- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2S-1071-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04996-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-505-797/2025 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 patvirtintos 2022 m. spalio 19 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 1.4 punkto sąlygą, ją pakeičiant šia sąlyga ir nuostata: „Nuo 2024 m. spalio 16 d. E. V. dukros M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 690 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo numatyta tvarka.“; Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 patvirtintos 2022 m. spalio 19 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 1.7.1. – 1.7.7. punktų sąlygas, jas pakeičiant šiomis sąlygomis ir nuostatomis: „1.7.1. tėvas E. V. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. V. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitoje su R. V. sutartoje vietoje nuo 10.00 iki 10.30 val. ir ją grąžinant nuo 19.00 iki 19.30 val. tą pačią dieną į mamos gyvenamąją vietą ar kitą su R. V. sutartą vietą; 1.7.2. dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama tėvo gimimo diena ((duomenys neskelbtini)), tėvas E. V. bendrauja su dukra, neskaitant eiliškumo, tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitoje su R. V. sutartoje vietoje nuo 10.00 iki 10.30 val. ir ją grąžinant nuo 19.00 iki 19.30 val.; 1.7.3. tėvas E. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su tėvo bendravimo su vaiku dienomis ar laiku, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.“; Priteisti ieškovei is? atsakovo 3 143,49 Eur išlaikymo įsiskolinimą; išspręsti 110 Eur žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei R. V. klausimą; priteisti ieškovei iš? atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei M. V. po 390 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant ieškovei valdyti šias lėšas uzufrukto teise; 2) nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters laikiną bendravimo tvarką sekančiai: 2.1. tėvas E. V. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra M. V. kas antro kiekvieno mėnesio savaitgalio vieną dieną – šeštadienį arba sekmadienį, pasiimant dukrą iš? jos gyvenamosios vietos ar kitos su R. V. sutartos vietos nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžinant dukrą nuo 15.00 val. iki 16.00 val. į mamos gyvenamąją vietą ar kitą su R. V. sutartą vietą; 2.2. tėvas E. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną savaitę antradieniais nuo 19.00 val. iki 19.30 val. nuotolinio ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Prašymą grindė tuo, kad nutraukiant šalių santuoką 2022 m., buvo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur. Buvo susitarta, kad atsakovas prisidės ir prie didesnių, vaikui patiriamų išlaidų atlyginimo, tačiau prie jų neprisidėjo, nekompensavo vaiko odontologinio gydymo išlaidų, todėl didelė dalis išlaidų tenka ieškovei. Vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 920 Eur, todėl teikiamas prašymas dėl didesnio laikino išlaikymo priteisimo. Be to, ieškovė prašo nustatyti ir laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, su vaiku nebendrauja, paskutinį kartą matė vaiką 2024 m. birželio mėn., kartais tik parašo žinutes. Dukra vengia bendrauti su tėvu, nes jis nuo pat vaiko gimimo nesukūrė su ja emocinio ryšio. Dukra nurodo, jog, būdama su tėčiu, nesijaučia saugi, nenori pas jį pasilikti su nakvyne. Todėl svarbu užtikrinti minimalų bendravimą ir be nakvynės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reiškia antrą kartą, todėl sprendžiant pateikto prašymo pagrįstumą, vertino ar nuo pirmo prašymo išnagrinėjimo yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurios galėtų lemti kitokį išnagrinėjimo rezultatą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022, iš atsakovo yra priteista 200 Eur išlaikymo suma, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Po pirmojo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo, teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jis buvo išduotas 2024 m. gruodžio 12 d. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad vykdomąjį raštą perdavus vykdyti antstoliui, jis turės taikyti ir išlaikymo sumos indeksavimą, todėl išlaikymo suma, pritaikius indeksavimą yra didesnė nei 200 Eur. Valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį moka vaikui apie 122 Eur išmoką, kuri yra parama tėvams vaikui išlaikyti. Todėl teismas laikė, kad su motinos skiriamu išlaikymu šiuo metu vaikui per mėnesį skiriama apie 600 Eur suma. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sumokėjo 738,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kai ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio jo vykdymo. Teismas, įvertinęs naują prašymą ir byloje esančius duomenis apie nepilnamečiam vaikui mokamas lėšas, sprendė, jog šioje proceso stadijoje vaikui skiriamos lėšos užtikrina jo minimalius ar būtiniausius poreikius, o dėl didesnės išlaikymo sumos vaikui priteisimo ar nepriteisimo, teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šiuo metu nėra pagrindo priteisti laikinąjį išlaikymą, nes nenustatyta, kad, netaikius laikino išlaikymo, kiltų grėsmė vaiko interesams, dėl to ieškovės prašymą dėl laikinojo išlaikymo priteisimo po 390 Eur per mėnesį teismas atmetė.
7. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašymą grindžia 2023 m. rugpjūčio 2 d. siuntimu gydytojo konsultacijai, kur yra fiksuoti vaiko nusiskundimai, tačiau naujesnių duomenų, kad vaikui nesaugu su tėvu, nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 teismo sprendime yra nustatyta ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (1.7–1.9 punktai). Teismas pažymėjo, kad nustatytoje bendravimo tvarkoje yra palikta teisė keisti bendravimo sąlygas, laisvai nuspręsti tėvams ir vaikui, nes bendravimo sąlygų sąrašas nėra baigtinis. Jei vaikas bijo, nenori bendrauti su tėvu, turi tai pasakyti savo tėvams, ar jis gali ir nori pas tėvą vykti su nakvyne, ar jo bijo, bet tai turi būti pačio vaiko apsisprendimas, nei motinai, nei tėvui nedarant vaikui spaudimo ar įtakos jam apsispręsti. Teismas, nustatęs, kad yra galiojanti pakankamai lanksti bendravimo tvarka, prašymo nepagrindus naujomis aplinkybėmis, kurios pagrįstų grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 390 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant ieškovei valdyti šias lėšas uzufrukto teise, kartu konkretizuojant laikiną nepilnametės dukros bendravimo tvarką su tėvu: 1.1. tėvas E. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginių savaičių sekmadieniais nuo 13 iki 15 val., dalyvaujant dukros mamai šalių sutartoje vietoje; 1.2. tėvas E. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną savaitę antradieniais nuo 19.00 val. iki 19.30 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, labai formaliai nurodė, jog atmetus pirmąjį prašymą, reikia spręsti ar nuo pirmo prašymo išnagrinėjimo yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurios galėtų lemti kitokį išnagrinėjimo rezultatą. Teismas formaliai vadovavosi nuostata, kad aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į antstolį dėl vykdomojo dokumento išdavimo, patvirtina, kad nepilnamečio vaiko interesai nėra pažeisti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek dukra bijo atsakovo. Todėl tokia situacija iki teismo sprendimo priėmimo turi būti pakeista.
8.2. Teismas, pasisakydamas dėl laikinojo išlaikymo, peržengė savo kompetencijos ribas ir paneigė suformuotą praktiką, nurodydamas, jog 530,40 Eur (204,20 Eur x 2 + 122 Eur) suma yra pakankama nepilnamečio vaiko išlaikymui, paneigdamas aplinkybes, kad 2022 m. spalio 19 d. sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 200 Eur suma buvo tik laikinas susitarimas, kuris neatliepė nepilnamečio vaiko poreikių, siekiant atsakovui nesudaryti kliūčių operatyviai modifikuoti akcinės bendrovės „Swedbank“ sutartį.
8.3. Teismas, spręsdamas išlaikymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad nuo priimto sprendimo, kuriuo buvo nustatytas nepilnametei dukrai skiriamo išlaikymo dydis, pasikeitė ekonominė padėtis, vaiko poreikiai ir gyvenimiškos aplinkybės. Ieškovė kiekvieną dieną dukrą veža po 25 km į ugdymo įstaigą. Todėl yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą.
8.4. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl bendravimo tvarkos laikino nustatymo, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu galioja pakankamai lanksti bendravimo tvarka. Ieškovės nuomone, teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo supratingumu, kadangi teismui atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas tą pačią dieną po 8 mėnesių pertraukos, pasiūlė ieškovei „draugiškai susitarti“ dėl susitikimo su dukra ir kartu neišreiškė jokio siekio labiau prisidėti prie dukros poreikių. Tuo tarpu ieškovei pasiūlius tėvui rasti galimybę atkurti su dukra emocinį ryšį ir bendravimą pradėti ne nuo susitikimo 6 val., o kitu būdu „mažais žingsneliais“, atsakovas atsakymo nepateikė. Atsakovui trūksta tėvystės įgūdžių, taip pat šalių dukra šiai dienai išgyvena dėl atsakovo žiauraus elgesio su jos augintiniais, prisimena, kai jos su mama buvo išvarytos iš šeimos būsto, bijo atsakovo, nepilnametė dėl tėvo elgesio nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio buvo nuolat konsultuojama medicinos psichologės.
8.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje esantis 2023 m. rugpjūčio 2 d. siuntimas gydytojo konsultacijai, gydytojų išrašai nepagrindžia, kad vaikui nesaugu su tėvu. Ieškovė pažymi, kad byloje yra ir 2025 m. vasario 12 d. duomenys iš UAB „Jūsų medicinos namai“, liudijantys, jog nepilnametei sužinojus apie tėvo gautą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio bendravimo vykdymo, ji išgyveno nerimą, stresą. 2023 m. medicininiai dokumentai aiškiai liudija, kad nepilnametei bendravimas su tėvu sukelia nesaugumo jausmą. Tai patvirtina ir 2025 m. vasario 7 d. Tarnybos išvada byloje.
8.6. Atsakovo pateiktas prašymas išduoti jam vykdomąjį dokumentą po to, kai jis paskutinį kartą su savo dukra bendravo 2024 m. birželio mėn. patvirtina, jog šiuo atveju šalys negali suderinti bendravimo tvarkos, kuri padėtų atkurti skyrium gyvenančio tėvo emocinio ryšio su vaiku, tam yra būtinas pereinamasis laikotarpis bei pačios ieškovės arba psichologų dalyvavimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu patvirtino šalių sudaryta sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė atsakovas nuo 2022 m. spalio 1 d. dukros išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo numatyta tvarka. Valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį moka vaikui apie 122 Eur išmoką, kuri yra parama tėvams vaikui išlaikyti. Be to, išlaikymą vaikui turi skirti ir pati ieškovė. Todėl įvertinęs byloje esančius duomenis apie nepilnamečiam vaikui mokamas lėšas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad šioje proceso stadijoje vaikui skiriamos lėšos užtikrina jo minimalius ar būtiniausius poreikius, o dėl didesnės išlaikymo sumos vaikui priteisimo ar nepriteisimo, teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismo sprendimu yra nustatyta ir atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurią ieškovė prašo pakeisti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
9.3. Ieškovė klaidina teismą, kad tėvas piktybiškai vengia išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė negerbia savo vaiko teisės bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, piktnaudžiauja motinos valdžia, trukdo tėvo ir dukros bendravimui, nesilaiko nustatytos teismo sprendimu bendravimo tvarkos, siekia suformuoti dukrai neigiamą tėvo įvaizdį, ir siekia, kad tėvą ir dukrą siejantis ryšys susilpnėtų. Šalių dukra, pradėjusi gyventi skyriumi nuo tėvo, su tėvu norėjo bendrauti ir bendravo, vaikas pats nurodė, kad tėčio nebijo, jokių kalbų ir prisiminimų apie tariamą tėvo „žiaurų elgesį su vaiko augintiniais, išvarymą iš šeimos būsto“ ir t.t. nebuvo. Tačiau kuo labiau tėvo bendravimas su vaiku yra apribojamas, vaikas pradėjo sakyti, kad bijo tėčio, prisimena tariamą tėvo „žiaurų elgesį su vaiko augintiniais, išvarymą iš šeimos būsto“, ieškovė kreipiasi į gydymo įstaigas, melagingai nurodydama realios tikrovės neatitinkančią informaciją apie vaiko savijautą.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovės nurodytos aplinkybes, kad vaikas, sužinojęs apie tėvo gautą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio bendravimo vykdymo, išgyveno nerimą, stresą, patvirtina, kad ieškovė daro tiesioginį, neleistiną poveikį dukrai, sąmoningai žaloja nepilnamečio vaiko psichoemocinę būklę, pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, nes nepilnametis vaikas ieškovės yra įtrauktas į suaugusių žmonių (tėvų) tarpusavio santykių sprendimą, ieškovė dukrą naudoja kaip keršto įrankį aiškinantis savo santykius su atsakovu, visiškai negalvodama apie vaiko psichoemocinę būklę, vaiko saugumo jausmą ir galimas tokio elgesio pasekmes vaikui ateityje.
9.5. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad galiojančioje bendravimo tvarkoje palikta teisė keisti bendravimo sąlygas, laisvai nuspręsti tėvams ir vaikui, nes bendravimo sąlygų sąrašas nėra baigtinis. Atsakovas niekada nevertė vaiko bendrauti prievarta. Vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdyti, atsakovas nesikreipė dėl ieškovės (apeliantės) baudimo, įspėjimo ir pan., nors ieškovė sąmoningai ir piktybiškai siekia riboti vaiko ir tėvo bendravimą.
9.6. Atskiruoju skundu ieškovė nepagrįstai prašo dar kitos nei prašyme nurodytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei M. V. po 390 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant ieškovei valdyti šias lėšas uzufrukto teise; 2) nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters laikiną bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
12. Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad nepilnametei šalių dukrai teismo sprendimu pritęstas išlaikymas yra pakankamas ir jo didinti, taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nėra pagrindo. Be to, teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimu nustatyta lanksti tėvo su dukra bendravimo tvarka, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir šioje dalyje. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikusi anksčiau byloje, kuris Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 1 d. nutartimi buvo netenkintas. Ieškovė pakartotiniame prašyme nenurodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti kitokias išvadas.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
15. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
17. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022, iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai priteista 200 Eur per mėnesį išlaikymo suma, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pakankama užtikrinti nepilnametės dukros būtinuosius poreikius iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalioji mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taigi orientacinis vieno tėvo vaiko išlaikymui per mėnesį skirtinas dydis 2025 m. turėtų sudaryti 327,25 Eur (777 Eur – 122,50 Eur (universali išmoka vaikui)) / 2).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022, iš atsakovo yra priteista nepilnametei dukrai 200 Eur išlaikymo suma, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimtas sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas. Tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo priimto sprendimo praėjo treji metai, pasikeitė ekonominė padėtis, tikėtina, pasikeitė ir vaiko poreikiai bei gyvenimiškos aplinkybės. Įvertinus indeksaciją, šiuo metu atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo suma sudaro 204,20 Eur (200 Eur x 102,10/100). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos priteista sprendimu suma nėra pakankama net minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.
21. Kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio vaikui priteisimo, kurio tikslas užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Šioje proceso stadijoje, teismas nenustatinėja realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Šie klausimai bus sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 300 Eur laikino išlaikymo dydis iki šios bylos išnarinėjimo iš esmės pabaigos būtų pakankamas ir užtikrintų būtinųjų minimalių vaiko poreikių patenkinimą.
22. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Eur sumą per mėnesį, kuri užtikrintų būtinųjų minimalių vaiko poreikių patenkinimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
23. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo nustatyti laikiną nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarką, atsižvelgė į tai, kad 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 yra nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (1.7-1.9 punktai).
25. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 1.6 punktu šalys susitarė, kad E. V. ir R. V. įsipareigoja ir toliau kartu rūpintis dukters lavinimu, jos priežiūra, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymu, mokymu, t. y. visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime. 1.7.6. punktu šalys susitarė, kad E. V. gali bendrauti su dukra M. V. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas. 1.7.7 punktu šalys susitarė, kad bendravimo sąlygų sąrašas nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką (pvz. ligos atveju).
26. Prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, su vaiku nebendrauja, paskutinį kartą matė vaiką 2024 m. birželio mėn., kartais tik parašo žinutes, o dukra vengia bendrauti su tėvu, nes jis nuo pat vaiko gimimo nesukūrė su ja emocinio ryšio. Tuo tarpu atskirąjį skundą ieškovė grindžia tuo, kad šalių dukra bijo tėvo, ką neva be kitų įrodymų, jos nuomone, patvirtina ir 2025 m. vasario 12 d. medicininių duomenų išrašas. Todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ją siaurinant.
27. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvirtinta ir galiojanti tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka yra lanksti, suteikia šalims teisę keisti bendravimo sąlygas, laisvai nuspręsti tėvams ir vaikui dėl bendravimo tvarkos. Todėl, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jei vaikas bijo tėvo, nenori su juo bendrauti, turi tai pasakyti savo tėvams. Kartu tai turi būti pačio vaiko apsisprendimas, nei motinai, nei tėvui nedarant vaikui spaudimo ar įtakos jam apsispręsti.
28. Antra, ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, su šalių dukra iš esmės nebendravo nuo 2024 m. birželio mėnesio. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. vasario 12 d., tenkinus atsakovo prašymą, jam buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo. Darytina išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma ir dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo.
29. Nors ieškovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad po atsakovui išduoto vykdomojo rašto šalių dukra patyrė stresą, blogai miega, mokykloje negali susikaupti, byloje nėra pateikta įrodymų, ką patvirtina ir atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas, kad išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Be to, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pati ieškovė įtraukia nepilnametį vaiką į suaugusiųjų tarpusavio santykių sprendimą, tokiu būdu vaiką psichologiškai traumuojant. Tuo tarpu esant konfliktiniams santykiams tarp tėvų, bylos šalys turėtų neįtraukti į savo negebėjimą spręsti konfliktinių situacijų nepilnamečių vaikų. Labai tikėtina, jog dabartiniai įtempti šalių tarpusavio santykiai, sąlygoti ir prasidėjusio teismo proceso, gali daryti neigiamą įtaką vaikui.
30. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai ginčo šalys konfliktuoja esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo) klausimais, esant nustatytai ir galiojančiai lanksčiai bendravimo tvarkai, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinės situacijos, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaikų interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaikų psichologinei būklei. Teisės aktai įpareigoja tiek abu tėvus, tiek ir kitas institucijas veikti geriausių vaikų interesų labui. Todėl savaime suprantama, kad ieškovė neturi teisės trukdyti tėvo ir vaiko bendravimui teismo nustatytu atsakovo bendravimo su vaiku metu, o atsakovas turėtų susitikimus su vaiku derinti atsižvelgiant į vaiko norus.
31. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės po 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo įsiteisėjimo, bei tai, kad nustačius jos prašomą laikiną bendravimo tvarką, ji užtikrintų geriausius vaiko interesus bei padėtų atkurti tėvo ir dukros tarpusavio ryšį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareikšto prašymo, kartu nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties šioje dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu ieškovė prašo dar kitos nei prašyme nurodytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti tokią šalių dukros su tėvu laikiną bendravimo tvarką: 1.1. tėvas E. V. bendrauja su nepilnamete dukra M. V. lyginių savaičių sekmadieniais nuo 13 iki 15 val., dalyvaujant dukros mamai šalių sutartoje vietoje; 1.2. tėvas E. V. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną savaitę antradieniais nuo 19.00 val. iki 19.30 val. nuotolinio ryšio priemonėmis.
33. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Atskirojo skundo nagrinėjimo procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui, o ne naujų šalių reikalavimų reiškimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde ieškovės pateiktos prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos sąlygų.
34. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neatitinka šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos baigties
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau neįvertino visų faktinių aplinkybių ir aktualios teismų praktikos išaiškinimų, sprendžiant dėl laikino išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo. Todėl yra pagrindas šioje dalyje panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 300 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės R. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai laikiną išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. I. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartį vykdyti skubiai.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.