Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei (dalyvauja ZOOM vaizdo konferecijos būdu),

suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Viliui Masiuliui (dalyvauja ZOOM vaizdo konferecijos būdu),

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. P., Š. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų U. P. ir Š. Ž. pareiškimą pareiškėjui E. A. dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

L. R. K., kuri buvo A. ir G. Ž. artima kaimyne nuo (duomenys neskelbtini) m. (gyvena (duomenys neskelbtini), o G. ir A. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini)) iki jų mirties, ir kuri dirbo lankomosios priežiūros darbuotoja bei lankėsi pas Ž. jau nuo 2018 metų dėl atliekamo darbo, parodė, kad A. Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties tvarte laikė vištas, naudojosi kalve ( pataisydavo kauptuką, padarydavo puodą, nes buvo kalvis). Ji ateidavusi pas A. Ž.: padarydavo jam valgyti, sutvarkydavo kambarius ir virtuvę. Anūkai (suinteresuoti asmenys) senelį aplankė tik vieną kartą – tai yra po jo dukros O. Ž. mirties. J. A. (pareiškėjo E. A. tėvas) buvo G. ir A. Ž. augintinis: jį augino nuo 0,5 metų amžiaus viena G., po to nuo 2 metukų ir A. Ž.. Parodė, kad po G. Ž. mirties pareiškėjas E. A. apsigyveno pas A. Ž. ir juo rūpinosi, tai yra: padėdavo jam pasidaryti valgyti, pakurti pečių, nupirkdavo ir paduodavo vaistus. Parodė, kad nei U. P., nei Š. Ž. senelės G. Ž. laidotuvėse nedalyvavo: tik pastovėjo prie kapų tvoros.

Liudytojas J. A., kuris yra pareiškėjo E. A. biologinis tėvas, parodė, kad G. Ž. buvo jo teta (motinos sesuo), kuri jį augino nuo 0,5 metų amžiaus, po to augino kartu su A. Ž.. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jis gyvena atskirai (turi šeimą), tačiau G. ir O. Ž. ir toliau jam labai padėdavo. Parodė, kad po G. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) A. Ž. toliau naudojosi ūkiniais pastatais, lauko virtuvėje virė bulves vištoms, kalvėje dar nukaldavo suktuką/ kuolą karvei pririšti, mokėjo mokesčius (už elektrą ir kt.). Parodė, kad po G. Ž. mirties pas A. Ž. apsigyveno jo sūnus E. A., nes seneliui vienam buvo nesmagu. A. U. P. senelį A. Ž. aplankė tik 1 kartą: siūlė važiuoti kartu į K. Žino, kad senelei G. Ž., kai ši skambindavo anūkams, jie (suintereuoti asmenys) netgi nekeldavo ragelio/ neatsakydavo. Parodė, kad gyvenamasis namas yra statytas labai seniai, jis nebuvo pakeistas. Parodė, kad po G. Ž. mirties A. Ž. pas notarą nesikreipė dėl paveldėjimo, nes manė, kad jos (G) čia nieko nėra, “… nepagalvojome apie ūkinius pastatus”.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009). Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1 ir 3 d.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti: tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Nurodytos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai, mirus vienam iš sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę, – nuosavybės teisės liudijimą. Pergyvenusio sutuoktinio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio ir kaip mirusio sutuoktinio įpėdinio, teisinis statusas yra savarankiškas. Pergyvenęs sutuoktinis paveldėjimo teisę gali įgyvendinti laisva valia ir nepriklausomai nuo to, kaip įgyvendina savo kaip bendraturčio teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotų asmenų U. P. ir Š. Ž. senelė G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas E. A. yra byloje apklausto liudytoju - J. A. sūnus. J. A. yra velionės G. Ž. sesers sūnus, kurį velioniai G. Ž. ir A. Ž. užaugino nuo pusės metų amžiaus, t.y. mirus G. Ž. seseriai, iki pilnametystės ir vėliau palaikė glaudžius draugiškus tarpusavio santykius (pvz., pasak liudytojo, abu velioniai jam padėdavo jau sukūrus šeimą). Velionis A. Ž. visą savo turtą asmeniniu testamentu, patvirtintu šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko testamentiniam įpėdiniui – pareiškėjui E. A., kuris per įstatymų nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes velionis testatorius A. Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. V. A. ir G. Ž. santuoka buvo sudaryta 1957-01-13.

Iš bylos duomenų seka, kad nekilnojamojo turto, kuris A. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) dieną registruotas jo vardu nuosavybės teise, įregistravimas palikėjo vardu buvo atliktas santuokos metu su G. Ž., mirusia (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). O būtent velionio A. Ž. vardu VĮ RC yra registruotas šis turtas: 1) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini).; 2) statiniai esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – (duomenys neskelbtini) ; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); kalvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu ir jo atstovė teisme teigia, kad po G. Ž. mirties liko šis palikimas: ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nes gyvenamasis namas, pa statytas (duomenys neskelbtini) m., ir kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai (šulinys) pastatyti (duomenys neskelbtini), yra velionio A. Ž. įsigyti iki santuokos, t.y. paveldėti (įrodymų nepateikė), ir jie santuokos metu nebuvo pagerinti/perstatyti, todėl yra asmeninis velionio testatoriaus A. Ž. turtas.

Suinteresuotų asmenų atstovas teisme teigė, kad visas nurodytas turtas yra bendroji jungtinė velionių A. ir G. Ž. nuosavybė, nes visų statinių įregistravimo pagrindas yra vienas, tai yra (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu byloje kilo ginčas koks turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (velionių G. ir A. Ž.), o kokį turtą asmeninės nuosavybės teise valdė testatorius velionis A. Ž.. Kadangi byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patikslintame pareiškime nurodytą aplinkybę, jog dalis statinių buvo asmeninė velionio testatorius A. Ž. nuosavybė, teismas šiuo atveju vadovaujasi viešo registro duomenų teisiniu satusu, nes įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), t.y. VĮ RC nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-28 išrašu, kuriame visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise A. Ž. vardu įregistravimo pagrindas yra nurodytas - (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini) velionių G. ir A. Ž. santuokos metu . Todėl konstatuotina, kad visas aukščiau nurodytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių G. ir A. Ž. nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju liudytojai J. A. (velionių augintinis) ir R. K. (artima kaimynė ir lankomosios priežiūros darbuotoja) patvirtino, kad velionis A. Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties liko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) : naudojosi visais namų apyvokos ir apstatymo daiktais bei reikmenimis, naudojo bei valdė ir visus ūkinius pastatus (juose laikė vištų, lauko virtuvėje ruošė vištoms pašarą, kalvėje kaldavo kuolus karvėms pririšti, taisydavo kauptukus, darydavo puodus,- nes buvo kalvis), mokėjo mokesčius (pvz. už elektrą ir kt.), kiek leido jėgos prižiūrėjo ir tvarkė aplinką. Atkreiptinas dėmesys į tuometinį velionio testatoriaus A. Ž. amžių, tai yra sutuoktinės G. Ž. mirties momentu jis buvo jau 85-erių metų amžiaus, ko pasekoje galimai klaidingai suvokė turto įregistravimo viešame registre tik jo vardu, nors ir esant santuokoje su G. Ž., statusą ir per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Minėta, kad, pasak liudytojo J. A., kuris, būdamas Ž. užaugintas nuo 0,5 metų amžiaus kaip pastarųjų sūnus, ir vėliau visą laiką padėjęs Ž., o Ž. padėdavę jam, parodė, kad „ ...nepagalvojome apie ūkinius pastatus”- kas patvirtina, jog velionio augintinis J. A. padėdavo senyvo amžiaus A. Ž. orientuotis ir socialiniame gyvenime, tai yra spręsti ar kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar tiesiog toliau gyventi ten pat ir tvarkyti bei valdyti visą likusį turtą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) sprendžia, kad šiuo atveju velionis A. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tai yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį palikimui priimti, toliau gyveno statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jais naudojosi bei valdė, todėl, ir atsižvelgus į jo (A. Ž.) garbingą amžių bei jo (amžiaus) sąlygotą, esant augintinio J. A. pritarimui, galimai klaidingą socialinės aplinkos suvokimą, laikytina, kad būtent tokiais aktyviais veiksmais jis palikimą po sutuoktinės mirties priėmė. Dėl pasakyto prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas pradėjus paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) natenkintinas

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straispnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti pratęsiamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Todėl yra būtina nustatyti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta , kad suinteresuoti asmenys, velionių A. ir G. Ž. anūkai, su seneliais visiškai nebendravo (buvo atvykę tik 1 kartą - tai yra po tetos O. Ž. mirties aplankė senelį) - buvo klaidingai įsitikinę, kad visas neklinojamasis turtas yra asmeninė senelio A. Ž. nuosavybė, todėl jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po velionės senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties taip praleisdami įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Vienok, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad šiame teisme (duomenys neskelbtini) buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. P. ir Š. Ž. dėl asmeninio A. Ž. testamento patvirtinimo, kurioje nuo (duomenys neskelbtini) suteikta prieiga prie el. bylos joje suinteresuotus asmenis U. P. ir Š. Ž. atstovauvusiam atstovui advokatui V. M., kuris yra tų pačių suinteresuotų asmenų atstovas ir šioje nagrinėjamoje byloje. Būtent nurodytoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo buvo pateikti ir VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai dėl velionio testatoriaus A. Ž. vardu registruoto turto. Dėl pasakyto, teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenys trijų mėnesių terminą palikimui po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) praleido dėl juos objektyviai suklaidinusiuos priežasties, tai yra dėl klaidingo įsitikinimo, kad turto registracija senelio A. Ž. vardu reiškia jo asmeninę nuosavybę, ir visas turtas priklauso jam vienam. Tačiau taip pat teismas konstatuoja ir tai, kad būtent nuo (duomenys neskelbtini) skaičiuotinas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suinteresuotiems asmenims po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškimą suinteresuoti asmenys dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) teismui pateikė nagrinėjamoje byloje tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t.y. praėjus dar 3,5 mėnesio nuo (duomenys neskelbtini) (termino palikimui priimti pabaigos). Suinteresuotų asmenų atstovas teisme nurodė, kad šį terminą suinteresuoti asmenys praeido, nes laukė, kol bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui, kurį (paveldėjimo teisės liudijimą) jie ir ginčys. Šiuo atveju spręstina, kad suinteresuotų asmenų ketinimas neva ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą nėra laikytinas svarbia priežastimi, sukliudžiusia suinteresuotiems asmenims, kurie nuosekliai buvo atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato V. M. paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po senelės G. Ž. mirties. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys terminą palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) (termino palikimui priimti pabaigos) praleido be svarbių priežasčių, tai yra nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių: suinteresuoti asmenys /velionės G. Ž. anūkai, nuo (duomenys neskelbtini) turėdami apsisprendimo laisvę ir būdami nuosekliai atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato V. M., nepareiškė noro priimti palikimą, atsiradusį po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, iki (duomenys neskelbtini) ir prarado teisę paveldėti palikėjos turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), todėl suinteresuotų asmenų pareiškimas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir atmetus suinteresuotų asmenų prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, iš suinteresuotų asmenų kiekvieno atskirai valstybei priteistina po 10,87 Eur dydžio (pažyma) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 92 str., 96 str. 2 d., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 448 str., 260 str. , 270 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą – kad po G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai priėmė jos sutuoktinis A. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis.

Suinteresuotų asmenų U. P. ir Š. Ž. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) netenkinti.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų U. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir Š. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieno atskirai valstybės naudai po 10,85 Eur (dešimt eurų aštuoniasdešimt penkis ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.