Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Ž. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 289 Eur bauda su dopingo medžiagos „Deca-Durabolin“ konfiskavimu. Ž. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 2 d., 13.10 val., (duomenys neskelbtini) atliekamos kratos metu pas jį buvo rasta dėžutė su dopingo medžiaga „Deca-Durabolin“, t. y. jis neteisėtai disponavo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme 2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1672 nurodyta medžiaga be tikslo ją parduoti ar platinti. Prienų rajono apylinkės teismas skundžiame nutarime konstatavo, kad abejonių dėl Ž. R. padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės byloje nėra, pripažino Ž. R. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 1 dalyje ir skyrė nuobaudą sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde Ž. R. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Skunde Ž. R. teigia, kad apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo veiką, visiškai netyrė byloje esančių įrodymų. Tokiais veiksmais teismas pažeidė apelianto teisę į nešališką ir sąžiningą teismo procesą. Ž. R. tvirtina pažeidimo nepadaręs, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį už tai, kad Ž. R. neteisėtai disponavo tam tikra medžiaga be tikslo ją parduoti ar platinti. Tačiau ATPK 44 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Administracinė atsakomybė už neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis tam tikromis dopingo medžiagomis be tikslo jas platinti numatyta ATPK 44⁹ straipsnio 1 dalyje. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad inkriminuojamas neteisėtas disponavimas tam tikromis dopingo medžiagomis, tačiau administracinė atsakomybė taikyta už ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pasak Ž. R., šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai kvalifikuotas tariamai padarytas pažeidimas. Pirmiausia, protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakomybė už jo padarytą pažeidimą numatytą ATPK 44 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad pačiame protokole nurodyta, jog apeliantas disponavo tam tikromis dopingo medžiagomis, t. y. neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų neįgijo ir nelaikė. Teismas šios akivaizdžios klaidos neištaisė ir nubaudė už pažeidimą, kurios Ž. R. iš viso nepadarė, savo nutarime pabrėždamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo esmė. Teismas, nors ir turėdamas galimybę šį pažeidimą ištaisyti, buvo pasyvus ir jokių priemonių nesiėmė. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remdamasi Ž. R., kaip liudytojo, apklausos protokolu. Tačiau 2016 m. balandžio 21 d. liudytojo apklausos protokolas laikytinas neteisėtu, kadangi apklausiamam asmeniui nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Taip pat nebuvo paaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip liudytojo, parodymai bus panaudoti prieš jį patį. Ž. R. pažymi, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis neturėjo galimybės duoti paaiškinimus, nes vietoje jų prie bylos buvo pridėtas jo liudytojo apklausos protokolas. Tačiau šioje apklausoje apeliantas nėra patvirtinęs, kad įsigijo ir laikė dopingo medžiagas, o tik nurodė, kad daugiau, nei prieš metus, įsigijo ampules su vitaminais, skirtais sportui, kokia ten tiksliai buvo medžiaga, nežino, pavadinimo neprisimena, galvoja, kad kažkokie vitaminai. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad Ž. R. kaltę dėl padaryto pažeidimo įrodo jo apklausos protokolas, kratos protokolas, specialisto išvada. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje teigiama: „pakuotėje su užrašu „Deca-durabolin“ esančiuose buteliukuose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta“. Minėtoje išvadoje nėra nurodyta, kad „Deca-Durabolin“ yra dopingo medžiaga, todėl visiškai nėra aišku, kokiais įrodymais vadovaudamasi tiek institucija, tiek teismas „Deca-Durabolin“ įvardija kaip dopingo medžiagą. Tik aprašomojoje specialisto išvados dalyje yra nurodyta, kad „buteliukuose esančiuose skysčiuose yra veikliosios medžiagos nadrolono decanoato, kas atitinka užrašus ant pakuočių“. Taigi, nei aprašomojoje specialisto išvados dalyje, nei padarytoje išvadoje nieko nėra kalbama apie dopingo medžiagą, nors Ž. R. yra nubaustas būtent už dopingo medžiagos neteisėtą disponavimą. Tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Skunde Ž. R. pažymi, kad, įsigydamas bei laikydamas sportininkams skirtus vitaminus, nežinojo, kad šie vitaminai priskiriami prie dopingo medžiagos, jei iš viso priskiriami. Atsakomybei pagal ATPK 44⁹ straipsnio 1 dalį kilti nepakanka nustatyti tik objektyvųjį dopingo medžiagos laikymo požymį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, todėl inkriminuojant neteisėto laikymo pažeidimą, būtina konstatuoti ir subjektyvųjį – tyčios laikyti dopingo medžiagas – požymį. Ž. R. manymu, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jo veika pasireiškė kaip tyčinis neteisėtas dopingo medžiagų laikymas. Be to, administracinė atsakomybė pagal ATPK 44⁹ straipsnio 1 dalį pradėta taikyti tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Ž. R. atkreipia dėmesį, kad vitaminus įgijo daugiau, nei prieš metus, tiek įsigijimo, tiek laikymo metu tikrai nežinojo, kad „Deca-Durabolin“ yra priskiriama prie dopingo medžiagų. Paminėtos aplinkybės, pasak Ž. R., sudaro pakankamą pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas, atliekantis viršininko funkcijas, prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą o Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ž. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamas pažeidimo kvalifikavimas, teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nutarime padarytos išvados dėl Ž. R. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 1 dalyje. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo jas platinti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. R. buvo surašytas už tai, kad neteisėtai disponavo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Apeliaciniame skunde Ž. R. ginčija pažeidimo kvalifikavimą ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo pažeidimo kvalifikavimo yra pagrįsti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytos pažeidimo esmės, kitų byloje surinktų duomenų spręstina, kad Ž. R. veika šiuo atveju turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 44⁹ straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, nepaisant to, ar tokį prašymą proceso dalyviai išreiškė, ar ne. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra įrodytas, šio pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai Ž. R. veiksmuose nustatyti, nors iš bylos duomenų matyti, kad Ž. R. neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu ar laikymu net nebuvo kaltinamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei konkrečiai kokia teisės norma buvo pažeista. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, t. y. Ž. R. padarytas pažeidimas kvalifikuotas ne pagal tą ATPK straipsnį. Šio trūkumo pirmosios instancijos teismas nepašalino, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės to padaryti, taip pat negali įpareigoti tą padaryti apylinkės teismą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems protokolo trūkumams pašalinti. Grąžinus bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų vertinimu, taip pat dėl Ž. R. kaltės padarius pažeidimą, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.Nors byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems protokolo trūkumams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra surašyto teismo posėdžio protokolo, nors, kaip matyti iš Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo buvo pažeisti ATPK 285 straipsnio reikalavimai. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog byloje esantis teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, įrodymų tyrimas, dalyvavusių asmenų paaiškinimų esmė ir kiti svarbūs duomenys. Šiuo atveju Ž. R. apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad Ž. R. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir bylą grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir Ž. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.