Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) vedusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto (teistumas išnykęs), gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pratęstas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014-04-29, apie 10.20 val., veikdamas bendrai su D. S., automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą platinti, neteisėtai gabeno maišeliuose supakuotą 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagos, kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, bei 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino, kol apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdžius policijos pareigūnams, D. S. 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagą, kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, iš automobilio išmetus, pareigūnai šią medžiagą rado ir paėmė įvykio vietos apžiūros metu, o kitą dalį - 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino supakuotų į polietileninį maišelį pareigūnai rado kratos automobilyje metu ir paėmė.

Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2014-12-29. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pratęstas nustačius pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p.

Advokatas skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį panaikinti. Nurodo, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, oficialiai ieško pastovaus darbo, jo sveikatos būklė yra tokia, jog jo laikymas tardymo izoliatoriuje sukelia kaltinamajam kančias. Be to, advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad pats teismas pripažino, jog J. S. teistumas yra pasibaigęs ir pagal BK 97 str. 6 d. jis laikomas neteistu. Taip pats skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatyme suėmimui reikšmingų aplinkybių sąrašas nėra išsamus. Teismų praktikoje prie kitų reikšmingų aplinkybių priskiriama nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvė atėmimo bausmė. Tačiau, teismų praktikoje taip pat pažymima ir tai, kad paminėtos aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti tik kardomąjį kalinimą. Advokato nuomone, laikant J. S. tardymo izoliatoriuje ilgiau nei pusę metų, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., kurioje pabrėžiama, jog kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu, o paleidimas gali būti sąlygojamas tik garantijų, kad pastarasis atvyks į teismą.

Skunde taip pat nurodoma, kad nutartyje slėpimosi riziką neva pagrindžiantys argumentai yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepaneigia faktinių aplinkybių, kurios įtikinančiai rodo, jog kaltinamojo slėpimosi pavojus tėra labai minimalus ir negali pateisinti asmens laikymo tardymo izoliatoriuje be apkaltinamojo nuosprendžio. Nutartyje paminėta kaltinamojo sutuoktinė, kuri, pasak nutarties, anksčiau su J. S. dirbo užsienyje, taip pat kaltinama padariusi sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji niekur nepabėgo ir nuo nieko nesislėpė, todėl vargu ar tokius tamprius ryšius su Lietuva turintis kaltinamasis ims ir pasislėps užsienyje.

Advokato nuomone, teismas taip pat nepagrįstai neapsvarstė galimybės kardomosioms priemonėms keliamus tikslus pasiekti ne kardomuoju kalinimu, tačiau kitomis procesinės prievartos priemonėmis. Šiuo atveju teismui buvo pateikti dokumentai, kad yra asmuo, galintis sumokėti užstatą. Tokia kardomoji priemonė pašalintų paskutines abejones dėl to, kad J. S. nebėgs nuo teismo. Nepagrįstai nutartyje pabrėžiama, kad kaltinamojo paleidimas už užstatą galėtų trukdyti objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nes nei J. S., nei jo sutuoktinė kaltės nepripažįsta, parodymų nedavė. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikaltimą, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Be to, aplinkybė, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti nustatyta objektyviais duomenimis. Šioje byloje tokių duomenų nėra. Byla jau yra perduota teismui, visi įrodymai užfiksuoti, todėl kaltinamasis, net ir norėdamas, nieko negalėtų pakeisti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad J. S. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kratų (automobilio ir gyvenamosios vietos) protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokole, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.

Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). J. S. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki dešimties metų, laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad suėmimo paskyrimui šiuo atveju buvo įstatyminis pagrindas.

Kauno apylinkės teismas J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad yra įstatyminis pagrindas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tačiau šią aplinkybę reikėtų vertinti bendroje visumoje ir su kitokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti, apylinkės teismas tai ir atliko. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad J. S. kaltinimas pareikštas pagal BK 260 str. 2 d., t. y. jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 5 d.) padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 10 m., kuri žymiai viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 str. 8 p.), tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. turi ryšių užsienyje, to jis ir pats neneigia, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis ieško darbo, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. turi šeimą, tačiau pagrįstai, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinimai šioje byloje pareikšti ir jo sutuoktinei, nelaikė šios aplinkybės paneigiančia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nustatė ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, tačiau šio pagrindo buvimo visiškai nemotyvavo ir argumentuotai nepagrindė. Teisingai advokato skunde nurodoma, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, turi būti pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Tai reiškia, kad byloje turi būti objektyvių duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis trukdė ar gali trukdyti bylos ištyrimui, byloje nėra, tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas kaip neįrodytas.

Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie kaltinamojo sunkią sveikatos būklę suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės J. S. negali būti laikomas suėmime ar nėra galimybės jam taikyti gydymą suėmimo vietoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. S., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors advokato skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik griežčiausios kardomosios priemonės taikymu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p., pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad iš nutarties šalintinas vienas iš kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindų, nutarties nedaro neteisėta ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Iš nutarties pašalinti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.