Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-2260-753/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
T-2260-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00657-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. T-2260-753/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00657-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.14; 2.1.10.1(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. patvirtinimo klausimą.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 1 d. priimtu nutarimu Nr. 95-336 nutarta taikyti nuteistajam J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 1 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo apželdintojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2022 m. spalio 29 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Anksčiau teistas du kartus.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodyta, jog nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą lemiančių veiksnių – nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir, nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuteistojo pažanga mažinant šią riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.). Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo apželdintojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, J. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad J. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytą tvarką, paskutinį kartą – 2018 m. balandžio 25 d. ir, nors nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau padaryti pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis tam tikrų situacijų metu yra linkęs rizikuoti net ir dėl nedidelių laimėjimų, o greitą veikimą vertina kaip savimi pasitikinčio asmens bruožą. Nuteistasis neigia, jog kada nors grasino ar naudojo smurtą siekdamas kitų paklusimo, tačiau pripažįsta, jog vieną kartą konflikto metu panaudojo fizinę jėgą bei dėl to buvo nuteistas už chuliganizmą.

Teismas įvertina ir tai, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu kaltę pripažįsta, tačiau siekia atrasti save pateisinančių aplinkybių. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis anksčiau du kartus teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Teismas taip pat pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-336.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-336 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė