Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Sandrai Čaplikaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, anksčiau 13 kartų teistas, paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‒ ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 59 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams ‒ uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; turto konfiskavimą – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 620 Eur;

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; turto konfiskavimą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi prie Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu E. R. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta ir subendrinta bausme, paskiriant E. R. galutinę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnyje (2019 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. rugpjūčio 17 d. epizodai) paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskira galutinė 60 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (trys veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. 2023 m. liepos 6 d., apie 21.32 val., Alšėnų g., Vilniuje, vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį netoli pastato, pažymėto Nr. 12, jis vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, E. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 18.00 val., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen. Burbiškių k., Dvaro g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, E. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. lapkričio 20 d., apie 18.43 val., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Dūkštų k., Mokyklos g. 2, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Be to, E. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. liepos 6 d., apie 21.32 val., Alšėnų g., Vilniuje, vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 18 val., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Burbiškių k., Dvaro g. vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. lapkričio 20 d., apie 18.43 val., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Dūkštų k., Mokyklos g. 2, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1719-859/2021 jį pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ‒ uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. vasario 12 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad liepos 6 d. atsisakė tikrintis blaivumą. Jis pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, o jie toje gatvėje stovėjo ir vartojo alkoholį, ir kaimynai iškvietė policiją. Policija jo nesustabdė vairuojančio, dėl to atsisakė tikrintis blaivumą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad perstatinėjo automobilį, bet jis jį tik bandė perstatyti, automobilis neužsikūrė. Dėl rugsėjo 23 d. padarytos veikos jis visiškai pripažino, kad vairavo, nes policija jį sustabdė. Dėl lapkričio mėnesio padarytos veikos irgi visiškai pripažįsta savo kaltę. Automobiliai Mazda 6 ir Audi A6 priklauso jam. Renault Laguna priklauso savininkei, tai yra D. Ž.. Pirko šį automobilį D. Ž. vardu, bet juo važinėja ir faktiškai naudojasi D. Ž.. Liepos mėnesį D. Ž. nebuvo namuose, jis rado raktelius ir nuvažiavo su Renault Laguna. Ta mašina jį ankščiau vežiodavo D. Ž., nes ji yra didesnė. Kaltinamasis dirba statybose, o D. Ž. jam vežiodavo įrankius. Mašinų deklaracijose yra minima D. Ž. pavardė, bet jie su D. Ž. vėliau pasirašydavo pirkimo-pardavimo sutartis, kad ji jam tas mašinas parduodą. Taip darė todėl, kad negali automobilio nupirkti, kol neuždeklaruoja jo SD kodo. SD kodas yra deklaruojamas per el. bankininkystės, kurios jis neturi. Todėl D. Ž. uždeklaruodavo, jo pavardė yra minima dokumentuose, bet automobiliai faktiškai yra jo. Visi jo automobiliai buvo laikomi kieme. Vienu metu jis turėjo gal 6 mašinas, arba perpardavinėdavo, arba detalėms išardydavo. D. Ž. nežinojo, kad jis tiek kartų baustas. Kažkaip porą metų nedarė tokių nusižengimų, vėliau pradėjo labiau vartoti alkoholį ir tie nusižengimai yra alkoholio vartojimo pasekmės. Žinojo, kad 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Sėsdamasis prie vairo, suvokė ką daro. Tie automobiliai yra išregistruoti iš VĮ „Regitra“. Automobiliai nebuvo registruojami D. Ž. vardu turint tikslą, kad sulaikymo metu nebūtu konfiskuojamos mašinos. Šiuo metu dirba, jo pajamos per mėnesį yra apie 1 700 eurų. Administracines baudas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, jis vis dar moka dalimis. Nedaug liko išmokėti administracinių baudų. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis yra supažinęs. Žino, kad byloje yra liudytojos V. V. parodymai, kuri patvirtino mačiusi vairavimo faktą. Jam pareikštus kaltinimus pripažįsta. Pareigūnai jo nesustabdė vairuojančio liepos mėnesį kažkur kelyje, jie sėdėjo mašinoje, vartojo alkoholį, kai pareigūnai privažiavo iš priekio. Jis pats pripažįsta tą faktą, kad vairavo, nes jis vairavo, bet kai atvažiavo pareigūnai jie tiesiog sėdėjo. Su transporto priemonių konfiskavimu sutinka, kaltę pripažino ir labai gailisi dėl to. Prašo bausmę sumažinti, neskirti arešto 10 mėnesių. Galbūt tai galėtų būti intensyvi priežiūra, nes jis yra dirbantis. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės (b. t. 2, b. l. 151–154).

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2023 m. liepos 6 d. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl 2023 m. rugsėjo 23 d. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl 2023 m. lapkričio 20 d. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę

2023 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-25043-23, dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu įtariamas E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė ‒ uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Esant šioms aplinkybėms, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 243 straipsnio (b. t. 1, b. l. 15–16).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d. Šiuo teismo procesiniu sprendimu E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonė ‒ 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 12 d. (b. t. 1, b. l. 114–118).

2023 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2021 m. liepos 20 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. e1-1719-859/2021), pagal kurį E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. lapkričio 2 d. E. R. su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, buvo supažindintas tiek telefonu, tiek raštu (įkalinimo įstaigoje) (b. t. 1, b. l. 103, 104–118).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, liudytojų A. B., V. V., E. Maračinsko, A. Andrejevos, G. D. Matukaitės parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos D. Ž. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, neblaivumo nustatymo aktuose užfiksuotus duomenis, alkotesterio duomenis, apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, Probacijos tarnybos pateiktą medžiagą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. patikslintame kaltinime nurodytais laikais ir vietose E. R. vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (kaltinamajam buvo nustatytas atitinkamai 1,73 promilės ir 2,51 promilių neblaivumai), bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, užfiksuoti 2023 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akte (b. t. 1, b. l. 21). Byloje yra įrodyta ir tai, kad E. R. buvo tinkamai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir atsakomybę už jos nevykdymą, taigi suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę bei turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis buvo supažindintas su jam pareikštu patikslintu kaltinimu dėl BK 243 straipsnyje nustatytos veikos padarymo, suprato jam pakeisto kaltinimo esmę, su juo sutiko, visiškai pripažino savo kaltę. Šis patikslintas kaltinimas atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas pasisako dėl E. R. kaltės, vertindamas jo veiksmus pagal šį jam pareikštą patikslintą kaltinimą.

Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant E. R. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. R. pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo transporto priemones, kartu patvirtindamas, kad žinojo, jog tokios teisės neturėjo, nebuvo įgijęs ir jam buvo draudžiama ją įgyti. Jokių reikšmingų savo elgesį pateisinančių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. E. R. paaiškinimai niekaip nepateisina jo veiksmų.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. R. transporto priemonių vairavimo metu buvo nustatytas 1,73 promilės, 2,51 promilių neblaivumas, be to, jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai prilyginama sunkaus neblaivumo laipsnio nustatymui, patvirtina kaltinamojo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas pirmiau aptartus neteisėtus, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius, veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių požymius ir pagal BK 243 straipsnį bei 281¹ straipsnio 1 dalį (trys veikos) kvalifikuoti teisingai.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės, tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam; neblaivumo patikrinimo vengimas, nustačius neblaivumo požymius ir draudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas) yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad E. R. vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip kartu vengdamas atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi šie kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (trys veikos), idealioji sutaptis.

Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į E. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (trys veikos) numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams; kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ‒ prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir sunkinančią ‒ nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (b. t. 2, b. l. 18–24), baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimą ‒ transporto priemonės vairavimą neturint tokio teisės (b. t. 2, b. l. 16–17), vykdantis individualią veiklą (b. t. 2, b. l. 15), nevedęs, vidurinio išsilavinimo.

Parinkdamas kaltinamajam skirtinų bausmių rūšis, teismas atsižvelgia į tai, kad E. R. praeityje teistas trylika kartų, tarp jų penkis kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, paskutinius kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka ir už KET reikalavimų pažeidimą ‒ už transporto priemonės vairavimą 2023 m. liepos 3 d. neturint tokios teisės. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. R. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos bausmės, atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad E. R. per truputį daugiau nei keturis mėnesius padarė tris BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, padarymą kaltinamajam skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, o už kiekvieną iš nusikaltimų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (trys veikos) padarymą po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisingos ir proporcingos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant už kitus nusikaltimus E. R. paskirtų bausmių dalis, atitinkamai 5 mėnesius (bausmė, paskirta už 2023 m. lapkričio 20 d. įvykdytą nusikaltimą) ir 4 mėnesius (bausmė, paskirta už 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykdytą nusikaltimą) ir paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridėtinų bausmių dalys parinktinos atsižvelgiant į kiekvienos iš veikų pavojingumo pobūdį, padarymo faktines aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši subendrinta bausme, bausmių apėmimo būdu bendrintina su E. R. pagal BK 243 straipsnį paskirta 30 parų arešto bausmę, griežtesne bausme paimant švelnesnę, paskiriant E. R. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. R. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę ‒ 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 6 d., 22.45 val. iki 2023 m. liepos 7 d., 11.55 val. val. (viena diena) (b. t. 2, b. l. 30–33, 34–36), ir nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., 18.39 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d., 12.32 val. (viena diena) (b. t. 2, b. l. 56–57, 58–59). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, švelnesnės bausmės, tarp jų ir anksčiau skirti bausmių vykdymo atidėjimai, nepasiekė bausmės tikslų, pažymėtina, kad kaltinamajam buvo skirtos ir griežčiausios, su laisvės atėmimu, susijusios bausmės. Atsižvelgiant į tai, taip pat į bylos duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad E. R. nepasitaisė, itin neatsakingai ir šiurkščiai pažeidinėja įstatymus, toliau savo tyčiniais veiksmais kelia pavojų eismo saugumui, ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik E. R. realiai atlikus jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, netaikant jos vykdymo atidėjimo. Šiais argumentais teismas atsako ir į kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu pareikštą prašymą neskirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kartu pažymėdamas, kad E. R., būdamas ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, neabejotinai suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes. Tačiau, nepaisant 2023 m. liepos 6 d. fiksuoto įvykio, ir toliau pažeidinėjo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ‒ nepaisydamas jam teismo paskirto draudimo, vairavo kelių transporto priemones, be to, tai darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis siekė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, 281¹ straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad E. R. padarė nusikalstamas veikas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, transporto priemones vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. R. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad praeityje E. R. ne kartą buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė. Kaltinamojo teistumas nėra išnykęs. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 5 (penkerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 7 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, E. R. paskyrimo dienos (b. t. 2, b. l. 49–53).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad dviejų nusikalstamų veikų padarymo metu E. R., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausančius automobilius Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 149–150), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, šios transporto priemonės iš kaltinamojo konfiskuotinos (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio Renaul Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaudotos nusikalstamai veikai daryti, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės, savininkė-valdytoja yra D. Ž..

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog E. R. vairavo svetimą, jo buvusiai sugyventinei D. Ž., priklausantį automobilį Renaul Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis, b. t. 1, b. l. 31). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davusi leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Atvykusi į teismo posėdį, D. Ž. paaiškino, kad tą dieną jos namuose nebuvo, ji buvo išvažiavusi su savo dukra. Tuo metu, kai ji išvyko, kaltinamasis buvo blaivus. Automobilio raktai buvo palikti matomoje vietoje, o jai grįžus namuose jau nebuvo nei kaltinamojo, nei automobilio.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, Renault Laguna Grandtour 1.9 dCi, 2005 metų, kaina su PVM sudaro 1 620 Eur (b. t. 1, b. l. 32), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Dėl kitų klausimų

2023 m. lapkričio 28 d. prokurorės nutarimu buvo laikinai apribotos R. K. (faktinis turto savininkas ‒ E. R.) nuosavybės teisės į automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. t. 1, b. l. 151–154). Šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartimi (b. t. 2, b. l. 158‒159). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad minėta transporto priemonė iš tikrųjų priklauso kaltinamajam ir į tai, kad E. R. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas R. K. nuosavybės teisių apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

2023 m. liepos 7 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos D. Ž. nuosavybės teisės į automobilį Renaul Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. t. 1, b. l. 33–36). Šios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartimi (b. t. 2, b. l. 129‒130). Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribojant D. Ž. nuosavybės teisę buvo siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą byloje, nustačius, kad automobiliu faktiškai naudojosi D. Ž., taip pat nesant duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, laikinas D. Ž. nuosavybės teisių apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (2023 m. liepos 6 d. veika), nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (2023 m. rugsėjo 23 d. veika), nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (2023 m. lapkričio 20 d. veika), nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. R. paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią subendrintą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į E. R. paskirtą bausmę jam taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 6 d., 22.45 val. iki 2023 m. liepos 7 d., 11.55 val. (viena diena), ir nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., 18.39 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d., 12.32 val. (viena diena), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 7 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią E. R. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 5 (penkerius) metus, E. R. draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilių Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. R. automobilio Renaul Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 620 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų).

Išaiškinti, kad lėšos, atitinkančios konfiskuotinos transporto priemonės vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

R. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

D. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Renaul Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.