- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- ATP-1109-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05029-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinės teisės pažeidimo 2015-05-06 protokolas E. M. surašytas už tai, kad ji 2015-02-13, 20.30 val. savo motinos kieme, adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai vykdė savo tariamą teisę , t.y. paėmusi laužtuvą nulaužė spyną kabojusią ant motinos tvarto durų.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2015 m. birželio 10 d. nutarimu E. M. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 16, kuriuo skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Nesutikdama su nutarimu E. M. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2015-09-28 nutartimi paliko galioti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimą.
Apeliaciniame skunde E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
E. M. skunde nurodo, kad vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis Nr. N17-101/2007).
Skunde nurodoma, kad savavaldžiavimo objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo teisės (tikros arba tariamos) vykdymas. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, tačiau teisės pažeidimo protokole, skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktas (-ai), palikta tuščia, neužpildyta vieta, nei nutarime nebuvo nurodytas joks teisės aktas, kuris būtų galimai pažeistas ir kurio pagrindu E. M. kilo administracinė atsakomybė, o tai iš esmės pažeidžia ATPK 260 straipsnio. Kitaip tariant, nenurodžius konkretaus įstatymo ir kokią juo nustatytą tvarką asmuo pažeidė, negalima teigti, jog asmuo savavaldžiavo.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad Kauno apylinkės teismas visiškai neįsigilino į byloje esančias faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jų neanalizavo, nevertino jų visumos ir priėmė neteisėtą nutartį. Visų pirma, apeliantės nuomone, Kauno apylinkės teismas neįsigilino į liudytojos I. Ž. paaiškinimus, anot I. Ž., spynas ji pakabino tik po 2015-02-18, tuo tarpu bylos aplinkybės rodo, kad spyna buvo nuimta 2015-02-13. Antra, 2015-01-28 mirusios B. S. ūkinių gyvūnų perdavimo ir priėmimo akte, kuriuo remiasi Kauno apylinkės teismas Nutartyje, nurodyta, kad laikinajai globėjai I. Ž. perduodami 24 galvijai ir 1 avis. 2015-02-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad I. Ž., kaip laikinai laikytojai, perduodami 24 galvijai bei viena avis su ėriuku. E. M. neabejoja, kad šioje administracinėje byloje buvo aiškinamasi dėl konkretaus klausimo, kaip E. M. galėjo pašerti jai priklausiusią kiaulę (ne galviją ir ne avį), jeigu šioji kiaulė buvo užrakinta. Skunde apeliantė pabrėžia, kad tarp E. M. ir I. Ž. nėra ir niekad nebuvo ginčo dėl pačios kiaulės. Byloje I. Ž. neginčija E. M. teisės turėti ar pašerti kiaulę, ar ją papjauti. E. M. nesupranta, kodėl I. Ž. elgesys, kai ji savavališkai užrakina E. M. kiaulę, nėra laikomas savavaldžiavimu, o jos elgesys, kai ji nuima (be teisėto pagrindo atsiradusią) spyną, kad patektų pas jai priklausančią kiaulę, niekam nepadarydama žalos, kartu nepažeisdama jokių asmenų teisių ir teisėtų interesų, vertinamas, kaip administracinės teisės pažeidimas. Trečia, skundo autorė nurodo, kad tvartas, nuo kurio durų E. M. nuėmė spyną, kad galėtų pašerti savąją kiaulę, nepriklausė nuosavybės teise I. Ž., todėl teigti, kad buvo pažeista ar apribota kokia nors I. Ž. teisė, susijusi su jos nuosavu turtu ar bet kokia kita I. Ž. turtinė ar neturtinė teisė, taip pat nėra jokių objektyvių aplinkybių. Apibendrindama apeliantė skunde daro išvadą, kad jog šioje administracinėje byloje nėra įrodyta savavaldžiavimo sudėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos prašo Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas surinko pakankamai įrodymų ir visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį dėl Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje netinkamai išnagrinėjo bylą, neišsamiai patikrino bylai reikšmingas aplinkybes bei, todėl apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo ne tik būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis N261-1084/2012 ir kt.). E. M. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 188 straipsnį, kuris atsakomybę užtraukia už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinėje byloje nėra aiškiai nurodyta ir apibrėžta jai inkriminuoto savavaldžiavimo sudėtis. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Tiek apylinkės teismo nutartyje, tiek Institucijos nutarime nėra nurodyta kokią nustatytą tvarką ar kokius teisinius gėrius pažeidė E. M., taip pat nėra nustatyta jokių kilusių padarinių, t.y. žalos. Atsakomybė kaltininkui pagal ATPK 188 straipsnį atsiranda tik tada, kuomet dėl kaltininko neteisėtų veiksmų padaroma žala. Kartu pažymėtina, kad E. M. inkriminuota ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nenurodyta jokia teisės norma, kurią galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apygardos teismas pažymi, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks ir kokio konkretaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai. Priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, šis protokolo trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Šio nustatyto esminio protokolo trūkumo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus arba pirmos instancijos teismui, turinčiam įgaliojimus tikslinti administracinio teisės pažeidimo požymius ar kvalifikavimą.
Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.