Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinius du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu E. R., dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu atlieka bausmę);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-03-01 epizodas), ir paskirta jam 15 parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-03-06 epizodas), ir paskirta jam 15 parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje (2019-08-17), ir paskirta jam 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 243 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. R. paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies b puntu, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu ir paskirta bendra laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R., 2021 m. vasario 12 d., apie 22.38 val., Telšių g. 12, Vilniuje, vairavo automobilį „SEAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,70 promilės neblaivumas.

Be to, jis nenustatytu metu ir būdu, bet ne vėliau kaip 2021 m. vasario 12 d. įgijo, laikė ir gabeno su savimi svetimą - B. G., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2021 m. vasario 12 d., 22.38 val., policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę „SEAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Telšių g. 12, Vilniuje, ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, neturėdamas teisėto pagrindo, pateikė policijos pareigūnui.

Kaltinamasis E. R. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2021 m. vasario 12 d. mieste ir gėrė alų. Buvo su automobiliu „SEAT“, kuriuo važiavo pas pažįstamą draugą. Automobilis „SEAT“ yra jo pažįstamos, vardu D. Ž.. Automobilį paėmė jai nežinant, bet ji dėl to jam pretenzijų neturi. Telšių gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems pateikė kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Ją rado automobilyje „SEAT“, prieš kokias dvi savaites iki jo sulaikymo. Automobilyje „SEAT“ vartojo alkoholį su keturiais asmenimis. Po išgertuvių automobilyje rado kito asmens tapatybės kortelę. Neišsiaiškino kieno tai asmens tapatybės kortelė (b. l. 92). ???

Be E. R. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje patvirtina kiti bylos duomenys.

Liudytojas M. B. apklausos metu parodė, kad 2021 m. vasario 12 d. 19.30 val. kartu su kolega A. S. pradėjo tarnybą. Patruliuojant nustatytu maršrutu gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno g. link Naujininkų važiuoja automobilis „SEAT“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavojingai manevruoja, įtariama, kad galimai neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo Dariaus ir Girėno g. ir pradėjo važiuoti iš paskos. Automobilis pasuko į kiemus, esančius Telšių g. ir panaudoję raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garso signalais, automobilis buvo sustabdytas ties 12 pastatu. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu ir pasakė, kad čia jis. Bendraujant su vairuotoju iš burnos jis pajuto stiprų alkoholio kvapą ir tada jis paklausė jo ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad ne. Su alkotesterio pagalba jam buvo atliktas pirmas putimas ir nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Po pirmo putimo vairuotojas prisipažino, kad prieš valandą vartojo alkoholį. Po 16 minučių buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir kurio jam buvo nustatytas vėl 1,70 promilių neblaivumas. Kai jis pasodino vairuotoją į jų tarnybinį automobilį, jis pamatė, kad asmuo yra nepanašus į žmogų, kuris yra pavaizduotas asmens tapatybės kortelėje. Tada jis dar kartą paklausė jo vardo ir pavardės, tačiau jis atsakė, kad nieko nesakys, nes pateikė savo dokumentą (b. l. 47-48).

Liudytoja D. Ž. apklausos metu parodė, kad ji apie du metus pažįsta E. R.. Su pastaruoju jos santykiai buvo draugiški ir jis kurį laiką gyveno pas ją. Ji turi automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 12 d. ji nebuvo namuose ir vėliau sužinojo, kad E. R. paėmė jos automobilį „SEAT“ ir buvo sustabdytas jį vairuodamas neblaivus. Ji pastarajam neturi jokių pretenzijų dėl paimto jos automobilio (b. l. 52).

BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. vasario 12 d. link Naujininkų važiuoja „SEAT“, pilkos spalvos (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja, galimai neblaivus vairuotojas (b. l. 15).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. R. 2021 m. vasario 21 d. 22.39 val. nustatyta 1,70 promilių neblaivumas, 22.55 val. 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 16-18).

Atliktas transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Apžiūrėtas automobilis „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-24).

Atlikta „Body cameros“, fiksavusios asmens sulaikymą apžiūra. Kameros vaizdo ir garso įrašas Nr. 20210212_223808_002-1. Ekrano kairiajame apatiniame kampe matoma data bei laikas - 2021/02/12 22:37:39. Policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link kito automobilio.

Pareigūnas: „Laba vakara, Vilniaus kelių policija vyr. patrulis B., vairuotojo pažymėjimą pateikite“. Matomas automobilis, kuriame prie vairo sėdi vyras su barzda, vilkintis ilgų rankovių bliuzoną, šalia jo priekyje, keleivio vietoje sėdi kitas asmuo. <...> Pareigūnas „Vairuotojo pažymėjimą man pateikite“. Vyras „Namuose yra“ <...> Pareigūnas „Alkoholio, vairuotojas, vartojote, nevartojote? Gerai, tuoj patikrinsim.“ <....> Pareigūnas „Prie jūsų akių išpakuoju <...> pučiam, gerai, užteks. 1,70. Sakėte nevartojote.“ Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 31-32).

Pareigūnas M. B. savanoriškai pateikė asmens tapatybės kortelę išduotą G. B. vardu. Kurią pareigūnams sustabdymo metu pateikė E. R. (b. l. 35-37).

Atlikta asmens tapatybės kortelės apžiūra. Nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), B. G. vardu. Asmens dokumentų išraše minėta kortelė jau nebegalioja, kadangi minėtą datą B. G. yra miręs (b. l. 38-42). Kortelė grąžinta Migracijos departamentui prie LR VRM Vilniaus skyriui (b. l. 44).

Dėl veikų kvalifikavimo.

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Šiuos įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad E. R., 2021 m. vasario 12 d., apie 22.39 val., Telšių g. 12, Vilniuje, vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai buvo nustatytos 1,70 promilės. Todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismo vertinimu E. R. kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad policijos pareigūnams jis pateikė kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Minėtą asmens tapatybės kortelę jis rado automobilyje „SEAT“. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pareigūnų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis E. R. neturėjo teisėto pagrindo pateikti kitam asmeniui priklausantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, tačiau jis pateikė tokį dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. R. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 137).

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę E. R., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir tyčinis apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, abi nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui bei veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: darbingo amžiaus, nevedęs, turi vaikų (b. l. 96), Administracinių nusižengimų registro duomenimis per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 105), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis teistas ne kartą, taip pat už automobilio vairavimą esant neblaiviam (b. l. 109-115), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, SODROS duomenimis iki sulaikymo nedirbo (b. l. 129).

Pažymėtina, jog E. R. linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės (tame tarpe ir laisvės atėmimas) jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „SEAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. Ž. (b. l. 25). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „SEAT IBIZA“, 2002 m. vidutinė vertė Lietuvoje su PVM 1 230 EUR (b. l. 28).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „SEAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise D. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. Ž. parodė, kad <...> 2021 m. vasario 12 d. ji nebuvo namuose ir vėliau sužinojo, kad E. R. paėmė jos automobilį „SEAT“ ir buvo sustabdytas jį vairuodamas neblaivus. Ji pastarajam neturi jokių pretenzijų dėl paimto jos automobilio (b. l. 52). Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamojo.

Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl iš kaltinamojo E. R. turėtų būti išieškota 1 230 EUR suma.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad E. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad E. R. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vakaro metu, automobilyje būdamas ne vienas, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 12 d., kai buvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 60 parų arešto bausmę.

Paskirti E. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. R. automobilio „SEAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 230 EUR.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voke esančią CD laikmeną („Body cameros“ įrašas), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Sumokėti konfiskuotino turto vertę (1 230 EUR) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6610.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamento įsakymą Nr. V-197 nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant BVK 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.