Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-181-836/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
A2.-181-836/2017
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00111-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A2.-181-836/2017
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00111-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5.2; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.3
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 26 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, susipažinusi su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pateikta administracinės bylos medžiaga, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gauta administracinio nusižengimo byla dėl V. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-804-175/2016).

ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 609 straipsnio 1 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1109-498/2015, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-164-581/2015).

Iš teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 66ANP-94944962-17 matyti, kad jis V. R. surašytas dėl to, kad 2017-03-28, 16 val. 39 min., policija gavo pranešimą, kad į laikino apgyvendinimo namus sugrįžo neblaivi V. R. kartu su kūdikiu. Taip pat 2017-03-28, 8 val. 22 min., buvo gautas pranešimas iš Kauno apskr. VPK budėtojo, kad iš laikino apgyvendinimo namų (duomenys neskelbtini), 2017-03-24 išėjo ir iki šiol negrįžo V. R. su 5 mėn. kūdikiu. Nedelsiant išsiųsti Reagavimo skyriaus patruliai patikrinti galimų dingusiosios ir jos kūdikio buvimo vietų į (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi kiti paieškos veiksmai. Tokiais savo veiksmais, t. y. būdama neblaivi, laiku negrįžusi į laikino apgyvendinimo namus su kūdikiu, nepasakiusi pareigūnams bei socialiniams darbuotojams, kur yra su mažamečiu vaiku, V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protoko­le Nr. 66ANP-94944962-17 formaliai, nenurodant jokių motyvų, t. y. kokia žala buvo padaryta, nukentėjusiąja nurodoma mažametė E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, esant pagrindui, t. y. jeigu fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, toks asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Nepilnamečiai nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno motyvuotu sprendimu (Kauno apygardos teismo 2017-03-24 nutartis Nr. AN2-272-810/2017, 2017-03-28 nutartis Nr. AN2-252-498/2017). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta, bei nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje. Tik tinkamai nustačius ir pripažinus, jog ANK 73 straipsnyje numatytu nusižengimu nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui. ANK 615 straipsnio 4 dalis numato, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą, jei šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas. Už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą numatyta skirti įspėjimą. Taigi tuo atveju, kai byloje dėl ANK 73 straipsnyje padaryto pažeidimo nėra nukentėjusio asmens, nutarimą priima institucija, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, šiuo atveju policija ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 49 punktas, ANK 615 straipsnio 4 dalis) (Kauno apygardos teismo 2017-04-04 nutartis Nr. AN2-172-382/2017).

Pažymėtina, kad kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad laiku negrįžusi į laikino apgyvendinimo namus su kūdikiu, nepasakiusi pareigūnams bei socialiniams darbuotojams, kur yra su mažamečiu vaiku, V. R. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir CK 3.155 straipsnio 2 dalį. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaikų interesams) nėra aiškus, kadangi neaišku, kur ir ar apskritai buvo numatytas įpareigojimas V. R. laiku (neaišku ir koks tas laikas) grįžti į laikino apgyvendinimo namus su kūdikiu, bei pranešti pareigūnams ir socialiniams darbuotojams, kur ji yra su mažamečiu vaiku.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 436 straipsnio 4 dalyje, tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.-181-836/2017 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Henryta Gerdvilė