Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. M., jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklausta teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad palaiko skundą. Teismui paaiškino, jog jos mama mirė 2015 m. sausio 8 d. ir ji prižiūrėjo gyvulių bandą iki 2015 m. sausio 19-20 d., kol buvo užprotestuota ir gyvulius pradėjo prižiūrėti I. Ž. bei kitos seserys. Teismas galvijus I. Ž. perleido 2015 m. vasario 18 d. I. Ž. bei kitos seserys atvažiavo ir pradėjo pjauti kiaules. Seserys pasakė, kad pasipjovė po vieną kiaulę ir jai dvi palieka. Susitarė su sesers mergaite J. D., kad ji pasiims jos kiaulę. Įvykio dieną nuėjo pasižiūrėti į tvartą ir pamatė ant durų spyną, ją uždėjo I. Ž., nors tam neturėjo teisės, nes turtas ne jai vienai priklausė. Ji pasiėmė laužtuvėlį, ištraukė ašį ir pasiėmė J. D. kiaulę. Kitą dieną I. Ž. iškvietė policiją. Iki įvykio jokių spynų ant tvarto durų nebuvo, ji nežinojo, kur buvo padėti raktai nuo tvarto (156-157,159 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Ž. parodė, kad skundą padavęs asmuo yra jos mirusios motinos sesuo. Teismui paaiškino, kad po močiutės mirties tvarkė dokumentus ir tapo gyvulių laikytoja, juos prižiūrėjo ir vieną dieną atvykusi pastebėjo, jog nėra vienos kiaulės. Visos paveldėtojos atsisakė prižiūrėti gyvulius, ji viena apsiėmė. Ji gyvena Jonavoje, o gyvuliai laikomi Kaišiadorių rajone, todėl įgaliotinis pasiūlė įsidėti spyną. Nupirko spyną, visos seserims pasakė, kad raktai nuo tvarto ir priestato yra virtuvėlėje. E. M. savavališkai pateko į tvartą, nors žinojo, kad raktai padėti virtuvėlėje. Žalą patyrė, tačiau jokių pretenzijų dėl jos šiuo metu neturi (157-158 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. birželio 10 d. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo E. M. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., bei jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. E. M. buvo nubausta už tai, kad ji 2015 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min., savo motinos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdė savo tariamą teisę, tai yra paėmusi laužtuvą, nulaužė spyną, kabojusią ant motinos tvarto durų (11-12 b.l.).

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Nagrinėjamu atveju E. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-70-317/2016). ATPK 188 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. numatyta, kad <...> Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra išsamiai ir aiškiai pasisakęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2015 m. vasario 13 d., apie 20 val. 30 min., savo motinos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), E. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę, tai yra paėmusi laužtuvą, nulaužė spyną, kabojusią ant motinos tvarto durų. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarime nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokole E. M. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.).

Nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas laikytinas esminiu ir jo nebuvo galima ištaisyti teisme, todėl skundžiamas Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 16 negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinta institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas pritaria 2016 m. vasario 17 d. E. M. prašyme ir teismo posėdžio metu E. M. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Ingridos Šimkevičienės nurodytoms aplinkybėms, kad šioje byloje baigėsi administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 str. 5 d.). ATPK 35 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai panaikinamas toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo iš esmės pasisakyta dėl asmens administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, konstatuota, kad asmuo padarė (nepadarė) pažeidimą, nuspręsta nutraukti teiseną Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje numatytais atvejais) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3559/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-444-1652/2009). Administracinė nuobauda Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 16 E. M. buvo paskirta už 2015 m. vasario 13 d. galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (11-12 b.l.). Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi E. M. skundas buvo netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas (103-105 b.l.). Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (117-119 b.l.). Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 16 ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (130-131 b.l.). 2016 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismas nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžino E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (144-146 b.l.). Kauno apylinkės teisme E. M. administracinio teisės pažeidimo byla buvo gauta ir atiduota teisėjui 2016 m. vasario 9 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2015 m. kovo 18 d. nutarimu buvo pratęstas pareiškimo, apie administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas (24 b.l.), tačiau juo administracinės nuobaudos skyrimo nebuvo pratęstas iki 1 metų, kaip tai numato ATPK 35 str. 3 d., visą laikotarpį (nuo pažeidimo padarymo dienos iki 2016 m. vasario 13 d.) nebuvo iš esmės pasisakyta dėl asmens administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, konstatuota, kad asmuo padarė (nepadarė) pažeidimą, nuspręsta nutraukti teiseną ATPK 250 straipsnyje numatytais atvejais), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad teismo nustatytas trūkumas - nenurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos E. M. galimai pažeidė, laikytinas esminiu ir jo nebuvo galima ištaisyti teisme, tačiau grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebėra tikslinga dėl pasibaigusio administracinės atsakomybės taikymo senaties termino, todėl Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 16 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

E. M. skundą tenkinti, panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.