- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-444-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01853-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. Š.
- Ieškovas
- L. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos bei išlaikymo priteisimo; institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukters A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti nepilnametės dukters F. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti nepilnametės dukters P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. L., F. L. ir P. L. (toliau – ir nepilnametės dukros), tvarką:
4.1. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima nepilnametes dukras nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje, dukras paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;
4.2. atsakovas nepertraukiamai be motinos dalyvavimo su nepilnametėmis dukromis savo vasaros atostogų ir dukrų mokslo metų eigoje esančių kasmetinių atostogų metu praleidžia ½ atostogų dalį. Atostogų tikslų laikotarpį, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 30 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu iki numatyto atostogų laikotarpio;
4.3. Šv. Kalėdų ir šv.Velykų antrą dieną, Naujųjų metų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) atsakovas nedalyvaujant dukrų motinai bendrauja su dukromis, tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos numatytos dienos 09.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.30 min. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;
4.4. Atsakovas be raštiško ieškovės sutikimo negali nepilnamečių dukrų išvežti iš Lietuvos Respublikos ribų;
4.5. atsakovas kitu laiku su dukromis bendrauja bendru šalių sutarimu, tačiau visada atsižvelgdamas į kiekvienos iš dukrų nuomonę.
5) nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymui priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, pervedant juos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) nepilnamečio vaiko F. L. išlaikymui priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, pervedant juos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 7) nepilnamečio vaiko P. L. išlaikymui priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, pervedant juos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo nepilnamečių dukrų A. L. ir P. L. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečių dukrų A. L. ir P. L. išlaikymui periodines išmokas po 145 Eur kiekvienai dukrai, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį nuo 2021 m. spalio 1 dienos iki jos sulauks pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise valdant atsakovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. pateikė prašymą, iki bus išspręstas ginčas šioje byloje, nustatyti nepilnamečių dukrų A. L., F. L. ir P. L. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) įpareigoti atsakovą teikti nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienai iš dukterų kas mėnesį iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu moka po 100 Eur kiekvienos dukters išlaikymui kas mėnesį, šių lėšų nepakanka patenkinti vaikų poreikius. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su ieškove geriausiai atitinka šalių dukrų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L., F. L. ir P. L. periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
5. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas moka po 100 Eur kiekvienos dukters išlaikymui, šių pinigų ieškovei nepakanka patenkinti vaikų poreikius, motinos gaunamų lėšų nepakanka nepilnamečiams vaikams visiškai išlaikyti, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino materialinio išlaikymo priteisimo, gali nukentėti vaiko interesai – šalių nepilnamečiai vaikai gali likti be normaliam auginimui, lavinimui ir vystymuisi reikiamų lėšų. Šalys nesutaria tarpusavyje, todėl, kol bus priimtas teismo sprendimas, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo priimti vieną iš CPK 337 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų, išskyrus numatytą CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punkte, spręsti dėl absoliučių Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties negaliojimo pagrindų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė apie tai atsakovui bei nemotyvavo būtinybės ieškovės prašymą nagrinėti nepranešus atsakovui, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, dėl to pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kas sudaro prielaidas 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymui dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar išlaikymas yra teikiamas, kokio dydžio, kiek kiekviena šalis prie išlaikymo prisideda, kokios yra šalių galimybės teikti išlaikymą, dėl to nepasisakė, išvadas padarė paviršutiniškai, neargumentuojant.
1.3. Viena iš dukrų pas atsakovą gyvena pastoviai, o kitos dukros po pamokų taip pat laiką leidžia pas atsakovą, pas jį ruošia pamokas, valgo pietus ar vakarienę, atsakovas prisideda prie dukrų išlaikymo ne vien maistu, pvz., dukrai A. 2021 m. spalio 6 d. išleista 20 Eur, 2021 m. lapkričio 50 Eur (džemperis ir 2 palaidinės), 2022 m. sausio 5 d. 20 Eur (klasės draugo gimtadienis), 2021 m. gruodžio 12 d. 20,97 Eur (Mega Kaunas), 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas); dukrai F. – 2021 m. spalio 6 d. 20 Eur, 2021 m. lapkričio 14 d. 50 Eur (varžybos Palanga), 2022 m. sausio 20 d. 50 Eur (varžybos Šiauliai), 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas), dukrai P. – 2021 m. spalio 6 d. 20 Eur, 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas). Be to, smulkioms išlaidoms dukroms kasdien kiekvienai duodama po 5-10 Eur.
1.4. Tokiu procesiniu sprendimu teismas priteisė ne išlaikymą nepilnametėms dukroms, bet išlaikymą ieškovei, kadangi jos vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 540,46 Eur. Jei šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti vienodai, tai pačios ieškovės pragyvenimui lieka 105,46 Eur. Iš tokių pajamų ieškovė negalėtų išgyventi, tačiau tai nereiškia, kad jai iš atsakovo priklauso išlaikymas. Ieškovė turėtų dėti pastangas, kad pagal savo galimybes gautų daugiau apmokamą ar papildomą darbą. Teismas nevertino ieškovės prisidėjimo prie išlaikymo galimybių ir išlaikymo pareigą perkėlė vien atsakovui.
1.5. Teismas, nustatydamas laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, sugriovė nusistovėjusius tėvų ir dukrų santykius, pažeidė nepilnamečių dukrų interesus ir lūkesčius. Dukra A. iki teismo nutarties priėmimo gyveno pas tėvą, pas jį dažnai pasilikdavo nakvoti ir P., rečiausiai F. Dukra A. yra aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakiusi dėl apsisprendimo gyventi su tėvu, P. iš dalies taip pat dėl to pasisakė, tik F. norėtų gyventi su motina. Mergaitės apklaustos ir savo nuomonę išdėstė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau pirmosios instancijos teismas į vaikų nuomonę neatsižvelgė. Dukros ir šiuo metu po pamokų būna pas tėvą, tačiau pasilikti su nakvyne jau negali.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų priemonių taikymo, praktiškai bylą išsprendė iš esmės, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, paneigdamas šalių rungimosi principą, nepaisydamas ir bendrųjų civilinio proceso principų – teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nesivadovaudamas teismų praktika analogiškose bylose.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik turint duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą, jis tinkamai pasinaudojo savo teise skųsti šią nutartį, tokiu būdu pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe būti išklausytam tiek pirmosios instancijos teismo (nutartį priėmęs teismas, esant pagrindui, gali pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį), tiek apeliacinės instancijos teismo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje motyvavo, kodėl buvo patenkintas ieškovės prašymas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
2.3. Atsakovas deklaratyviai teigia, jog viena šalių duktė gyvena kartu su atsakovu, o kitos po pamokų leidžia pas jį laiką, valgo pietus ar vakarienę. Visos trys šalių dukterys gyvena kartu su ieškove. Faktą, jog šalių dukterys kartais pas atsakovą pavalgo, kad jis prisideda prie jų smulkių išlaidų, atsakovas nepagrįstai įvardina kaip tinkamą išlaikymo teikimą. Byloje esantis garso įrašas atskleidžia ne su kuo nori gyventi šalių dukra A., o tai, kad atsakovas daro neigiamą psichologinį poveikį savo dukrai, kursto nesantaiką tarp jos ir ieškovės. Perklausius garso įrašą, akivaizdu, jog 12 metų vaikas nesugalvotų įrašinėti savo ir mamos pokalbio, o dukters sakomos frazės yra akivaizdžiai išgirstos iš suaugusio asmens.
2.4. Atsakovas nurodė, jog dukrai A. per keturis mėnesius yra skyręs papildomai 110 Eur (apie 30 Eur per mėn.), dukrai F. -– 130 Eur (apie 30 Eur per mėn.), dukrai P. – 30 Eur (apie 10 Eur per mėn.). Tokios atsakovo patirtos išlaidos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui yra tik epizodinės ir negali būti laikomos tinkamu jų išlaikymu.
2.5. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą kiekvienai iš šalių dukterų po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokią išlaikymo sumą vienam vaikui yra apskaičiavęs pats atsakovas, todėl nėra ginčo dėl laikino išlaikymo dydžio, o atsakovo samprotavimai, jog teismas priteisė išlaikymą pačiai ieškovei, yra nepagrįsti.
2.7. Atsakovo cituojama kasacinio teismo praktika nesusijusi su šios bylos ginčo dalyku – ieškovė nei karto nėra teigusi, jog negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo savo vaikams. Ji tik prašo, kad atsakovas prisidėtų prie savo dukrų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
13. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nepranešdamas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą, nemotyvavo būtinybės ieškovės prašymą nagrinėti nepranešus atsakovui.
14. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatymas įtvirtina itin trumpus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus, todėl toks prašymas gali būti išnagrinėtas ir neinformavus atsakovo. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties neteisėtumo. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, procesinės teisės normų nepažeidė. Pažymėtina, kad teisė būti išklausytam tokiu atveju suteikiama vėliau, kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Šiuo atveju atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
15. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
18. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad šalys iki 2021 m. balandžio mėn. gyveno kartu su nepilnametėmis dukromis, nuo 2021 m. gegužės mėn. atsakovas gyvena skyrium nuo ieškovės. Bendrais tėvų prašymais, patvirtintais 2021 m. gegužės 21 d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės (notarinio registro Nr. 4376, 4375, 4374), buvo pripažinta atsakovo dukrų tėvystė.
19. Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje Nr. 12SD-3974 nurodė, kad ieškovė kartu su dukromis A. L., F. L. ir P. L. gyvena 3 kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame L. L. motinai. Minėtame bute yra visi patogumai ir namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikų poreikiams užtikrinti. Skyriaus specialistų apsilankymo 2021 m. liepos 28 d. metu ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo švaru ir tvarkinga. Tarnybos specialistai 2021 m. liepos 27 d. susitiko ir bendravo su A. L. atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant jos atstovams pagal įstatymą. A. L. buvo gerai nusiteikusi, drąsiai bendravo su Skyriaus specialistais, tačiau pradėjus pokalbį apie jos šeimą, santykius su tėvais, mergaitė pradėjo verkti, jai buvo labai sunku kalbėti šia tema. A. L. pasakojo, kad praėjusią savaitę buvo pas tėtį, savaitgalį praleido kartu su mama, o šią savaitę vėl būna kartu su tėčiu. A. L. nurodė, jog šiuo metu dar negalvoja, kada važiuos pas mamą, tačiau su mama susiskambina. A. L. nurodė, kad pas tėtį norėtų gyventi labiau, nes tėtis turi daugiau laisvų dienų, o mama dirba. Laisvalaikį su tėčiu leidžia sodyboje, ten yra jos šuniukas, daug balandžių. A. L. pasakojo, kad „šiandien skambino mama, klausė, ar pasiimsime F. pabūti kartu, bet F. nenori likti čia nakvoti“. Tarnybos specialistai 2021 m. liepos 27 d. taip pat susitiko ir bendravo su P. L. atsakovo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant jos atstovams pagal įstatymą. P. L. nurodė, kad mama joms pasiūlė, kad, kai ji eina į darbą, ji su sesėmis gali likti pas tėtį. P. L. vakar buvo pas mamą. Mergaitė pasakojo, kad jos su mama yra susitarusios, kad 3 dienas ji būna kartu su mama, o kitas 3 dienas su tėčiu. P. L. teigė, jog su sesėmis sutaria, pas abu tėvus jai labai patinka, mažametė nenori rinktis vieno iš tėvų, su kuriuo gyventi. P. L. nurodė, kad norėtų pusę laiko praleisti pas mamą, pusę laiko pas tėtį. P. L. nurodė, kad tėtis su mama susitaria tarpusavyje, kada joms važiuoti pas tėtį, bet tėvai visada atsižvelgia į jų norą. P. L. nurodė, kad šv. Kūčias šiais metais norėtų praleisti pas tėtį, o šv. Kalėdas norėtų praleisti pas mamą ir kiekvienais metais keistis minėtomis dienomis. Tarnybos specialistai 2021 m. liepos 28 d. susitiko ir bendravo su F. L. jos gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant jos atstovams pagal įstatymą. F. L. nurodė, kad su tėčiu nori leisti laiką, tačiau miegoti pas tėtį nenori, nepilnametė nurodė, jog „ten keista miegoti, neįdomu, labiau norisi su mama“. F. L. pasakojo, kad vasaros metu ji ir sesės su tėčiu bendrauja laisvu laiku, mama ir tėtis niekada to nedraudė. F. L. nurodė, kad mokytis jai sekasi gerai; kai kyla sunkumų ruoštis pamokoms, jai padeda mama, tėtis mokytis nelabai padeda. F. L. pasakojo, kad mama pasirūpina mokyklos reikmenimis, mama ją ir seses lydėjo pas gydytojus dėl sveikatos pažymėjimo. Nepilnametė nurodė, kad minėtais reikalais dažniausiai rūpinasi mama, o tėtis nelabai. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnamečių dukrų amžiaus skirtumas yra nedidelis, tarp nepilnamečių yra jaučiamas stiprus ryšys, nepilnametės mokosi toje pačioje mokykloje, kartu lanko papildomus užsiėmimus, nepilnamečių A. L., F. L. ir P. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu. Atsižvelgiant į L. L. gyvenamosios vietos sąlygas, nepilnamečių vaikų nusistovėjusią gyvenamąją vietą, P. L., A. L. ir F. L. išreikštas nuomones, ieškovės santykį su vaikais bei jų geriausių interesų užtikrinimą, Tarnybos nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove neprieštarauja jų teisėms ir geriausiems jų interesams.
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pateikta dar viena Tarnybos 2021 m. spalio 8 d. išvada Nr. 12SD-4921, kurioje nurodyta, kad Tarnybos specialistai 2021 m. spalio 5 d. susitiko su A. L. Tarnybos vaikų kambaryje, nedalyvaujant jos atstovams pagal įstatymą, ir pakartotinai išklausė nepilnametės nuomonę. A. L. nurodė, kad šiuo metu kartais būna pas tėtį, kartais pas mamą, kartais penktadienio vakare nuvažiuoja pas tėtį, pirmadienį tėtis ją nuveža į mokyklą, kartais lieka nakvoti pas tėtį ir viduryje savaitės, o ryte tėtis nuveža į mokyklą. A. L. nurodė, kad F. L. vis dar nelieka nakvoti pas tėtį, sesuo jai yra sakiusi, kad nepripranta prie tėčio gyvenamosios vietos. A L. teigė, kad galbūt labiau norėtų gyventi pas tėtį, nes „mamai nelabai patinka, kai šuniuką namo parsivežu“. Tarnybos specialistai, išklausę nepilnametės A. L. nuomonę, pastebėjo, kad ji savo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą motyvuoja augintiniu, tačiau neišsako aiškios pozicijos, dėl kurios jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su tėvu. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečių vaikų A. L., F. L., P. L. amžiaus skirtumas yra nedidelis, tarp jų yra jaučiamas stiprus ryšys, mergaitės mokosi toje pačioje mokykloje, Tarnybos nuomone, nepilnamečių A. L., F. L. ir P. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu. Atsižvelgiant į ieškovės gyvenamosios vietos sąlygas, nepilnamečių vaikų nusistovėjusią gyvenamąją vietą, ieškovės santykį su vaikais bei jų geriausių interesų užtikrinimą, Tarnyba pareiškė nuomonę, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove neprieštarauja jų teisėms ir geriausiems jų interesams.
21. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-27563-21, kadangi nepadaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
22. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad šiuo metu atsakovo dukros (viena ar dvi) gyvena pas jį pastoviai, kad dukra A. yra aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakiusi dėl apsisprendimo gyventi su tėvu ar kad P. iš dalies taip pat dėl to pasisakė. Tai, kad A. ir P. lieka nakvoti pas atsakovą ar visos dukterys pas jį lankosi, nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog visos mergaitės gyvena su ieškove. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, šiuo metu šalių dukros negali pas atsakovą pasilikti su nakvyne, kadangi teismas nesprendė dėl jo bendravimo su dukromis tvarkos. Tiek ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek šalių dukros Tarnybos specialistams nurodė (tokių aplinkybių neginčija ir atsakovas), kad atsakovas su dukromis šiuo metu gali bendrauti nevaržomai, o jei dėl to kiltų ginčas, atsakovas galėtų kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės gyvenamoji vieta nėra saugi ir tinkama nepilnametėms dukroms gyventi, kad ieškovė netinkamai rūpinasi dukterų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad A. L. nustatyti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad pacientei pagal šiuo metu esamą (duomenys neskelbtini) nėra saugu ilgai leisti laiką vienai, ji turi sistemingai bendrauti su visais šeimos nariais (Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, išduotas viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. rugsėjo 23 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiems duomenims apie A. L. emocinę būklę, šiuo metu tikslinga mergaitei užtikrinti kiek įmanoma stabilesnę ir nekeistiną aplinką, sietiną su buvimu kartu su abiem seserimis (atsakovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tik dviejų dukterų gyvenamąją vietą su juo) ieškovės namuose, kuriuose mergaitė iki šiol ilgą laiką gyveno.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo
25. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 533 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
27. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas dukrų išlaikymui kas mėnesį perveda 300 Eur sumą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad papildomai prisideda prie dukrų išlaikymo, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Net ir vertinant, kad atsakovo nurodytos išlaidos patirtos (dukrai A. 2021 m. spalio 6 d. 20 Eur, 2021 m. lapkričio 10 d. 50 Eur (džemperis ir dvi palaidinės), 2022 m. sausio 5 d. 20 Eur (klasės draugo gimtadienis), 2021 m. gruodžio 12 d. 20,97 Eur (Mega Kaunas), 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas); dukrai F. -2021 m. spalio 6 d. 20 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. 50 Eur (varžybos Palanga), 2022 m. sausio 20 d. 50 Eur (varžybos Šiauliai), 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas), dukrai P. – 2021 m. spalio 6 d. 20 Eur, 2022 m. sausio 19 d. 10 Eur (telefono stikliukas, smulkioms išlaidoms dukroms duodami kasdien po 5-10 eurų kiekvienai), apeliacinės instancijos teismo sprendžia, jog tokios išlaidos nėra pakankamas atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį, valstybės mokamą paramą vaikams (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur), mergaičių amžių (13, 10 ir 8 metai) bei tokio amžiaus įprastinius vaikų poreikius, į tai, kad kiekvienas iš tėvų proporcingai turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti po 145 Eur kiekvienai dukrai. Be kita ko, pažymėtina, kad būtent tokio išlaikymo dydžio atsakovas prašo ir patikslintu ieškiniu dukrų išlaikymui, jei teismas dukrų A. L. ir P. L. gyvenamąją vietą nustatytų su juo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tokio dydžio išlaikymo nėra pajėgus teikti (pažymėtina, jog atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą, nėra pateikęs duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą).
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.