- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-489-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03311-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-797-215/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LITTORG“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „LITTORG“ 2017-11-21 pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama priteisti 10 872,88 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo iš skolininkės RUAB „Saurida“. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017-11-22 priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditorės UAB „LITTORG“ reikalavimus.
Skolininkė RUAB „Saurida“ pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nesutiko su kreditoriaus UAB „LITTORG“ 2017-11-22 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašė 2017-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-4159-215/2017, panaikinti.
Ieškovė UAB „LITTORG“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, prašė priteisti iš atsakovės RUAB „Saurida“ 10 872,88 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „LITTORG“ 2015 metais atsakovei RUAB „Saurida“ tiekė savo produkciją – beržines malkas tinkliniuose maišeliuose pagal sąskaitas faktūras Nr. RE-00030 (2015-01-12, 4 024,94 Eur), Nr. RE-0043 (2015-02-25, 4 024,94 Eur), Nr. RE-00046 (2015-03-06,4 024,94 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad 2015-06-29 tarp šalių buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriuo įvertinus dalinį RUAB „Saurida“ įsiskolinimo dengimą, RUAB „Saurida“ patvirtino 10 872,88 Eur įsiskolinimą ieškovei UAB „LITTORG“.
Atsakovė RUAB „Saurida“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog dalis ieškovės UAB „LITTORG“ atsakovei RUAB „Saurida“ 2014-12-30 parduotų beržinių malkų maišelių buvo brokuoti (suplyšę maišeliai, apipelijusios malkos), todėl tarp ginčo šalių 2014 ir 2015 metais vyko derybos dėl atsakovės RUAB „Saurida“ patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad UAB „LITTORG“ sutiko minėtus nuostolius kompensuoti RUAB „Saurida“, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsiliepime taip pat teigiama, jog ieškovė RUAB „LITTORG“ 2015-09-04 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „CONLEX“, pagal kurią ieškovė minėtai įmonei perleido reikalavimo teises į 4 024,94 Eur neįvykdytą atsakovės RUAB „Saurida“ reikalavimą pagal 2015-03-06 PVM sąskaitą faktūrą RE Nr. 00046, todėl, perleidusi reikalavimo teises į minėtą sumą, ieškovė UAB „LITTORG“ neturi jokio pagrindo prašyti šią sumą priteisti iš atsakovės RUAB „Saurida“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės RUAB „Saurida“ 10 872,88 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 545,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, nustatęs, kad atsakovei RUAB „Saurida“ buvo žinoma, jog ieškovė reikalavimą į atsakovės 4 024,94 Eur įsiskolinimą pagal 2015-03-06 PVM sąskaitą faktūrą buvo perleidusi UAB „Conlex“ ir tai, kad atsakovei 2018-02-21 tapo žinoma apie 2016-02-09 UAB „Conlex“ ir UAB „LITTORG“ sudarytą papildomą susitarimą dėl reikalavimo teisės grąžinimo, sprendė, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės sugrįžimą ieškovei ir ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl įsiskolinimo, susidariusio 2015-03-06 PVM sąskaitos faktūros RE Nr. 00046 pagrindu.
Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog iš ieškovės gauta dalis produkcijos buvo brokuota ir tarp šalių buvo susitarimas dėl nuostolių padengimo. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl 2015 metais ieškovės tiektos produkcijos kokybės.
Tenkindamas ieškinį teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė RUAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „LITTORG“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei RUAB „Saurida“ iš ieškovės UAB „LITTORG“ visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teismas nepasisakė dėl atsakovės pozicijos, kad prekės, dėl kurių buvo priteista skola, buvo nekokybiškos, dėl to teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė teikė parodymus, jog ieškovė nuo pat prekių gavimo dienos buvo informuota, jog prekės yra brokuotos. Be to, rašytinių įrodymų pateikimą apsunkino ir ieškovės vadovų kaita, dėl kurios atsakovė su ieškove brokuotų prekių klausimu bendravo tik betarpiškai, nes būdavo neaišku su kuo susisiekti, kam konkrečiai rašyti pretenzijas. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Įrodyti, kad prekės buvo kokybiškos, turėjo ieškovė, nes priešingu atveju atsakovei iš esmės yra nustatyta pareiga 10 metų saugoti nekokybiškas prekes kaip įrodymą, kurį galimai kada nors reikės pateikti teismui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „LITTORG“ prašė netenkinti apeliantės apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teismas išsamiai įsigilino į bylos aplinkybes. Apeliantė stengėsi vilkinti ginčo išsprendimą, teikė įrodymus, neturinčius reikšmės ginčo dalykui. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas, jame pateikti niekuo su ginčo dalyku nesusiję pamąstymai, teisiškai nepagrįsti išvedžiojimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už apeliantei RUAB „Saurida“ tiektas prekes priteisimo.Byloje nustatyta, kad 2015 metais ieškovė UAB „LITTORG“ tiekė atsakovei RUAB „Saurida“ prekes – beržines malkas maišeliuose, pagal sąskaitas faktūras Nr. RE-00030 (suma 4 024,94 Eur), Nr. RE-0043 (suma 4 024,94 Eur), Nr. RE-00046 (suma 4 024,94 Eur). 2015-06-29 tarp šalių buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas Nr. 427, kuriuo RUAB „Saurida“ patvirtino 10 872,88 Eur skolą ieškovei UAB „LITTORG“. 2017-09-25 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nepadengė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo, netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, teismas nepasisakė dėl apeliantės pozicijos, kad prekės, dėl kurių buvo priteista skola, buvo nekokybiškos. Teigia, jog teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p.CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-298-687/2015).Šiuo atveju iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino apeliantės argumentus dėl jai perduotų nekokybiškų prekių (brokuotų beržinių malkų maišeliuose). Teismas vertino atsakovės pateiktą 2014-12-30 vienašališkai surašytą gautų prekių defektavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad pagal UAB „Saurida“ 2014-12-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RE Nr. 00026 iš UAB „LITTORG“ dalis gautų prekių yra brokuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2015-06-29, t. y. jau po UAB „Saurida“ surašyto defektavimo akto, tarp ginčo šalių buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas Nr. 427, pagal kurį RUAB „Saurida“ pripažino 10 872,88 Eur skolą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų. Dėl to apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neleidžia konstatuoti tokio skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo byloje
Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė teikė parodymus, jog ieškovė nuo pat prekių gavimo dienos buvo informuota, jog prekės yra brokuotos.CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Ginčo atveju apeliantė netinkamą pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantė teikė parodymus, jog ieškovė nuo pat prekių, už kurias reikalaujama priteisti skolą, gavimo dienos buvo informuotas, jog prekės yra brokuotos.Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2014-12-30 gautų prekių defektavimo aktas, iš kurio matyti, kad pagal RUAB „Saurida“ 2014-12-30 išrašytą sąskaitą faktūrą RE Nr. 00026 iš UAB „LITTORG“ dalis gautų prekių yra brokuotos. Akte nurodoma, kad brokuotų prekių kaina – 37 547,17 Lt (10 874,21 Eur). Byloje taip pat pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, kad 2017-01-20 apeliantė buvo informuota apie 10 872,88 Eur skolą, be to, kaip minėta, praėjus pusei metų nuo vienašališko RUAB „Saurida“ defektavimo akto surašymo tarp šalių buvo pasirašytas skolos suderinimo aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės argumentas dėl netinkamos prekių kokybės atmestinas, kadangi pati apeliantė, jau po prekių gavimo patvirtino, kad yra skolinga ieškovei UAB „LITTORG“ 10 872,88 Eur. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas dėl neva apsunkinto įrodymų pateikimo dėl ieškovės vadovų kaitos. Tiek iš tarp šalių sudarytos sutarties, skolų suderinimo akto, susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad šalys turėjo galimybę susisiekti, o argumentas dėl ieškovės vadovų kaitos vertintinas kaip deklaratyvus.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo naštos pareiga turėjo būti paskirstyta kitaip, t. y. įrodyti, kad prekės, už kurias prašoma priteisti skolą, buvo kokybiškos, turėjo ieškovė.CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantė RUAB „Saurida“ nurodo, kad ieškovė jai pagal 2014-12-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RE Nr. 00026 pardavė nekokybiškas prekes, tačiau pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti įsiskolinimus pagal 2015 metais išrašytas sąskaitas faktūras, o ne pagal 2014-12-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RE Nr. 00026. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo pažeidimų.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.