Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. M. V., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. M. V. į teismo posėdį neatvyko, nepaskyrė atstovo byloje ir nenurodė įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 str. 1 d.), kas jam buvo išaiškinta pirmojo įteikimo metu (procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, 33, 35 b. l.), todėl procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiam atsakovui, liko byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 str. 2 d.), o byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (21-22 b. l.).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Marius Remeika teismo posėdyje palaikė raštu pateiktą skyriaus išvadą, taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko.

Iš sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (3-4 b. l.) ir pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (75-76 b. l.) matyti, kad ieškovei A. G. nuspręsta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas, o išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 305,54 Eur.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. M. V. ir A. G. (6 b. l.).

Iš pažymos apie A. G. šeimos sudėtį matyti, kad jos šeimą sudaro dukra E. M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), lankanti Pakruojo miesto vaikų darželį „V.“. A. G. nedirba, registruota darbo biržoje (5 b. l.).

Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-30 išmokų negavo (7 b. l.).

Iš 2016 m. pajamų ataskaitos matyti, kad atsakovas M. M. V. nėra įtrauktas į mokesčių apskaitą su apmokestinamomis pajamomis (31-32 b. l.).

Iš rašto dėl mokymosi muzikos mokykloje išlaidų matyti, kad E. M. V. P. J. P. muzikos mokykloje smuiko klasėje mokosi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., mokestis už mokymąsi per mėnesį yra 16,94 Eur. Mokymuisi yra būtinas instrumentas – smuikas, kuris kainuoja apie 160 Eur (48 b. l.).

Iš rašto dėl mokesčio už darželį matyti, kad ieškovė A. G. už dukters E. M. V. išlaikymą Pakruojo vaikų lopšelyje-darželyje „V.“ moka po 19,04 Eur mėnesinį mokestį (49 b. l.).

Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė A. G. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo VĮ Pakruojo miškų urėdijoje, jos darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 383,39 Eur (50 b. l.).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad E. M. V. laikotarpiu nuo 2016-04-13 iki 2016-05-13 gydyta odontologo privačioje klinikoje (51 b. l.).

Iš kasos kvitų matyti, kad įvairiose parduotuvėse pirktos maisto, higienos, kanceliarinės (sąsiuviniai, piešimo reikmenys, rašikliai ir t.t.) prekės, žaislai, apranga, smulki buitinė technika, vaistinėje pirkti vaistai ir vitaminai (52-56, 60-64 b. l.).

Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad A. G. 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesiais sumokėjo po 16,00 Eur už suteiktas paslaugas Sportinių šokių klubui „M.“ (57 b. l.).

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad A. G. 2016 m. kovo 22 d. pirko vaikišką dviratį, kurio kaina 96,88 Eur (57 b. l.).

Ieškovės A. G. ieškinys atsakovui M. M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.).

Byloje ginčo dėl šalių nepilnametės dukters E. M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina A. G. iš esmės nėra, nes atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko (28-30 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, jog nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - jos motina, prieštarautų ar kenktų jos interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog ieškovė A. G. dukrai sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Šalių dukra yra pakankamai maža – 6 metų amžiaus, nuo pat gimimo gyveno su ieškove, po ieškovės grįžimo iš R. į Lietuvą ir atsakovo tarpusavio santykių nutraukimo, mergaitė visą laiką gyvena su ieškove, o įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pateiktą vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos – norą gyventi su mama Lietuvoje (21-22 b. l.), darytina išvada, jog šios aplinkybės patvirtina ne tik glaudų motinos ir vaiko ryšį, bet ir visiškai atitinka nepilnametės šalių dukters E. M. V. interesus. Be to, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados (21-22 b. l.) matyti, jog įvertinus vaiko buities sąlygas - taip pat vieną iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, - ieškovė su dukra gyvena pas savo tėvus jiems nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name, kuriame tvarkinga ir patogu, o šalių nepilnametė dukra pilnai aprūpinta baldais, kitomis buities ir ugdymo priemonėmis, mergaitei yra užtikrintas nuotolinis vaizdo ryšys bendravimui su tėčiu. Todėl teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko E. M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina A. G., tenkinamas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus, ir tai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties: jei tėvų tur­ti­nė pa­dė­tis leidžia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams paten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio išlaikymas. Toks orien­ta­ci­nis krite­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Vertinant tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pagal savo amžių bei profesines galimybes pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2015-02-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; 2015-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės nurodomu šalių dukters poreikius atitinkančiu išlaikymo kas mėnesį dydžiu – 300,00 Eur mėnesinė suma, kurią per pusę (po 150,00 Eur) gali mokėti abu vaiko tėvai, nes jų turtinė padėtis yra labai panaši (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas dukters poreikių tenkinimo išlaidas 150,00 Eur sumoje per mėnesį pripažįsta ir su jomis sutinka, o šios išlaidos iš esmės atitinka byloje nustatytas aplinkybes (CPK 187 str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalių dukters poreikiai atitinka ieškovės nurodomą dydį, patiriamos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais dokumentais (CPK 177-178 str.) ir paaiškinimais dėl šalių dukters išlaikymo ir jos ugdymo. Vien nepilnametės šalių dukters E. M. V. muzikinių ir šokio užsiėmimų (vaiko gabumų lavinimo) apmokėjimui per mėnesį būtina skirti 32,94 Eur (48, 57 b. l.), mokestis per mėnesį už lankomą vaikų darželį sudaro 19,04 Eur (49 b. l.). Nors šiuo atveju nėra pateikti duomenys apie vieno mėnesio komunalinių mokesčių, tenkančią vaikui, sumą, sumokėtą kainą už odontologo paslaugas (51 b. l.) ir pan., o vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui (maistui, higienai, aprangai, avalynei ir pan.) bei jo laisvalaikiui, kultūriniam ir t.t. ugdymui, pasitaikančių vaiko ligų gydymui patiriamos išlaidos pagrįstos įrodymais tik iš dalies (51-56, 60-61, 64 b. l.), tačiau akivaizdu, jog šešiamečio vaiko poreikiai yra ieškovės nurodyto dydžio, realūs, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, sutiktina su ieškovės pozicija, jog, įvertinus nepilnametės E. M. V. ugdomas gebėjimų sritis (šokių ir muzikinių), nepakanka apmokėti tik užsiėmimų mėnesinius mokesčius, būtinos ir kitos išlaidos: susisiekimui į užsiėmimus, instrumentui (smuikas nupirktas už 135,00 Eur), specialiai šokių aprangai ir avalynei, ir t.t. Kita vertus, vaikui sparčiai augant, jo ugdymo sritys pagal gabumus gali plėstis, todėl vaiko poreikiai kasdien keičiasi ir didėja. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Šiuo atveju akivaizdu, jos E. M. netrukus lankys mokyklą, plėsis ir ugdomos sritys, tame tarpe jau mergaitės išreikštas noras mokytis jodinėti. Todėl siekiant, kad vaikas augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, turi būti patenkinti ne tik būtiniausi jo fiziologiniai poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet vaikui turi būti teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kad jis būtų visapusiškai vystomas ir dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Vertinant tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, jog kiekvienas jų gyvena pas savo tėvus, nuolatinio darbo neturi, pragyvena iš sezoninių darbų, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra, todėl teismas pripažįsta, jog šalių turtinė padėtis ne tik kad yra labai panaši, bet ir jų galimybės išlaikant savo dukrą yra lygiavertės. Atsakovas M. M. V. yra jaunas ir darbingas, turintis galimybes gauti tokias pajamas per mėnesį, kurios yra būtinos ir pakankamos dukrai išlaikyti, o nagrinėjamu atveju 150,00 Eur suma dukters išlaikymui kas mėnesį nėra per didelė, ji protinga ir pagrįsta, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis. Todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnametei dukrai E. M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo iš atsakovo M. M. V. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės tenkinamas visiškai (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), tačiau ne nuo 2016 m. gegužės 1 d., kaip prašo ieškovė, ir ne nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip prašo atsakovas, o nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016 m. birželio 15 d. (CK 3.200 str.), priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, o CK 3.190 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Įvertinus pastarąsias teisės normas ir aplinkybę, jog šalių nepilnametės dukters E. M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Todėl ieškovė paskirtina nepilnametės dukters išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., teigdama, jog atsakovas dukters nepadeda išlaikyti nuo tada, kai ji su dukra grįžo į Lietuvą ir šalys nebegyvena kartu. Atsakovas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė atmesti, tačiau jokių motyvų nepateikė, išlaikymo priteisimo laikotarpio pradžią prašydamas laikyti sprendimo priėmimo dieną. Laikotarpio pradžią, nuo kada atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė esant 2015 m. gruodžio 21 d. – grįžimo iš R. dieną, tuo tarpu atsakovas nurodė, jog 2015 m. rudenį ieškovė su dukra išvyko į Lietuvą aplankyti senelių ir nebegrįžo. Jokių kitų duomenų dėl išlaikymo neteikimo laikotarpio pradžios momento byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimo pradžios data – ieškovės nurodoma 2015 m. gruodžio 1 d.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo pervestas (perduotas) pinigines lėšas nepilnametės dukters E. M. V. išlaikymui (CPK 178 str.), atsiliepime į ieškinį atsakovas neįrodinėjo, kad teikė dukrai išlaikymą po to, kai ji su ieškove išvažiavo iš R., nurodydamas, jog pats neturi pakankamai lėšų dėl to, kad dirba tik sezoninius darbus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dukters gimtadienio proga atsiuntė tik dovaną – riedučius. Pažymėtina, jog vaikui teikiamos dovanos nelaikomos ir neužskaitomos kaip būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos, jos yra laikytinos papildomomis išlaidomis, o iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, jog visomis vaikui būtinomis kasdieninėmis reikmėmis ir ugdymu rūpinosi ji pati, visus mokesčius ir patiriamas išlaidas apmokėjo ji, padedant jos pačios tėvams. Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog, šalims gyvenant atskirai, jis teikė materialųjį išlaikymą nepilnametei dukrai. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Teismo vertinimu, per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos - 2016 m. birželio 15 d. - vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, todėl įsiskolinimas skaičiuotinas pagal nagrinėjamu atveju priteistiną – 150,00 Eur išlaikymo sumą. Kadangi ieškinys pareikštas 2016 m. birželio 15 d., išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 15 d., t. y., už 6,5 mėnesio, kas sudaro 975,00 Eur, todėl iš atsakovo M. M. V. priteistinas 975,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 ir 99 straipsniais, iš atsakovo M. M. V. į valstybės pajamas yra priteistinas 124,25 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, ir 6,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 305,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. birželio 15 d., iki dukters pilnametystės (iki 2028 m. kovo 27 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. G. dukters išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 975,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaikymo dukrai E. M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 15 d.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. G.

Priteisti iš atsakovo M. M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 130,56 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 56 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, ir 305,54 eurų (tris šimtus penkis eurus ir 54 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5630, sumokant šias bylinėjimosi išlaidas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.