Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamojo J. S. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto (teistumas išnykęs), gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pratęstas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014-04-29, apie 10.20 val., veikdamas bendrai su D. S., automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą platinti, neteisėtai gabeno maišeliuose supakuotą 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagos, kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, bei 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino, kol apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini). prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdžius policijos pareigūnams, D. S. 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagą, kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, iš automobilio išmetus, pareigūnai šią medžiagą rado ir paėmė įvykio vietos apžiūros metu, o kitą dalį - 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino supakuotų į polietileninį maišelį pareigūnai rado kratos automobilyje metu ir paėmė.

Kauno apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2015-03-29. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pratęstas nustačius pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p.

Advokatas skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-03-23 nutartį panaikinti. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. S. turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, oficialiai ieško pastovaus darbo Lietuvoje, o jo sveikatos būklė yra tokia, kad jo laikymas tardymo izoliatoriuje sukelia kančias. Pats teismas pripažino, kad J. S. teistumas yra pasibaigęs ir pagal B 97 str. 6 d. jis laikomas neteistu. Vien ta aplinkybė, kad J. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagal teismų praktiką nelaikytina absoliučiu pagrindu taikyti tik kardomąjį kalinimą. Šiuo atveju susidaro toks įspūdis, kad sprendimu vos ne metus J. S. laikyti tardymo izoliatoriuje buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., kurioje pabrėžiama, kad kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu, o paleidimas gali būti sąlygojamas tik garantijų, kad pastarasis atvyks į teismą. EŽTT savo sprendimuose yra suformulavęs ir daugiau suėmimo pagrindų. Apibendrintai be slėpimosi pavojaus galima išskirti dar kelis kalinimo pagrindus: riziką, jog paleistas kaltinamasis imsis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti teisingumo vykdymui, riziką, kad darys naujus teisės pažeidimus, riziką, jog kaltinamojo paleidimas sutrikdys viešąją tvarką. Be to, EŽTT jurisprudencijoje laikoma, kad slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, o argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą, negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje slėpimosi riziką neva pagrindžiantys argumentai yra itin abstraktaus pobūdžio ir nepaneigia faktinių aplinkybių, kurios įtikinančiai rodo, kad kaltinamojo slėpimosi pavojus tėra labai minimalus ir negali pateisinti asmens laikymo tardymo izoliatoriuje be apkaltinamojo nuosprendžio. Nutartyje paminėta kaltinamojo sutuoktinė, kuri, pasak nutarties, anksčiau su J. S. dirbo užsienyje, taip pat kaltinama padariusi sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji niekur nepabėgo ir nuo nieko nesislėpė, todėl vargu ar tokius tamprius ryšius su Lietuva turintis kaltinamasis ims ir pasislėps užsienyje. Be to, kaltinimas nepateikė jokių įtikinančių argumentų, kad teismo paminėti ryšiai užsienyje yra tokie, jog jais galima būtų pasinaudoti norint pasislėpti nuo teismo Lietuvoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad sutuoktiniai Skripkinai iš tikrųjų turi verslus užsienyje, bet tie verslai yra legalūs, už jų gaunamas pajamas mokami mokesčiai. Sprendžiant apie kaltinamojo galimybę nuo teismo pasislėpti užsienyje, derėtų nepamiršti, jog tiek vieno, tiek antro kaltinamojo verslai yra (duomenys neskelbtini), iš kurios joje pasislėpęs kaltinamasis Lietuvai galėtų būti išduotas pagal Europos arešto orderį. Šiuo atveju manymas, kad J. S. nuo teismo gali pasislėpti (duomenys neskelbtini), prieštarauja ir logikai, ir faktinėms aplinkybėms.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad J. S. kalinimo negali pateisinti nutartyje minima aplinkybė, kad abu kaltinamieji neigia savo kaltę. Visų pirma, kiekvienas kaltinamasis turi teisę nepripažinti kaltės. Tokia gynybinė pozicija neturėtų kaltinamajam sukelti jokių neigiamų padarinių. Be to, teismo posėdyje J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, o tai leidžia manyti, kad kaltinamasis tikisi, jog teismas įvertins jo parodymų svarbą ir nustatys, kad faktiškai jo įvykdyta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tokiu atveju kaltinamajam nėra jokio tikslo slėptis nuo teismo.

Advokato nuomone, nepagrįstas ir teismo manymas, kad pakeistus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, kaltinamasis galėtų trukdyti procesui. Jokių faktinių duomenų, kurie tai patvirtintų, byloje nėra, o kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nelaikytinas aplinkybe, trukdančia procesui. Be to, teismas be reikalo įdėmiau neapsvarstė galimybės kardomosioms priemonėms keliamus tikslus pasiekti ne kardomuoju kalinimu, tačiau kitomis procesinės prievartos priemonėmis. Parinkus kelias užkardymo priemones, būtų galima garantuoti, kad kaltinamasis niekur neišvyks ir nepasislėps nuo teismo. Advokatas pažymi ir tai, kad teismui dar anksčiau buvo pateikti dokumentai, kad yra asmuo, turintis pinigų ir galintis už kaltinamąjį sumokėti 50 000 Lt užstatą. Tokia kardomoji priemonė pašalintų paskutines abejones dėl to, kad J. S. nebėgs nuo teismo. Teismas nutartyje nurodė, kad paleidimas už užstatą galėtų trukdyti objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tačiau toks teismo teiginys yra deklaratyvus, nes nutartyje net nenurodoma, kuo J. S. paleidimas iš suėmimo už užstatą galėtų trukdyti išsiaiškinti bylos aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje apklausti liudytojai ir kaltinamieji, įrodymų tyrimas praktiškai baigtas. J. S. savo kaltę pripažino iš dalies, todėl, būdamas laisvas, jis negalėtų padaryti nieko realaus, kas galėtų būti vertinama kaip trukdymas procesui.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo advokato R. Girdziušo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad J. S. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kratų (automobilio ir gyvenamosios vietos) protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokole, specialistų išvadose, iš dalies paties kaltinamojo parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.

Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). J. S. kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki dešimties metų, laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad suėmimo paskyrimui šiuo atveju buvo įstatyminis pagrindas.

Kauno apylinkės teismas J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad yra įstatyminis pagrindas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tačiau šią aplinkybę reikėtų vertinti bendroje visumoje ir su kitomis aplinkybėmis. Kaip matyti, apylinkės teismas tai ir atliko. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad J. S. kaltinimas pareikštas pagal BK 260 str. 2 d., t. y. jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 5 d.) padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 10 m., kuri žymiai viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 str. 8 p.), tačiau įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. turi ryšių užsienyje, to jis ir pats neneigia, Lietuvoje iki suėmimo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis ieško darbo, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Ta aplinkybė, kad J. S. turi šeimą, įvertinus tai, kad kaltinimai šioje byloje pareikšti ir jo sutuoktinei, nelaikytina paneigiančia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Skunde advokatas kritikuoja kardomosios priemonės pratęsimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, pratęsdamas J. S. kardomąją priemonę – suėmimą, minėto pagrindo nenustatė. Iš nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismas dėl tikimybės, kad kaltinamasis trukdys procesui, pasisakė vertindamas prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą, tačiau šiuo pagrindu savo sprendimo pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą negrindė. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas dėl minėto pagrindo nagrinėdamas advokato skundą nepasisako.

Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie kaltinamojo sunkią sveikatos būklę suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės J. S. negali būti laikomas suėmime ar nėra galimybės jam taikyti gydymą suėmimo vietoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. S., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors advokato skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik griežčiausios kardomosios priemonės taikymu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p., pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.