- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-520-1119/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05167-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- B. A., G. S.
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. A., G. S., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja E. A. pareiškimu (el. b. medž. 1-5 l.) prašo:
1.1. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020, paskirtą vaiko E. S. atskyrimą nuo motinos E. A.;
1.2. pakeisti 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu nustatytą vaiko E. S. gyvenamąją vietą ir E. S. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina E. A.;
1.3. vaikui E. S. panaikinti nuolatinę globą ir atleisti B. A. nuo globėjo ir vaiko gaunamų lėšų išlaikymui uzufrukto teise tvarkytojo pareigų;
1.4. nutraukti 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu iš ieškovės E. A. vaikui E. S. priteistą 30,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
1.5. nustatyti, kad vaikui E. S. 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu iš vaiko tėvo G. S. priteistą 200,00 Eur (sprendime nurodyta 150,00 Eur suma) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą uzufrukto teise tvarkys vaiko motina E. A.
2. Nurodė, kad 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020 E. K. (dabartinė pavardė – A.) duktė E. S. atskirta nuo motinos E. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja B. A. jos gyvenamojoje vietoje, iš E. K. priteistas 30,00 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-05 iki jo pilnametystės, laikinajai globėjai suteikta uzufrukto teisė į išlaikymo lėšas, kurios išimtinai naudotinos vaiko interesų tenkinimui. Laikinoji globėja vėliau paskirta nuolatine. Tuo pačiu teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia G. S. dukros E. S. atžvilgiu ir iš tėvo dukrai priteistas 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas, laikinajai globėjai suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas. Tuo pačiu 2020-02-13 teismo sprendimu pakeistas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017, kuriuo nustatytas laikinas motinos E. K. valdžios apribojimas sūnaus A. L. atžvilgiu pakeistas į vaiko atskyrimą nuo motinos E. K. Nurodė, kad minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2017-06-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-300/2017 pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., nuteista laisvės atėmimo bausme, ir pareiškėja stengiasi pašalinti aplinkybes, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota, dalis buvusių aplinkybių išnyko, iš dalies dėl objektyvių priežasčių, iš dalies dėl pareiškėjos pastangų.
3. Nurodė, kad yra pagrindas panaikinti motinos ir vaiko atskyrimą, nes pareiškėja už gerą elgesį iš laisvės atėmimo atlikimo vietos paleista 3 mėnesiais anksčiau, nei paskirtas bausmės laikas, t. y., paleista (duomenys neskelbtini), bausmės laiko pabaiga (duomenys neskelbtini). Atlikdama bausmę, pareiškėja išlaikė emocinį ryšį su abiem vaikais: turėdama galimybę kiekvieną savaitgalį grįžti į namus, grįžusi tą laiką ji ir skirdavo vaikams. Kelis kartus dukters globėja yra atvežusi dukrą ieškovei ir į bausmės atlikimo vietą. Bausmės atlikimo laiku su dukra pareiškėja leisdavo laiką kiekvieną savaitgalį, su sūnumi - kas antrą, t. y., grįždama pasiimdavo jį iš vaiko tėvo Kaune ir parsiveždavo į Šiaulius, po to nuveždavo atgal. Bausmės atlikimo laiku 1 kartą per metus pareiškėjai buvo suteikiamos 10 kalendorinių dienų trukmės atostogos, tai tas dienas pareiškėja taip pat leisdavo su vaikais. Bausmės atlikimo laiku pareiškėja nuotoliniu būdu, t. y., telefonu, socialiniais tinklais, bendraudavo su vaikais kiekvieną dieną. Šiuo metu ilgiau kaip vienerius metus pareiškėja gyvena Šiaulių mieste, o iki tol - Vilniuje. Su dukra E. pareiškėja telefonu bendrauja kiekvieną dieną, savaitgalius ir atostogas E. leidžia pareiškėjos gyvenamojoje vietoje kartu su pareiškėja. Pasibaigus pamokoms duktė dažniausia pati skambina pareiškėjai ir pasakoja, kaip sekėsi mokykloje. Pareiškėjos duktė, nors ir myli globėją, nuolat klausinėja, kada ji visada galės gyventi su pareiškėja. Su sūnumi pareiškėja bendrauja telefonu 2-3 kartus per savaitę (sūnus gyvena Vilniuje). Jis net klausia telefonu patarimo, kaip atlikti konkrečius paskirtus mokyklos namų darbus ir pareiškėja telefonu jam padeda. Sūnus vasaros atostogas leidžia Šiauliuose: daugiausia laiko kartu su pareiškėja, likusį - su pareiškėjos motina arba su tėvo tėvais, t. y., seneliais tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės. Trumpąsias mokyklines atostogas sūnus taip pat leidžia Šiaulių mieste ir ilgesnį jų laiką su pareiškėja.
4. Pareiškėja jau ilgiau nei trejus metus gyvena su sugyventiniu G. J. Kartu nuomojasi butą Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), abiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. J. Nepaisant naujų santykių, dukters A2 gimimo, pareiškėjos bendravimo dažnumas su vaikais nesuretėjo, tarpusavio artimas ryšys su dukra ir sūnumi, nesusilpnėjo. Duktė E. lankydamasi pas pareiškėją, rodo dėmesį mažajai A2, nuoširdžiai ja rūpinasi, vadina sesute. O ir A. E. atpažįsta, šypsosi E. priėjus, nors prisiartinus svetimiems, iš karto pradeda verkti. Sūnus A1 su A2 elgiasi santūriau nei E.. E. santykiai su pareiškėjos sugyventiniu yra geri.
5. Gimus A2, nebuvo nustatyta jokių su vaiku susijusių teisių pažeidimo. Socialiniams darbuotojams lankantis pareiškėjos namuose po dukros gimimo buvo nustatyta, kad abu sugyventiniai geba tvarkyti finansus, gerina buitį, pasidarė buto remontus, bute yra visi reikalingi baldai, rūbai, priemonės kūdikio poreikiams tenkinti, pareiškėja atsakingai rūpinasi dukros sveikata, reguliariai lankosi pas gydytojus, rūpimais klausimais konsultuojasi su socialiniais darbuotojais ir t. t., taip pat 2024-02-26 yra išklausiusi Pozityvios tėvystės mokymus.
6. Šiuo metu pareiškėja nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo, gavo pajamas. Pareiškėja gauna pajamas (vaiko priežiūros išmokas) ir šiuo metu, jos sugyventinis gauna pajamas taip pat. Jokių skolų už buto nuomą ar buto išlaikymą, kreditorinių įsipareigojimų sugyventiniai neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje pareiškėja E. A. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę, išlaikė savo vaikus. Anksčiau laiko paleidus ją iš laisvės atėmimo vietos, jai buvo nustatytas įpareigojimas gyventi Šiauliuose, todėl nebegalėjo 2 metus matytis su sūnumi, kuris gyvena Vilniuje. Ji prašydavo sūnaus tėvo atvežti vaiką į Šiaulius, tačiau tėvas nesutiko. Persikrausčius gyventi į Vilnių dirbo, stengėsi pasimatyti su sūnumi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sūnaus tėvas nuolat teikė nepagrįstus skundus, vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Vasarą B. A. atveždavo E. į Vilnių praleisti vasaros atostogų. Jos ir E. ryšys yra labai geras, grįžusi po mokyklos E. iškart skambina jai ir pasakoja, kaip sekėsi. Ji apmoka vaiko būrelį, išlaiko vaiką, praleidžia kartu savaitgalius, teikia ne tik 30 Eur išlaikymą, bet ir perka E. rūbus, jos laisvalaikiui išleidžia bent 200 Eur per mėnesį, duoda vaikui pinigų. Jos šeimai yra taikoma atvejo vadyba, ji baigė 2 pozityvios tėvystės kursus, lanko psichologo konsultacijas.
8. Dėl 2025-01-16 įvykio paaiškino, kad tą dieną jos sugyventinis G. J. buvo pas draugą, grįžo vėlai, buvo neblaivus, dėl ko kilo konfliktas, atsibudo A2. 2.30 val. sugyventinis išėjo iš namų ir grįžo apie 6 val., virtuvėje per kompiuterį leido garsiai muziką, neklausė jos prašymų ją išjungti, netriukšmauti. Todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jos sugyventinis pripažino, kad labai suklydo, labai gailėjosi dėl to, socialinei darbuotojai žadėjo, kad gydysis nuo alkoholizmo. Jis 1,5 m nevartojo alkoholio. Gal ir galėjo nekviesti policijos pareigūnų, bet buvo prikelta iš miego ir buvo sukilusios emocijos. Išvykdamas dirbti į Vilnių ir vykdydamas orderį, sugyventinis paliko jai pinigų, vaikui nupirko vaikštynę. Toks sugyventinio elgesys nėra dažnas. Jis buvo pakėlęs ranką prieš ją prieš 1,5-2 m., tuomet abu buvo neblaivūs, sugyventinis buvo probuojamas, lankė kursus dėl smurtinio elgesio, probacija pasibaigė 2024 m. lapkričio mėnesį. Mano, kad sugyventinis neturi priklausomybės alkoholiui. Būna, kad ji su sugyventiniu apsipyksta. Ji pasiryžusi nutraukti santykius su sugyventiniu, jei toliau kartosis psichologinis smurtas šeimoje.
9. Jų šeimai pinigų netrūksta, sugyventinis moka už butą mokesčius, o ji perka kita. Sugyventinis neišskiria vaikų, myli abi mergaites, turi emocinį ryšį su E., pasisiūlo kartu su ja pabūti, leidžia laiką kartu, padeda paruošti namų darbus, gamina maistą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo B. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė tenkinti (el. b. medž. 74 l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo B. A. nurodė, kad pareiškėja yra gera mama, padeda E.. Ji nemoka naudotis internetu, todėl E. pasiekimus, užduotis ir visa kita elektroniniame dienyne stebi pareiškėja, jos abi aptaria tėvų susirinkimus, tariasi dėl vaiko kelionių, būrelių lankymo. Pareiškėja nupirko vaikui bilietus į spektaklį, perka dovanas, perveda priteistą išlaikymą, skambina ir klausia, ar ką nors reikia vaikui nupirkti, ką reikia – nuperka, pirko striukę, duoda papildomai pinigų vaiko išlaikymui. Pareiškėja rūpinasi vaiko sveikata, jos kartu eina pas vaiko šeimos gydytoją. Net laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėja grįždavo namo, pramogaudavo su dukra, 2024 m. vasarą buvo pasiėmusi dukrą paplaukioti.
11. Vaikas sakė, kad nori grįžti pas mamą gyventi, bet ir su ja nori gyventi. Nors vaikas pas ją gyveno 7 m., tačiau ją pratino prie pasikeitimo. Aišku, vaikui gali būti nostalgija, jei norės vaikas – galės ją aplankyti. E. ir pareiškėjos bendravimas labai gražus, yra atsiradęs ryšys tarp mergaičių. Mano, kad E. bus saugu grįžti į namus, kad G. J. daugiau nepiktnaudžiaus alkoholiu. Neturi jokių priekaištų G. J., jis nėra jai blogo žodžio pasakęs, yra paslaugus, rūpinasi, ką vaikui nupirkti, rugsėjo 1-ąją iš Vilniaus E. parvežė sportbačius. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, vaiko ugdymo įstaiga nesikeistų, mokintų vaiką naudotis viešuoju transportu.
12. Institucija, byloje teikianti išvadą, pateikė išvadą (el. b. medž. 75-78 l.), kurioje nurodė, jog buvo ištirtos šeimos gyvenimo sąlygos, ir nustatyta, jog pareiškėja gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą pareiškėja moka 200 Eur. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būste yra du kambariai. Miegamasis ir svetainės kambarys. Pasak pareiškėjos, jeigu grįžtų E., jai būtų skirtas svetainės kambarys. Svetainės kambaryje stovi sofa-lova, sekcija, spinta. Pareiškėja paaiškino, kad rašomąjį stalą E. parsivežtų iš mergaitės močiutės. Bute yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. E. paaiškino, kad dukra labai norėtų sugrįžti pas ją gyventi. Teigia, kad ir dukra pati labai to nori. E. su dukra bendrauja kiekvieną dieną, domisi jos ugdymosi pasiekimais, jungiasi prie „Tamo“ dienyno, bendrauja su auklėtoja, domisi ir dukros sveikata. Dukra E. pas ją atvažiuoja savaitgaliais. Darbo dienomis E. lanko nemažai būrelių, tai dažniausiai dukra su mama susiskambina. Visi kartu smagiai leidžia laiką. E. sugyventinį dukra E. vadina tėčiu. Tarp jų yra geri santykiai, kadangi jis su ja bendrauja nuo trijų metukų. E. sugyventinis padeda ruošti E. namų darbus. E. yra susidraugavusi ir su savo mažąją sesute A2. E. padeda mamai ją prižiūrėti, žaidžia su ja. E. paaiškino, kad stovi eilėje gauti socialinį būstą. 2024-07-29 tarnyboje gauta informacija iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, kurioje nurodoma, jog E. S. mama E. A. palaiko glaudų ryšį su dukra, kiekvieną dieną kalbasi telefonu, pasikviečia pasisvečiuoti. E. S. noriai bendrauja su mama, tarp mamos ir dukros stebimas artimas emocinis ryšys. E. A. domisi dukters sveikata, ugdymu. Mama teikia dukrai priteistą išlaikymą.
13. 2024-07-18 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos Skyriaus specialistai atliko E. S. globos peržiūrą, užpildė vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Akte pažymima, kad vaiko mama E. nuperka drabužių, daiktų, domisi jos ugdymu, sveikata. Dažnai kartu su E. eina pasivaikščioti prie Talkšos ežero. Specialistų apsilankymo metu 2024-07-18 buvo užpildytas E. S. aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Akte užfiksuota E. nuomonė. Mergaitė paaiškino, kad su mama bendrauja dažnai, kalbasi telefonu, žaidžia. Mama atvažiuoja į svečius, ji irgi nuvažiuoja pas mamą. Dažniausiai eina kartu pasivaikščioti. Teigia, kad norėtų pas mamą pabūti ilgiau.
14. 2024-11-15 skyriaus specialistė išklausė E. S. nuomonę ir užpildė vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 6VAIK- 355. E. paaiškino: „...mokausi (duomenys neskelbtini). Labiausiai man patinka kūno kultūra. Mokykloje turiu nemažai draugų. Po pamokų visada susiskambinu su mama. Kai baigiasi pamokos aš pati paskambinu mamai. Pas mamą lankausi dažniausiai savaitgaliais. Kartu su mama dar gyvena mano mažoji sesė ir G. Esu labai laiminga turėdama sesę. Kai būnu pas mamą padedu jai prižiūrėti savo sesę. Su mamos sugyventiniu G. sutariu gerai. Jis arba mano mama kartais padeda man daryti namų darbus. Kartu su mama ir sese leidžiame laisvalaikį, žiūrime televizorių, einame pasivaikščioti prie Talkšos ežero. Kai einame į parką prie Talkšos ežero mama man paima elektrinį paspirtuką. Man labai patinka su juo ten pasivažinėti. Kai būnu pas mamą miegu kartu su ja vienoje lovoje, kadangi man baisu miegoti vienai. G. išeina miegoti į kitą kambarį. Pas močiutę miegu su močiute. Labai norėčiau grįžti ir visam laikui gyventi su mama. Žinau, kad mama manimi rūpinasi. Aš mama ir močiutė važiuojame kartu nupirkti man batų, drabužių. Taip pat kartu su mama ir močiute važiuojame pas mano gydytoją. Tik pas gydytoją į kabinetą einu su močiute. Esu tvirtai įsitikinusi, kad noriu grįžti gyventi pas mamą. Mane tik neramina tai, kad reikės toliau važiuoti į mokyklą, kadangi mama gyvena centre, o mokykla yra pietiniame rajone. Apie tai kalbėjau su močiute. Močiutė sakė, kad visada mums padės, kad jeigu kada tik panorėsiu, galėsiu pas ją pernakvoti“.
15. Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pareiškėjos šeima yra žinoma. 2020-04-06 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (Šiaulių m. sav.); 2023-03-02 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (Vilniaus m. sav.), 2024-05-28 nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2018-07-02 iki 2020-11-13, pakartotinai inicijuota nuo 2021-10-29 iki 2022-02-11 ir nuo 2022-02-14 ir tęsiama iki šiol. Paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras.
16. Manytina, kad išnyko priežastys dėl ko nepilnametė E. S. buvo atskirta nuo savo biologinės motinos, kuri ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti dukrą ir tinkamai įgyvendinti motinos valdžią dukros atžvilgiu, o nepilnamečio sūnaus atžvilgiu stengiasi pagal galimybes su juo bendrauti (palaikyti emocinį ryšį), todėl nepilnametės E. S. grąžinimas jos biologinei motinai atitiks jos poreikius ir teises bei nebus pažeisti teisėti interesai, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja atskirta nuo vaikų buvo dėl jai paskirtos įkalinimo bausmės, šiuo metu moteris - atlikusi šią bausmę ir stengiasi laikytis visuomenėje priimtų taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdyje institucijos, byloje teikiančios išvadą atstovė I. R. pakeitė išvados rekomendaciją, nurodydama, kad vaiko atskyrimas nuo motinos neturėtų būti panaikintas. Paaiškino, kad dėl G. J. veiksmų 2025-01-16 buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. J. teisės buvo pažeistos. Žino, kad išdavus orderį G. J. išvykdamas paliko šeimai pinigų, nupirko vaikui vaikštynę, apsilankius namai buvo tvarkingi. Nurodė, kad socialinė darbuotoja šeimoje lankosi kiekvieną savaitę, nustatyta, jog G. J. yra linkęs smurtauti, piktnaudžiauti alkoholiu. Mano, kad nėra sudaroma saugi aplinka vaikui, nes per 1,5 m. G. J. 2 kartus vartojo alkoholį, smurtavo. Nors pareiškėja stengiasi užtikrinti vaiko saugumą, tačiau jos G. J. neklauso. Todėl sugyventinis turėtų lankyti specialius kursus arba pareiškėja turėtų palikti vyrą, kad užtikrinti vaikų saugumą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
18. Iš byloje esančių gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijų nustatyta, kad pareiškėja E. A. ir suinteresuotas asmuo G. S. turi vieną nepilnametį vaiką – E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A. kartu su G. J. augina mažametę dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 31, 34 l.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 (toliau – Sprendimas1) laikinai apribota motinos valdžia pareiškėjai nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu (el. b. medž. 6-14 l.).
20. Šiaulių apylinkės teismo 2020-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020 (toliau – Sprendimas2) neterminuotai apribota tėvo valdžia G. S. nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu, E. S. atskirta nuo motinos E. A., pakeistas Sprendimas1 dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir A. L. atskirtas nuo motinos E. A., E. S. gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją B. A., iš pareiškėjos vaiko išlaikymui priteista po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš G. S. priteista nepilnamečiam vaikui po 150 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodyta, kad B. A. tvarko gautas pinigines lėšas uzufrukto teise (el. b. medž. 15-26, 61-71 l.). Sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad po Sprendimo1 priėmimo, pradėjus pareiškėjai atlikti laisvės atėmimo bausmę, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios lėmė laikiną motinos valdžios apribojimą, ir šiuo metu egzistuoja tik objektyvi aplinkybė, dėl kurios pareiškėja neturi galimybių tinkamai rūpintis savo vaikais, t. y., atlieka laisvės atėmimo bausmę.
21. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018-07-27 iki 2022-01-26 atliko laisvės atėmimo bausmę (el. b. medž. 36-37 l.). Ji su G. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. J. Šeima nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Šiaulių mieste (el. b. medž. 32, 33, 34 l.), nuomojasi 2 kambarių butą, kuriame yra sudarytos geros sąlygos vaikui gyventi, ilsėtis, ugdytis (el. b. medž. 81-85 l.). Pareiškėja gauna apie 500 Eur motinystės išmokas kas mėnesį, yra vaiko priežiūros atostogose (el. b. medž. 47-60 l.). Pareiškėjos šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, pagal 2024-06-14 pagalbos planą pareiškėja įgyvendino visas nustatytas pagalbos priemones (el. b. medž. 38-46, 117-125 l.), baigė 2 kartus pozityvios tėvystės mokymus (el. b. medž. 35 l.), lankėsi pas psichologą (pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos J. V. parodymai).
22. Nepilnametis vaikas E. S. nori grįžti į savo biologinę šeimą, ją ir mamą sieja stiprus emocinis ryšys, kuris nebuvo nutrūkęs dėl pareiškėjos pastangų, vaikas gerai jaučiasi pareiškėjos šeimoje, formuojasi ryšys su pareiškėjos sugyventiniu, mažąja sesute A2. Nepilnamečio vaiko E. S. ir pareiškėjos ryšį taip pat patvirtina ir pareiškėjos patiekti vaiko piešiniai (viename jų nupiešti visi šeimos nariai - pareiškėja, jos sugyventinis, E. ir A2; kitame - piešta pareiškėja), bei nepilnamečio vaiko mamai pagaminta atvirutė. Pareiškėja domisi vaiko ugdymosi pasiekimais, rūpinasi vaiko sveikata, padeda paruošti namų darbus, leidžia kartu laisvalaikį, teikia net didesnį išlaikymą vaikui, nei priteista Sprendimu2 (el. b. medž. 86-87, 126-127, 129-140 l.).
23. Byloje buvo surinkti rašytiniai įrodymai iš Lietuvos probacijos tarnybos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, „LITEKO“ duomenų bazės, iš kurių nustatyta, jog pareiškėjos sugyventinis G. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-30 nuosprendžiu buvo nuteistas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurtas artimoje aplinkoje pareiškėjos atžvilgiu, smurtiniai veiksmai atlikti 2023-08-17 apie 21 val., G. J. tuo metu buvo neblaivus, nustatytas 2,35 prom. neblaivumas, pareiškėja tuo metu taip pat buvo neblaivi – 1,91 prom. neblaivumas, bei 4-5 mėn. laukėsi). Minėtu nuosprendžiu jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jis buvo įpareigotas dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2024-04-25 G. J. buvo išregistruotas iš Probacijos skyriaus, išklausius smurtinį elgesį keičiančią programą, o 2024-11-20 išregistruotas iš Probacijos skyriaus atlikus laisvės apribojimo bausmę (el. b. medž. 179, 181-182, 183-188 l.).
24. Taip pat pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. medž. 89-100, 166 l.) patvirtina, kad 2024-05-27 nors šeimos gyvenamosiose patalpose buvo rasta alkoholinių gėrimų pakuočių, tačiau pareiškėja ir jos sugyventinis buvo blaivūs, vaiko nepriežiūros nenustatyta, skundų ir pareiškimų negauta, pažeidimų nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
25. 2025-01-16 G. J. (pareiškėjos sugyventiniui) buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, policijos pareigūnus iškvietė pareiškėja dėl to, kad jos sugyventinis, būdamas neblaivus, triukšmavo, neleido miegoti nepilnamečiam vaikui A. J. ir pareiškėjai (el. b. medž. 151-157, 166-168 l.). Iš pareiškėjos 2025-01-16 paaiškinimų, duotų skyriuje, matyti, kad ji nori skirtis su sugyventiniu, kad problemas šeimoje kelia tik jos sugyventinis (el. b. medž. 173-178 l.). Byloje apklausta liudytoja J. V., kuri yra socialinė darbuotoja ir teikia socialines paslaugas pareiškėjos šeimai, parodė, kad nors iš pradžių buvo sudėtinga bendrauti su pareiškėjos šeima, tačiau ilgainiui pareiškėja suprato, kodėl jai yra teikiamos socialinės paslaugos, atsirado tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas ja kaip socialine darbuotoja, ją noriai įsileisdavo į namus, nors lankydavosi šeimos namuose 4 kartus per mėnesį, tačiau niekada nėra užfiksavusi vaiko nepriežiūros, smurto, alkoholio vartojimo, pareiškėja turi puikius motinystės įgūdžius, noriai konsultuojasi iškilus klausimams, vykdo nustatytas pagalbos priemones. Ji minėjo pareiškėjai, kad jei ir toliau taip vykdys nustatytas pagalbos priemones, ji susigrąžins dukrą į šeimą, po ko šeima bus stebima dar 1 m., ir jei viskas gerai – atvejo vadyba bus nutraukta. Todėl jai 2025-01-16 įvykis buvo kaip staigmena, ji su pareiškėja bendravo 2025-01-17 ir matė ją išsigandusią, jai pareiškėja pasakojo, kad konfliktas kilo tarp sugyventinių dėl to, jog G. J. pradėjo įžeidinėti pareiškėją, kad esą ji yra išlaikytinė. Mano, kad pareiškėja, iškviesdama policijos pareigūnus 2025-01-16, elgėsi tinkamai, nes gynė savo ir vaiko interesus. Pareiškėja buvo pasiruošusi su vaiku palikti šeimos namus, susidėjusi daiktus, tačiau jai socialinė darbuotoja patarė niekur neiti, nes jos vardu yra sudaryta nuomos sutartis. Po to, pareiškėja susitaikė su sugyventiniu. Be to, pareiškėja, A2 pradėjus lankyti darželį, taps savarankiška, nes planuoja pradėti dirbti šalia namų esančioje Maxima parduotuvėje. 2025-03-03 bus atvejo vadybos posėdis, kurio metu pareiškėjai ir jos sugyventiniui greičiausiai bus nustatytos pagalbos priemonės, tikėtina, kad pareiškėjai bus siūlomos priemonės stiprinančios emocijų valdymą, atsparumą, o G. J. – tėvystės įgūdžių lavinimą.
26. Pareiškėja prašo panaikinti nepilnamečio vaiko E. S. atskyrimą nuo jos, nes yra išnykusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant buvo taikomas atskyrimas.
Dėl atskyrimo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (toliau – ir EŽTT) plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis ir fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; par. 52; 2002 m. vasario 26 d. sprendimo Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99, par. 58; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 74).
28. EŽTT, plėtodamas praktiką pagal Konvencijos 8 straipsnį, yra nurodęs, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018 32 punktas).
29. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 32 punktą).
30. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis).
31. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan.
32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti tai, kad teismas Sprendimu2 atskyręs nepilnametį vaiką E. S. nuo pareiškėjos vertino aplinkybių visumą, t. y., ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja laikinai negalėjo įgyvendinti motinos valdžios, tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra, bet ir aplinkybes, nurodytas Sprendime1, kuriuo buvo laikinai apribota pareiškėjos motinos valdžia kito nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tyrė, ar aplinkybės, nurodytos Sprendime1 yra išnykusios ar pasikeitusios. Teismas Sprendime2 konstatavo, kad pareiškėja nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu negali įgyvendinti motinos valdžios ir tinkamai ja rūpintis labiau dėl objektyvių aplinkybių, t. y., dėl to, jog privalo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau kitos Sprendime1 nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus, nepasitvirtino. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktualu tai, kad pareiškėja motinos valdžią stengėsi įgyvendinti visą laiką iki jos bausmės atlikimo pabaigos (iki (duomenys neskelbtini)), pagal galimybes su nepilnamečiu vaiku susitikdavo, bendraudavo, dirbo ir teikė išlaikymą, pagal išgales rūpinosi vaiku (pareiškėjos paaiškinimai). Atlikus bausmę, pareiškėja iš pradžių gyveno Vilniuje, po to pradėjo gyventi Šiauliuose, čia gyvena nuomojamame bute kartu su sugyventiniu ir mažamete dukra A. J., nuolat bendrauja telefonu ir susitinka su savo nepilnamete dukra E. S., ugdo ją, išlaiko, rūpinasi vaiko sveikata, tenkina visus mergaitės poreikius, tarp pareiškėjos ir jos dukters stebimas stiprus emocinis ryšys, vaikas nori nuolat gyventi su savo mama, stebimas taip pat E. ir kitų pareiškėjos šeimos narių ryšys. Taigi pareiškėjos rūpinimasis vaiku, bendravimas su juo ir jo priežiūra nors ir buvo ribota laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau ją atlikus, pareiškėja nuolat su vaiku bendrauja, palaiko ryšį, matosi, juo rūpinasi, teikia net didesnį, nei nurodyta Sprendime2 išlaikymą vaikui. Pareiškėja nori ir gali auklėti savo nepilnametį vaiką E. pati, jai netrūksta motinystės įgūdžių, ji įgyvendino pagalbos plane nustatytas priemones (kelis kartu baigė pozityvios tėvystės mokymus, lankosi pas psichologą), jos apsisprendimui rūpintis savo vaiku ir jį auginti neprieštarauja kiti jos šeimos nariai. Pareiškėjos gyvenimo sąlygos yra labai geros, nors pati pareiškėja šiuo metu gauna tik motinystės išmokas, tačiau šeimai pinigų netrūksta, pareiškėja ketina dirbti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad sudarys tinkamas sąlygas vaikui gyventi, mokytis, tobulėti, kurti socialinius ryšius, ilsėtis, t. y., sudarys palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
34. Nors Sprendimu2 vaikas nuo motinos nebuvo atskirtas tuo pagrindu, kad motina negeba užtikrinti vaiko saugumo namuose, tačiau šioje byloje iškilo klausimas, ar pareiškėja sugebės užtikrinti saugią aplinką savo nepilnametei dukrai E. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po 2023-08-17 fizinio smurto prieš pareiškėją panaudojimo, pareiškėja yra iš esmės pasikeitusi, jos atsparumas tiek fiziniam, tiek ir psichologiniam smurtui yra padidėjęs, ji puikiai supranta, kad turi užtikrinti vaiko saugumą namuose, kad vaikas turi būti pailsėjęs, kad jį turi supti mylinti aplinka, o ne fizinis ir/ar psichologinis smurtas. Šią išvadą leidžia daryti tai, kad pareiškėja 2025-01-16 konflikto su sugyventiniu stengėsi neeskaluoti, ir tik jam apie 6 val. grįžus neblaiviam į namus ir neklausant jos prašymų išjungti muziką, ji į susidariusią situaciją, stengdamasi apsaugoti tiek save, tiek ir nepilnametį vaiką A2, iškvietė policijos pareigūnus. Apie minėtą įvykį ji pranešė savo socialinei darbuotojai. Minėta pareiškėjos reakcija visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus būti saugiems savo namuose. Dar daugiau, suprasdama galimą šios situacijos poveikį ir stengdamasi išvengti panašių situacijų ateityje, pareiškėja buvo pasiruošusi nutraukti bendrą gyvenimą su sugyventiniu, išeidama iš bendrų namų (liudytojos J. V. parodymai), tačiau minėto veiksmo neatliko, nes socialinės darbuotojos nurodė, kad nuomos sutartis yra sudaryta su ja. Savo ryžtą nutraukti galinčius pakenkti vaikų interesams santykius su sugyventiniu pareiškėja paantrino ir teismo posėdyje.
35. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad po 2023-08-17 nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjos sugyventinis G. J. 2025-01-16 naudojo psichologinį smurtą būdamas neblaivus, t. y., praėjus beveiki 1,5 m. nuo pirmojo smurto atvejo. Liudytoja J. V. teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos teiginius, kad iki 2025-01-16 nenustatyta, kad pareiškėjos sugyventinis būtų vartojęs alkoholį, nebuvo nustatytas smurtas artimoje aplinkoje. Pasak pareiškėjos, jos sugyventinis po 2025-01-16 nuoširdžiai gailėjosi, suprato savo veiksmų pasekmes, išvykdamas iš namų paliko šeimai pinigų, nupirko vaikui vaikštynę. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėjos sugyventinis tikėtina atvejo vadybos proceso metu bus skatinamas ugdyti tėvystės įgūdžius, valdyti emocijas, spręstina, kad smurtas pareiškėjos šeimoje yra pavienis atvejis, kurį iššaukė pareiškėjos sugyventinio neblaivumas.
36. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma, įvertinus tai, kad pareiškėjos šeimoje auga dar 1 nepilnametis vaikas, kuriuo pareiškėja tinkamai rūpinasi, kad pareiškėjos šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas, kurio metu siūlomas pagalbos priemones pareiškėja noriai įgyvendina, bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, kad atvejo vadybos procesas pareiškėjos šeimai bus tęsiamas, bei išnykus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių buvo taikytas atskyrimas, t. y., pareiškėjai atlikus laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, jog yra pagrindas panaikinti Sprendimu2 taikytą atskyrimą ir dukrą E. S. grąžinti pareiškėjai, byloje nėra pateikta įrodymų, kad vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimas prieštarautų vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 270 str.). Panaikinus vaiko nuo motinos atkyrimą ir vaiką grąžinus pareiškėjai, vaiko nuolatinė globa ir turto administravimas baigiasi (CK 3.258 str. 2 p.). Taip pat išnyksta pagrindas pareiškėjos prievolei mokėti išlaikymą, priteistą Sprendimu2, bet išlieka nepilnamečio vaiko E. S. tėvo G. S., kuriam apribota tėvo valdžia, pareiga mokėti vaikui išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja skirtina nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
37. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (taip pat atskyrimo) panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), taip pat nepriteistinos ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
38. Suinteresuotam asmeniui G. S. teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu, nes nėra žinoma jo gyvenamoji ar darbo vietos (CPK 130 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str., 3.202 str., 3.246 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 376 str., 380 str., 406 str., 408 str., 443 str. 5 d., 496 str., 502 str., 503 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020, paskirtą nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atskyrimą nuo motinos E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020, nustatytą vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir atleisti B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo globėjo ir vaiko gaunamų lėšų išlaikymui uzufrukto teise tvarkytojo pareigų.
Nutraukti 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020, iš ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą 30,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nustatyti, kad vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-02-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-472-1028/2020, iš vaiko tėvo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą uzufrukto teise tvarkys vaiko motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotam asmeniui G. S. teismo sprendimą įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. kovo 4 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-520-1119/2025, iškeltoje pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. A., G. S., institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo. Suinteresuoto asmens G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 41) 505 009.“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.