Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. S. (toliau – J. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-134 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis buvo panaikintas, priimant naują nuosprendį, kuriuo J. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl per mažos nuteistojo atliktos bausmės dalies, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, šiuo konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais. Aptartų aplinkybių visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Atlikus nuteistojo J. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja, todėl J. S. teiginiai, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš esmės turi didesnę įrodomąją galią, atmestini kaip nepagrįsti.

8. Įvertinus J. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama J. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas J. S. nėra pirmasis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamos sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, padarymą, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad praeityje J. S. ne visuomet pasirinkdavo tinkamus problemų sprendimų būdus, apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, susitelkdamas tik ties pozityviomis, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo praeityje nevengė rizikingų situacijų, jų neignoruodamas net ir po pirmojo teistumo, kas nuteistąjį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai. Duomenų, patvirtinančių, kad J. S. požiūris minėtu klausimu yra pakitęs, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Priešingai, remiantis Socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis yra linkęs rizikuoti net ir dėl nedidelių laimėjimų, o greitą veikimą vertina kaip savimi pasitikinčio asmens bruožą.

10. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, už kurio įvykdymą J. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas jam bendrininkaujant su kitais asmenimis, vienas kurių buvo ir jo sutuoktinė, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra lengvai bendraujantis, geba užmegzti ir palaikyti kontaktą, turi artimų draugų, su kuriais ir šiuo metu palaiko ryšius, kas visumoje vis dar neleidžia pagrįstai teigti, jog tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus. Be to, įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas J. S. bendrininkaujant su savo sutuoktine, vien tai, kad šiuo metu jis su ja palaiko artimus socialinius ryšius nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nemanytina, kad šiuo konkrečiu atveju, kai nusikaltimas buvo įvykdytas J. S. bendrininkaujant su savo sutuoktine, jo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad ši aplinkybė egzistavo ir J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio tai nuteistojo nesustabdė. Nors buvę nuteistojo teistumai, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia J. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.

11. Abejonių tinkamu J. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, dėl savo netinkamo elgesio pataisos namuose nuteistasis buvo svarstomas net tris kartus, paskutinį kartą vos kiek daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. Nuo to laiko asmuo skatinamas nebuvo – paskutinis jam skirtas paskatinimas už gerą elgesį ir stropų darbą buvo užfiksuotas 2018 m. kovo 26 d., kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija stebima vos kiek daugiau nei vienerius metus, todėl teigti, kad šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankama, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, jo elgesio svarstymas drausminėje komisijoje ir nelaikytina pakankama aplinkybe jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys net ir atliekant jam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nepasižymi pavyzdingumu, šios aplinkybės kontekste įvertinus ir kitus aukščiau aptartas nuteistojo elgesį bei jo korekciją charakterizuojančias aplinkybes, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą yra itin aktualios, todėl jų sumenkinimas šiuo konkrečiu atveju būtų nepagrįstas. Pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog J. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjos skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog J. S. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu šiuo konkrečiu atveju, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.