Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria panaikintas Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 ir administracinio teisės pažeidimo byla P. S. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, remdamasis joje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad P. S., atlikdamas gyvenamojo daugiabučio namo stogo rekonstrukcijos darbus, tyčia, siekdamas sudaryti nepatogumų A. K. ar kitaip pažeisti jo teises, būtų specialiai nuėmęs anteną ir tyčia jos neuždėjęs, tai yra piktnaudžiavęs savo teise, todėl P. S. veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Šių argumentų pagrindu, Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. panaikino Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 ir šią bylą P. S. atžvilgiu nutraukė.

Anot A. K., P. S. televizijos antenų demontavimui privalėjo gauti kiekvieno televizijos antenos savininko rašytinį sutikimą. Šie sutikimai privalėjo būti rekonstrukcijos projekto dalis ir aptarti projekto aiškinamajame rašte. Tačiau rekonstrukcijos leidimo išdavimo P. S. metu pateiktame projekte nebuvo numatytas televizijos antenų, nuosavybės teise priklausančių daugiabučio namo gyventojams, demontavimas. Projekte papildomas lapas, kuriame numatyta demontuoti antenas, esančias ant stogo, atsirado tik po leidimo išdavimo, o tiksliau po 2015 m. rugsėjo 7 d. priimto Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67. Nors, apelianto nuomone, tokiam projekto patikslinimui buvo reikalingas naujas leidimas, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 48 punktas, P. S. naujo rekonstrukcijos leidimo šio Reglamento nustatyta tvarka negavo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog P. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, todėl Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu pagrįstai patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. skundą ir panaikino Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. S. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. neneigia demontavęs ant stogo buvusią A. K. priklausančią televizijos anteną, tačiau teigia, kad, atlikus stogo rekonstrukciją, antenos atstatymas prieštarautų teisės aktų normoms ir A. K. turėtų ją įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nukentėjusysis A. K. su tuo nesutinka ir mano, kad būtent P. S. pareiga atstatyti televizijos anteną į buvusią vietą. Priešingu atveju laikytina, kad buvo pablogintos jo gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki P. S. atliekamų pastogės įrengimo rekonstrukcijos darbų.

Vis dėlto, aukštesnysis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad siekiant atkurti iki stogo rekonstrukcijos buvusią padėtį, būtent pats A. K. ir turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl projektinių sprendinių suderinimo bei surinkti pastato bendraturčių daugumos sutikimą pritvirtinant televizijos anteną ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo stogo. Pažymėtina, kad vien tai, jog nukentėjusysis televizijos anteną buvo prisitvirtinęs seniai, kai dar nebuvo reikalingas joks rašytinis sutikimas, nereiškia, jog ir po stogo rekonstrukcijos ši antena turi būti sumontuota neva atkuriant iki stogo rekonstrukcijos buvusią padėtį. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010, įvairios įrangos tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo yra priskiriamas statinio paprastajam remontui, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, P. S. neturi teisės ir pareigos gauti rašytinį pritarimą, A. K. siekiant pritvirtinti anteną prie pastato stogo (kamino), juolab, kad antena ir iki jos nuėmimo buvo pritvirtinta neturint tokio rašytinio pritarimo. Tokia išvada atitinka ir bendrąjį teisės principą, jog iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Apeliacinio skundo argumentas, kad P. S., projekte papildomai numatydamas demontuoti ant stogo esančias antenas, privalėjo gauti naują rekonstrukcijos leidimą, vertintinas kritiškai. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, P. S. gyvenamojo namo pastogės ir jam priklausančio buto rekonstrukcijai turėjo Kauno miesto savivaldybės 2014 m. spalio 23 d. išduotą leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141023-00899, kuriuo jam leista rekonstruoti statinius, statinio paskirtis – gyvenamoji, kategorija – neypatingas. Patikslindamas projektą, jis numatė, kad projektu numatoma demontuoti antenas, esančias ant stogo. Tačiau tokiam projekto patikslinimui visiškai nereikėjo gauti naujo leidimo. Akivaizdu, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 reikalauja gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka tik pakeitus esminius projekto sprendinius. Laikytina, kad šiuo atveju, P. S. nepakeitė esminių projekto sprendinių ir dėl to neprivalėjo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimas panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-67 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Prie apeliacinio skundo pateiktas 2015 m. gruodžio 11 d. UAB „Maxima LT“ kvitas Nr. 285/1751 patvirtina, kad A. K. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 14,48 eurų dydžio žyminį mokestį (b. l. 52). Administracinio teisės pažeidimo bylose žyminis mokestis už apeliacinį skundą nėra mokamas, todėl A. K. grąžintinas minėtu kvitu sumokėtas 14,48 eurų dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Grąžinti A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėtą 14,48 Eur (keturiolikos Eur 48 ct) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-70-317/2016.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.