Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R.P., K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Visiškai neteisingi skolininkės atstovų pareiškimai apie tai, kad antstolė turi pareigą atskiru patvarkymu nustatinėti vykdymo tvarką, kuomet ta tvarka nustatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Antstoliui nesuteikta teisė prievarta paimti ir perduoti vaiką bendrauti tėvui, nesuteikta teisė šios kategorijos bylose taikyti kitokias priverstinio pobūdžio priemones, nei kreiptis į Teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo (LAT 2019-04-24 nutartis, civilinė byla Nr. e3K-3-160-378/2019).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00888 duomenimis nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-25 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 dėl tėvo K. S. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi J.S., gim. (duomenys neskelbtini).

2019-08-06 K. S. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad vaiko motina R. P. nevykdo teismo sprendimo, todėl antstolė su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipėsi į teismą, kuris pareiškimą tenkino. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-9874-676/2019, nutarta tenkinti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir R. P. (buvusi pavardė K.) paskirta 3 Eur bauda už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo dienos, išieškotojo K. S. naudai.

Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po nurodytos baudos paskyrimo, remiantis išieškotojo K. S. pranešimais, surašyta visa eilė aktų, kuriais remiantis antstolė konstatavo, kad R. P. nesuteikė galimybės vaiko tėvui (išieškotojui) matytis su sūnumi, todėl 2020 m. birželio 17 d. už 22 teismo sprendimo nevykdymo dienas, 2020 m. spalio 20 d. už 36 teismo sprendimo nevykdymo dienas, 2021 m. birželio 4 d. už 35 teismo sprendimo nevykdymo dienas, 2021 m. gruodžio 30 d. už 77 teismo sprendimo nevykdymo dienas ir nesuteikimą sūnui galimybės su tėvu bendrauti 65 kartus, apskaičiuotos ir paskirtos atitinkamos baudos R. P., kurias ji sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodytu laikotarpiu, atsižvelgiant į išieškotojo pareiškimus, antstolė surašė 18 aktų dėl bendravimo tvarkos nevykdymo.

LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-8126-998/2018, be kita ko, nepilnamečio J. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. P. (buvusi pavardė K.); iš K. S. priteistas išlaikymas sūnui, nustatyta sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka: 1. 2 kartus į savaitę darbo dienomis (trečiadienis, penktadienis) nuo 16.30 val. iki 19.00 val. pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos), informuojant ieškovę SMS žinute, ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; 2. 2 kartus į mėnesį – poriniais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; 3. Apie savo norą bendrauti su vaiku atsakovas K. S. iš anksto praneša ieškovei R. K. SMS žinute; 4. Kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos gali būti kompensuojamos šalių susitarimu; 5. Vaiko gimtadienis švenčiamas neporiniais metais su tėvu, poriniais – su motina, vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku; 6. Atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „Viber“) kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko; 7. Visus klausimus, susijusius su vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo procesu, šalys sprendžia tarpusavio sutarimu. Esant nesutarimams, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010 ir kt.). Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) antstolis turi pagrįsti objektyviais duomenimis (įrodymais), kurie patvirtina, kad skolininkas nevykdė teismo procesiniame sprendime nustatytų įpareigojimų (CPK 176 - 178 straipsniai).

Pateiktu pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo antstolė prašo už teismo sprendimo tęstinį nevykdymą taikyti sprendimą nevykdančiam asmeniui R. P. įstatyme numatytas griežtesnes sankcijas, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad dėl vaiko mamos R. P. sistemingo piktnaudžiavimo savo teisėmis, vaiko tėvas negali realizuoti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, tai yra negali su vaiku bendrauti taip, kaip numatyta teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje. Todėl, antstolės nuomone, 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta teismo bauda nepasiekė savo tikslų, yra neefektyvi ir tikslinga taikyti griežtesnes priemones skolininkei.

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisinio pagrindo padidinti skirtą baudą suinteresuotam asmeniui – vaiko motinai R. P., su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus. Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški (tęsiasi ginčai dėl turto, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla ir pan.).

Suinteresuotas asmuo R. P. tvirtina, kad antstolė remiasi tik vaiko tėvo pareiškimais, iš jo jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nereikalauja. Būna atvejų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu nei telefonu, nei gyvai, todėl R. P. neverčia vaiko eiti susitikti, tačiau ji ir vaikas kiek įmanoma stengiasi vykdyti teismo sprendimą.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad, vykdant 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tarp tėvų nuolat kyla nesutarimai ir tarpusavio konfliktai. Skyriaus specialistai, nagrinėdami konkrečias situacijas, jas aptarė ir bendravo su vaiko mama R. P., taip pat tarpininkavo, siekiant padėti tėvams susitarti ir taip išvengti besitęsiančių konfliktų, taip pat tinkamai užtikrinti teismo sprendimo vykdymą – vaiko bendravimą su tėvu K. S.. 2020 m. birželio 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, nurodyta ir tai, kad R. P. su institucijos specialistais bendradarbiauja, todėl visiems priimtiną sprendimą pavykdavo rasti.

Vertinant antstolės atliktus veiksmus prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, pažymėtina, kad vykdydama jai pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, ji turėjo imtis visų teisėtų priemonių, siekdama nustatyti, kodėl vykdomasis dokumentas nevykdomas, ar tam yra objektyvios priežastys. Tačiau vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė nesiaiškino nurodytų aplinkybių, nėra duomenų, kad būtų išklausiusi kitą pusę – vaiko mamą dėl teismo sprendimo vykdymo aplinkybių, kurios yra priešingos, nei nurodo vaiko tėvas. Pažymėtina, kad aktuose nurodyta aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, kad motina pažeidė bendravimo tvarką, nėra tolygi antstolio nustatytai aplinkybei, kad motina atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarką. Tačiau antstolė tokią išvadą padarė išimtinai tik iš vaiko tėvo pareiškimų, kurie įvertinus vaiko tėvų konfliktinius santykius, ne visada galėjo būti objektyvūs. Antstolė sprendimo nevykdomo išvadoms padaryti turėjo surinkti objektyvius duomenis, taip pat įvertinti, ar nustatyta bendravimo tvarka visais atvejais gali būti įgyvendinta, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo norus bei poreikius, taip pat į teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 3-6 punktuose nustatytas sąlygas.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad vaiko tėvo nurodomi pažeidimai ir kuriuos teismo prašoma vertinti, yra įvykę nuo 2020 m., tačiau tuo metu buvo delsiama ir nesiimama jokių veiksmų, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Nesutiktina su antstolės nuomone, kad R. P. nesuinteresuota vykdyti teismo sprendimo, nes sumoka jai paskirtas baudas. R. P. paaiškinimu, apie paskirtą baudą ji nebuvo informuota, o kadangi tuo metu laukėsi kito vaiko, neturėjo jėgų ir noro dalyvauti teisminiuose procesuose. Vien ta aplinkybė, kad R. P. sumoka paskirtas baudas, nepatvirtina nuolatinio sprendimo nevykdymo fakto.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendravimas ir susitikimai tarp tėvo ir sūnaus vyksta, o vaiko motina jų bendravimui neprieštarauja, bendravimo su tėvu nekontroliuoja. Byloje nėra duomenų, kokias pastangas deda pats K. S., kad bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai ir labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Pagal nustatytą bendravimo tvarką K. S. apie būsimą susitikimą su vaiku turėtų SMS žinute informuoti vaiko motiną, vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos. Tokios tvarkos pats K. S. nesilaiko motyvuodamas tuo, kad dėl lėšų trūkumo negali naudotis mobiliuoju telefonu, vaiką jam patogiau pasiimti autobusų stotelėje, o ne iš ugdymo įstaigos.

Šalių nepilnametis sūnus yra beveik 13 metų amžiaus, todėl bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu priklauso ne tik nuo vaiko mamos valios, tačiau ir nuo vaiko, kuris geba pareikšti savo nuomonę, pageidavimų, užimtumo, taip pat ir tėvo dedamų pastangų išsaugoti ir palaikyti ryšį su vaiku.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

Byloje buvo išklausyta vaiko J. S.nuomonė.

Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo netikėti vaiko, kuris aiškiai suformavęs savo požiūrį į bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, paaiškinimus. Šalių sūnus patvirtino, kad esama tvarka jį tenkina, su tėvu bendrauja noriai, jam patinka leisti laiką kartu, mama nekliudo ir neprieštarauja jo susitikimams su tėčiu, kartu su seneliais lankė jį ligoninėje. Telefonu su tėčiu bendrauja „Viber“ programa, kartais telefoną pamiršta namuose ar pas draugą, todėl ne visada atsiliepia į tėčio skambučius. Vienu metu su tėčiu matėsi retai dėl Covid-19 pandemijos, tėčio ligos.

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu. Atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

EŽTT nagrinėtose bylose, nors ir buvo konstatuoti tėvų konfliktiški, priešiški santykiai, bendradarbiavimo tarp vaiko tėvų nebuvimas, nepaisant to, baudos skyrimas šios kategorijos bylose yra siejamas su teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu ir trukdymu kitam tėvui įgyvendinti bendravimo teises su vaiku. Kai kuriuose sprendimuose EŽTT pamini kaip vertintiną faktą tėvų nebendradarbiavimą, tačiau jis visada būna toks, kad jį galima pripažinti trukdymu vykdyti nustatytą bendravimo tvarką ar išvis šios tvarkos nevykdymu. Taip pat EŽTT praktikoje atsispindi vertinimas, kad, atsižvelgiant į pozityviąsias valstybių narių pareigas, šios tėvų priešiškumo ir nebendradarbiavimo problemos turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, bendravimo tvarkos pakeitimu, socialinių pareigūnų įtraukimu ir pan.

R. P. atstovas teigia, kad antstolė negalėjo kreiptis į teismą dėl baudos padidinimo, nes nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos - apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis nepranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu neaptarė sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos.

Teismas iš dalies sutinka su šiais argumentais, kad antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos įtvirtintos teismo sprendimų, kuriais nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo tvarkos, t. y. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą nepranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, nesikreipė į ją dėl turimos informacijos pateikimo. Tačiau toks patvarkymas surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais. Byloje nenustatyta, kad, antstolei neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos nurodytų veiksmų, būtų buvę pažeisti geriausi vaiko interesai. Dėl šios priežasties pažeidimai vykdymo procese nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolei surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas.

Teismas pažymi, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis).

Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Todėl kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20, 21 punktai).

Minėta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nėra vykdomas, antstolis turi dėti pastangas pašalinti tokio nevykdymo priežastis. Tokių antstolės pastangų siekiant tinkamai vykdyti teismo sprendimą, dėl kurio kyla ginčas šioje byloje, teismas pasigenda.

Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Nagrinėjamu atveju antstolė prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-19 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 tęstinio nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui R. P. didesnę baudą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir į abiejų šalių bendradarbiavimo trūkumą, konstatuoja, kad šiuo atveju skolininkei už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą jau yra paskirta bauda išieškotojo naudai. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra adekvati, jos didinti nėra pagrindo.

Atsižveldamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolės pareiškimas dėl baudos griežtinimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės V. D. pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00888.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.