- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eB2-837-730/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- T. Z.
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „„Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio administratorių agentūra“ atstovei L. L. K.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, atstovei advokatei E. N.,
viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės T. Z. reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ (toliau – fondas „NuCapital“),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio administratorių agentūra“ (civilinė byla Nr. eB2-429-730/2025). Nutartis įsiteisėjo. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie patikslinti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarta patvirtinti ir kreditoriaus T. Z. 100 000 Eur kaip antros eilės kreditoriaus reikalavimą (100 000 Eur tenkinama pirmuoju etapu), T. Z. įtraukta į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 21 d. gautas kreditorės fondo ,,NuCapital“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuriuo prašė teismo pasinaikinti nutarties dalį, kuria patvirtinti tam tikrų kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir T. Z. 100 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, pirmosios instancijos teismui nesutikus, šią nutarties dalį panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo.
Atsiliepimas
3. Trečiojo asmens fondo „NuCapital“ nesutikimo motyvų esmė su ieškovės T. Z. prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu (atskirojo skundo 219 punktas):
3.1. neįmanoma patikrinti, ar prašymas tvirtinti finansinį reikalavimą yra tinkamai pasirašytas būtent paties Kreditoriaus;
3.2. Bankroto byloje nėra duomenų, kada, kaip ir kieno šis prašymas buvo pateiktas Administratorei;
3.3. visiškai neaiškios ir teisiškai neįvertintos pavėluoto prašymo pateikimo aplinkybės, o pats prašymas atnaujinti praleistą terminą nutartimi apskritai neišspręstas, tiesiog neteisėtai patvirtinus pati reikalavimą;
3.4. Byloje nėra pateikti ieškovo paskolos suteikimą uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ patvirtinantys įrodymai, tai yra, jog egzistuoja pagrindinė prievolė, kurią tariamai ieškovas užtikrino.
3.5. Kreditorius šiuo atveju yra netekęs galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, dėl ko CPK leistinais būdais tegali įrodinėti, kad Bendrovės išduotu vekseliu buvo užtikrinta UAB „Vėjo projektai“ prievolė;
3.6. Kreditorius, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių įrodymų, kad jo pateiktas vekselis yra UAB „Vėjo projektai" prievolių užtikrinimo priemonė ir / ar savarankiškas skolos dokumentas, dėl ko jis neturi teisės reikšti 100 000,00 EUR finansinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu;
3.7. 100 000,00 EUR T. Z. finansiniam reikalavimui taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. spalio 24 d. gauti ieškovės T. Z. rašytiniai paaiškinimai, prašo patvirtinti 100 000 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninio transporto sistemos“ bankroto byloje (duomenys neskelbtini). Rašytinių paaiškinimų pagrindas:
4.1. Nurodo, kad kreditorius prašymą patvirtinti kreditinį reikalavimą pasirašė parašu, kadangi elektroninio parašo neturi, nuskanavo ir išsiuntė Administratorei elektroniniu paštu. Fondas nepagrįstai teigia, kad prašymui dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo, teikiamam nemokumo Administratoriui, turi būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip teismo procesiniam dokumentui. Tas pats Fondas, tuo pačiu pagrindu ginčijo eilės kreditorių reikalavimus UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.eB2-440-777/2024 nurodė, jog kad JANĮ 41 straipsnio nuostatos nenustato reikalavimų kreditorių teikiamų prašymų dėl reikalavimų patvirtinimo formai ar turiniui, taip pat kreditoriaus prašymas nėra procesinis dokumentas, kurio turiniui bei formai yra taikomi CPK nustatyti reikalavimai. Nemokumo bylose reikalavimai teikiami ne tiesiogiai teismui, o administratoriui. Kadangi JANĮ nenustato formos ir turinio reikalavimų kreditoriniams reikalavimams, todėl administratoriaus teisė atsisakyti priimti kreditorinius reikalavimus yra apribota - administratorius negalėtų atsisakyti priimti reikalavimo, kuris yra pateiktas kaip skaitmenizuota originalo kopija (skenuotas), nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas elektroniniu paštu nepasirašytas.
4.2. Kreditorius, Administratorei pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditiniams reikalavimams pateikti, nurodė, jog negavo pranešimo dėl kreditinių reikalavimo pateikimo ir apie tai, jog UAB „Elektroninio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius ir nustatytas terminas kreditiniams reikalavimams pateikti, sužinojo iš kitų kreditorių.
4.3. Fondo nurodyti argumentai, kad kreditorius nenurodė iš kurio konkrečiai kreditoriaus sužinojo, neturi teisinės reikšmės. Fondas nurodo, kad visai kitoje byloje - UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje Nr.eB2-172-777/2025 kreditoriui buvo siųsta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, kurioje buvo nurodytas sakinys, kad “šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme jau yra priimtas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi pastaroji nevykdo savo mokestinių prievolių“. Todėl kreditorius „turėjo pats aktyviai domėtis savo tariamos skolininkės bankroto proceso eiga, savo finansinio reikalavimo pateikimo terminu, kuris buvo skelbtas ir viešai Nemokumo procesų informaciniame portale“.
4.4. Pažymėtina, kad kreditorius – fizinis asmuo, kuri kaip pvz. Fondas, profesionaliai nesiverčia pinigų skolinimo veikla. Ir nežino kur sekti ar bankroto byla iškelta, kada nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo, kada ir kam jau galima teikti prašymus dėl kreditinių reikalavimo tvirtinimo. Su nemokumo procesu kreditorius yra susidūręs tik UAB “Vėjo projektai” restruktūrizavimo ir bankroto bylose, bet abiem atvejais iš nemokumo administratorių gavo pranešimus dėl kreditinių reikalavimų pateikimo, todėl pagrįstai tikėjosi gauti pranešimą ir šiuo atveju. Kreditoriaus žiniomis, kiti kreditoriai pranešimus gavo. Todėl, jei, pranešimo negavusiam kreditoriui nebūtų atnaujintas terminas finansiniams reikalavimams pateikti, visą atsakomybę paliekant tik kreditoriui nuolat pačiam sekti bankroto procesą, tokiu atveju, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas su kitais kreditoriais. Pažymėtina, kad terminas buvo praleistas mažiau nei mėnesį ir tai niekaip neužvilkino bankroto proceso, nes kreditorių sąrašas buvo tvirtinamas tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., o patikslintas sąrašas – 2025 m. rugpjūčio 21 d.
4.5. Kreditorius negali atsakyti, kodėl Administratorė nenurodė ar siuntė pranešimą kreditorei bei kodėl neprašė atnaujinti termino, o teismas nutartimi šio klausimo neišsprendė. Jei tai yra būtina padaryti, Kreditorius prašo sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgti į aukščiau nurodytas priežastis.
Šalies argumentai
4.6. Prašyme patvirtinti kreditinį reikalavimą Kreditorius nurodė, kad UAB “Elektroninio transporto sistemos“ išduotas vekselis buvo UAB „Vėjo projektai“ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kreditorius niekur neminėjo, kad tai yra paskolos UAB “Elektroninio transporto sistemos“ suteikimo dokumentas, todėl Fondas visiškai nepagrįstai pricitavo daug lapų apie vekselio kaip vertybinio popieriaus realizavimą, jo pateikimo vykdyti terminus ir nepagrįstai prašo taikyti 100 000 Eur reikalavimui vienerių metų ieškinio senaties terminą.
4.7. Prašyme patvirtinti kreditinius reikalavimus kreditorius buvo nurodęs, kad vekselio nepateikė vykdyti notarui, tačiau jis yra kitos įmonės prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, o pagrindinis skolininkas – UAB „Vėjo projektai“ prievolės pagal 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį nėra įvykdęs, jam iškelta bankroto byla, kreditorius yra pareiškęs finansinį reikalavimą ir BUAB „Vėjo projektai“, pridėjo prašymo kopiją. Taip pat Kreditorius Administratorei pateikė (prisegė tame pačiame elektroniniame laiške) paskolos sutarties kopiją.
4.8. Administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorius pateikė Administratorei 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties kopiją, prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje pagal tą pačią paskolos sutartį kopiją, nurodė, kad paskola yra negrąžinta. Administratorė reikalavimo pagrįstumą patikrino ir abejonių, kad pinigai buvo pervesti nekilo.
4.9. Kreditorius prie prašymo patvirtinti kreditinius reikalavimus pridėjo 2022 m. gegužės 6 d. tarp UAB „Vėjo projektai“ ir jo pasirašytos paskolos sutarties kopiją, su kuria susipažino ir Fondas. Fondas matė, kad tai yra ta pati paskolos sutartis, kuri buvo teikta UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, žinojo, kad mokėjimas tikrai buvo atliktas, nes minėtoje byloje ginčijo palūkanų dydį. Fondas puikiai žinojo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, pinigai buvo pervesti, turėjo visų dokumentų kopijas ir Kreditorius, jei reikės, teismui pateiks įrodymus, tačiau vis tiek reiškė atskirąjį skundą. Tai tik patvirtina nesąžiningą vieno iš kreditorių elgesį kitų kreditorių atžvilgiu ir siekį apsunkinti bankroto procesą.
4.10. Tai, kad nei 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad prievolės vykdymas yra užtikrinamas kitos įmonės išduotu vekseliu, ar vekselyje nėra nurodyta, kad jis yra išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nedaro įsipareigojimo užtikrinti prievolės vykdymą negaliojančiu, tai nenumatyta jokiame teisės akte. Nei viena iš 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties šalių, nei vekselį išdavusi bendrovė to neginčija, todėl tam pagrindo neturi ir Fondas.
4.11. Fondas nurodo, kad „nusistovėjusioje praktikoje“ kai vekselis atlieka užtikrinimo funkciją, pagrindinės prievolės sandoryje turi būti nurodyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas trečiojo asmens vekseliu. Pažymėtina, kad Kreditorius yra fizinis asmuo, neturintis „nusistovėjusios praktikos“ paskolos sutarčių sudaryme. Paskolos sutartį ruošė UAB „Vėjo projektai“, vekselį surašė UAB „Elektroninio transporto sistemos“, jos tokių įrašų nepadarė, tačiau savo prievolės ir neginčija.
4.12. Analogiškai Kreditorius negali atsakyti, kodėl UAB “Elektroninio transporto sistemos” išduotame vekselyje yra nurodyta, kad atsiskaitymą pagal vekselį laiduoja UAB “Vėjo projektai” generalinis direktorius A. N.. Gal vekselyje tiesiog per klaidą vekselio formoje buvo likęs toks įrašas, arba A. N. norėjo dar laiduoti ir kaip fizinis asmuo. Kreditorė vekselio nepildė, todėl šiuo klausimu daugiau paaiškinti negali.
4.13. Kreditorius pateiktuose paaiškinimuose taip pat prašo priimti praleidus JANI 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateiktą kreditoriaus prašymą dėl kreditinio reikalavimo ir patvirtinti T. Z. 100 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Elektroninio transporto sistemos“ bankroto byloje.
4.14. Teismo posėdžio metu šalys, trečiasis asmuo palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. T. Z. pareikštą reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palaikė visa apimtimi, skolininkė – atsakovė su kreditoriniu reikalavimu sutiko taip pat visa apimtimi, trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ su kreditoriniu reikalavimu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Tenkinamas ieškovės T. Z. prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir pateikia savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip matyti iš esamo teisinio reglamentavimo, kreditoriai reikalavimus nemokumo procese reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, pateikęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo netvirtinti.
6. Nemokumo administratorė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje (Nr. eB2-429-730/2025) 2025 m. liepos 14 d. pateiktu prašymu prašė patvirtinti T. Z. 100 000 Eur kreditorinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile (100 000 Eur tenkinamą pirmuoju etapu) (Nr. (duomenys neskelbtini)), prieštaravimų neišreiškė.
7. Trečiasis asmuo fondas ,,NuCapital“, nesutikdamas su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu pirmiausia nurodo, kad teismui pateikta ieškovės prašymo kopija, o ne originalas, todėl nėra galimybės nustatyti, kada jis buvo pasirašytas ir pateiktas nemokumo administratoriui, įvertinti kiek dienų praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pažymi, kad ieškovė taip pat tiksliai nenurodė, kada sužinojo ir iš ko sužinojo apie būtinybę pareikšti kreditorinį reikalavimą. Mano, kad ieškovė vėliausiai 2025 m. kovo mėnesį žinojo apie atsakovės bankroto procesą. Teigia, kad nemokumo administratorė pareiškusi teismui ieškovės reikalavimą nepateikė prašymą atnaujinti terminą jo patvirtinimui, dėl to nemokumo administratorės pozicija neaiški.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).
9. JANĮ nenustato detalios, tam tikrais kriterijais apibrėžtos, kreditoriaus reikalavimo pateikimo tvarkos. JANĮ 41 straipsnio 1 dalis kreditoriams numato reikalavimą per nustatytą terminą nemokumo administratoriui išreikšti valią dėl finansinio reikalavimo dydžio ir jo patvirtinimo bei pateikti reiškiamą finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Jokių kitų reikalavimų dėl valios išraiškos formos JANĮ nėra nustatyta.
10. Pirmiausia, iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir termino jam pateikti atnaujinimo (2025 m. liepos 9 d.) parašu pasirašė T. Z.. Šis prašymas pateiktas ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pasirašė ne ieškovė, nėra. Byloje taip pat pateikti įrodymai (elektroniniai laiškai) patvirtina, jog ieškovės prašymas nemokumo administratorei buvo išsiųstas tą pačią dieną elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), tai yra 2025 m. liepos 9 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės prašymas yra tinkamai pasirašytas ir 2025 m. liepos 9 d. buvo išsiųstas nemokumo administratorei.
11. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-429-730/2025. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d., todėl atsižvelgiant į tai, jog 2025 m. birželio 14 d. buvo ne darbo diena (šeštadienis), remiantis CPK 74 straipsnio 5 dalimi, JANĮ 41 straipsnio 1 dalimi, terminas pateikti kreditoriniam reikalavimui baigėsi 2025 m. birželio 16 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
12. Pažymėtina, jog ieškovė pateiktu prašymu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo suformulavo ir prašymą atnaujinti terminą jam pateikti, nurodė, kad negavo pranešimo dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, dėl ko prašo šią priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Su šiuo prašymu nesutikdamas trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ nurodo, kad ieškovei apie bankroto bylos iškėlimą vėliausiai buvo žinoma 2025 metų kovo mėnesį, iškėlus uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ bankroto bylą. Trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ taip pat nurodo, kad nemokumo administratorės pozicija dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo yra neaiški, tačiau bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nemokumo administratorės atstovė ieškovės prašymą palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nemokumo administratorė prieštaravimų dėl prašomo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nereiškia ir jį palaiko, nenurodo nesutikimo motyvų dėl termino (ne) atnaujinimo (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Nei Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
14. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019, 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024).
15. Bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorė patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ieškovė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ pranešimo negavo, kitiems kreditoriams tokie pranešimai buvo išsiųsti papildomai, be to, jog nemokumo administratorė viešai paskelbė Nemokumo procesų informaciniame portale iki kada kreditoriai turi pateisę pateikti savo kreditorinius reikalavimus, tai yra, 2025 m. birželio 16 d. (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šios nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė praleido terminą ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ nebuvo tinkamai informuota pranešimu, apie kreditorinio reikalavimo pateikimą, kaip kiti kreditoriai šioje bankroto byloje. Nors trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ nurodo, kad T. Z. žinojo apie bankroto bylos iškėlimą vėliausiai 2025 m. kovo mėn., kadangi jai tai tapo žinoma iš Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025, tačiau pažymėtina, jog minėtoje nutartyje nurodyta, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Elektrinio transporto sistemos“, o ne, kad ji iškelta. JANĮ 41 straipsnio 1 dalies formuluotė, nustatanti terminą pateikti kreditorinį reikalavimą sietina ne su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, o su bankroto bylos iškėlimo momentu, tai yra JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-910/2025), o ir be to, teismo vertinimu, toks aiškinimas, jog ieškovei buvo žinoma, kad teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškovė taip pat turėjo ir numatyti, jog bankroto byla bus iškelta, todėl atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorė teismo posėdyje patvirtino, kad pranešimas kreditoriui - ieškovei nebuvo išsiųstas, kaip kitiems kreditoriams, į tai, kad terminas praleistas mažiau nei mėnesį, į tai, kad terminas praleistas ne dėl ieškovės kaltės, konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nutaria jį atnaujinti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo patvirtinti 100 000 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas paprastuoju neprotestuotinu 2023 m. gegužės 9 d. išrašytu vekseliu (100 000 Eur sumai), kuriuo atsakovė be sąlygų 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsipareigojo ieškovei T. Z. sumokėti 100 000 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės išduotu vekseliu buvo užtikrinamas jos suteiktos paskolos uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ grąžinimas.
17. Trečiojo asmens fondo „NuCapital“ teigimu, byloje nėra pateikti ieškovės paskolos suteikimą uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ patvirtinantys įrodymai, tai yra, jog egzistuoja pagrindinė prievolė, kurią tariamai ieškovė užtikrino.
18. Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ 2022 m. gegužės 6 d. sudarė konvertuojamos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ 100 000 Eur paskolą. Sutartyje numatyta, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti šią sumą iki 2022 m. gegužės 9 d. į paskolos gavėjos sąskaitą (Sutarties 1.2. punktas). Paskolos gavėja uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ įsipareigojo paskolą gražinti iki 2023 m. gegužės 9 d. ir mokėti 16 procentų dydžio metinių palūkanų (Sutarties 1.3. punktas, 2.1. punktas).
19. Ieškovė pateikė įrodymus, jog 100 000 Eur mokėjimas uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ buvo atliktas 2022 m. gegužės 9 d. į Paskolos sutartyje nurodytą sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra, Paskolos sutartyje numatytu terminu.
20. Sudarytoje Paskolos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad Paskolos davėjas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę konvertuoti suteiktą paskolą į uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ paprastąsias vardines akcijas tam tikromis sąlygomis (Sutarties 3.2. punktas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovės suteikta paskola uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ buvo konvertuota į uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ paprastąsias vardines akcijas, kaip numatyta Paskolos sutartyje, ir tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra, tai yra, jog ieškovės T. Z. suteikta 100 000 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ paskola jai buvo grąžinta suteikiant uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ akcijas.
21. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-172-777/2025) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas, nesant ginčo, T. Z. kaip antros eilės kreditoriaus kreditorinis reikalavimas 100 000 Eur sumai, tenkinant pirmuoju etapu - 100 000,00 Eur. Šis kreditorinis reikalavimas patvirtintas, kaip atsiradęs ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ 2022 m. gegužės 6 d. sudarytos konvertuojamos paskolos sutarties Nr. 2022-05-06/1 pagrindu, tai yra, uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ pripažino, kad yra skolinga pagal aptariamą Paskolos sutartį T. Z. 100 000 Eur paskolos.
22. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes (18-21 punktai) darytina išvada, kad ieškovė paskolos dalyką pagal aptariamą Paskolos sutartį uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ perdavė, paskolos dalykas buvo perduotas laikantis Paskolos sutartyje nurodytų terminų, taip pat atsižvelgiant į aptartoje Paskolos sutartyje nurodytą paskolos gražinimo laiką, paskolos dalykas ieškovei nėra gražintas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025 (BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byla) yra patvirtintas ieškovės T. Z. kreditorinis reikalavimas, atsiradęs aptariamos Paskolos sutarties pagrindu (22 punktas).
23. Kaip nurodyta, trečiasis asmuo fondas „NuCapital“, nesutikdamas su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu nurodo, kad šiuo atveju nei Paskolos sutartyje, nei vekselyje nėra nurodyta, kad juo yra užtikrinamas aptariamos paskolos gražinimas. Taip pat trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ nurodo, kad vekselio apmokėjimo terminas pasibaigė 2023 m. rugpjūčio 9 d., tačiau ieškovas vekselio apmokėjimui įstatyme nustatyta tvarka nepateikė ir į notarą nesikreipė, todėl jis yra netekęs galimybės realizuoti vekselio, be to yra pasibaigęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
24. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad sudarytoje Paskolos sutartyje ir atsakovės išduotame vekselyje aplinkybė, jog šiuo atveju išduotas vekselis yra suteiktos paskolos gražinimo užtikrinimo priemonė, nėra nurodyta. Byloje, kaip nurodyta, nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovės išduotas vekselis, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., ĮPVĮ nustatyta tvarka apmokėjimui nebuvo pateiktas.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
26. Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100/2019 suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos; sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).
28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė praleido ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to ji neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnio 8 punktas), tačiau kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, o dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Todėl trečiojo asmens „NuCapital“ argumentai dėl netekimo galimybės realizuoti vekselio, vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimo, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmė sprendžiant ginčą.
29. Šioje kasacinio teismo nutartyje (27 punktas) kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 34 punktas).
30. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
31. Teismo vertinimu, ieškovė, jog atsakovės bankroto byloje būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas, kildinamas iš vekselio, nurodė teismui faktinį reikalavimo pagrindą, tai yra, konkrečias aplinkybes, iš kurių atsirado ieškovės reikalavimas bendrovei, įformintas vekseliu, tai yra, jog tokiu būdu buvo užtikrintas aptariamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ paskolos grąžinimas ir, teismo vertinimu, byloje yra teisinį ryšį tarp aptariamos paskolos ir vekselio pagrindžiantys įrodymai (CPK 12, 178 straipsniai), leidžiantys teismui tuo pagrindu patvirtinti prašomą ieškovės kreditorinį reikalavimą.
32. Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą patvirtinti 100 000 Eur finansinį reikalavimą grindžia atsakovės ieškovei 2023 m. gegužės 9 d. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovė be sąlygų įsipareigojo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti ieškovei 100 000 Eur.
33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtino apklausiamas kaip liudytojas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“, kuriai ieškovė suteikė paskolą, vadovas A. N., tai yra asmuo pasirašęs ir 2023 m. gegužės 9 d. vekselį bei 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį, kad vekselis buvo sudarytas aptariamos paskolos įvykdymo užtikrinimui, nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ buvo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto priemonės“ dukterinė bendrovė, todėl atsakovė išdavė vekselį, tuo užtikrindama uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ ieškovės suteiktos paskolos grąžinimą. Pažymėjo, kad sutartis ir vekselį ruošė finansų skyrius, ne ieškovė (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).
34. Atsakovė kaip skolininkė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo ir prašė kreditorinį reikalavimą patvirtinti pilna apimtimi.
35. Teismas įvertinęs nurodytus šalių paaiškinimus, liudytojo A. N. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog vekselis buvo sudarytas aptariamos Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Pirmiausia, ieškovės paaiškinimus raštu dėl vekselio sudarymo aplinkybių, tai yra, kad ne ji, o uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ parengė sutarties, o uždaroji akcinė bendrovė „Elektroninio transporto sistemos“ vekselio turinį, kad vekselis buvo skirtas užtikrinti paskolos gražinimą patvirtino atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ vadovas A. N., kuris taip pat pasirašė vekselį (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas.). Antra, ieškovės ir liudytojo A. N. nurodytas aplinkybes pagrindžia ir elektroninio susirašinėjimo medžiaga (elektroniniai laiškai) kurių turinį įvertinus nustatyta, jog ieškovei buvo siunčiami parengti paskolos ir vekselio projektai tuo pačiu metu pasirašymui biuro koordinatoriaus, tai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji nebuvo paskolos ir vekselio turinio rengėjas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, atsakovės 2023 m. gegužės 9 d. išrašytas vekselis yra išrašytas tą pačią dieną, kai suėjo aptariamos Paskolos grąžinimo terminas, tai yra, 2023 m. gegužės 9 d., o byloje nėra ginčo, jog pagal vekselį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elektrinio transporto sistemos“ jokių piniginių lėšų iš ieškovės negavo, kas taip pat, teismo vertinimu, patvirtina Paskolos sutarties ir Vekselio tarpusavio teisinį ryšį. Taigi įvertinus šalių paaiškinimų, liudytojo A. N. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės išduotu Vekseliu buvo užtikrinamas ieškovės suteiktos paskolos uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ gražinimas, o atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“ buvo tokiame teisiniame santykyje, kad galėjo užtikrinti viena kitos įsipareigojimų vykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Aplinkybė, kad ieškovė, gindama dėl paskolos netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškė reikalavimus tiek uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ kaip skolininkei, tiek atsakovei kaip vekselio davėjai, kuri užtikrino skolininkės (uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“) prievolės tinkamą įvykdymą, savaime nereiškia, kad jos procesinis elgesys nėra tinkamas, nes ji turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininkės, tiek iš vekselio davėjos. Tokiose situacijose kreditoriaus reikalavimai faktiškai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Ieškovė, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elektrinio transporto sistemos“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kreditorė fondas „NuCapital“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės ir (ar) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ administravimo išlaidų uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ naudai 2 371,60 EUR bylinėjimosi išlaidų. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį grindžia pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis ir mokėjimo pavedimais (DOK Nr. 15190, Nr. 14924, Nr. 13587).
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas pilna apimtimi, trečiojo asmens „NuCapital“ prašomos priteisti išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, teismas
nutaria:
patenkinti ieškovės T. Z. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
Atnaujinti terminą ieškovei T. Z. kreditoriniam reikalavimui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ byloje pareikšti.
Įtraukti ieškovę T. Z. į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ antros eilės kreditorių sąrašą ir patvirtinti bankroto byloje jos 100 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu.
Nemokumo administratorė įpareigojama pranešti kreditoriams apie patvirtintą kreditorinį reikalavimą.
Kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.