Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1339-854/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2S-1339-854/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24000-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1339-854/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24000-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7. 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. J. 9 611,12 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 9 611,12 Eur nuostolius, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 611,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 816 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui E. K. iš atsakovo 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei padarytą žalą turi atlyginti akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos draudimas, arba bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prašyme nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Teigė, kad negavo jokio šaukimo į teismo posėdį, atitinkamai neturėjo jokios informacijos apie pateiktą ieškinį, bylos nagrinėjimą teisme bei priimtą jam nepalankų teismo sprendimą. Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą sužinojo tik 2020 m. gegužės 12 d., kuomet gavo antstolio patvarkymą, jog jo atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, taip pat yra areštuotos jo sąskaitos ir jam priklausantis turtas. Pažymėjo, jog jam siųstų procesinių dokumentų adresais – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jis negavo. Teigia, kad trečiasis asmuo E. K. suklaidino teismą savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog informavo atsakovą apie jam gautus procesinius dokumentus. Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad šių metų gegužės pabaigoje pablogėjo jo sveikata, buvo paguldytas į ligoninę, jam buvo atliekamas kraujo perpylimas. Pasak atsakovo, pagrindas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra ir tai, kad šalyje dėl išplitusio koronaviruso buvo paskelbtas karantinas, todėl bendravimas su teisininkais buvo smarkiai apribotas ar net neįmanomas, buvo sudėtinga greitai sureaguoti į susidariusią jam nepalankią situaciją bei kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, kurie operatyviai įvertintų visą medžiagą bei parengtų apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovo G. J. prašymą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti atmetė.

6. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas priimtas 2020 m. kovo 16 d., o 2020 m. balandžio 16 d. jis įsiteisėjo. Atsakovas apeliacinį skundą bei prašymą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti teismui pateikė 2020 m. birželio 16 d. Taigi atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidęs 30 dienų terminą, tačiau nepraleidęs 3 mėnesių naikinamojo termino.

7. Teismas nustatė, kad ieškinys su jo priedais bei teismo pranešimu buvo išsiųsti atsakovui ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su žyma, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Grįžus procesiniams dokumentams, teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus duomenis apie atsakovo darbovietes, tačiau darboviečių, kur būtų buvę galima siųsti įteikti atsakovui procesinius dokumentus, nebuvo. Patikrinus gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui taip pat buvo siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad procesiniai dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Taigi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui neatsiėmus procesinių dokumentų per siuntos saugojimo laiką, darė išvadą, kad atsakovas sąmoningai prisiėmė riziką būti neinformuotu apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytu.

8. Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu trečiojo asmens E. K. atstovė paaiškino, kad E. K., gavęs laišką iš teismo, telefonu informavo atsakovą apie bylą ir prašė atvykti pasiimti teismo siųstą laišką, tačiau pastarasis neatvyko. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, nutarė atsakovui apie kitą teismo posėdį taip pat pranešti viešai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Be to, bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė nurodė, jog apie buto užliejimo faktą, kreipimąsi į teismą atsakovas buvo informuotas ne vieną kartą. Atsakovo teiginiai, kad trečiasis asmuo suklaidino teismą, jog atsakovą informavo apie jam skirtų procesinių dokumentų gavimą, yra deklaratyvaus pobūdžio.

9. Teismas pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsiradus atsakovo nurodomoms problemoms dėl sveikatos, jis jau žinojo apie priimtą teismo sprendimą.

10. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas ir tai apsunkino bendravimą su teisininkais, įvertinus tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK nustatytu leistinu būdu, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios praleistas procesinis terminas gali būti atnaujinamas, ir neturi lemiamos teisinės reikšmės.

Šalies argumentai

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi itin daug praleidęs terminą, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Toks laiko tarpas, teismo vertinimu, yra nepateisinamai ilgas, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat nenurodė ir kitų priežasčių, kurios pagrįstų, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atsakovas G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas negavo šaukimo į teismo posėdį, todėl nebuvo informuotas apie pateiktą ieškinį, bylos nagrinėjimą teisme, priimtą teismo sprendimą. Apie teismo sprendimą atsakovas sužinojo tik 2020 m. gegužės 12 d., kai gavo antstolio patvarkymą, jog jo atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla ir areštuotos sąskaitos bei kitas atsakovui priklausantis turtas.

13.2. Teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė dviem adresais: 1) (duomenys neskelbtini) ir 2) (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienu adresu jokio teismo šaukimo, pranešimo ar procesinio dokumento atsakovas negavo. Atsakovas niekur niekada nesislapstė, teismui ir ieškovei buvo žinomas faktas, kad trečiasis asmuo E. K. nuomojasi butą iš atsakovo, tiek ieškovė, tiek E. K. žino atsakovo kontaktus (telefono numerį), todėl galėjo susisiekti ir telefonu ir paklausti, kodėl nepavyksta atsakovui įteikti procesinių dokumentų.

13.3. Atsakovas yra sąžiningas ir pareigingas asmuo, jei būtų sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą, nedelsiant būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas ginti savo teises ir interesus. Atsakovo norą ginti savo teises ir interesus įrodo teismui pateiktas prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, atskirasis skundas bei apeliacinis skundas. Atsakovas, tik sužinojęs apie jam nepalankų teismo sprendimą, nepaisydamas šalyje paskelbto karantino, skubėjo ieškoti teisininkų ir jiems mokėjo pinigus tiek už konsultacijas, tiek už apeliacinio skundo parengimą. Pažymi, kad tik sužinojęs apie kaimynės aplietą butą (po ieškovės močiutės skambučio telefonu) jau po vienos valandos buvo Vilniuje ir sprendė buto apliejimo problemas – pats skambino į UAB „Naujamiesčio būstas“, kad kuo greičiau atvyktų meistrai. Tik sužinojęs iš antstolio apie atsakovui nepalankų teismo sprendimą, dar tą pačią dieną skambino bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau susisiekti su teisėja nepavyko. Kelis kartus atsakovas skambino į Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinę, taip pat kelis kartus bendravo su bylą nagrinėjusios teisėjos sekretore arba teisėjos padėjėja, siekdamas išsiaiškinti, kodėl buvo priimtas teismo sprendimas atsakovui apie tai nieko nežinant ir nedalyvaujant byloje.

Atsiliepimas

13.4. Trečiasis asmuo E. K. suklaidino teismą savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad „trečiasis asmuo adresu (duomenys neskelbtini), gavo teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui G. J. Trečiasis asmuo telefonu informavo atsakovą, kad yra gauti dokumentai iš teismo ir kad laiškų, adresuotų ne trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo atsiimti neturi galimybės. Pažymime, kad atsakovas G. J. jokių veiksmų dėl reg. laiško atsiėmimo nesiėmė.“ Pasak atsakovo, tai yra netiesa, kadangi trečiasis asmuo su atsakovu apie gautus teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui niekada nei telefonu, nei kitais būdais (kompiuteriu ir pan.) nebendravo. Tikslių motyvų, kodėl trečiasis asmuo E. K. akivaizdžiai teismui pamelavo, atsakovas nežino, bet turi pagrįstą įtarimą, kad E. K. dėl susidariusios situacijos buvo išsigandęs ir visomis priemonėmis stengėsi išvengti savo atsakomybės dėl svetimo buto apliejimo.

13.5. Teismas, nurodęs, kad atsakovas į teismą kreipėsi itin daug praleidęs terminą, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, subjektyviai vertina, ar terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas „daug“ ar „nedaug“. Svarbiausias faktas yra tas, jog CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas nebuvo.

13.6. Atsakovui svarbu, jog teismas atnaujintų praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsakovo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, kadangi atsakovas jaučiasi nepelnytai nukentėjęs dėl nepalankaus jam teismo sprendimo. Ieškovė ir tretieji asmenys teismui pateikė daug klaidinančios informacijos (pvz., buvo teigiama, kad atsakovo butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neapdraustas, tačiau tai yra netiesa, nes atsakovas turi būsto draudimo liudijimą, kuris apima ir civilinės atsakomybės draudimą (draudikas – AB „Lietuvos draudimas“), o šis draudimas galiojo ir tuo metu, kai buvo nustatytas buto apliejimo faktas). Ši aplinkybė yra tik viena iš nedaugelio, kuri galėjo suklaidinti teismą, siekiant priimti tikrai teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi atsakovas negalėjo teismui išsakyti savo pozicijos, teismas priėmė sprendimą, remdamasis tik atsakovui priešiškų proceso dalyvių (įskaitant ir trečiuosius asmenis) argumentais ir motyvais.

Atsiliepimas

13.7. Svarbi aplinkybė yra ta, kad šių metų gegužės pabaigoje atsakovui pablogėjo sveikata, jis buvau paguldytas į ligoninę, jam buvo atliekamas kraujo perpylimas. Teismas šios aplinkybės nevertino kaip reikšmingos, nors tai neabejotinai prisidėjo prie to, jog buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

13.8. Teismo argumentai, kad šalyje paskelbtas karantinas nėra svarbi aplinkybė, sąlygojusi termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, nepagrįsti. Dėl išplitusio koronaviruso Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, bendravimas su teisininkais buvo žymiai apribotas ar net neįmanomas, todėl buvo sudėtinga greitai sureaguoti į susidariusią atsakovui nepalankią situaciją bei kreiptis teisinės pagalbos, kad būtų operatyviai įvertinta visa medžiaga bei parengtas apeliacinis skundas.

14. Trečiasis asmuo E. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Dar 2019 m. rugpjūčio mėn. trečiasis asmuo E. K., gavęs teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui, telefonu informavo atsakovą, kad yra gauti dokumentai iš teismo ir kad laiškų, adresuotų ne jam, jis atsiimti neturi galimybės. Atsakovas jokių veiksmų dėl registruoto laiško atsiėmimo nesiėmė.

Atsiliepimas

14.2. Teismas, neįteikęs procesinių dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), iš Gyventojų registro gavo informaciją apie atsakovo registruotą ir faktinę (ko neginčija ir pats atsakovas) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur taip pat ne kartą siuntė procesinius dokumentus. Nors atsakovas nurodo, kad nė vieno siųsto registruoto laiško iš teismo nėra gavęs, tačiau tokie atsakovo teiginiai nepagrįsti, kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti net keletą kartų. Tai, jog atsakovas negavo teismo siųstų registruotų laiškų yra nulemta subjektyvių veiksnių, t. y. atsakovas, žinodamas apie vykstantį procesą bei gaudamas Lietuvos pašto pranešimus pašto dėžutėje, tiesiog vengė atlikti aktyvius laiškų atsiėmimo pašte veiksmus, tokiu būdu galimai siekdamas užvilkinti teismo procesą ir norėjo, kad teismas negalėtų priimti sprendimo dėl to, kad atsakovas nedalyvauja bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas tinkamai atsakovui įteikė procesinius dokumentus vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi.

14.3. Trečiasis asmuo bylą nagrinėjusiam teismui suteikė informaciją apie atsakovo el. pašto adresą bei telefono numerį, todėl tikėtina, kad pats teismas neformaliai dar civilinės bylos nagrinėjimo metu susisiekė su atsakovu ir informavo apie vykstantį teismo procesą.

14.4. Dėl atsakovo teisės į gynybą objektyvaus neįgyvendinimo kelia abejonių ir tai, kad net neva 2020 m. gegužės 12 d. sužinojęs apie buvusį teismo procesą atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų kuo greičiau pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą ir pateikti patį apeliacinį skundą, o jį pateikė dar vėliau nei už mėnesio, t. y. paskutinę dieną, kurią dar buvo įmanoma tokius procesinius dokumentus pateikti. Tai patvirtina atsakovo siekį visais įmanomais būdais vilkinti bylos nagrinėjimą.

14.5. Atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dėstomas aplinkybes ir argumentus dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, todėl atsakovo prašyme dėstomos aplinkybės yra deklaratyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, galinčiomis sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

14.6. Teismai yra suformavę praktiką, kurioje aplinkybė, kad proceso šalis pateikė prašymą paskutinę 3 mėnesių naikinamojo termino dieną, reiškia, kad šalis pateikė prašymą teismui itin daug praleidęs apskundimo terminą (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-433-856/2018), todėl atsakovo argumentai, kad subjektyvus vertinimas ar terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas „daug“ ar „nedaug“ negalimas, nepagrįsti.

Atsiliepimas

14.7. Nors atsakovas nurodo, kad 2020 m. gegužės pabaigoje jis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jokių tą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tikėti tokiomis aplinkybėmis ar pripažinti jas svarbiomis net jei šios aplinkybės ir įvyko, kadangi tas įvyko jau praleidus terminą apeliaciniam skundui pateikti.

14.8. Karantino laikotarpiu buvo galima laisvai bendrauti su teisininkais (advokatais), kurių didžioji dauguma nenutraukė veiklos, o dirbo nuotoliniu būdu, todėl atsakovo teiginiai, kad dėl karantino buvo apribotas bendravimas su teisininkais nepagrįsti. Be to, atsakovas nepagrindė šių aplinkybių jokiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

kontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: antstolės V. L. 2020 m. gegužės 4 d., 19 d., 20 d. priimtus procesinius dokumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį (šioje byloje skundžiama) ir teismo lydraštį bei 2020 m. kovo 16 d. sprendimą, 2020 m. birželio 15 d. apeliacinį skundą, būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. birželio 1 d. stacionaro epikrizę, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2020 m. gegužės 20 d. tyrimo protokolą, 2020 m. gegužės 21 d. siuntimą, VĮ Registrų centras lydraštį, pirmo ir antro aukšto name, esančiame (duomenys neskelbtini), planus, nuotraukas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 9 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-20-T-1132-6142.

19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo atmestas, todėl atsakovas, siekdamas įrodyti, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kartu su atskiruoju skundu pateikė, jo manymu, tą pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir jų prijungimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, prijungtini šie įrodymai – antstolės V. L. 2020 m. gegužės 4 d., 19 d., 20 d. procesiniai dokumentai, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. birželio 1 d. stacionaro epikrizė, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2020 m. gegužės 20 d. tyrimo protokolas, 2020 m. gegužės 21 d. siuntimas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 9 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tuo tarpu kiti nutarties 18 punkte nurodyti atsakovo teikiami įrodymai neprijungtini, kadangi teismo procesiniai dokumentai jau yra byloje, o likę atsakovo pateikti dokumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui – jie yra susijęs su byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumu.

Dėl atskirojo skundo esmės

21. Atsakovas atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių: jis nebuvo tinkamai teismo informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą, taip pat jo sveikatos būklė laiku jam neleido imtis aktyvių veiksmų – buvo paguldytas į ligoninę, kur jam atliktas kraujo perpylimas, taip pat dėl šalyje paskelbto karantino buvo apsunkinta galimybė susirasti teisininką, kuris suteiktų teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių.

22. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą.

23. Pažymėtina, kad CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atsakovui G. J. pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir nutarė sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą atidėti 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis į sprendimo paskelbimą niekas neatvyko (šalyje paskelbtas karantinas), sprendimas nebuvo skelbiamas ir garso įrašas nedaromas; sprendimo kopijas šalims nutarta išsiųsti. Teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visa apimtimi. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Atsakovas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. birželio 15 d. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų praleisto termino atnaujinimui, atsakovo prašymą atmetė.

25. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo pateikė praleidęs 30 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau nesuėjus 3 mėnesių naikinamajam terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl yra pagrindas spręsti, ar atsakovo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

27. Vienas iš atsakovo atskirojo skundo argumentų, kodėl jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti tas, jog jis nebuvo tinkamai teismo informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą. Šis argumentas nėra tiesiogiai susijęs su sprendžiamu klausimu, t. y. neturi teisinės reikšmės vertinant, ar priežastys, dėl kurių praleistas terminas apeliaciniam skundui dėl teismo priimto sprendimo paduoti, yra svarbios, todėl atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

28. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

29. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad bylos duomenimis faktiškai sprendimo paskelbimo dieną atsakovas apie priimtą sprendimą nebuvo informuotas, po to jam siųsta sprendimo kopija faktiškai jam nebuvo įteikta. Atsakovas nurodo, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą sužinojo 2020 m. gegužės 12 d., gavęs iš antstolės procesinius dokumentus apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, taikomą areštą turtui civilinėje byloje 2020 m. kovo 16 d. priimto teismo sprendimo pagrindu. Šioms aplinkybės pagrįsti pateikė antstolės V. L. 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 19 d. ir 20 d. priimtus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į antstolės priimtų procesinių dokumentų priėmimo datą (pvz.: 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), tikėtina, kad atsakovas apie pradėtą vykdomąją bylą, taigi ir teismo sprendimą, galėjo realiai sužinoti 2020 m. gegužės 12 d., todėl ši data reikšminga vertinant tolimesnį atsakovo elgesį, siekiant įgyvendinti savo teisę apskųsti jam nepalankų byloje priimtą teismo sprendimą.

30. Paminėtina, kad atsakovas kaip vieną iš priežasčių, kuriai esant praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodo savo sveikatos būklę. Teismui pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad atsakovas 2020 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, 2020 m. gegužės 21 d. gauti tyrimų rezultatai, atsakovui išduotas siuntimas į Santaros klinikų priėmimo skyrių, siuntime nurodyta anamnezė: keletą savaičių jaučiasi blogai, silpna, jaučia oro trūkumą; diagnozė: D50.9 geležies stokos anemija, nepatikslinta. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 1 d. stacionaro epikrizės matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d. pablogėjus atsakovo būklei, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, atsakovas atvežtas į VULSK PSPS, hospitalizuotas 2020 m. gegužės 30 d. m., išrašytas 2020 m. birželio 1 d. Iš į bylą pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Tarnyba) 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-20-T-1132-6142 matyti, kad atsakovas 2020 m. birželio 3 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1231-1080/2020. Atsakovą atstovauti buvo pavesta advokatei J. U. Apeliacinis skundas, kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2020 m. birželio 15 d.

31. Nutarties 29-30 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, faktiškai sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą jam nepalankų teismo sprendimą, atsižvelgiant į turimas sveikatos problemas, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, gana operatyviai siekė gauti teisinę pagalbą kreipdamasis į Tarnybą. Tai, kad atsakovas 2020 m. gegužės 12 d. sužinojęs apie vykusį teisminį procesą į Tarnybą kreipėsi 2020 m. birželio 3 d. tikėtinai nulemta nuolatinės prastos atsakovo sveikatos būklės (tą patvirtina medicininiai išrašai), taip pat laiko, kuris objektyviai būtinas renkant dokumentus, reikalingus savo turtinei padėčiai pagrįsti, siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat įrodymus, pagrindžiant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad procesas užsitęsė dėl šalyje paskelbto karantino, nes tai, jog gauti medicininę pagalbą, reikiamą teisinę informaciją, dokumentus dėl nurodytos priežasties tuo laikotarpiu buvo sudėtingiau (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, siekdamas piktnaudžiauti procesu ar jį vilkinti, todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

32. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog bendrame kontekste terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas žymiai, t. y. apeliacinis skundas pateiktas nedaug likus iki naikinamojo termino šiam veiksmui atlikti, tačiau termino praleidimo laikas nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą (atsakovo realų sužinojimą apie teisminį procesą, sveikatos būklę, atliktus veiksmus dėl teisinės pagalbos gavimo, kt.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad praleistas terminas pats savaime nusveria atsakovo teisę į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Esant šioms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir terminą atsakovo apeliaciniam skundui pateikti atnaujinti, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Trečiasis asmuo E. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinus, grąžinus apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo G. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį.

Atnaujinti terminą atsakovo G. J. apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Giedrė Čėsnienė