Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – E. K., UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. AB „Lietuvos Draudimas“ ieškovei atlygino ne visus nuostolius, jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir turtui, todėl atitinkamai, AB „Lietuvos Draudimas“ 2019 m. balandžio 18 d. pagal namų turto gyvenamajame name draudimą ieškovei išmokėjo ir buto turto nuostolių kompensavimo suma sudarė 4725 Eur. Taip pat AB „Lietuvos Draudimas“ 2019 m. balandžio 18 d. pagal pastatų – buto draudimą ieškovei išmokėjo nuostolių kompensavimą 1324,44 Eur. Nepaisant to, ieškovei AB „Lietuvos Draudimas“ neišmokėjo likusios 8828,33 Eur sumos (14877,77 – 4725 – 1324,44 = 8828,33 Eur). Dėl 8828,33 Eur nuostolių sumos atlyginimo AB „Lietuvos Draudimas“ nurodė ieškovei kreiptis asmeniškai į buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininką – atsakovą G. J.. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo ieškovę, jog buto, kuris priklauso J. S. apliejimas iš viršaus įvyko buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko G. J. atsakomybės ribose. Taip pat buvo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apliejimo įvykio dieną apdraustas nebuvo.

4. Pažymi, kad AB „Lietuvos Draudimas“ minėtiems buto nuostoliams atstatyti, buto remonto darbams kompensuoja tik dalį 1917,21 Eur sumos. Nepaisant to visa buto remonto darbams reikalinga suma sudaro 2700 Eur. Todėl, ieškovės nuomone, butą užliejęs atsakovas G. J. privalo atlyginti ir buto remonto darbų kainos skirtumą, tai yra 782,79 Eur. Todėl ieškovė nurodo, kad bendri nuostoliai, jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaro 9611,12 Eur sumą.

5. Teigia, kad yra visi būtinosios civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos reikalauti iš buto savininko – atsakovo 9611,12 Eur sumos nuostoliams atlyginti, kurie buvo padaryti ieškovės butui.

9. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

10. Ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d. ieškovės močiutė M. J. atėjusi į ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, jog butas yra užlietas vandeniu iš viršaus. Nustatyta, kad vanduo bėgo iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui G. J.. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo numojamas trečiajam asmeniui E. K.. 2019 m. vasario 18 d. buvo surašytas Turto sunaikinimo sugadinimo aktas Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad butas buvo užlietas iš viršaus buto, kuris priklauso atsakovui. Akte nurodoma, kad atsakovas savo buto apdraudęs nebuvo. Ieškovei priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantys daiktai buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. balandžio 4 d. sudarė Lokalinę sąmatą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto, pagal kurią po apliejimo buto nuostoliai sudarė 2497,77 Eur. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo nuostolius ir draudimo išmoką sugadintam turtui, buvusiam bute apliejimo metu, kuri sudarė 8445,31 Eur. AB „Lietuvos Draudimas“ ieškovei namų turto draudimui kompensavo tik dalį nuostolių ir 2019 m. balandžio 18 d. pagal namų turto gyvenamajame name draudimą išmokėjo 4029,72 Eur ir papildomai išmokėjo 695,28 Eur sumą, bendra išmokėta ieškovei buto turto nuostolių kompensavimo suma sudarė 4725 Eur. Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. balandžio 18 d. pagal pastatų – buto draudimą ieškovei išmokėjo 1198,07 Eur ir papildomai išmokėjo 126,37 Eur, iš viso bendra išmokėta nuostolių kompensavimo suma sudarė 1324,44 Eur. UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo ieškovę, jog buto, kuris priklauso J. S. apliejimas iš viršaus įvyko buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko G. J. atsakomybės ribose. Taip pat buvo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apliejimo įvykio dieną apdraustas nebuvo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nufotografuotas, į bylą yra pateiktos jo nuotraukos, fiksuotas vandens pratekėjimas.

11. Ieškovė teigia, kad ne visi daiktai buvo įtraukti į nuostolių apskaičiavimą, daiktų draudimo suma siekė 10 000 Eur, tikroji ieškovei priklausančio buto baldams ir kitiems apyvokos daiktams, nuostolių suma sudarė 12380 Eur, todėl bendras nuostolis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame buvusiam turtui po apliejimo iš viršaus sudarė 14 877,77 EUR sumą. Teigia, kad ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ neišmokėjo likusios 8828,33 Eur sumos (14877,77 – 4725 – 1324,44 = 8828,33 Eur). Taip pat, ieškovė pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ buto nuostoliams atstatyti, buto remonto darbams kompensavo tik dalį 1917,21 Eur sumos, nors buto remonto darbams reikalinga suma sudaro 2700 Eur, todėl atsakovas privalo atlyginti ir buto remonto darbų kainos skirtumą - 782,79 Eur. Todėl ieškovė nurodo, kad bendri nuostoliai, jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaro 9611,12 Eur.

12. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas iš atvejų, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, yra CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, joje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“.

13. CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju. Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, vanduo išsiliejo iš viršuje esančių patalpų ir apliejo žemiau esantį ieškovės butą. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

15. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovės turtui buvo padaryta žala. Žalos faktą patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotografijos draudėjos bute, lokalinė sąmata dėl buto remonto, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas sugadintam turtui buvusiam bute, mokėjimų nurodymai, UAB „Naujamiesčio būstas“ susirašinėjimas, draudimo elektroninis laiškas apie draudimo išmokos paskaičiavimą.

16. Asmens neteisėti veiksmai turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Nustatyta, kad butas, kuris yra esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra virš vandeniu aplieto buto, nuosavybės teise priklauso G. J.. Avarijos metu, šis butas buvo nuomojamas trečiajam asmeniui E. K., kuris ir gyveno šiame bute. Kaip paaiškino trečiojo asmens E. K. atstovė, E. K. ir G. J. dėl buto nuomos buvo sutarę žodžiu, trečiajam asmeniui sutinkant apmokėti tik už butui teikiamas komunalines paslaugas, atsakovas neperleido pareigos ir šalys nebuvo sutariusios, kad E. K., kaip buto nuomininkas, privalo atlikti buto remonto darbus, prižiūrėti ar/ir remontuoti inžinierinius tinklus, buto santechninę įrangą. Tačiau buto nuoma nešalina G. J. atsakomybės, nes jis yra šio buto savininkas, ir yra visiškai atsakingas už šį savo turtą ir jame sumontuotą santechninę įrangą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų.

18. Atsakovui priklausantis butas yra tiesiai virš aplieto ieškovės buto. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad negyveno Lietuvoje, aplietą butą pastebėjo užėjusi jos močiutė, draudimas ieškovei atlyginimo tik dalį nuostolių, nors pagal pateiktus paskaičiavimus nuostoliai yra didesni, ir jų draudimas neatlygino bei nurodė kreiptis į žalą padariusį asmenį. Ieškovė taip pat paaiškino, buvo susiekusi su atsakovu ir atsakovas sutiko grąžinti pinigus, kad ieškovė nesikreiptų į teismą, tačiau vėliau į ieškovės skambučius neatsakinėjo, butas buvo aplietas antrą kartą, atsakovas pasižadėjo atlyginti žalą, tačiau pinigų negrąžino. Iš ieškovės buto fotografijų, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, matyti, kad žala buvo padaryta luboms, grindims, sienoms, aplieti bute esantys daiktai. Taip pat UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodo, kad jiems žinoma, jog pratekėjimo iš bendros inžinierinės įrangos nenustatyta, galimai avarija įvyko buto, (duomenys neskelbtini) ribose ir žinoma, kad buvo atlikti savo jėgomis vamzdynų ar santechnikos remonto darbai.

19. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įvertinus byloje pateiktų ir aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad vanduo pateko iš atsakovo buto, esančio viršuje, o ne iš bendro naudojimo objektų ar butų, esančių šalia.

20. Remiantis CK 6.247 straipsniu, priežastinis ryšys reiškia, kad padaryta žala yra veiksmų (neveikimo) rezultatas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl užpylimo vandeniu jos butui buvo padaryta žala ir vanduo pateko iš atsakovui priklausančio buto. Taigi konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėto veikimo, t. y. atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

21. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, įskaitant ir paskaičiavimus apie patirtą žalą, išmokėtos draudimo išmokos dalis, likusios neatlygintos žalos dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad yra visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykusio užliejimo, sąlygos. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina neišmokėta patirtos žalos dalis – 9611,12 Eur žalos atlyginimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

22. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei priteistinos procesinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytos kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto. Todėl tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9611,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

23. Tenkinus ieškinį, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 816 Eur bylinėjimosi išlaidų: 216 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 600 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (816 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

24. Trečiasis asmuo E. K. pateikė įrodymus, kad patyrė 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo trečiojo asmens naudai.

25. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 13,26 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 611,12 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų ir 12 ct) nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (9611,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 816 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir 00 ct ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1197,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,26 Eur (trylika eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.