant šlapiai, apledėjusiai asfaltuotai kelio dangai, tamsiu paros metu, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios R. V. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai R. V. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. apie 18.15 val. automobiliu Ford Focus važiavo iš darbo į namus Gedimino gatve, Marijampolės m. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2015-03-19. Buvo blaivus. Važiavo vienas, apie 50 km/val. greičiu. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimas buvo įjungtas, tačiau pilnai nebuvo įsišvietę. Pėsčiųjų perėja buvo pažymėta ženklu ir brūkšnine linija, buvo apšviesta. Prieš perėją atleido akseleratoriaus pedalą, tačiau nestabdė. Įsitikino, kad perėjoje nieko nėra, tada truputėlį paspaudė akseleratoriaus pedalą, kad palaikytų tą patį greitį, kad nelėtėtų toliau. Būdamas perėjos brūkšninės linijos ribose, pamatė už perėjos, maždaug už 20 m, priekyje tamsų siluetą, kuris greitai judėjo. Supratęs, kad tai žmogus (praėjo kažkokia labai greita akimirka) iš karto pradėjo stabdyti. Tuo metu buvo antros eismo juostos labiau dešinėje pusėje. Stengėsi išvengti susidūrimo, suko vairą į dešinę. Pajuto smūgį į kairį automobilio kampą, paskui moteris užkrito ant automobilio, atsitrenkė į stiklą ir nukrito ant žemės. Tai truko labai greitai, atstumu gal 2 metrai, užtruko 1-2 sekundes. Smūgio metu greitis buvo gal 10-20 km/val. Kelio danga buvo pakankamai slidi, nes snigo, buvo šlapdriba. Siluetas buvo visas juodas, o atšvaitų nebuvo jokių. Sustabdęs automobilį išlipo ir pamatė, kad moters kojos iki kelių buvo po priekiniu automobilio buferiu, pati gulėjo lyg tai ant šono. Buvo iškritusi jai smūgio metu pilkos spalvos rankinė. Sustojo priešpriešinėje juostoje šone automobiliu važiavusi moteris, jis dar net nebuvo priėjęs prie nukentėjusios, liepė jai kviesti greitąją pagalbą. Priėjęs prie moters pamatė, kad jos kojos buvo truputėlį po mašina, todėl pavažiavo apie 1 metrą atgal. Moteris prašė ją pakelti, atsirado kažkoks vyras ir jie abu paėmę už pažastų ją patraukė link šaligatvio, laikė kol atvyks medikai. Nuo smūgio buvo išdužęs jo automobilio žibintas, truputį sulenktas kapotas, įbrauktas buferis, suskilo priekinis stiklas. Nukentėjusioji sako netiesą, kad ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Iš karto po įvykio nuvažiavo į ligoninę aplankyti nukentėjusiąją, bet jo neįleido. Ten su buvusiu galimai nukentėjusios vyru kalbėjo, kad paskambintų ar parašytų žinutę, kai bus kažkokios žinios, bet nesusiskambino. Ligoninėje jam nesakė, kad partrenkė R. V. pėsčiųjų perėjoje, šis vyras galėjo būti neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes ne jo vieno kaltė dėl įvykio. Civilinė atsakomybė buvo apdrausta „Ergo“ draudime. Kitų automobilių, praleidžiančių pėsčiąjį, prie perėjos nebuvo, iš priekio atvažinėjo vienas automobilis. Eismo įvykio metu jo automobilis „klevo“ lapu nebuvo paženklintas.

M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog M. P., sustojus prie Gedimino – Klaipėdos gatvių sankryžos, Marijampolės m., paaiškino, kad važiavo antrąja eismo juosta kryptimi link Vasaros gatvės nuo miesto centro pusės (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). M. P. nurodė, kad pravažiavęs šalia minėtos sankryžos Gedimino g. esančią pėsčiųjų perėją, važiuodamas antrąja kelio juosta važiuojamojoje kelio dalyje pastebėjo pėsčiąją. Parodė, kurioje vietoje buvo jis, kai pastebėjo pėsčiąją (fotolentelėje nuotrauka Nr. 2- ne pėsčiųjų perėjoje, atstumas nuo jo iki pėsčiųjų perėjos pradžios yra 10 metrų.) ir kurioje vietoje buvo pėsčioji, kuomet jis ją pastebėjo (fotolentelėje nuotrauka Nr. 3- vieta , kurioje buvo jo pastebėta moteris 20,2 m už pėsčiųjų perėjos. Tuomet M. P. parodė vietą, kurioje jis savo vairuojamu automobiliu kliudė pėsčiąją (fotolentelėje nuotrauka Nr. 4). Ta vieta yra 70,8 cm iki vidurio linijos ir 7,42 metro iki bordiūro. (2 t., b. l. 43-48).

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 21 dieną apie 18.10 val. išėjusi iš darbo viena ėjo Gedimino gatve, į namus, esančius Gedimino g. 57, Marijampolė. Ėjo šaligatviu kairėje kelio pusėje. Buvo apsirengusi mėlyna striuke, juodomis kelnėmis, apsiavusi juodais batais, turėjo kuprinę ir „Aprangos“ maišelį su termosu ir maisto dėžutėmis. Atšvaito neturėjo. Savo gyvenamąją vietą praėjo, nes jai reikėjo eiti į kitą gatvės pusę, į „Norfos“ parduotuvėje esančią vaistinę. Priėjusi perėją, pažiūrėjo į kairę pusę, tuo metu į dešinę nežiūrėjo, laukė, kol ją praleis eiti per pėsčiųjų perėją. Sustojo jai iš kairės pusės važiavę du lengvieji automobiliai pirmoje eismo juostoje ją praleisti. Perėja buvo apšviesta pakankamai gerai, gatvės buvo pilnai apšviestos. Ji praėjo pirmą eismo juostą, ėjo lėtu žingsniu perėjos brūkšneliais per vidurį, atsisuko į dešinę pusę. Ją apakino automobilio šviesos ir labai greitai (buvo sekundžių reikalas), dar nespėjus prieiti iki vidurio linijos iš dešinės pusės ją patrenkė automobilis. Tuo metu kuprinę buvo užsidėjusi ant pečių, o krepšį nešėsi dešinėje rankoje. Eismo įvykio metu sulčių neturėjo, krepšyje buvo tik termosas, maisto dėžutė. Smūgis buvo jai į dešinį klubą, o į kurią automobilio dalį atsitrenkė-nežino, prisimena tiek, kas buvo iki smūgio. Tik ligoninėje atgavo sąmonę. Buvo gydoma ligoninėje Kauno klinikose. Du mėnesius gulėjo lovoje, nes nebuvo galima judėti, kad teisingai sugytų kaulai. Operavo, nes buvo sulaužytas visas dubuo, sudėti du varžtai, buvo siūta galva, akiduobė. Galvos lūžių nebuvo. Ligoninėje negalėjo operuoti visą savaitę, kol iš vidurių pasišalino skysčiai. Po operacijos parvežė „greitąja“ gulinčią namo, po to 6 savaites buvo lovos režimas, po savaitės galėjo sėsti, dar po savaitės minti neoperuota koja, paskui dar po kiek laiko galėjo statyti ir operuotą koją. Ją prižiūrėjo artimieji, pati save apsitarnauti galėjo tik po gerų dviejų mėnesių. Buvau taikoma reabilitacija-pratimai, mankštos, masažai. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos už gydymosi laikotarpį, nes jai nemokėjo už nedarbingumą, išlaidos vaistams. Dirbo pagal verslo liudijimą floriste „Gėlių kiemelyje“ nuomojuosi patalpas. Jokios sutarties surašytos nebuvo. Jos darbdavys po jos eismo įvykio tų patalpų atsisakė, tačiau kada tiksliai- nežino. Dirbdavo kiekvieną dieną., darbo užmokestis-15 eurų už dieną. Sodrai, ligonių kasai ir už verslo liudijimą išlaidos būdavo apie 100 eurų per mėnesį. Dabar nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tai susiję tik su eismo įvykiu, nedirba.

Liudytojos Ž. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytoja Ž. B. Gedimino g., Marijampolės m., netoli parduotuvės „Maxima“, parodė, kad važiavo antrąja eismo juosta kryptimi nuo Vasaros gatvės link miesto centro pusės (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). Paaiškino, kad kuomet pamatė iš priekio atvažiuojantį pavojingai manevruojantį automobilį ji buvo vietoje, kurią parodė (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). Atstumas nuo šios vietos iki pėsčiųjų perėjos pradžios, esančios šalia Gedimino – Klaipėdos gatvių sankryžos yra 117,80 m. Paaiškino, kad kuomet pastebėjo po kelią manevruojantį automobilį, jis jau buvo pravažiavęs minėtą pėsčiųjų perėją. Toliau Ž. B. paaiškino pagalvojusi, jog automobilis pavojingai manevruoja dėl blogų eismo sąlygų, slidžios kelio dangos, sulėtino savo vairuojamo automobilio greitį. Pamačiusi, kad minėtas automobilis sustojo, Ž. B. taip pat sustabdė savo automobilį. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė, kurioje tiksliai vietoje tai padarė (fotolentelėje nuotrauka Nr. 2). Išmatavus atstumą iki minėtos pėsčiųjų perėjos pradžios jis yra 29 m. Toliau Ž. B. parodė vietą, kurioje sustojo pavojingai manevravęs automobilis, kuomet ji pastebėjo prie automobilio vairuotojo pusės, priekinėje dalyje prie rato, tamsų siluetą. Pamatavus atstumą iki minėtos pėsčiųjų perėjos jis yra 33,1 metro (fotolentelėje nuotrauka Nr. 3). (1 t., b. l. 103-108).

Liudytoja J. G. parodė, kad apie 18.10 val. važiavo 40-50 km/val. nuo Marijampolės link Patašinės kaimo. Ją, važiuojančią antra eismo juosta, pravažiavus žiedinę sankryžą, aplenkė „klevo“ ženklu pažymėtas automobilis ir pirma eismo juosta gretai nuvažiavo link „Norfos“ lenkdamas pirma juosta ir kitus automobilius. Važiuodama tolyn pamatė stabdančius automobilius ir už perėjos sustojusį tą „klevo“ ženklu pažymėtą automobilį. Pravažiuodama antra eismo juosta, matė, kad iš automobilio, pažymėto „klevo“ lapu, išlipo vaikinas, kuris buvo su akiniais, ir kruviną moterį traukė nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio. Ant važiuojamosios dalies daiktų, kurie trukdytų eismui, nematė. Buvo sustoję ir daugiau automobilių. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusioji, taip pat kaip ir ji, dirbo „Gėlių kiemelyje“ nuomojosi patalpas.

Liudytojas M. B. parodė, kad vėlų vakarą trise automobiliu Audi A6, kurį jis vairavo, važiavo iš Marijampolės į Vilnių. Buvo tamsu ir snigo. Jo vairuojamas automobilis buvo pažymėtas „klevo“ ženklu. Važiavo apie 40 km/val. greičiu. Pamatė, kad priekyje jų važiuodamas automobilis keistai sumanevravo, tačiau į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, paskui pabiro daiktai. Ar tai buvo perėjoje, ar už jos, tikslai negali pasakyti, bet tikrai netoli perėjos. Ar šis automobilis stabdė- nepastebėjo. Automobilis sustojo apie pusę metro už toje vietoje esančios pėsčiųjų perėjos ir daugiau, kiek matė, nejudėjo. Priekis buvo pasuktas į kairę. Iš automobilio išlipo vairuotojas, pažiūrėjo į priekį ir susiėmė už galvos. Sustojo šį automobilį aplenkę gal už kokių 6 metrų. Kai priėjo, moteris jau buvo ant kelkraščio. Jam atstumus sunku įsivaizduoti, be to jau parėję daug laiko ir tikslesni ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais.

Liudytojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas parodė vietč ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje- prie pėsčiųjų perėjos, esančios šalia Klaipėdos - Gedimino gatvių sankryžos, matė eismo įvykį 2017-12-21 apie 18.00 val. Parodė, kad jis vairuodamas automobilį Audi A6 važiavo pirma eismo juosta kryptimi link Vilniaus (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). Būdamas pėsčiųjų perėjos ribose, antroje eismo juostoje, parodė kad šioje vietoje priekyje važiavęs automobilis pradėjo keistai manevruoti (fotolentelėje nuotrauka Nr. 2), taip pat parodė vietą, kurioje keistai sumanevravęs automobilis sustojo, paaiškino, kad automobilis sustojo antroje eismo juostoje (fotolentelėje nuotrauka Nr. 3). Pamatavus atstumą iki pėsčiųjų perėjos pradžios, jis yra 396 cm (1 t., b. l. 119-124). Perskaičius liudytojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (1 t., b. l. 19-124) liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Kiek atsimena, priekyje šio automobilio, ant kelio buvo termosas.

Liudytojas L. C. parodė, kad važiavo M. B. vairuojamu automobiliu, sėdėjo automobilio gale. Buvo labai blogos oro sąlygos, stipriai snigo. Važiavo iš Marijampolės į Vilnių. Pravažiavus žiedinę sankryžą, prieš perėją prie „Genio“ stotelės, pakėlęs galvą pamatė, kad antroje eismo juostoje važiavęs automobilis būdamas ant pėsčiųjų perėjos šoktelėjo, pasuko į dešinę, į kairę ir staiga viduryje kelio sustojo skersai , priekiu į antrą eismo juostą, per dvi eismo juostas, jis net pagalvojo, kad perėja yra su kalneliu. Šį automobilį aplenkė per kairę pusę, antra eismo juosta šiek tiek išvažiuojant į priešpriešinę eismo pusę. Pravažiuojant pro šį automobilį pamatė, kad dužus lempa, yra kraujo, žmogus guli po priekiniu kairiu ratu, išlindusi kažkuri kūno dalis Buvo išsibarstę kažkokie daiktai. Sustojo nuo šio automobilio už 5-15 metrų, autobusų stotelėje. Jis iš sustojusio automobilio išlipo paskutinis. Ta mašina jau buvo pastatyta kitoje vietoje, šalia šaligatvio. Ikiteisminio tyrimo metu rodė įvykio situaciją, nurodė, kaip prisiminė. Su vairuotoju nekalbėjo.

Liudytojo L. C. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas parodė pėsčiųjų perėją, esančią šalia Klaipėdos-Gedimino gatvių sankryžos, paaiškindamas, kad maždaug šioje vietoje matė eismo įvykį. Jis pats tuo metu sėdėjo A. B. vairuojamo galinėje sėdynėje. Parodė, kad važiavo pirma eismo juosta kryptimi link Vilniaus (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). L. C. parodė, kurioje vietoje priekyje važiavęs automobilis Ford sumanevravo staigiai pasukdamas, t. y. pėsčiųjų perėjoje, 20 cm nuo pėsčiųjų perėjos pradžios nuo Marijampolės miesto centro pusės (fotolentelėje nuotrauka Nr. 2). Parodė, šis automobilis sustojo maždaug tarp pirmos ir antros eismo juostų (fotolentelėje nuotrauka Nr. 3). Pamatavus atstumą iki pėsčiųjų perėjos pradžios, jis yra 980 cm. ( 1 t., b. l. 137-132).

Liudytojas D. C., parodė, kad važiavo M. B. vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekyje. Matomumas buvo prastas, snigo. Važiavo pirma eismo juosta link Vilniaus. Pro juos pravažiavo automobilis. Pėsčiųjų perėjoje, kuri buvo pažymėta ženklu, nubraižytos juostos, šis automobilis kažkaip susimėtė, tiesiog jį užnešė, į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, ir sustojo. Jeigu neklysta, sustojo už perėjos, tačiau atstumo negali pasakyti. Iš automobilio išbėgęs žmogus susiėmė už galvos ir į kažką pradėjo žiūrėti. Apvažiavo šį automobilį antra juosta, matė, jog po bamperiu buvo žmogus. Taip pat ten buvo termosas, „tašė“. Paties daiktų birimo nematė. Automobilis pavažiavo atgal gal du metrus, kad galėtų moterį ištraukti. Jie sustojo stotelėje. Kai jis priėjo prie šio automobilio, žmogus, kuris ją partrenkė, patraukė moterį link šaligatvio. Ar po to dar judino automobilį- negali pasakyti. Laukė greitosios ir buvo prie moters. Kai buvo prie moters, tai šalia buvo ir kaltinamasis.

Liudytojo D. C. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas parodė, kad maždaug šioje vietoje- prie pėsčiųjų perėjos, esančios šalia Klaipėdos - Gedimino gatvių sankryžos, matė eismo įvykį. Dar paaiškino, kad eismo įvykį matė sėdėdamas ant priekinės keleivio automobilio, vairuojamo M. B., sėdynės. D. C. parodė, kad važiavo pirma eismo juosta kryptimi link Vilniaus (fotolentelėje nuotrauka Nr. 1). Parodė, kad priekyje važiavęs automobilis susimėtė pėsčiųjų perėjos ribose, antroje eismo juostoje (fotolentelėje nuotrauka Nr. 2), taip pat parodė vietą, kurioje minėtas automobilis sustojo. (fotolentelėje nuotrauka Nr. 3). Pamatavus atstumą iki pėsčiųjų perėjos pradžios nuo Vasaros g. pusės, jis yra 536 cm. Baigus parodymų patikrinimą įvykio vietoje, buvo grįžta į Marijampolės apskr. VPK surašyti parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolą (1 t., b. l. 128-133).

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba kartu su M. P. raktų dirbtuvėje Gedimino g. 28. M. P. iš darbo išvyko pirmiau, o jis -už kokių 5 minučių. Parodė, kad į eismo įvykio vietą atvažiavo po kelių minučių, dar nebuvo greitosios ir policijos. Važiavo nuo Marijampolės centro link Prienų. Maždaug 7-10 metrų už perėjos link Prienų, dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, prie bordiūro, stovėjo automobilis. Jis pravažiavęs šį automobilį sustojo. Iki sustojusio automobilio jokių pėdsakų nematė. Nukentėjusioji buvo ant šaligatvio. Ji nieko nekalbėjo, o vairuotojas M. P. sakė, kad pats nesuprato, kaip viskas įvyko. Kai medikai įkėlė nukentėjusiąją į automobilį, jis padavė šalia nukentėjusios buvusią rankinę, taip pat paėmė termosą, kuris buvo prie automobilio bamperio važiuojamojoje dalyje dešinėje pusėje, padavė dėžutę, kuri buvo prie vairuotojo pusės galinio bamperio metro atstumu nuo jo. Mėtėsi netoli dėžutės kažkoks skuduras, bet jo niekas neėmė. Buvo šlapdriba, prastas matomumas.. Įvykio vietos labai atidžiai neapžiūrėjo. Automobilio žibintas buvo išmuštas. Pareigūnai žiūrėjo, ar ant jo kraujas, bet nustatė, kad sultys. Jos buvo rausvos spalvos. Buvo apšvietimas, tačiau tokia prieblanda. Eismo intensyvumas buvo normalus, pastoviai važiavo automobiliai- žmonės važiavo po darbo.

Liudytojas G. M. parodė, kad nukentėjusioji R. V. yra jo draugė, kartu gyvena. Jam pranešė, kad R. V. po avarijos pristatyta į ligoninę. Laukiant ligoninės priėmimo skyriuje, prie jo priėjo kaltinamasis ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, kad jis „ant pėsčiųjų perėjos“ sužalojo jo žmoną, kad buvo blogas matomumas. Paprašė telefono numerio ir išėjo. Tą patį vakarą pradėjo rašinėti žinutes ir skambinėti, domėtis kaip jos sveikata, kaip jos galva, gal reikia kokios pagalbos. Kelis kartus dar kalbėjo, tačiau jis pats nenoriai su juo kalbėjo, pastoviai klausinėdavo to paties. Jo namas, kuriame gyveno su R. V., yra prieš pėsčiųjų perėją, žiūrint nuo Marijampolės, kairėje gatvės pusėje. R. V. pasakojo, kad ėjo per pėsčiųjų perėją, dar laukė kol praleis kelios mašinos. Po traumos R. V. save pati apsitarnauti galėjo tik po 2 mėnesių. Vaikščioti po kambarį galėjo su lazdomis gal po 3 mėnesių, be lazdų ir pašalinių pagalbos- nuo 2018 m. liepos mėnesio. Prieš įvykį dirbo gėlių parduotuvėje. Jos atlyginimo, darbo santykių pobūdžio nežino. Šiuo metu nedirba.

Liudytoja E. S. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus.- kiek pamena atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, apklausė liudytojus. Visų veiksmų, kuriuos atliko, nepamena, gali maišyti su kitais įvykiais, Kiek prisimena, eismo įvykis buvo įvykęs prie parduotuvės „Norfa“, prie pėsčiųjų perėjos ir tamsiu paros metu, daugiau smulkmenų neatsimena. Apie rastus pėdsakus, išmėtytus daiktus negali nieko pasakyti, reikėtų vadovautis įvykio vietos apžiūros protokolu, nes šiuo metu negali visko patvirtinti, kaip buvo. Turėjo būti atvykę ir kelių policijos ekipažas.

Liudytojas A. K. parodė, kad šioje byloje „įformino“ įvykusį eismo įvykį-moteris buvo partrenkta ar pėsčiųjų perėjoje, ar už pėsčiųjų perėjos- negali pasakyti. Pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Kai jis atvyko, nukentėjusios vietoje jau nebuvo. Visus duomenis užfiksavo eismo įvykio schemoje. Prisimena, kad automobilis buvo už pėsčiųjų perėjos, automobilio kairiame šone buvo kraujo dėmė, kažkur buvo nukentėjusios pirkinių krepšelis. Lijo, buvo šlapdriba, todėl ar buvo kitų pėdsakų- negali pasakyti. Kadangi tenka forminti daug eismo įvykių, jų būna panašių, todėl šio įvykio aplinkybių šiuo metu tiksliai negali nurodyti Pateikus susipažinimui byloje esančią eismo įvykio vietos schemą paaiškino, jog neatsimena., ar buvo kitų daiktų, kurie būtų trukdę eismui. Buvo tik maišelis, nes jeigu būtų buvę kitų daiktų, būtų užfiksavęs. Nufotografavo eismo įvykio vietos bendrą vaizdą, kaip apgadintas automobilis, kokie kelio ženklai.

Liudytojas Š. K. parodė, kad buvo su A. K. įforminant eismo įvykį Gedimino gatvėje, pėsčiųjų perėjoje. Nukentėjusioji jau buvo išvežta medikų. A. K. pirmiausia viską nufotografavo, po to atliko matavimus, braižė schemą. Ar buvo likę kažkokių pėdsakų- neatsimena. Jeigu kažkas buvo, turėjo būti pažymėta tarnybiniame pranešime. Su liudytojais vietoje nebendravo, galėjo tikrinti vairuotojo blaivumą. Ką vairuotojas sakė apie įvykį-neatsimena. Įvykio vietą fiksuoja ekspertai. Jis pats fotografavosi dėl savęs, kad žinotų bendrą situaciją, šių nuotraukų neregistruoja ir neperduoda, pas save neišsaugojęs.

2017-12-21 Marijampolės apskr. VPK RS vyr. patrulio Š. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, jog š. m. gruodžio 21 d. dirbant kartu su vyr. patruliu A. K., 19 val. 00 min. iš Marijampolės apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad 18 val. 15 min. Marijampolės sav., Gedimino g., šalia prekybos centro „Norfa“ automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį. Jiems nuvykus minėtu adresu, Gedimino g., prie 71 namo, rado apgadintą automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio vairuotojas buvo M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ši asmenį patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0376, patikros Nr. 0630178 nustatyta, kad asmuo yra blaivus (0,00 prom). R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri per eismo įvykį patyrė sužalojimus, jau yra nuvežta į Marijampolės ligoninę. Ligoninėje moteriai nustatyti dubens kaulų lūžiai bei galvos traumos, dėl patirtų traumų išvežta į Kauno klinikas. Po eismo įvykio transporto priemonėje buvo apgadinti: variklio dangtis, kairės pusės lempa, priekinis bamperis, priekinis stiklas. Eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema. Eismo įvykio metu kelio danga- asfaltas, apledėjusi, oro sąlygos -šlapdriba, tamsus paros metas. Gatvės apšvietimo stulpai buvę netoliese buvo įjungti (tomas Nr. I, b. l. 158).

Liudytojas L. S. parodė, kad buvo eismo įvykio, įvykusio Gedimino gatvėje prie „Norfos“, vietoje. Buvo tamsu ir prastos oro sąlygos. Automobilis ir nukentėjusioji buvo jau už perėjos, prie autobusų stotelės. Jam atvykus moteris gulėjo ant šaligatvio, jos veidas buvo kruvinas, nieko nekalbėjo. Vairuotojas sakė, kad pėsčioji ėjo ne per perėją, iš kairės kelio dalies. Ar buvo kokių pėdsakų-neatsimena, buvo lyg tai ant kelio kažkoks krepšys. Su ekspertu apžiūrėjo automobilio priekį, nes matėsi lyg ir kraujas, bet ekspertas pasakė, kad tai uogienė. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, tai viena juosta važiavo transporto priemonės ir reguliuoti eismo tikrai nereikėjo. Buvo žmonių prisirinkę nemažai, viena liudytoja sakė, kad atvažiavo nuo Prienų ir šimtu procentų matė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją. Šią liudytoją apklausinėjo ir tai turi būti užrašyta apklausos protokole. Perskaičius L. S. surašytą liudytojos Ž. B. apklausos protokolą (1 t., b. l. 101-102), kuriame nėra užrašyta, kad ši liudytoja matė, jog nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėją, paaiškino, kad pokalbio metu liudytoja žodžiu minėjo, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją, o kai apklausinėjo protokolui, jau sakė „lyg tai“, smulkmenų tikrai nepamena. Kodėl apklausos protokole neužfiksavo, kad liudytoja sakė, jog nukentėjusioji ėjo ne per perėją, nežino, negali atsakyti.

Po liudytojos Ž. B. apklausos tvirtino, kad liudytoja Ž. B. sakė ne apklausos metu, kad matė, jog ėjo ne per perėją. Apklausiama protokolui buvo supažindinta dėl atsakomybės. Ją vien dėl to ir pasikvietė apsiklausti, nes išgirdo tuos žodžius, jog matė, kad ėjo ne perėją. Toks kažkieno pasakymas buvo diskusijų kontekste gal, žmonės daug ką šneka, spėlioja. Įvykis prieš metus buvo, tai aš neatsimena detalių, nes daug tokių įvykių būna.

Liudytojas R. Z. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK kriminalistinių tyrimų skyriuje specialistu. Jo pareiga eismo įvykio vietoje-užfiksuoti įvykio vietą, surinkti įkalčius. Į eismo įvykio vietą atvyko kai nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę. Dėl šio eismo įvykio nufotografavo visą aplinką, automobilį, bendrą vaizdą ir jo darbas baigiasi. Įvykio vieta nebuvo aptverta. Buvo šlapia, šlapdriba, pro šoną važinėjo automobiliai, tai pėdsakų negalėjo būti. Ar buvo kažkokių daiktų- neatsimena. Jeigu būtų buvę- būtų užfiksavęs. Automobilio priekinis stiklas buvo sutrūkęs, priekinis kairys žibintas įtrūkęs, buvo skysčio nutekėję ant žibinto, bet ten buvo tikrai ne kraujas, galėjo būti kokia uogienė. Tai buvo lipnus, saldus skystis. Mėginio nepaėmė. Ant automobilio kraujo dėmių nerado, aplink įvykio vietą kraujo tikrai nebuvo. Apžiūros metu buvo tamsu, apšvietimas- tik kiek švietė nuo gatvės. Pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Kadangi buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas žmogus, praėjo visą pėsčiųjų perėją pirmyn ir atgal, apžiūrėjo.

Liudytoja K. G. kad buvo įvykio vietoje prie ‚Norfos“ parduotuvės. Kiek atsimena, tai buvo jos pirma darbo diena Marijampolėje, tą dieną buvo antras eismo įvykis, buvo iškritęs sniegas, šlapdriba., tamsu. Pati eismo įvykio vietos neapžiūrėjo, jokių pėdsakų nematė, nukentėjusios nematė. Vairuotojo apklausoje nedalyvavo.

Liudytojas M. R. parodė, kad dirbant su L. S. gavo pranešimą, kad įvykęs eismo įvykis. Buvo labai blogas oras, lijundra, minimaliai apšviesta gatvė. Gulėjo moteris, tačiau kurioje vietoje-ar kelkraštyje, ar važiuojamojoje dalyje- neatsimena. Atvyko medicinos pagalba, padėjo moterį patalpinti į medicinos automobilį ir laukė, kol atvyks operatyvinė grupė įforminti eismo įvykio. Kurioje vietoje stovėjo moterį partrenkęs automobilis, ar jis trukdė eismui, ar buvo kokių pėdsakų- negali pasakyti, nes neatsimena. Su eismo įvykio dalyviais jis pats nebendravo. Įvykio vietos neaptvėrė, tik pastatė savo transporto priemonę ant kelio.

Liudytojas A. G. parodė, kad gruodžio mėnesį, važiuodamas automobiliu Gedimino gatve link Marijampolės m. centro, netoli „Norfos“ parduotuvės, matė kitoje kelio pusėje, pirmoje arba antroje eismo juostoje, stovinčias dvi mašinas, prie jų matėsi išlipusių žmonių. Pirmoji mašina buvo sustojusi ant perėjos, o kita iš paskos, neprivažiavus perėjos. Tarp mašinų galėjo būti 15 metrų tarpas. Automobilių modelių ir spalvų negali pasakyti. Perėja buvo apšviesta. Vienas žmogus paėmęs moterį už pažastų nuo automobilio, kuris stovėjo ant perėjos, tempė link kelkraščio 3-5 metrus, dar du žmonės buvo išlipę iš automobilio. Ant kelio pabirusių daiktų nematė. Jis pats sustojęs nebuvo, kaip moteris atsirado toje vietoje- nežino. Toliau važiuodamas link Marijampolės centro, leidžiantis žiede, sutiko policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

2017-12-21 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta- Gedimino g.71, Marijampolė, kelių eismo įvykio rūšis-užvažiavimas ant pėsčiojo, oro sąlygos, apšvietimas-tamsus paros metas, šlapdriba. Kelio dangos būklė-šlapias apledėjęs asfaltas, kelio ženklai galiojimo zonoje-Nr. 533, 534 – pėsčiųjų perėja, Nr.332-sustoti ir stovėti draudžiama, leistinas važiavimo greitis-50km/val. Apžiūros metu nustatyta: Gedimino g. 71, Marijampolė, stovi automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi link Vasaros gatvės. Nuo išvestinės iš Klaipėdos gatvės kairiojo kelio krašto statmenai į Gedimino gatvę iki automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ašies yra 38, 7 m. atstumas (žiūrint link Vasaros gatvės). Nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ašies iki dešinio kelio krašto (žiūrint link Vasaros gavės) yra 1,4 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos yra 4,7 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos yra 5,9 m atstumas. Nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato ašies (link Vasaros gatvės) 0,4 m. atstumu matoma rausvos spalvos galimai kraujo dėmė. Nuo šios dėmės iki dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos yra 4,7 m atstumas. Nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ašies (žiūrint link Klaipėdos gatvės) 25 m atstumu prasideda pėsčiųjų perėjos ribos, kurios tęsiasi 3,9 m atstumu. Nuo automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato ašies link Klaipėdos gatvės išvesta 4,9 m išvestinė, nuo kurios pabaigos, link dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos 2,6 m atstumu yra plastikinis pirkinių maišelis. Nuo šio maišelio iki dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos yra 1,4 m atstumas. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas bei kairės pusės priekinis žibintas. Po apžiūros automobilis grąžintas savininkui. Eismo įvykio vieta fotografuota, užfiksuota nuotraukose, sudarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 15-17, 18-22).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akte bei protokole užfiksuoti transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šių dalių apgadinimai- priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas (1 t., b.l. 24-28).

Tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, jog R. V. tikrinimo 2017-12-21 18:57 rezultatas 0,00 ‰ (1 t., b. l. 37).

Tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, jog M. P. tikrinimo 2017-12-21 19:02 tikrinimo rezultatas 0,00 ‰ (1 t., b. l. 115

Išraše iš POLIS duomenų bazės matyti, kad pranešimas apie įvykį registruotas 2017-12-21, 18 val. 18 min. telefonu +370 641 73631 (1t., b. l. 159-163).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2017-12-21 18.15 pranešimo apie eismo įvykį garso įrašo kopiją. Perklausius įrašą nustatyta, kad iš telefono numerio 8-675-85988 pranešėjas, prisistatęs M. B., pranešė, kad Marijampolės mieste, Gedimino gatvėje, prie Norfos „ant perėjos žmogų partrenkė“ (1 t., b. l. 176-179).

Marijampolės savivaldybės administracijos rašte dėl informacijos pateikimo praneša, kad 2017-12-21 gatvių apšvietimas Gedimino g. ties „Norfos“ parduotuve (tuo pačiu ir pėsčiųjų perėjoje) ir Gedimino/Vasaros gatvių sankryžoje buvo įjungtas 16.15 val. (1 t., b. l. 182).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 50/2018(09) nurodyta:

1. R. V. klinikiniais duomenimis konstatuota abipusis kryžkaulio lūžimas, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų bei kairio gaktikaulio kūno lūžimai, sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubakaulio lūžimas gūžduobės srityje, linijinis kairio gaktikaulio, kairės akiduobės viršutinės bei išorinės sienelių, pleištakaulio kūno lūžimai, stuburo juosmeninės dalies IV, V slankstelių skersinių ataugų lūžimai.

2. R. V. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir, dėl kaukolės pamato kaulų lūžimų bei dubens kaulų lūžimų, dėl ko buvo suardytas dubens žiedo vientisumas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

3. R. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-12-21 įvykusio eismo įvykio metu (1 t., b. l. 49-50).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-638(18) konstatuota:

1. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Marijampolės mieste Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės antra eismo juosta kryptimi nuo Klaipėdos gatvės važiavo automobilis „Ford Focus“ vairuojamas M. P.. Tuo metu į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo pėsčioji R. V.. Pėsčiajai R. V. esant šio kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės antroje eismo juostoje, automobilis „Ford Focus“ priekinės dalies kaire puse partrenkė pėsčiąją. Dėl tokio sąlyčio su automobiliu pėsčioji buvo nublokšta į priekį (t. y. automobilio judėjimo kryptimi) į vietą, kur 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane skaičiumi keturi pažymėta kraujo dėmė. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis „Ford Focus“ buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje, kurioje jis užfiksuotas 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane.

2. Apskaičiuoti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilis „Ford Focus“, negalima.

3. Automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P. nurodytas 50 km/h važiavimo greitis pėsčiosios partrenkimo metu yra tikėtinas. Apskaičiuoti, kokiu greičiu pėsčiosios partrenkimo metu važiavo automobilis „Ford Focus“, negalima.

4. Žiūrint automobilio „Ford Focus“ važiavimo kryptimi, pėsčioji R. V. kelio pločio atžvilgiu buvo partrenkta važiuojamosios dalies dešinėje pusėje antroje eismo juostoje ne mažesniu kaip 8 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (arba ne didesniu kaip 7,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto). Nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje, kelio važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu, buvo pėsčioji R. V., kuomet ją partrenkė automobilis „Ford Focus“, negalima.

5. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Focus“ vairuotojas M. P., važiuodamas jo paties nurodytu 50,0 km/h greičiu, tiek intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tiek neintensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tuo momentu, kai pėsčioji R. V. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

6. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios R. V. veiksmai – prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kad kirsti kelio važiuojamąją dalį bus saugu, eidama per kelią ir neperėjusi visos važiuojamosios dalies (t. y. praėjus gatvės važiuojamosios dalies vieną pusę) nesustojo ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, o eidama toliau per kelio važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „Ford Focus“ judėjimui – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P. veiksmai – tuo momentu, kai pėsčioji R. V. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, važiuodamas 50 km/h greičiu, tiek intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tiek neintensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėdamas techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį einančią pėsčiąją - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nustatyti, kurio eismo dalyvio (pėsčiosios R. V., ar automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui negalima, nes negalima nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje, kelio važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu (pėsčiųjų perėjoje, ar už pėsčiųjų perėjos), buvo pėsčioji R. V., kuomet ją partrenkė automobilis.(1 t., b. l. 150-157).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-05-24 ekspertizės akte Nr. 11-966(19) konstatuota ( 2t., b. l. 34-46). :

1. Automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P. nurodytas 50 km/h važiavimo greitis pėsčiosios partrenkimo metu yra tikėtinas. Apskaičiuoti, kokiu greičiu pėsčiosios partrenkimo metu važiavo automobilis „Ford Focus“, negalima.

2. Nustatyti, kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje, kelio važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu (pėsčiųjų perėjoje, ar už pėsčiųjų perėjos ir kiek metrų toliau), buvo pėsčioji R. V., kuomet ją partrenkė automobilis „Ford Focus“, negalima.

3.Nustatyti, ar po to kai, automobilis „Ford Focus“ kliudė pėsčiąją R. V., ši transporto priemonė vairuotojo M. P. buvo sustabdyta 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje, ar automobilio padėtis buvo pakeista, t. y. ar ši transporto priemonė buvo patraukta į 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuotą padėtį, negalima.

4.Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Focus“ vairuotojas M. P., važiuodamas jo paties nurodytu 50,0 km/h greičiu, tiek intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tiek neintensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tuo momentu, kai pėsčioji R. V. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

5.Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios R. V. veiksmai,- eidama per kelią ir neperėjusi visos važiuojamosios dalies (t. y. praėjus gatvės važiuojamosios dalies vieną pusę) nesustojo ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, o eidama toliau per kelio važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „Ford Focus“ judėjimui,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P. veiksmai,- tuo momentu, kai pėsčioji R. V. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, važiuodamas 50 km/h greičiu, tiek intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, tiek neintensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėdamas techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį. einančią pėsčiąją,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nustatyti, kurio eismo dalyvio (pėsčiosios R. V., ar automobilio „Ford Focus“ vairuotojo M. P.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui negalima.

6. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Marijampolės mieste Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės antra eismo juosta kryptimi nuo Klaipėdos gatvės važiavo automobilis „Ford Focus“ vairuojamas M. P.. Tuo metu į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo pėsčioji R. V.. Pėsčiajai R. V. esant šio kelio važiuojamosios dalies dešinės pusės antroje eismo juostoje, automobilis „Ford Focus“ priekinės dalies kaire puse partrenkė pėsčiąją. Dėl tokio sąlyčio su automobiliu pėsčioji buvo nublokšta į priekį (t. y. automobilio judėjimo kryptimi) ant kelio važiuojamosios dalies dangos. Po eismo įvykio automobilis „Ford Focus“ stovėjo vietoje užfiksuotoje 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane.

Šio eismo įvykio eiga buvo nustatyta atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuotus duomenis.

Klausimo apie liudytojų parodymus sprendimas viršija eismo įvykių teismo eksperto kompetenciją.

Ekspertizės akto dalyje, kurioje aprašomas tyrimas nurodoma, kad eismo įvykių tyrimo srities praktikos duomenimis eismo įvykio metu vertikalioje arba tam artimoje padėtyje esantis pėsčiasis patenka ant lengvojo automobilio, atsitrenkia į priekinio lango stiklą ir dėl to stiklas yra sugadinamas, kuomet lengvojo automobilio greitis pirminio sąlyčio su pėsčiuoju metu yra ne mažesnis kaip 50 km/val. Sprendžiant pagal automobilio „Ford Focus“ išorinių sugadinimų pobūdį ir išsidėstymą darytina tikėtina išvada , kad pirminio sąlyčio su pėsčiąja R. V. metu automobilis „Ford Focus“ judėjo ne mažesniu kaip 50 km/val. greičiu.

Automobilio „Ford Focus“, važiuojančio 50 km/val. greičiu sustabdymui reikalingas mažiausiais atstumas buvusiomis kelio eismo sąlygomis: intensyviai stabdant- 37,3 m, neintensyviai stabdant- 61,4 m.

1. Tuo momentu, kai automobilis „Ford Focus“ turėjo pirminį sąlytį su pėsčiąją R. V., pastaroji buvo vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, tikėtina, dešine kūno puse pasisukusi link šios transporto priemonės.

2. Tikėtina tokia pėsčiosios R. V. kūno sužalojimų padarymo eiga. Pėsčiajai R. V. esant kelio važiuojamojoje dalyje, vertikalioje arba tam artimoje padėtyje ir dešine kūno puse į artėjančią transporto priemonę, automobilis „Ford Focus“ priekinio bamperio kairės pusės dalimi ties žibintu turėjo pirminį sąlytį su pėsčiosios koja/kojomis. Po to pėsčioji pateko ant variklio dangčio (dėl to pėsčiajai lūžo dešinysis klubakaulis gūžduobės srityje) ir galvos priekine dalimi (kaktos kaire puse) trenkėsi į priekinio lango stiklą (dėl to pėsčiajai buvo padaryti šie sužalojimai: linijinis kairio kaktikaulio, kairės akiduobės viršutinės bei išorinės sienelių, pleištakaulio kūno lūžimai). Dėl tokio sąlyčio su automobiliu „Ford Focus“ R. V. buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi į priekį ant važiuojamosios dalies. Visi kiti R. V. sužalojimai (abipusis kryžkaulio lūžimas, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų bei kairio gaktikaulio kūno lūžimai, sąvaržos išsiskyrimas, stuburo juosmeninės dalies IV,V slankstelių skersinių ataugų lūžimai) galėjo būti padaryti tiek jai patekus ant variklio dangčio, tiek nublokštai pėsčiajai esant kelio važiuojamojoje dalyje, horizontalioje arba tam artimoje padėtyje (kojomis link artėjančios transporto priemonės) ir jos liemens apatinę dalį (dubens sritį) suspaudžiant tarp automobilio „Ford Focus“ dugno (priekinės dalies apačios) ir kelio važiuojamosios dalies paviršiaus.

3. Žiūrint automobilio „Ford Focus“ važiavimo kryptimi, per gatvės važiuojamąją dalį pėsčioji R. V. judėjo kryptimi, tikėtina, iš kairės į dešinę. Nustatyti, kokiu kampu per gatvę (statmenai ar įstrižai važiuojamosios dalies), pėsčiųjų perėjoje ar už jos, judėjo pėsčioji R. V., negalima.

4. Pėsčiajai R. V. nekonstatuota kūno sužalojimų, kurie būtų padaryti ją velkant kelio važiuojamąja dalimi.

5. Po to kai automobilis „Ford Focus“ priekinio bamperio kairės pusės dalimi ties žibintu turėjo pirminį sąlytį su pėsčiosios R. V. koja/kojomis, pastaroji pateko ant variklio dangčio, trenkėsi į priekinio lango stiklą ir judėjo būdama ant automobilio. Nustatyti, kokį atstumą įveikė automobilis „Ford Focus“, kuomet ant šios transporto priemonės priekinės dalies buvo pėsčioji R. V. negalima.

Liudytojai M. B., L. C., D. C., važiavę automobiliu iš paskos M. P. vairuojamam automobiliui parodė, kad šis automobilis keistai manevruoti, o liudytojas L. C. parodė kad net šoktelėjo, būdamas antroje eismo juostoje, paženklintos pėsčiųjų perėjos ribose. Nors šie liudytojai skirtingai nurodo M. P. vairuojamo automobilio sustojimo po susidūrimo su pėsčiąja vietą, tačiau tai nėra pagrindas visus jų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Liudytojai Marijampolės m. negyvena, šia gatve važiavo tamsiu paros metu, automobilio sustojimo vieta niekaip nebuvo paženklinta, todėl jie galėjo tiksliai neįsidėmėti automobilio sustojimo vietos, tačiau pėsčiųjų perėja buvo paženklinta baltos spalvos linijomis ant kelio važiuojamosios dalies ir jiems tai buvo puikiai matoma bei įsimintina.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino nurodydamas, kad nukentėjusiąją kliudė ne pėsčiųjų perėjoje. Liudytojas M. B., kaltinamojo M. P. bendradarbis, parodė, kad eismo įvykio vietoje M. P. sakė, kad net pats nesuprato, kaip įvykio eismo įvykis, apie tai, kad pėsčioji ėjo ne perėja- nenurodė. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms, net ir specialistų teikiamiems duomenims. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad būdamas pėsčiųjų perėjos ribose pamatė priekyje, maždaug už 20 m, tamsų siluetą, praėjus akimirkai, kol suvokė, kad tai žmogus, pradėjo stabdyti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje, rodydamas vietą kurioje buvo pėsčioji, kuomet jis ją pastebėjo, šią vietą parodė ne pėsčiųjų perėjos ribose, kas aiškiai matyti nuotraukoje, taip pat nustatyta, kad iki pėsčiųjų perėjos pradžios yra 10 metrų, taip pat parodė vietą, kurioje buvo tuo metu pėsčioji ir nustatyta, kad tai yra 20,2 m už pėsčiųjų perėjos. Taip pat teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki pėsčiųjų perėjos važiavo apie 50 km/val. greičiu, maždaug 20 m iki perėjos atleido akseleratoriaus signalą, įsitikinęs, kad perėjoje žmonių nėra, vėl akseleravo palaikydamas tą patį greitį. Prieš susidūrimą, pamatęs kliūtį stabdė, susidūrimo metu greitis galėjo būti 10-20 km/val. Tokie jo parodymai apie greitį susidūrimo metu prieštarauja ekspertizės akte nurodytiems duomenims.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-05-24 ekspertizės akto Nr. 11-966(19) dalyje, kurioje aprašomas tyrimas nurodoma, kad eismo įvykių tyrimo srities praktikos duomenimis eismo įvykio metu vertikalioje arba tam artimoje padėtyje esantis pėsčiasis patenka ant lengvojo automobilio, atsitrenkia į priekinio lango stiklą ir dėl to stiklas yra sugadinamas, kuomet lengvojo automobilio greitis pirminio sąlyčio su pėsčiuoju metu yra ne mažesnis kaip 50 km/val. Sprendžiant pagal automobilio „Ford Focus“ išorinių sugadinimų pobūdį ir išsidėstymą darytina tikėtina išvada, kad pirminio sąlyčio su pėsčiąja R. V. metu automobilis „Ford Focus“ judėjo ne mažesniu kaip 50 km/val. greičiu, kas paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis prieš susidūrimą stabdė ir jo greitis buvo 10-20 km/val. ir iš dalies patvirtina, kad susidūrimas įvyko, kuomet važiavo 50 km/val. greičiu, t. y. pėsčiųjų perėjoje.

Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobilio „Ford Focus“, važiuojančio 50 km/val. greičiu sustabdymui reikalingas mažiausiais atstumas buvusiomis kelio eismo sąlygomis: intensyviai stabdant- 37,3 m, neintensyviai stabdant- 61,4 m. Taigi, jeigu M. P. būtų pamatęs kliūtį jo nurodomomis aplinkybėmis ir vietoje, po to pradėjęs stabdyti, jo vairuotas automobilis turėjo nuvažiuoti žymiai didesnį atstumą negu užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tiek paties M. P., tiek liudytojos Ž. B. parodymias nustatyta, kad automobilis po sustojimo, kai pėsčioji atsidūrė ant važiuojamosios dalies, buvo patrauktas 1-2 metrus atgal, kad būtų galima išlaisvinti nukentėjusiąją, daugiau iki atvykstant policijai jis nebuvo judinamas, toks nedidelis atstumas išvadų nekeičia. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad gatvė nebuvo apšviesta eismo įvykio metu, tačiau Marijampolės savivaldybės administracija pateikusi duomenis, kad 2017-12-21 gatvių apšvietimas Gedimino g. ties „Norfos“ parduotuve (tuo pačiu ir pėsčiųjų perėjoje) ir Gedimino/Vasaros gatvių sankryžoje buvo įjungtas 16.15 val., t. y., žymiai anksčiau negu buvo eismo įvykis.

Visis šie kaltinamojo parodymų nenuoseklumai, neatitikimas kitiems bylos duomenims rodo, kad parodymai nėra teisingi.

Turtinę žalą sudaro netektos pajamos, išlaidos sveikatos atstatymui. Nukentėjusioji dirbo pagal verslo liudijimą, užsiėmė prekyba ne maisto produktais. Metinės pajamos per 2017 metus sudarė 4141 eur, taigi vidutinės mėnesinės pajamos- 345 eur. Didžioji dalis pajamų paprastai gaunama prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu, kuriuo dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji dirbti negalėjo, todėl bendros mėnesinės pajamos už 2017 metus mažesnės. Dėl atsakovo veiksmų, kurie nulėmė nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji nedirbo ir visiškai negavo pajamų laikotarpiu nuo 2017-12-22 iki 2018-05-28, tai yra kiek daugiau nei 5 mėnesius, todėl negautos pajamos sudaro 1725 eur (345x5). Nukentėjusiajai skirta netekto darbingumo pensija -132,83 eur laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2019-05-28. Taigi, šiuo laikotarpiu jau yra akivaizdi netektų pajamų dalis, mėnesiui sudaranti 212,17 eur (345-132,83 eur), o visu laikotarpiu sudarys 2546,04 eur . Visos negautos pajamos- 4271,04 eur. Su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (transportavimo, gydymo, vaistų įsigijimo, higienos prekių, priežiūros ir kt. -381 eur.

Civilinio atsakovo atstovas paaiškinimus dėl ieškinio išdėstė rašytiniame pranešime teismui ( 2 t. , b. l. 164-167), išdėstydamas aplinkybes, į ką teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, jeigu kaltinamąjį M. P. pripažins kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, draudimo sutartimi prisiimtos atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo apimtį pagal eismo įvykio metu buvusį teisinį reglamentavimą, nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atžvilgiu galėtų būti tenkinamas tik 5 000 eurų ribose, žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais. Dėl turtinės žalos atlyginimo-pagal pateiktus įrodymus, pagrįstos gydymo išlaidos, susijusios su eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, sudaro 344,47 eurus. Apskaičiuojant negautų pajamų dydį, vadovaujantis CK 6.283 str., 6.290 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygi bei į laikotarpį, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas, taip pat socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios žala dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo eismo įvykio dienos iki 2018 m. spalio 31 d. sudaro 1 533,89 eurai (iš nukentėjusiosios deklaruotų pajamų sumos atėmus jos sumokėtų mokesčių sumą, taip pat įvertinus jai terminuotai nustatyto netekto darbingumo lygį ir nuo 2018-05-29 mokamų socialinio draudimo išmokų sumą). Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisiamos iš kaltinamojo.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.