Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-581-798/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-07
Bylos Nr.: e2A-581-798/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00059-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“

Civilinė byla Nr. e2A-581-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00059-2020-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.5.1.2.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ dėl baudos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 13 969,02 Eur baudą, 171 020,17 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimai yra grindžiami 2017 m. birželio 30 d. ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartimi Nr. 44 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė turėjo laiku ir tinkamai atlikti rangos darbus. Taip pat 2017 m. birželio 15 d. sudaryta FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo sutartimi Nr. 17140/-38 su trečiuoju asmeniu UAB „Sweco Lietuva“.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad baudos paskaičiavimas yra atliktas vadovaujantis Sutarties sąlygų 8 ir 13 punktų nuostatomis. Pirmas terminas baigti statybos darbus buvo numatytas 2019 m. balandžio mėn., kuris buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 20 d. Taip pat 2019 m. balandžio 23 d. raštu atsakovė buvo įpareigota likviduoti darbų atsilikimą iki 2019 m. gegužės 31 d. Kadangi darbų atsilikimas nebuvo likviduotas inžinierius 2019 m. birželio 18 d. raštu kreipėsi į užsakovę dėl pritarimo paskaičiuotai baudai. Gavęs ieškovės pritarimą, FIDIC inžinierius 2019 m. liepos 1 d. raštu paskyrė baudą atsakovei. Baudą paskaičiavo FIDIC inžinierius ir baudos išieškojimas buvo atliktas įskaitymo būdu, nes inžinierius ieškovę informavo, kad toks įskaitymas yra galimas. Tačiau 2020 m. sausio 8 d. ieškovė iš aplinkos valdymo agentūros gavo atsakymą, kad toks įskaitymas negalimas, todėl buvo kreiptasi į teismą.

4. Taip pat, FIDIC inžinierius minėtu 2019 m. liepos 1 d. raštu įspėjo atsakovę, kad bus skaičiuojami delspinigiai ir nurodytas jų dienos dydis, jei atsakovė nebaigs darbų iki 2019 m. birželio 20 d. Atsakovė darbų nustatytu terminu nebaigė, o perėmimo pažymą gavo tik 2019 m. lapkričio mėn., nurodant, kad darbai baigti 2019 m. spalio 16 d., todėl inžinierius paskaičiavo baudą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. spalio 16 d. Be kita ko, bauda buvo įskaityta su paskutiniu mokėjimu. Delspinigių suma buvo didesnė nei atsiskaitymo suma, todėl ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti skirtumą ir pateikė sąskaitą. Atsakovė atsisakė mokėti tiek baudą, tiek delspinigius. Kadangi įskaitymas buvo negalimas, todėl ieškovė vertino, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 8 d., t. y. nuo tos dienos, kai aplinkos valdymo agentūra nurodė, jog toks įskaitymas negalimas ir atsakovė atsisakė sumokėti skirtumą. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieškinio terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti nežymiai praleidus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškovės UAB „Panevėžio gatvės naudai“ 57 006,72 delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 105,82 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bei paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priskaičiuotos baudos

3. Teismas nustatė, kad baudos ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 1 d., kada inžinierius priėmė sprendimą baudą paskirti atsakovei ir apie šį priimtą sprendimą informavo tiek ieškovę, tiek atsakovę. Taigi, ieškovė 2019 m. liepos 1 d. sužinojo apie jos pažeistą teisę, t. y. kad atsakovė pažeidė atsilikimo įvykdymo terminą ir jai taikytos sankcijos, kurios priklauso ieškovei pagal Sutarties sąlygas.

4. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad inžinieriui nurodžius, jog galimas baudos įskaitymas ir ji tokį įskaitymą atliko 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 3-309. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame rašte ieškovė pati nurodė, jog priešpriešinių reikalavimų įvykdymo terminai yra suėję, todėl akivaizdu, kad gruodžio 30 d. jau buvo pasibaigęs 6 mėnesių terminas baudai išsiieškoti. Atsakovės išrašyta 2019 m. gruodžio 4 d. sulaikytų pinigų mokėjimo sąskaita Nr. 19-12-04 patvirtina, kad ieškovė buvo sulaikiusi sąskaitų apmokėjimą 144 932,40 Eur. Aplinkybę, kad ieškovė žinojo ir suprato, jog atsakovė nepripažįsta baudos ir jos nemokės, byloje patvirtina esantys raštai (2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 07-05/1 atsakovė nurodė, kad ji paskirtos baudos nepripažįsta dėl 2019 m. birželio 20 d. rašte Nr. 06-20/1 nurodytų priežasčių).

5. Teismo vertinimu, ieškovė suprato ir žinojo, kad baudos išsiieškojimas yra jos reikalas, nes FIDIC inžinieriaus pareigos baigėsi, kai jis priėmė sprendimą skirti baudą atsakovei. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės teiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 3-188, reikalaujant, kad atsakovė iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. sumokėtų jai paskirtą 13 969,03 Eur baudą.

6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu laikant tą datą, kad ieškovė, 2019 m. rugpjūčio 28 d. teikdama reikalavimą atsakovei, jau subjektyviai suprato apie jos pažeistą teisę, tai netgi skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., ieškininės senaties terminas yra pasibaigęs, nes ieškinys pareikštas tik 2020 m. balandžio 21 d.

7. Teismas aplinkybę, kad ieškovė pasitikėjo FIDIC inžinieriaus žiniomis apie galimybę įskaityti jo paskirtą baudą, vertino kaip prieštaraujančią ieškovės teiginiams, nes ieškovės teiktas raštas, kuriuo ieškovė pateikė konkretų reikalavimą atsakovei sumokėti baudą iki nurodytos datos, patvirtina faktą, jog ieškovė suprato apie besibaigiantį ieškinio senaties termino pasibaigimą baudai išieškoti.

8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad inžinierius neteisingai davė pasiūlymą išsiieškoti jo sprendimu paskirtą baudą, nėra pateisinama priežastis, atnaujinti praleistą terminą.

Dėl delspinigių priskaitymo

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog terminas baigti visus statybos rangos darbus buvo 2019 m. birželio 20 d. Be to, byloje nėra pateikta darbų perėmimo pažyma, kuri konstatuotų darbų pabaigą, o ieškovės ir atsakovės pateikti susirašinėjimai 2018 metais, leido teigti, kad užsakovė tinkamai nekontroliavo, kur kurioje vietoje turėtų būti tiesiami tinklai, nes iš susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovei suprojektavus paviršinių nuotekų vamzdynus pagal pateiktus užsakovės duomenis, natūroje jo vykdyti kai kuriose vietose nebuvo galima dėl to, kad ten buvo dujotiekio tinklai, kurių užsakovė nebuvo nurodžiusi. Dėl to buvo keičiami techninio darbo projekto sprendiniai, dėl ko du kartus buvo pratęstas sutarties terminas ne dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė buvo susidūrusi su problemomis priduoti atliktus darbus byloje patvirtina esantys raštai bei pateikti elektroniniai laiškai (2019 m. birželio 3 d. raštas Nr. 06-03/1; 2019 m. birželio 5 d. lydraštis Nr. 06-05/1; 2019 m. birželio 20 d. raštas Nr. V1-1200/19; 2019 m. birželio 19 d. elektroniniai laiškai; 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 06-18/1; 2019 m. birželio 20 d. raštas Nr. 06-20/1; 2019 m. birželio 21 d. raštas Nr. V1-1212/19).

10. Teismo vertinimu, techninio prižiūrėtojo darbų nepriėmimas pagal pateiktą aktą už 2019 m. gegužės mėn. pažeidė atsakovės teises. Tai, kad inžinierius, būdamas atsakingas už techninio prižiūrėtojo darbą, savo funkcijas atliko nerūpestingai, byloje patvirtino faktas, jog statybos darbų žurnalas techninio prižiūrėtojo nebuvo pildomas nuo 2019 m. gegužės mėn., nebuvo nurodoma rangovui atliktų darbų trūkumų, kuriuos rangovas turėtų taisyti.

11. Teismas kritiškai vertino techninio prižiūrėtojo raštus dėl projektinių sprendinių pataisymo ar projekto keitimo, tuo labiau, kad jo nurodyti projektiniai trūkumai nebuvo taisomi. Aplinkybę, kad techninis prižiūrėtojas nepriiminėjo darbų ir apie jų trūkumus nedarė įrašų statybos darbų žurnale, patvirtina įrašai esantys statybos darbų žurnale (pvz. statybos darbų žurnalas Nr. 2 psl. 43 -44 darbai atlikti 2019 m. gegužės 13 d.). Minėti darbai priimti tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir jau kito paskirto techninio prižiūrėtojo. Tokių įrašų buvimas paneigia trečiojo asmens teiginius, kad šiuo atveju buvo dirbama kitaip, ne pildant statybos darbų žurnalą, bet rašant raštus.

12. Taip pat teismas vertino kritiškai liudytojo V. K. paaiškinimus, kadangi STR 1.06.01:2016 numatė, kad statybos darbų žurnale techninis prižiūrėtojas privalo daryti įrašus, jog pagal statybos rangos sutartis turi būti surašomi atliktų darbų priėmimo aktai. Taip pat teismas kritiškai vertino minėto liudytojo parodymus, kad techninis prižiūrėtojas gali duoti ir žodinius nurodymus rangovui dėl nekokybiškų darbų.

13. Teismas nurodė, kad liudytojo V. K. parodymus paneigia ieškovės 2019 m. liepos 5 d. raštas Nr. 3-140 adresuotas trečiajam asmeniui ir buvusiam techniniam prižiūrėtojui UAB „Panevėžio miestprojektas“, nes minėtame rašte nurodoma, kad dar „2018 ir 2019 metais užsakovas kelis kartus kreipėsi į inžinierių su raštais dėl netinkamai pagal Paslaugų sutartį teikiamų techninės priežiūros paslaugų kokybės. Paskutinis raštas 2019 m. gegužės 24 d., tačiau situacija iki šiol nepasikeitė.“

14. Teismas, įvertinęs liudytojų D. L., D. G., T. Č. parodymus, sprendė, kad visi darbai buvo baigti ir priimti 2019 m. rugpjūčio 12 d., be kita ko, tai patvirtina padaryti įrašai statybų darbų žurnaluose (visuose tomuose).

15. Teismas sprendė, kad ieškovė faktiškai atliktų darbų rezultatais pradėjo naudotis dar iki 2019 m. birželio 20 d. ir tai patvirtina atsakovės pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog ieškovė 2019 m. birželio 13 d. Aguonų g. prie namo Nr. 97 pati atliko prisijungimą prie atsakovės įrengto nuotekų tinklo.

16. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie jos pačios darbuotojų atliekamus darbus 2019 m. birželio 13 d. nepaneigė fakto, jog ji nėra prisijungusi prie nuotekų būtent tą dieną, kada yra fiksuota nuotraukose ir antstolio protokole.

17. Įvertinęs nustatytus duomenys, teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas delspinigių paskaičiavimas yra netikslus ir neaiškus, nes dalis darbų jos yra priimti dar 2019 m. birželio 13 d. ir nuo tų priimtų darbų dalies delspinigiai nepriklauso.

18. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog ne visi pagal Sutartį darbai buvo atlikti iki 2019 m. birželio 20 d. patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. defektinis aktas dėl Rožyno kvartalo dangų atstatymo po lietaus nuotekų tinklų montavimo; 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 3-228, kuriuo užsakovas kreipėsi į inžinierių dėl to, kad šulinėliai nepilnai atlieka savo funkcijas; 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. V1-1906/19, kuriame inžinierius atsako rangovui, kad jo pateiktas defektų ištaisymo aktas yra vienašalis; 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. V1-1904/19, kuriame inžinierius nurodė atsakovui ištaisyti defektus pagal užsakovo nurodytus duomenis dėl šulinėlių; 2019 m. spalio 7 d. raštas Nr. 10-07/1, kuriame rangovas informuoja šalis, kad dėl šulinėlių, apie kuriuos kalba užsakovas tai buvo atliktas projektas, atlikta jo ekspertizė, suderinta su atitinkamomis institucijomis.

19. Teismas kritiškai vertino inžinieriaus poziciją dėl defektų ištaisymo, nes atsakovė pateikdama tokį pat defektų ištaisymo aktą, kaip ir savivaldybės atsakingas pareigūnas, jį pateikė atsakovei ir inžinieriui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad inžinierius savo funkcijas iš esmės vykdė vien rašinėdamas raštus, tačiau neatliko patikrinimų ar nepavedė jų atlikti paskirtam techniniam prižiūrėtojui.

20. Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad 8 šulinėlių įrengimas nebuvo numatytas projekte. Papildomų 8 šulinėlių įrengimo būtinybė atsirado po gausaus lietaus, kai buvo pastebėta, kad jų trūksta. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės kviestas liudytojas D. G..

21. Aplinkybę, kad atsakovė vėlavo atlikti dalį darbų patvirtina jos 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 10-28/1, kuriame nurodoma, jog tinklų įrengimo darbai baigti 2019 m. gegužės 17 d., asfaltavimo įrengimo darbai baigti 2019 m. liepos 11 d., t. y. jau po sutarties termino pabaigos; 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 10-09/1 rangovė kreipėsi į inžinierių dėl perėmimo pažymos išdavimo, nurodant, kad jau kurį laiką lietaus nuotekų tinklų objekto darbų zonoje vykdomi kiti statybos darbai užsakovės iniciatyva bei buvo prašoma perėmimo pažyma visam objektui, nes užsakovė prisijungė prie lietaus nuotekų dar 2019 m. birželio 11 d., todėl pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktą laikoma, kad rangovės darbai priimti nuo tos datos, kada užsakovė pradėjo naudotis darbo rezultatu; 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 10-31/1 rangovė pakartotinai reikalavo perėmimo pažymos išdavimo ir 11 atliktų darbų akto patvirtinimo, bei nurodė inžinieriaus be pagrindo keliamus reikalavimus ir visų aplinkybių traktavimu; 2019 m. lapkričio 15 d. inžinierius išdavė rangovei perėmimo pažymą remdamasis užsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. 3-254 pagrindu bei Sutarties sąlygų 10.1 punktu, nes nuo 2019 m. spalio 16 d. baigėsi galioti rangovei išduotas leidimas Nr. Ž2-11 dėl tesės atlikinėti žemės kasinėjimo darbus.

22. Teismas konstatavo, kad didesnė dalis darbų buvo atlikta iki 2019 m. birželio 20 d., nes ieškovė darbų rezultatu pradėjo naudotis 2019 m. birželio 13 d. ir šis rašytinis įrodymas byloje nėra paneigtas. Aplinkybė, kad tą pačią dieną atsakovė nepranešė apie faktinį darbų priėmimą, nepaneigia jų faktišką priėmimą. Todėl inžinieriaus priskaičiuoti delspinigiai ir už tuos darbų kiekius yra nepagrįsti, nes dalis darbų priimta būtent iki Sutarties termino pabaigos. Teismas sprendė, kad inžinierius pažeidė FIDIC knygos 10.1 punkto a papunktį, atsisakydamas išduoti perėmimo darbų pažymą tai darbų daliai.

23. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog inžinierius priskaičiavo delspinigius 2019 m. lapkričio 22 d, nes būtent tą dieną raštu informavo šalis apie priskaičiuotų delspinigių dydį bei laikotarpį, tačiau kokio dydžio delspinigius atsakovė turėtų mokėti (nuo kokios neįvykdytų darbų sumos) byloje nėra nurodyta, nes ieškovė, nepaneigdama faktiškai priimtų darbų dalies, neteikė teismui paskaičiavimų kitai daliai.

24. Teismas nustatė, kad atsakovė taip pat neteikė įrodymų, kokią dalį darbų ji buvo atlikusi iki 2019 m. birželio 13 d., kai ieškovė prisijungė prie jos atliktų darbų rezultato (paviršinių nuotekų). Kadangi pati atsakovė pripažino, kad asfaltavimo darbus baigė 2019 m. liepos 11 d., o dėl perėmimo pažymos pakartotinai kreipėsi tik spalio mėnesį, tai teismas sprendė, kad delspinigiai iš esmės yra priskaičiuoti pagrįstai, tik nėra aiškus jų tikslus dydis.

Dėl ieškinio senaties delspinigiams paskaičiuoti

25. Įvertinęs, kad inžinierius paskaičiavo delspinigius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. V1-2290/19, teismas sprendė, kad būtent nuo šios datos ieškovė sužinojo apie tai, jog yra priskaičiuoti delspinigiai, už kokį laikotarpį ir kokia suma. Teismas, įvertinęs, kad ieškinio senaties termino pradžia yra data, kada šalis sužinojo apie jos teisės pažeidimą, atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovei ieškinio senaties terminas dėl delspinigių turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 16 d. Darbų priėmimo pažyma atsakovės pasirašyta 2019 m. lapkričio 20 d., todėl tik tada ir atsirado pagrindas inžinieriui skaičiuoti delspinigius už atitinkamą laikotarpį, nes būtent pažymoje nurodyta darbų pabaiga.

Dėl delspinigių sumažinimo

26. Teismas nustatė, kad atsakovė teigdama, jog priskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės, neteikė įrodymų kokio dydžio jos būtų protingos, kaip proporcingai turėtų jos būti paskaičiuotos, atsakovei teigiant, kad dalis darbų buvo priimta ieškovės iki Sutarties termino pabaigos.

27. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė neteikė įrodymų, kokius nuostolius ji patyrė dėl to, jog dalis darbų buvo atlikta ne laiku, o ieškovės teiginys, kad priteisti delspinigiai bus panaudoti gyventojų poreikių gerinimui leido daryti išvadą, jog nuostolių ieškovė nėra patyrusi.

28. Teismas pažymėjo, kad abi Sutarties šalys viso projekto įgyvendinimo laikotarpyje dėjo nepakankamai pastangų sklandžiam darbų vykdymui, o FIDIC inžinierius jam pavestas funkcijas pagal paslaugų sutartį atliko tik formaliai, nerūpestingai, laiku ir tinkamai nesirūpino netinkamu techninio prižiūrėtojo darbu.

29. Teismo vertinimu, būtent dėl techninio prižiūrėtojo pareigų neatlikimo, buvo nefiksuoti priimti darbai laiku, nebuvo daromi įrašai statybų darbų žurnale apie jų priėmimą, nedaromi įrašai apie atliktų darbų broką ir pan. Todėl teismas sprendė, kad inžinieriaus teiginiai, jog tai buvo daroma raštais, negali būti pagrindu pripažinti, kad techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko savo pareigas.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojai D. G. bei T. Č. patvirtino, jog Panevėžio miesto savivaldybė, išduodama leidimus kitiems ūkio subjektams atlikti kitus kasinėjimo darbus, nederino šios Sutarties vykdymo, ieškovė pati atlikinėjo darbus, tame objekte, kuriame dar vyko atsakovės vykdomi darbai pagal Sutartį. Todėl teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, konstatavo, kad prašoma delspinigių suma mažintina trečdaliu, t. y. iki 57 006,72 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl delspinigių atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Atsakovė darbų pagal statybos rangos sutartį negalėjo vykdyti ir sutartu laiku užbaigti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė teikė daugybę raštų, kad ne dėl jos kaltės atsirado kliūtys darbų atlikimui ir užbaigimui (pvz., statybos techninio prižiūrėtojo keliami nepagrįsti reikalavimai ir vengimas priimti atliktus darbus; atsakovės įsipareigojimus pagal rangos sutartį viršijantys gyventojų pageidavimai dėl gatvių dangų atstatymo darbų; ieškovės norai dėl papildomų darbų atlikimo; neteisingi nurodymai dėl projektinės dokumentacijos keitimo; ieškovės ir gyventojų lietaus nuotekų šalinimo vamzdynų prijungimas prie atsakovės nutiestų inžinerinių tinklų iki atitinkamų tinklų priėmimo ir tinklų naudojimas, lėmęs jų užteršimą ir apsunkinęs atliktų darbų perdavimą ir t. t.). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės.

1.2. Ieškovė ir trečiasis asmuo pakankamai nebendradarbiavo su atsakove. Todėl tai tapo priežastimi, kad darbai negalėjo būti baigti nustatytu terminu. Ieškovės ir trečiojo asmens abejingumo pasekmės negali būti perkeltos atsakovei, todėl ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybų.

1.3. Ieškovė savo ir gyventojų inžinerinius tinklus prie atsakovės nutiestų paviršinių nuotekų vamzdynų ėmė jungti jau 2019 m. birželio mėnesį. Paviršinių nuotekų tinklai sudaro sistemą, o tai reiškia, kad jungimasis prie tokių tinklų vienoje vietoje reiškia pradėjimą naudoti visų atitinkamų tinklų kaip sistemos. Pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punktą inžinerinių tinklų pradėjimas naudoti reiškia jų perėmimą ieškovės žinion.

1.4. Liudytojų parodymai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inžinerinių tinklų statybos darbai 2019 m. birželio 20 d. buvo atlikti ir buvo likę tik gatvių dangų atstatymo darbai. Šių darbų vykdymui trukdė gyventojų reikalavimai dėl naujos ištisinės asfalto dangos klojimo, nors atsakovė privalėjo išardytas dangas atstatyti tik paviršinių nuotekų vamzdynų tiesimo darbų atlikimo vietose. Klausimų, susijusių su išardytų gatvių dangų atstatymu, sprendimas užsitęsė ir patys atstatymo darbai nusikėlė į 2019 m. liepos mėnesį.

1.5. 2019 m. rugsėjo 12 d. defektiniame akte nėra nurodyti darbų trūkumai, kurie būtų sudarę pagrindą ieškovei nepasirašyti atliktų darbų akto.

1.6. Nors teismas nurodė, kad abi sutarties šalys viso projekto įgyvendinimo laikotarpyje dėjo nepakankamai pastangų sklandžiam darbų vykdymui, tačiau nenurodė, ko konkrečiai nepadarė atsakovė tam, kad Sutartis būtų pripažinta tinkamai įvykdyta. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės ir trečiojo asmens, statybos techninio prižiūrėtojo, Panevėžio miesto savivaldybės ar Panevėžio miesto gyventojų veiksmus (neveikimą), tapusius kliūtimis darbų atlikimui rangos sutarties numatytu laiku.

1.7. Teismas, be pagrindo pripažinęs ieškovės teisę į delspinigius už darbų neatlikimą statybos rangos sutartyje numatytu laiku, pateikė neteisingas išvadas dėl delspinigių dydžio. Ieškovė pageidavo gauti delspinigius, paskaičiuotus nuo visos darbų kainos, nors iki delspinigių skaičiavimo pradžios beveik 95 procentai darbų buvo atlikti ir ieškovė darbų rezultatus jau buvo pradėjusi naudoti. Tai, kad atsakovė nepateikė savo delspinigių skaičiavimo ir neįvardino kokio dydžio delspinigiai būtų protingi, nepaneigia fakto, kad reikalaujami delspinigiai buvo aiškiai per dideli. Teismas neįvertino kiek 2019 m. birželio 20 d. darbų buvo atlikta ir kiek jų buvo likę atlikti.

1.8. Atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. buvo atlikusi darbų už 2 741 167,96 Eur be PVM arba 94,57 proc. visų darbų. 2019 m. birželio-liepos mėnesiais buvo atlikta likusi darbų dalis, kurios kaina buvo 157 479,04 Eur be PVM arba 5,43 procento visų darbų. Taigi, 2019 m. birželio 13 d., kai ieškovė prisijungė prie atsakovės paklotų paviršinių nuotekų vamzdynų, arba 2019 m. birželio 20 d., iki kurios turėjo būti baigti visi darbai, buvo atlikta darbų už ne mažesnę nei 2 741 167,96 Eur be PVM sumą, sudarančią 94,57 proc. visos darbų kainos. Trečdalio ieškovės reikalautų delspinigių priteisimas reiškia, kad buvo priteista ir dalis delspinigių, priskaičiuotų būtent nuo atliktų darbų kainos.

1.9. Visi darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti, o ieškovė dėl darbų neatlikimo iki statybos rangos sutarties nustatyto termino pabaigos nepatyrė jokių nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių. Pati ieškovė ir jos samdytų asmenų veiksmai prisidėjo prie to, kad atsakovės įsipareigojimų vykdymas buvo apsunkintas. Tik nedidelė dalis darbų buvo likusi atlikti, kai nuo visos darbų kainos buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Pirmosios instancijos teismo priteista 57 006,72 Eur delspinigių suma sudaro net 36 procentus darbų, neatliktų iki 2019 m. birželio 20 d., kainos ir nesuderinama su prievolės šalių interesų pusiausvyros principu.

Dėl senaties delspinigiams priteisti

1.10. Ieškinio senaties terminas dėl delspinigių, paskaičiuotų už 2019 m. birželio 21 d., baigėsi dar 2019 m. gruodžio 21 d., o už 2019 m. spalio 16 d. paskaičiuotų delspinigių ieškinio senaties terminas suėjo 2020 m. balandžio 16 d. Taigi, ieškovė, ieškinį pateikusi 2020 m. balandžio 21 d., praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl visų 2019 m. birželio 21 d.-2019 m. spalio 16 d. laikotarpiu priskaičiuotų delspinigių priteisimo pateikti.

1.11. Teismas nepagrįstai 2019 m. lapkričio 22 d. trečiojo asmens rašto Nr. V1-2290/19 surašymo dieną laikė diena, kai ieškovė sužinojo apie tai, kad yra priskaičiuoti delspinigiai. Tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d. trečiasis asmuo nurodė už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuotą delspinigių sumą ir apie tai informavo ieškovę, nereiškia, jog 2019 m. lapkričio 22 d. buvo diena, kurią ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą.

1.12. Sutartai statybos darbų užbaigimo dienai nesant pasirašyto atliktų darbų akto, užsakovas iš karto sužino, kad jo teisės sutartu laiku gauti aptartą darbų rezultatą buvo pažeistos ir jis įgijo teisę į ieškinį. Šiuo atveju perėmimo pažyma 2019 m. birželio 20 d. nebuvo pasirašyta, todėl ieškovė neabejotinai turėjo suprasti turinti teisę į ieškinį dėl delspinigių.

Atsiliepimas

1.13. Trečiasis asmuo, nurodydamas konkretų delspinigių už vieną dieną dydį, 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. Vl-1222/19 ieškovę informavo apie delspinigių skaičiavimą už kiekvieną uždelstą dieną iki darbų baigimo dienos, nurodytos perėmimo pažymoje. 2019 m. birželio 26 d. ieškovė raštu Nr. 3-135 patvirtino pageidaujanti, kad būtų skaičiuojami delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog darbų neatlikus iki 2019 m. birželio 20 d., jos teisės buvo pažeistos ir ji turi teisę į delspinigius.

1.14. Šalių sudaryta statybos rangos sutartis nei ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyta paslaugų sutartis nedraudė ieškovei ieškinio dėl delspinigių reikšti nelaukiant dienos, kai bus pasirašyta perėmimo pažyma ir paskaičiuota delspinigių suma už visą terminą nuo 2019 m. birželio 21 d. iki perėmimo pažymoje nurodytos darbų užbaigimo dienos. Ieškovė galėjo pateikti ieškinį dėl delspinigių už atskirus laikotarpius.

1.15. Be to pažymėjo, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra savo vertinimą dėl ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymo reikšmės finansavimo sutarties vykdymui raštu pateikė dar 2020 m. sausio 8 d., tačiau ieškovė ieškinį pateikė tik praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo minėto Aplinkos projektų valdymo agentūros rašto.

2. Ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų atsakovės apeliacinį skundą, t. y. panaikintų skundžiamą sprendimo dalį tuo pagrindu, kad ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ yra praleidusi ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, tai ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ prašo įvertinti aplinkybes, jog ieškovė ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas turi būti atnaujintas visai reikalavimo apimčiai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė savo prievolę tinkamai ir laiku atlikti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau teismas ne visai teisingai nustatė datą, kada atsakovės sutartiniai įsipareigojimai buvo galutinai įvykdyti.

3.2. Byloje nebuvo ginčo, kad galutinis rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas buvo 2019 m. birželio 20 d., tačiau byloje išsiskyrė ieškovės ir atsakovės pozicijos, kas yra laikoma visų darbų pagal rangos sutartį atlikimu, suteikiančiu teisę rangovui prašyti inžinieriaus perėmimo pažymos išdavimo. Atsakovė savo teisę prašyti išduoti perėmimo pažymą susiaurino iki fizinio paviršinių lietaus nuotekų tinklų įrengimo užbaigimo, tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis rangos sutarties nuostatų. Taip pat išsiskyrė šalių pozicijos dėl to, kas yra kaltas dėl rangovo vėlavimo ir ar vėlavimas šiuo atveju iš viso buvo.

3.3. Atsakovė iki 2019 m. birželio 20 d. nebuvo užbaigusi visų numatytų darbų (nuolatinių ir laikinųjų), nebuvo ištaisiusi visų techninės priežiūros statybos žurnaluose pažymėtų defektų/trūkumų, nebuvo atlikusi kitų veiksmų, kurie suteiktų teisę prašyti ir gauti perėmimo pažymą. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. birželio 18 d. Vadovybės (mėnesinio) susirinkimo protokolas Nr. 23-PST; 2019 m. rugpjūčio 1 ir 27 d. naujai paskirtos techninės priežiūros specialisto D. L. el. laiškai; 2020 m. rugpjūčio 19 d. rangovės raštas; Statybos darbų žurnalas uždarytas (užbaigtas pildyti) tik 2019-08-20; aplinkybė, kad rangovė tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. perdavė užsakovei Techninės dokumentacijos rejestrą; 2019 m. spalio 1 d. rangovės raštas Nr. 10-01/1 „Dangų atstatymo po lietaus nuotekų tinklų montavimo Defektinį aktą“; 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 10-28/1.

3.4. Teismas galutinę visų darbų užbaigimo datą įvardino kaip 2019 m. liepos 11 d. (data, kai rangovė užbaigė asfaltavimo darbus). Tačiau visi numatyti darbai faktiškai nebuvo užbaigti iki tol, kol 2019 m. spalio 16 d. rangovei nebuvo uždarytas žemės kasinėjimo darbų leidimas. Todėl būtent minėta data yra įrašyta į 2019 m. lapkričio 20 d. šalių pasirašytą darbų perėmimo pažymą ir laikytina faktine visų darbų užbaigimo data.

3.5. Atsakovė, siekdamas išvengti prievolės mokėti delspinigius, savo neteisėtų veiksmų ir kaltės neįžvelgia. Tačiau atsakovės kaltė yra preziumuojama ir ji turėjo šią kaltę paneigti. Pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama rangos sutartį, sutiko su visomis sutarties sąlygomis, įskaitant su taikytina delspinigių norma, maksimaliu delspinigių dydžiu ir jų apskaičiavimo tvarka.

3.6. Delspinigių suma buvo paskaičiuota vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis. Delspinigių skaičiavimui inžinierius taikė 0,05 proc. dydžio delspinigių normą nuo visos rangos sutarties sumos be PVM, o priskaičiuota suma neviršijo rangos sutartyje nustatytos didžiausios leistinos kompensacijos sumos už uždelsimą. Rangos sutartyje nebuvo išlygų, kad daliai Sutarties esant įvykdytai, kompensacija už uždelsimą bus skaičiuojama nuo likusios neįvykdytų darbų vertės. Tuo atveju, kai šalys susitarė dėl netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės.

Atsiliepimas

3.7. Atsakovė pripažino, kad delspinigių skaičiavimų į bylą neteikė, tačiau teigia, jog byloje buvo įrodymai, kurie savaime patvirtina, kad ieškovės priskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės, o be kita ko, tokį paskaičiavimą galėjo atlikti pats teismas. Atsakovė tik apeliaciniame skundė pateikė paaiškinimus kokio dydžio netesybos galėtų būti vertinamos kaip protingos ir proporcingos, t. y. 9 291,26 Eur suma. Tačiau šis atsakovės skaičiavimas yra grindžiamas iš esmės neteisinga prielaida, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo likusios iki 2019 m. birželio 20 d. neužbaigtų darbų vertės (157 479,04 Eur). Be to, pareiga įrodyti, kad prašomos netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai, šiuo atveju atsakovei.

3.8. Ieškovė yra savivaldybės valdoma įmonė, kurios veikla orientuota į viešųjų paslaugų teikimą ir interesų tenkinimą. Todėl ir visi darbai, kuriuos vėlavo atlikti atsakovė pagal ginčo rangos sutartį, reiškė tai, jog dėl to tiesiogiai nukenčia ne kas kitas, o Panevėžio miesto savivaldybės gyventojai. Būtent gyventojams, o ne ieškovei, teko važinėti po atsakovės atlikto paviršinių lietaus nuotekų tinklų tiesimo išardytomis ir iki galo neatstatytomis gatvėmis, matyti netvarką.

3.9. Delspinigiai yra paskaičiuoti už konkretų laikotarpį nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (171 diena), kuris neviršija maksimalaus 6 mėnesių laikotarpio, už kurį gali būti priteisiami delspinigiai.

3.10. Inžinierius 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. V1-1222/19 informavo, kad vadovaujantis rangos sutarties BS ir KS 8.7 punkto nuostatomis, atsakovei neužbaigus statinio statybos darbų iki baigimo datos, ji privalės sumokėti kompensaciją už uždelsimą. Ieškovė 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. 3-135 pritarė tokiam inžinieriaus sprendimui. Tačiau tai nereiškia, kad 2019 m. birželio 25 d. yra laikytina momentu, kai užsakovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes ieškovė sužinojo tik tai, kad jos teisės galimai pažeidžiamos. Ieškovė, duodama pritarimą inžinieriaus 2019 m. birželio 25 d. pasiūlymui skaičiuoti atsakovei delspinigius nežinojo, ar toks pažeidimas inžinieriaus galiausiai bus patvirtintas.

3.11. 2019 m. lapkričio 22 d. inžinieriaus rašte Nr. V1-2290/19 yra užfiksuota, kad faktinė darbų baigimo data yra 2019 m. spalio 16 d. Taigi, minėtame rašte buvo konstatuotas ir pateiktas konkretus vėlavimo laikotarpis (117 dienų) ir vienos dienos delspinigių suma (1 449,32 Eur) bei bendra priskaičiuotų delspinigių suma (171 020,17 Eur). Tik gavus minėtą pranešimą ieškovei tapo žinoma, kad atleisti rangovą nuo prievolės sumokėti kompensaciją nėra jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo.

3.12. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, o ieškovė yra praleidusi sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, tai terminas ieškiniui pareikšti turėtų būti atnaujintas. Ieškovės teigimu, ji nesibaigus ieškinio senaties terminui ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama baudos ir kompensacijos sumokėjimo, o inžinierius savo elgesiu sudarė prielaidą tikėtis, kad ieškovės reikalavimas bus įvykdytas ikiteismine tvarka. Be to, ieškinio senaties termino praleidimas laikytinas nežymiu.

4. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiamame sprendime nėra konstatuota, kad techninio prižiūrėtojo atsakovei duoti nurodymai ir keliami reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų šalinimo, dėl atsilikimo nuo drabų grafiko, būtų buvę nepagrįsti. Pakeitus techninį prižiūrėtoją, naujasis prižiūrėtojas įvertino buvusios techninės priežiūros atsakovei reikštus reikalavimus, bei raštu teikė nurodymus šiuos trūkumus pašalinti. Tuo atveju, jei prieš tai buvusio techninio prižiūrėtojo pastabos ir reikalavimai būtų buvę nepagrįsti, o rangovo visi darbai pagal statybos rangos sutartį užbaigti laiku, darbai pagal paskutinį darbų perėmimo aktą, būtų buvę priimti dar 2019 m. liepos mėnesį, kai techninę priežiūrą perėmė UAB „Sweco Lietuva“.

4.2. Priežastys, kodėl atsakovei negalėjo būti išduota darbų perėmimo pažyma bei techninio prižiūrėtojo 2019 m. gegužės 23 d. rašte Nr. TP-586 išdėstyti reikalavimai buvo detaliai aptarti 2019 m. birželio 18 d. vadovybės susirinkime, kuriame dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek techninės priežiūros atstovai, taip pat FIDIC inžinierius bei Panevėžio miesto savivaldybės atstovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės teiginiai neva techninė priežiūra reiškė nepagrįstus reikalavimus yra nepagrįsti.

4.3. Atsakovės 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 06-18/1 patvirtina, kad paviršinių dangų atstatymo darbus ji pradėjo vykdyti tik 2019 m. gegužės 18 d., t. y likus kelioms dienoms iki darbų baigimo termino pabaigos. Taigi, techniškai šie darbai negalėjo būti užbaigti 2019 m. birželio 20 d.

4.4. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad neva techninis prižiūrėtojas vengė priimti darbus. Nors atsakovei tiek 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. TP-586, tiek 2019 m. birželio 18 d. vykusio vadovybės susirinkimo metu, buvo nurodyta, dėl kokių priežasčių darbai negali būti priimti bei nurodyta, ką atsakovė turi atlikti. Atsakovė, neįvykdžiusi reikalavimų, siuntė techniniam prižiūrėtojui kvietimus atvykti priimti darbus, teikdama klaidinančią informaciją bei nurodydama, jog techniniam prižiūrėtojui yra siunčiami pranešimai atvykti priimti darbus, o jis neva nereaguoja.

4.5. Darbų užbaigimo pažyma buvo išduota tada, kai atsakovė sutvarkė kasinėjimo darbų leidimo uždarymo procedūras Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, tokiu būdu konstatuojant, kad paviršinių dangų atstatymo darbai yra užbaigti tinkamai ir darbai pagal statybos rangos sutartį yra užbaigti.

4.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepripažino, kad šulinėlių įrengimo darbai laikytini papildomais darbais. Priešingai, darbų užbaigimo pažymoje buvo pateikta aiški pastaba, kad ieškovė neatsisako savo teisės ateityje po darbų užbaigimo pažymos išdavimo, pareikšti atsakovei reikalavimo įrengti trūkstamus šulinėlius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškovės UAB „Panevėžio gatvės naudai“ 57 006,72 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 105,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl baudos priteisimo, kadangi jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams priteisti skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 22 d., kai inžinierius raštu Nr. V1-2290/19 informavo ieškovę apie konkrečią priskaičiuotų delspinigių sumą ir laikotarpį. Skundžiamu sprendimus teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai prašo delspinigių priteisimo, tačiau iš bylos duomenų nėra aišku koks yra tikslus delspinigių dydis, kadangi dalis darbų buvo atlikta iki 2019 m. birželio 20 d. ir pradėta naudoti nuo 2019 m. birželio 13 d., o kiti jau praėjus šalių sutartam terminui. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti 171 020,17 Eur delspinigių sumą iki 57 006,72 Eur sumos, kadangi abi Sutarties šalys viso projekto įgyvendinimo metu nedėjo pakankamai pastangų sklandžiam darbų vykdymui, o FIDIC inžinierius jam pavestas funkcijas pagal paslaugų sutartį atliko formaliai.

8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad apeliantė darbų pagal statybos rangos sutartį negalėjo vykdyti ir sutartu laiku užbaigti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo pakankamai nebendradarbiavo su ja. Taip pat ieškovė dalimi apeliantės atliktų darbų, t. y. ieškovė savo ir gyventojų inžinerinius tinklus prie atsakovės nutiestų paviršinių nuotekų vamzdynų, pradėjo jungti 2019 m. birželio mėnesį. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad dangų atstatymo darbai buvo baigti 2019 m. liepos mėnesį, ir ignoravo apeliantės nurodytas kliūtis dangų atstatymo darbų vykdymui, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius. Apeliantės teigimu, ji negali būti atsakinga už ieškovės ir trečiojo asmens, statybos techninio prižiūrėtojo, Panevėžio miesto savivaldybės ar Panevėžio miesto gyventojų veiksmus (neveikimą), tapusius kliūtimis darbų atlikimui rangos sutarties numatytu laiku. Teismo priteisti delspinigiai yra per dideli. Teismas nevertino kiek 2019 m. birželio 20 d. apeliantė buvo atlikusi darbų ir kiek jų buvo likę atlikti. Be kita ko, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pateikti. Apeliantės vertinimu, terminas ieškiniui delspinigiams priteisti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 20 d. (kai suėjo terminas darbams pagal Sutartį įvykdyti), o ne nuo 2019 m. lapkričio 22 d. (kai FIDIC inžinierius pateikė ieškovei raštą apie priskaičiuotų delspinigių dydį).

9. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

11. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

12. Kaip minėta, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017ir kt.).

13. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pateikti šiuo konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 22 d., kai FIDIC inžinierius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. V1-2290/19 paskaičiavo ir informavo ieškovę apie konkrečią priskaičiuotų delspinigių sumą ir konkretų laikotarpį. Nors atsakovė darbus turėjo atlikti iki 2019 m. birželio 20 d. ir kitą dieną ieškovė jau turėjo suprasti, kad jos teisės yra galimai pažeidžiamos (darbai pagal Sutartį nėra įvykdyti), tačiau, pažymėtina, jog faktiškai darbai buvo baigti atlikti ir perduoti tik 2019 m. spalio 16 d., todėl darbų priežiūrą vykdžiusiam FIDIC inžinieriui 2019 m. lapkričio 22 d. raštu informavus ieškovę, kad darbų vėlavimo laikotarpis sudaro 117 dienų, vienos dienos delspinigių suma sudaro 1 449,32 Eur, o bendra priskaičiuotų delspinigių suma – 171 020,17 Eur, spręstina, kad būtent nuo 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistą teisę, t. y. būtent ši data laikytina subjektyviuoju momentu, kai ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kadangi, kaip minėta, tik iš 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. V1-2290/19 ieškovei tapo žinoma apie konkrečią priskaičiuotų delspinigių sumą ir konkretų laikotarpį. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pateikti.

15. Kaip minėta, apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš jos delspinigius, kadangi apeliantė darbų įvykdyti negalėjo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad tiek ieškovė ir trečiasis asmuo nepakankamai bendradarbiavo su ja. Be kita ko, teigia, kad priskaičiuotos ir priteistos netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės bei nepagrįstos.

16. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

17. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

19. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

20. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

21. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; kt.).

22. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).

23. Taigi, atsižvelgus į teisės normų, reglamentuojančių netesybas, nuostatas bei netesybas aiškinančią teismų praktiką, pareiga mokėti netesybas atsiranda tada, kai asmuo netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamos bylos atveju, tarp šalių nėra ginčo ir atsakovė neneigia, kad ji nustatytu terminu (iki 2019 m. birželio 20 d.) neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atlikti rangos darbus (nuolatinius ir laikinuosius, įskaitant baigiamuosius bandymus ir viso darbo užbaigimą, pašalinti ir ištaisyti visus nustatytus defektus tam, kad įgytų teisę reikalauti ir gauti darbų perėmimo pažymą). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių priskaičiavimo iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutartimi sulygti darbai nebuvo laiku baigti tiek dėl ieškovės, tiek dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi tokias išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovės pateikti raštai (2019 m. birželio 3 d. raštas Nr. 06-03/1; 2019 m. birželio 5 d. lydraštis Nr. 06-05/1; 2019 m. birželio 20 d. raštas Nr. V1-1200/19; 2019 m. birželio 19 d. elektroniniai laiškai; 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 06-18/1; 2019 m. birželio 20 d. raštas Nr. 06-20/1; 2019 m. birželio 21 d. raštas Nr. V1-1212/19) ieškovei ir inžinieriui patvirtina, kad atsakovė susidūrė su problemomis priduoti atliktus darbus. Taip pat atsakovės 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 10-28/1, kuriame nurodyta, kad tinklų įrengimo darbai baigti 2019 m. gegužės 17 d., asfaltavimo įrengimo darbai baigti 2019 m. liepos 11 d.; 2019 m. spalio 9 d. raštas Nr. 10-09/1, kuriuo atsakovė kreipėsi dėl perėmimo pažymos išdavimo; 2019 m. spalio 31 d. raštas Nr. 10-31/1, kuriuo atsakovė pakartotinai reikalavo perėmimo pažymos išdavimo ir 11 atliktų darbų akto patvirtinimo; 2019 m. lapkričio 15 d. inžinieriaus išduota atsakovei perėmimo pažyma; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. defektinis aktas dėl Rožyno kvartalo dangų atstatymo po lietaus nuotekų tinklų montavimo; 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 3-228, kuriuo užsakovas kreipėsi į inžinierių dėl to, kad šulinėliai nepilnai atlieka savo funkcijas; 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. V1-1906/19, kuriame inžinierius atsako atsakovei, kad jos pateiktas defektų ištaisymo aktas yra vienašalis; 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. V1-1904/19, kuriame inžinierius nurodė atsakovei ištaisyti defektus pagal užsakovo nurodytus duomenis dėl šulinėlių; 2019 m. spalio 7 d. raštas Nr. 10-07/1, kuriame atsakovė informuoja šalis, kad dėl šulinėlių buvo atliktas projektas, atlikta ekspertizė, suderinta su atitinkamomis institucijomis, patvirtina byloje dėstytas aplinkybes, kad ne visi pagal Sutartį darbai buvo atlikti iki 2019 m. birželio 20 d. Lygiai taip pat atsakovė byloje pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad ieškovė dar 2019 m. birželio 13 d. Aguonų g. ties namu Nr. 97 pati atliko prisijungimą prie atsakovės įrengto nuotekų tinklo, t. y. ieškovė faktiškai atliktų darbų rezultatais pradėjo naudotis dar iki 2019 m. birželio 20 d. Taigi, kaip matyti, atsakovė vėlavo nustatytu terminu (iki 2019 m. birželio 20 d.) atlikti Sutartyje nurodytus darbus, nors dalis darbų buvo atlikta iki 2019 m. birželio 20 d., o dalis darbų jau buvo baigti atlikti ir priduoti po nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai nuspręsta, jog ieškovė įgijo teisę į delspinigių priteisimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių šių pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 178 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 171 020,17 Eur delspinigių iš atsakovės, tačiau pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą tenkino iš dalies priteisdamas 57 006,72 Eur delspinigių sumą.

25. Įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, bylos šalių elgesį, prievolės sumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Šiuo atveju atsakovė neteikė įrodymų, kokio dydžio delspinigių suma būtų protinga ir proporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktas delspinigių skaičiavimas yra netikslus, kadangi dalis darbų buvo priimti dar 2019 m. birželio 13 d., o kiti vėliau jau po Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi Sutarties šalys viso projekto įgyvendinimo metu nedėjo pakankamai pastangų sklandžiam darbų vykdymui, o inžinierius jam pavestas funkcijas atliko formaliai, tinkamai nesirūpino netinkamu techninio prižiūrėtojo darbu. Taigi, nustatyta aplinkybių visuma yra visiškai pakankama pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl delspinigių sumažinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos ir delspinigių priteisimą. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės poziciją, ji nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

28. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

30. Netenkinus atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo teisę ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ ir trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“.

31. Ieškovė UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Ieškovės pateikti įrodymai (2021 m. vasario 2 d. teisinių paslaugų perdavimo priėmimo aktas Nr. 9; 2021 m. vasario 2 d. sąskaita faktūra Serija LEX Nr. 10618; banko sąskaitos išrašas) patvirtina apie ieškovės patirtas 871,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“.

33. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 1 034,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Trečiojo asmens pateikti įrodymai (2021 m. gegužės 14 d. sąskaita faktūra Nr. REL 2105/09; banko sąskaitos išrašas) patvirtina apie trečiojo asmens patirtas 1 034,55 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Panevėžio gatvės“ (juridinio asmens kodas 147026330) iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) 1 034,55 Eur (tūkstantį trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė