Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. (J.) B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų

10. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, įpareigojimo grąžinti gautas išmokas. Ieškovas, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių nepilnamečio sūnaus J. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą kas mėnesį po 1 116 Eur, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę vaiko interesams, todėl vertino, kad nėra pagrindo skubiai keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi šiuo metu esanti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta užtikrina saugią aplinką ir nekenkia prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams. Teismas konstatavo, kad nenustačius vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su ieškovu, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė neprisideda prie vaiko išlaikymo.

11. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad priešingai negu nurodė teismas, oficialiais dokumentais patvirtinta, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, o šiuo metu esanti vaiko gyvenamoji vieta yra saugi tik todėl, kad vaikas gyvena pas ieškovą. Ieškovas nurodo ir tai, kad atsakovė ne tik neprisideda prie vaiko išlaikymo, bet iki šiol kiekvieną mėnesį reikalauja ir ieškovas moka jai Kauno apygardos teismo nustatytą išlaikymą.

12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tada, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą (Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-223-965/2026).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-315-465/2025 nuspręsta nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. B. (šioje byloje atsakovė) ir J. B.. Minėtu sprendimu, be kita ko, nuspręsta nustatyti nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su J. B. jos gyvenamojoje vietoje; nepilnamečio J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su J. B.; priteisti iš J. B. nepilnamečiui sūnui J. B. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 652 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 666 Eur iki sūnaus pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1761-775/2025 iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir, be kita ko, priteisė iš J. B. nepilnamečiui sūnui J. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 603 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 616 Eur iki sūnaus pilnametystės.

15. Šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, įpareigojimo grąžinti gautas išmokas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko J. B. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi nepilnametis vaikas faktiškai gyvena pas ieškovą, nors pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą jo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.

16. Ieškovas, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kartu su ieškiniu pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) 2025 m. spalio 6 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV. Minėtame sprendime buvo vertinami nepilnamečio vaiko J. B. rizikos ir apsaugos veiksniai dėl 2025 m. spalio 5 d. gauto pranešimo, kuriame nurodoma, kad vaiko mama neblaivi, prieš vaiką buvo smurtaujama. Sprendime taip pat konstatuota, kad remiantis skyriuje turimais duomenimis, vaiko tėvas, sužinojęs apie smurtą prieš vaiką, kreipėsi į policiją, kad užtikrintų vaiko interesus ir įvykio metu 2025 m. spalio 5 d. vaikas perduotas tėvui. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad situacija dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos yra pasikeitusi, jis nuo 2025 m. spalio 5 d. gyvena su ieškovu. Kad nepilnametis vaikas gyvena pas ieškovą patvirtino ir atsakovė atsiliepimu į ieškinį, be kita ko, nurodydama, kad šalių nepilnametis vaikas J. B. faktiškai gyvena su ieškovu Kaune ir nuo 2026 m. sausio 6 d. lanko Kaune esančią ugdymo įstaigą. Atsakovė nurodė ir tai, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta, siekiant geriausių vaiko interesų, būtų nustatyta su ieškovu. Anksčiau paminėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2026 m. sausio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada. Joje nurodyta, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena pas tėvą, skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamosios vietos pakeitimas ir laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

17. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negali būti palikta galioti. Situacija yra iš esmės pasikeitusi, šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, atsakovė tam neprieštarauja, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2026 m. sausio 27 d. išvada patvirtina, kad ieškovas tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, vaikas norėtų likti gyventi su ieškovu (tėvu). Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant laikinai sureguliuoti ir stabilizuoti susiklosčiusią situaciją, taip pat sudaryti sąlygas ieškovui naudoti tomis teisėmis, kurias turi tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, tinkamiausia (laikiną) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

18. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės J. S. nepilnamečiui vaikui J. B. laikiną išlaikymą – po 1 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustačius vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su ieškovu, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą, be to, ieškovas nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

19. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

20. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją laikinai nustatyti su ieškovu, atsiranda ir pagrindas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui, nes pagal suformuotą teismų praktiką būtent asmuo, gyvenantis skyrium nuo vaiko, turi mokėti (iš jo priteisiamas) išlaikymą vaikui, kurį uzufrukto teisėmis tvarko tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Juolab kad būtent ieškovui šiuo metu tenka pagrindinis vaidmuo rūpinantis vaiku, kasdienės vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

21. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1761-775/2025 buvo nuspręsta iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir, be kita ko, priteisti iš J. B. nepilnamečiui sūnui J. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 603 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 616 Eur iki sūnaus pilnametystės.

22. Kaip matyti, ieškovas prašomą priteisti laikino išlaikymo dydį grindžia aplinkybėmis, jog nepilnametį vaiką reikalinga vežti į Vilnių, kuriame vaikas lanko specialią ugdymo įstaigą ir dėl šių priežasčių ieškovas per mėnesį patiria 1 000 Eur kuro išlaidas, kurių pusę turėtų padengti atsakovė. Tačiau byloje esantys aktualūs duomenys nepagrindžia šių ieškovo argumentų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) dėl mokymo paslaugų sutarties nutraukimo, kurios pagrindu J. B. nuo 2026 m. sausio 6 d. nebelanko Vilniuje esančios mokymo įstaigos. Šias aplinkybes patvirtina ir 2026 m. sausio 27 d. pateikta VTAS išvada. Iš minėtos išvados matyti, kad J. B. nuo 2026 m. sausio 6 d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Taigi, aptarti duomenys leidžia spręsti, kad šiuo metu šalių nepilnametis sūnus nebelanko privačios mokymo įstaigos Vilniuje, taigi, ieškovas nebepatiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko vežimu į šią ugdymo įstaigą.

23. Ieškovas laikino išlaikymo sumos priteisimą grindžia įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria iš ieškovo buvo priteista 616 Eur išlaikymo suma nepilnamečiui J. B.. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad prie minimaliojo išlaikymo sumos kiekvienam iš tėvų pridedama papildoma 642 Eur suma specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti, kurią sudaro logopedo paslaugos (100 Eur) ir mokslas (542 Eur). Tačiau šiuo atveju matyti, kad nuo įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo situacija yra pasikeitusi. Visų pirma, šalių nepilnametis vaikas nebelanko specializuotos (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigos ir išlaidos, susijusios su jos lankymu, nebepatiriamos. Antra, byloje nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas lankytų privačius logopedo užsiėmimus, dėl kurių būtų patiriamos papildomos išlaidos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra duomenų, kad į šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo sumą būtų reikalinga įtraukti papildomas išlaidas, kurios buvo nustatytos Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi.

24. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1071-921/2025). Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Atsižvelgdamas į orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (846 Eur atskaičius mokesčius), į valstybės mokamų išmokų vaikui dydį (205,70 Eur), taip pat į tai, kad šiuo metu nėra įrodymų apie papildomai patiriamas išlaidas vaikui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, priteisiant sūnui iš atsakovės laikiną išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 320 Eur per mėnesį (846 Eur – 205,70 Eur / 2) nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

26. Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovas skirtinas iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos atsakovė nebeturi teisės reikalauti, kad ieškovas toliau mokėtų einamuosius (kasmėnesinius) J. B. išlaikymo, kuris jam buvo priteistas iš ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-315-465/2025, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1761-775/2025, mokėjimus, nes šia nutartimi vaiko išlaikymo teikimo situacija dėl pasikeitusių aplinkybių laikinai sureguliuojama kitaip nei minėtame teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms (vaiko išlaikymo poreikiams išaugus), šalys turi teisę bendrai sutarti dėl teikiamo išlaikymo padidinimo arba ieškovas gali kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

28. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymui šia nutartimi priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.