- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e2-8696-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01009-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Diana Latotina-Micevičė, Aušra Juknaitė
dalyvaujant ieškovo E. K. atstovei advokatei Aušrai Juknaitei (prisijungus nuotoliniu būdu),
atsakovei J. J. (prisijungus nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei (prisijungus nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei J. J. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įpareigojimo grąžinti nepilnamečio vaiko dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės J. J., vaiko M. K. išlaikymui pusės minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio periodines išmokas atskaičius mokesčius, nuo 2023 m. spalio 21 d., įpareigojant jas mokėti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (už einamąjį mėnesį, pagal tuo metu esantį Lietuvos Respublikoje nustatytą MMA dydį) į E. K. banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (BIC (duomenys neskelbtini)), E. K. paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis iki vaiko pilnametystės; 2) teismo sprendimą pripažinti skubiai vykdytinu; 3) įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo susidariusį įsiskolinimą sumokėti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovės J. J. visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 5) įpareigoti J. J. grąžinti vaiko M. K. dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas E. K. ir atsakovė J. J. (mergautinė pavardė – B., pavardė santuokoje su ieškovu – K., dabartinė naujoje santuokoje pavardė – J.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Po kurio laiko sutuoktiniai išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K.. 2021 m. birželio 17 d. šalys kreipėsi į Jungtinės Karalystės šeimos teismą dėl santuokos nutraukimo, kuriame (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas santuoką nutraukti. Iš pradžių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta Jungtinėje Karalystėje su motina, jos gyvenamojoje vietoje, o tėvui nustatyta teisė bendrauti su vaiku bei nustatyta mokėti jam Vyriausybės nustatyto dydžio išlaikymą, savo įsipareigojimus ieškovas vykdė tinkamai. Tačiau netrukus atsakovė sudarė naują santuoką, su nauju sutuoktiniu išvyko į kitą miestą Jungtinėje Karalystėje ir kartu išsivežė vaiką, nepranešusi ieškovui ir negavusi jo sutikimo, dėl to prasidėjo bylinėjimasis teisme ir vaiką buvo uždrausta išvežti iš Jungtinės Karalystės ilgiau nei 28 dienoms. Galiausiai atsakovė J. J. išvyko į Lietuvą, tiek teismo reikalavimu, tiek ieškovo prašymu atsisakė nurodyti savo adresą, nors, ieškovo įsitikinimu, planuoja ten nuolat gyventi, įsigijo nekilnojamąjį turtą, pradėjo automobilių remonto verslą.
3. Ieškovas, siekdamas pats auginti bei auklėti vaiką, o tuo pačiu išvengti sutuoktinės savivalės ir piktnaudžiavimo, galimo vaiko neteisėto išvežimo iš Jungtinės Karalystės, kreipėsi į šeimos teismą E. K. prašydamas nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su juo. (duomenys neskelbtini) šeimos teismas, nustatęs, kad klausimus dėl vaiko spręsti priklauso jo kompetencijai, nes vaikas gimė Jungtinėje karalystėje ir ten yra nustatyta jo nuolatinė gyvenamoji vieta, priėmė nurodymą (Order), įsigaliojusį 2023 m. gruodžio 15 d., kuriuo visi anksčiau buvę nurodymai vaiko atžvilgiu buvo panaikinti ir priimtas naujas – vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu E. K. Jungtinėje Karalystėje, o motinai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, palikta teisė nekliudomai bendrauti su vaiku tik telefoniniais ir vaizdo skambučiais, gauti ataskaitas apie vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos). Minėtu nurodymu taip pat nustatyta, kad jo galiojimo metu tėvai neturi teisės keisti vaiko pavardės ar išvežti jo iš Jungtinės Karalystės be kito sutuoktinio sutikimo ar teismo leidimo. Ieškovas, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės ne ilgesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui be jokių sutikimų.
4. Jungtinėje Karalystėje vaiko išlaikymo tvarka nustatoma visiškai kitokiu būdu ir išlaikymo išieškojimu užsiima atsakingos institucijos be atskirų sprendimų, todėl nei viename teismų dokumentų išlaikymo klausimas aptartas nebuvo. Išlaikymas Jungtinėje Karalystėje mokamas ar išskaitomas iš turinčio mokėti išlaikymą asmens kas savaitę, atitinkamu procentu nuo darbo užmokesčio. Kol vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, ieškovas sąžiningai mokėjo alimentus. Tuo tarpu vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu ir jiems kartu gyvenant nuo 2023 m. spalio 21 d., atsakovė jokio išlaikymo neteikė, išvykusi į Lietuvą nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, su vaiku bendrauja vieną kartą per savaitę, telefoniniu ar vaizdo skambučiu, juo nesidomi, išlaikymo neteikia, nei veiksmais, nei daiktais prie vaiko išlaikymo neprisideda.
5. Ieškovas vienas išlaiko nepilnametį vaiką, preliminariais skaičiavimais, maistui išleidžiama po 40 svarų 1 asmeniui. Per mėnesį susidaro apie 171 svarą asmeniui, t. y. apie 199 eurus (2024 m. kovo 23 d. duomenimis 1 svaras lygus 1,16 Eur). Vaikui duodami dienpinigiai (7,50 svarų per savaitę, t. y. apie 30 svarų per mėnesį – 35 Eur), perkami rūbai, avalynė, priemonės mokyklai (ne mažiau 50 svarų per mėnesį – 58 Eur). Jis lanko futbolo būrelį (21 svaras per mėn. – 25 Eur), kuriam perkama sportinė apranga, pirkta speciali komandos uniforma (100 svarų– 116 Eur). Kelionės į būrelį ir iš jo, taip pat į komandines varžybas sudaro apie 440 km per mėnesį, kam išleidžiama apie 74 svarus – 86 Eur. Pramogoms išleidžiama apie 20 svarų – 25 Eur) per mėnesį, kirpykla 30 svarų – 35 Eur per mėnesį. Už internetą mokama 50 svarų – 58 Eur per mėnesį, vaikas turi gabumų IT srityje, nuolat perkami kompiuterio pagerinimai. Už būsto išlaikymą mokama 650 svarų per mėnesį – vienam asmeniui tenka 162,5 svarų arba 188 Eur per mėnesį. Komunaliniai mokesčiai sudaro apie 305 svarus (170 svarų elektra ir dujos, 135 svarai namo aptarnavimas, šiukšlių išvežimas) – vienam asmeniui tenka 76 svarai arba 88 Eur per mėnesį. Higienos priemonėms išleidžiama apie 20 svarų – 25 Eur asmeniui per mėnesį. Viso vaiko poreikiams išleidžiama 938 Eur. Vaikui per šį neilgą (lapkričio-kovo mėn.) laikotarpį nupirktas žaidimų kompiuteris, planšetė 500 svarų – 580 Eur), kas sudaro 116 Eur per mėnesį. Vien apskaičiavus einamąsias išlaidas (be stambesnių pirkinių, nenumatytų išlaidų), kas mėnesį ieškovas vaiko poreikių tenkinimui išleidžia apie 1054 Eur. T. y. kiekvienam tėvui tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti po 527 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena Lietuvoje, jos pajamos nežinomos, prie vaiko išlaikymo ji neprisideda, o Lietuvoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vaiko normaliam pragyvenimui, saviugdai ir t.t. minimali alga yra pagrįstas priteistinas išlaikymo dydis, nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo, ieškovas neprašo atlyginti visų jo patiriamų išlaidų pusės sumos, bet prašo priteisti vaiko išlaikymui pusės MMA dydžio sumą atskaičius mokesčius kaip periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymą prašoma priteisti nuo tada, kai vaikas de facto apsigyveno su tėvu ir joks išlaikymas jam teikiamas nebuvo, t. y. nuo 2023 m. spalio 21 d.
6. Kadangi vaiko gyvenamojo vieta nustatyta su tėvu, akivaizdu, kad ieškovas turi teisę turėti visus su vaiku susijusius dokumentus. Atsakovė atsisako grąžinti vaiko M. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Nors jo galiojimas pasibaigęs, jį reikalinga fiziškai pateikti kartu su prašymu išduoti naują pasą. Kadangi ieškovo tėvai (vaiko seneliai) gyvena Lietuvoje ir jis ketina su vaiku per vasaros atostogas vykti aplankyti senelių, vaikui reikalingas galiojantis pasas, o motinos elgesys negrąžinant dokumentų kenkia vaiko interesams, įskaitant galimybę laisvai judėti, keliauti.
7. Teismo posėdžio metu ieškovo E. K. atstovė advokatė Aušra Juknaitė prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė sutinka tik su dokumentų grąžinimu, tačiau iki šiol jie nėra grąžinti. Nuo 2023-10-21 sūnus gyvena su tėvu, atsakovė nuo to laiko išlaikymo neteikia. Ieškovas prašo pusės MMA, išskaitant valstybės mokamus vaiko pinigus, tokia praktika jau taikoma. Minimalių poreikių įrodinėti nereikia. 2023-10-21 šalių sudarytame susitarime apie vaiko išlaikymą nėra susitarta, susitarimas galiojo iki 2024-07-30, tačiau ir šiuo metu išlaikymas neteikiamas. Atsakovė teikia dokumentus, kad yra nedirbanti, tačiau yra sveika ir galinti dirbti. Per išlaikymo neteikimo laikotarpį atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, jį remontavo, turi transporto priemonę, atsakovės vardu buvo registruota ir transporto priemonė „Reno Megane“ kuri šių metų spalio mėnesį parduota. Be to, atsakovė turi nekilnojamojo turto ir Jungtinėje Karalystėje, kuris nutraukiant santuoką nebuvo padalintas, paskolos už šį turtą atsakovė nemoka, ieškovas, vienas mokėdamas paskolą, patiria papildomų išlaidų. Atsakovė vengia išspręsti turtinius klausimus dėl šio turto. Be to, yra vykdoma automobilių remonto veikla ir pajamos slepiamos. Ieškovas priteistą išlaikymą atsakovei pradėjo mokėti nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, 2021 m. rugpjūčio mėnesį šalys nutraukė santuoką, atsakovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo ir išvyko su sūnumi gyventi į kitą miestą, metus laiko ieškovui nebuvo leidžiama bendrauti su vaiku. Kol atsakovė nebuvo išvykusi į kitą miestą, abi šalys prižiūrėjo vaiką ir išlaikymas tokiu atveju Jungtinėje Karalystėje nepriteisiamas. Atsakovė pripažino, kad ieškovas išlaikymą nuo 2021 m. gruodžio mėnesio teikė, priešieškinio atsakovė nereiškia. Išlaikymo nuo 2023-10-21 atsakovė nemoka, tai pripažino teismo posėdžio metu. Tačiau Lietuvoje perkamas turtas, transporto priemones, vykdoma veikla ir vengiama išlaikyti vaiką. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. J. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika iš esmės nustatė MMA vaikų išlaikymo dydį, kaip orientacinį kriterijų, tačiau akivaizdu, kad šis dydis negali būti laikomas neginčytinu ir vienodai taikomas skirtingų amžiaus vaikams. Valstybės vaikams mokamų išmokų suma yra mažintinas tėvų teiktino išlaikymo dydis. Atsakovė pažymi, kad grįžus į Lietuvą jos finansinės galimybės yra ribotos, nes pastaruoju metu dar tvarkosi su vyru už 5000 Eur įsigytą apleistą namelį (duomenys neskelbtini) kaime, kuriam reikalingas kapitalinis remontas, nuo 2024-05-30 atsakovė yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, jokių išmokų iš valstybės negauna. Ieškovas ir atsakovė bendrai turi paėmę paskolą namui Jungtinėje Karalystėje įsigyti, kuriame liko gyventi ieškovas bei vienas juo naudojasi, atsakovė jokios kompensacijos už būstą nėra gavusi, turtas ištuokos metu nepadalintas. Jokio kito vertingo turto atsakovė neturi. Akivaizdu, kad atsakovės finansinės galimybės yra ribotos, todėl pagal esančią padėtį atsakovė ieškotų galimybės mokėti sūnui bent 150 Eur, todėl su ieškinio reikalavimu dėl periodinio išlaikymo priteisimo sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad pastarasis būtų priteistas nuo 2024-07-31 po 150 Eur, o mokėjimas turėtų būti atliekamas už einamąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos.
9. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovė nurodė, kad 2023-10-21 šalys sudarė susitarimą, kuriame įtvirtino tai, kad vaikas laikotarpiu nuo 2023-10-21 iki 2024-07-30 gyvena pas tėvą, kuris jį prižiūri ir rūpinasi visais jo poreikiais, o ieškovas jokių pretenzijų (turtinių ir neturtinių) atsakovei neturės. Ieškovas E. K. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio (vienerius metus ir tris mėnesius), šalims gyvenant atskirai (vaikas tuo metu gyveno su mama), prie vaiko poreikių nebuvo prisidėjęs nei daiktais nei pinigais, todėl šalių susitarimu nustatytas laikotarpis už kurį ieškovas sutiko iš atsakovės nieko nereikalauti yra sąžiningas, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Mano, kad šalių susitarimas turi būti vykdomas ir joks išlaikymo įsiskolinimas susidaręs nuo 2023-10-21 iki ieškinio pateikimo negali būti skaičiuojamas.
10. Priteistas išlaikymas vykdomas skubiai ir atskirai formuoti reikalavimo nereikia, todėl iš esmės atsakovė su skubiu vykdymu, kuris numatytas įstatymu sutinka, tačiau mano, kad ieškovas šiuo klausimo suformavo perteklinį reikalavimą.
11. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl negaliojančio Lietuvos Respublikos paso gavimo. Jei toks prašymas būtų pateiktas atsakovė jį būtų įvykdžiusi ir be kreipimosi į teismą, todėl ir šis reikalavimas yra perteklinis. Be to, šis ieškovo reikalavimas yra abstraktus, t. y. neįvardinta apie kokius dar kitus vaiko dokumentus ieškovas kalba, todėl šioje dalyje ieškovas turėtų būti konkretesnis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka grąžinti dokumentus. Sūnus turi du pasus, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos, kuris yra negaliojantis ir nereikalingas. Kalbėjome, kad vaikui atvykus į Lietuvą pasą keisim į galiojantį. Pačios planai pavasarį grįžti į Jungtinę Karalystę, čia nėra darbų. Norėtų pasiimti sūnų gyventi kartu. Turėjo įsigiję dvi transporto priemones, kelias remontavo, verslu neužsiima, o socialiniame tinkle tik skelbimas ir tai tik reklama. Ieškovas atsisako parduoti namą Jungtinėje Karalystėje ir jį pardavus pasidalyti lėšas. Į kitą miestą išvažiavo, nes ieškovas bandė pervažiuoti jai kojas, kol vyko teismo procesas, nebuvo leidžiama matytis su vaiku. Parengiamajame teismo posėdyje sutiko su 300 Eur išlaikymo dydžiu, šiandien sutinka su 200 Eur, yra nedirbanti, bankas neduoda paskolos. Išlaikymo nemoka nuo 2023-10-21, padarė klaidą, kad 2023-10-21 susitarime neįrašė dėl išlaikymo. Dirbo degalinėje (duomenys neskelbtini) tik mėnesį laiko, išleido į atostogas darbuotoją. Paskui liko naktinės pamainos, netiko. Kavinėje dirbo tik savaitę laiko kol buvo užsakymų. Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo už 5000 Eur, už vyrui išmokėtą 6000-7000 Eur išeitinę išmoką, likus vyrui be darbo nusprendė grįžti į Lietuvą, namą remontavo iš vyro santaupų. Anglijoje dirbo, nuo 2021 m. gegužės mėnesio išėjo iš darbo, prižiūrėjo sūnų. Šiuo metu neturi automobilio, Lietuvoje buvo įsigiję dvi transporto priemones už vyro lėšas. Ieškovas kas antrą savaitgalį pasiimdavo sūnų, per mėnesį 4 dienos, nebuvo abipusio išlaikymo ir kreipėsi dėl išlaikymo. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kai teismas priteisė išlaikymą, ieškovas mokėjo jį pilnai. Atskirai su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. 2023 m. į Lietuvą buvo atvykę 2 kartus, pirko namą ir su daiktais grįžo iš Anglijos. Šiuo metu pinigų neturi, nežino kur jų gauti, darbų nėra, palieka spręsti teismui.
13. Atsakovės J. J. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl dokumentų grąžinimo ginčo nėra. Dėl išlaikymo dydžio atsakovė supranta, kad reikia prisidėti prie išlaikymo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tai šalys įvertino ir įtvirtino 2023-10-21 susitarime, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023-10-21 iki 2024-07-30 išlaikymo neteiks. Nuo 2023 metų pabaigos atsakovė pastovaus darbo neturi, buvo įsidarbinusi trumpalaikiai, darbo nėra, planuoja grįžti į Angliją, tai nereiškia, kad atsakovė nededa pastangų. Nors atsakovės turtas registruotas Anglijoje, jis nėra padalintas. Situacija nepalanki atsakovei, ieškovas nededa pastangų turto pardavimui. Turtas Lietuvoje įgytas už atsakovės sutuoktinio lėšas, remonto investicijos minimalios. Prašo priteisti mažesnį periodinį išlaikymą vaikui, o išlaikymo įsiskolinimo nėra, šį reikalavimą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
14. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas E. K. ir atsakovė J. J. yra M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. (duomenys neskelbtini) ieškovas E. K. ir atsakovė J. J. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Jungtinės Karalystės šeimos teisme (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas nutraukti šalių santuoką, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Jungtinėje Karalystėje su motina, jos gyvenamojoje vietoje, o tėvui nustatyta teisė bendrauti su vaiku bei nustatyta mokėti jam Vyriausybės nustatyto dydžio išlaikymą. (duomenys neskelbtini) šeimos teismas priėmė nurodymą (Orderį), įsigaliojusį 2023 m. gruodžio 15 d. (pridedamas), kuriuo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu E. K. Jungtinėje Karalystėje, o motinai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, palikta teisė nekliudomai bendrauti su vaiku tik telefoniniais ir vaizdo skambučiais, gauti ataskaitas apie vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos). Ieškovas ir atsakovė bendrai pagal paimtą paskolą yra įsigiję namą Jungtinėje Karalystėje, šis turtas santuokos nutraukimo metu liko nepadalintas. Ieškovas pateikė duomenis, kad Jungtinėje Karalystėje kas savaitę valstybė moka po 25,60 svarų vaiko pinigų, kas mėnesį tai sudaro 102,40 svarų. Pateikta oficiali institucijos informacija, kad ieškovui išmokos už vaiką turėtų būti 3029,50 svarų sterlingų per metus. Ieškovo metinės bendrosios pajamos yra 25260,32 svarų sterlingų. Ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. spalio 20 d., mokėjo vaiko išlaikymą atsakovei – pateikti išlaikymo mokėjimai pagal pradžios ir pabaigos laikotarpius. 2023-10-21 šalys sudarė susitarimą, kuriame įtvirtino tai, kad sūnus laikotarpiu nuo 2023-10-21 iki 2024-07-30 gyvena pas tėvą, kuris jį prižiūri ir rūpinasi visais jo poreikiais, o ieškovas jokių priekaištų mamai, kol ji bus išvykusi, neturės. Tėtis pasižada mamai J., kad visuomet galės su M. susitikti prireikus, bendrauti skambučiais, informuoti apie sūnaus pasiekimus.
15. Ieškovas dirba Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini), jo savaitinės pajamos yra 568,18 svarų, turi 2011 metų gamybos transporto priemonę „Audi“ 8R, (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė duktė M. K., už turimą ir nepasidalintą su atsakove nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje, ieškovas, atsakovei neprisidedant, moka 655 svarus paskolos ir 50 svarų valstybei.
16. (duomenys neskelbtini) atsakovė J. J. ir C. J. įregistravo santuoką. 2023-12-04 dovanojimo sutartis bei VĮ Registrų centro duomenų išrašai patvirtina, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui C. J. priklauso po ½ žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, (duomenys neskelbtini). 2023-09-22 kasos išlaidų orderis, 20023-09-07 ir 20023-09-15 atlikti mokėjimai patvirtina, kad už šį nekilnojamąjį turtą sumokėjo atsakovės sutuoktinis C. J.. Atsakovė nuo 2024-05-30 yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, jokių išmokų iš valstybės nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio nėra gavusi. Atsakovės vardu nuo 2024-01-23 registruota transporto priemonė „Volvo“ V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2024-10-13 registruotas transporto priemonės „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perleidimas pirkėjui.
Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
19. Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.
20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
21. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 709,00 Eur atskaičius mokėtinus mokesčius). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 355 Eur. Toks minimalus išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
23. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovė turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
26. Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).
27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui pusės MMA dydžio periodines išmokas atskaičius mokesčius ir mažinti valstybės mokamomis vaikui išmokomis dalį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su 150 Eur išlaikymo dydžiu, perengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su 300 Eur išlaikymo dydžiu, teismo posėdžiu metu jį sumažino iki 200 Eur.
28. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t. y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.
29. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).
30. Ieškovas pateikė duomenis, kad Jungtinėje Karalystėje kas savaitę valstybė moka po 25,60 svarų vaiko pinigų, kas mėnesį tai sudaro 102,40 svarų (119 Eur). (Ieškovas pateikė Lietuvos banko duomenis apie Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursą, kuris yra 0,83315, svaras lygus apie 1,16 Eur). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 119 Eur = 589,42 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 294,71 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Papildomai teismas vertina tai, kad ieškovo pateiktos vaiko išlaikymo išlaidos yra skirtos tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, nėra jokių prabangos išlaidų ir visos šios išlaidos yra priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo.
31. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
33. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovas neturi pareigos įrodinėti. Ieškovas ieškinyje yra pateikęs detalias patiriamas vaiko poreikių išlaidas, ir nors nurodo, kad per mėnesį ieškovas vaiko poreikių tenkinimui išleidžia apie 1054 Eur, kiekvienam tėvui tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti po 527 Eur, iš atsakovės prašo priteisti pusės MMA dydžio periodines išmokas atskaičius mokesčius mažinant valstybės mokamomis vaikui išmokomis dalį. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju kiekvienam iš tėvų tenka išlaikymo po 294,71 Eur. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui yra per didelė, ar kad ji, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Teismo vertinimu, atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė.
34. Teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus, atsakovės argumentus, kad grįžus į Lietuvą jos finansinės galimybės yra ribotos, nes už 5000 Eur įsigytam apleistam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, reikalingas kapitalinis remontas, atsakovė nuo 2024-05-30 yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, jokių išmokų iš valstybės negauna, namas Jungtinėje Karalystėje įsigytas už paskolą, ir šis turtas santuokos nutraukimo su ieškovu metu nepadalintas. Pirma, atsakovė turėdama prievolę ir pareigą teikti išlaikymą sūnui, įsigijo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir jį remontavo. Nors atsakovė įrodinėja, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, mokėjo jos sutuoktinis C. J., gavęs išeitinę 6000-7000 Eur išmoką, teismo posėdžio metu atsakovė nenurodė, iš kokių pajamų ji pragyvena, neatskleidė kokias pajamas galimai gaunamos iš vykdomos automobilių remonto veiklos. Be to, kaip nurodė pati atsakovė, gyvenant Lietuvoje savo vardu buvo įsigijusi dvi transporto priemones, tačiau įrodymų, kad jos įgytos iš sutuoktinio santaupų, nepateikė. Įvertinęs tai, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė vengia atskleisti gaunamų pragyvenimo pajamų šaltinį. Antra, atsakovė užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2023 m. gruodžio 11 d., nuo 2024 m. balandžio 8 d. darbo paieška nutraukta, nuo 2024 m. gegužės 30 d. vėl registruota užimtumo tarnyboje. Kaip nurodė atsakovė, Lietuvoje dirbo tik apie 6 savaites, tačiau ir tuo metu gaudama pajamas, išlaikymo sūnui neteikė. Nors atsakovė tvirtina, kad Lietuvoje darbų nėra, tačiau tik pavasarį ketina grįžti į Jungtinę Karalystę. Tokie atsakovės veiksmai nepatvirtina reikiamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, užtikrinimą.
35. Byloje pateikti duomenys, kad nutraukiant santuoką su ieškovu, liko nepadalintas namas įsigytas už paskolą Didžiojoje Britanijoje, o prie 333,89 svarų + 50 svarų valstybei paskolos mokėjimo atsakovė neprisideda dėl sunkios savo finansinės padėties. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka pačiai atsakovei. Tokiu būdu atsakovė ne tik neprisideda prie sūnaus išlaikymo, bet ir sunkina ieškovo, kuris vienas moka 655,39 svarų + 50 svarų valstybei paskolą, finansines galimybes.
36. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
37. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
38. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. spalio 21 d. iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovė tvirtina, kad 2023-10-21 abiejų tėvų sutartimi šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2023-10-21 iki 2024-07-30 ieškovas jokių pretenzijų, įskaitant ir turtinių, atsakovei neturės, todėl išlaikymo įsiskolinimo iš viso nėra, o dėl periodinio išlaikymo priteisimo turi būti sprendžiama tik nuo 2024-07-31 dienos. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. Pirma, 2023-10-21 abiejų tėvų sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas atsisako vaiko išlaikymo konkrečiam periodui, kas iš esmės prieštarautų CK 3.159 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiam vaikui negalioja. Antra, ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. spalio 20 d., mokėjo vaiko išlaikymą atsakovei. Trečia, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio šalims pradėjus gyventi atskirai iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. šalių santuokos nutraukimo, nors šalys gyveno atskirai, vaikas gyveno su abiem iš tėvų praktiškai lygiomis dalimis, todėl tokiais atvejais Jungtinėje Karalystėje išlaikymas vaikui nėra skiriamas, priešingų įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Trečia, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, šalims pradėjus gyventi atskirai, dėl išlaikymo sūnui iš ieškovo priteisimo atsakovė į šeimos teismą Jungtinėje Karalystėje nesikreipė, atsakovė šioje byloje priešieškinio reikalavimo dėl galimai esamo išlaikymo įsiskolinimo taip pat neteikė. Ketvirta, 2023-10-21 abiejų tėvų sutartyje numatyta, kad sūnus pas tėtį gyvena iki 2024-07-30, tačiau ir nuo 2024-07-31 atsakovė išlaikymo sūnui neteikė, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad išlaikymo sūnui neteikia nuo 2023-10-21. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad 2023-10-21 susitarime nustatytas laikotarpis patvirtina ieškovo sutikimą iš atsakovės nereikalauti išlaikymo. Priešingai, teismas pripažįsta, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2023-10-21 iki ieškinio pateikimo dienos.
40. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso ½ žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2024-05-30 yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, jokių išmokų iš valstybės nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio nėra gavusi. Atsakovė turėtas transporto priemones „Volvo“ V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pardavusi. Šalims nutraukiant santuoką su ieškovu, liko nepadalintas namas įsigytas už paskolą Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu ieškovas vienas moka 655,39 svarų + 50 svarų valstybei paskolą. Ieškovas dirba Jungtinėje Karalystėje priekabos darbuotoju, jo savaitinės pajamos yra 568,18 svarų, turi 2011 metų gamybos transporto priemonę „Audi“ 8R, (duomenys neskelbtini)ieškovui gimė duktė M. K..
41. Tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra aptarti sprendimo 34, 35, 40 pastraipose. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad ji turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nėra. Ieškovas, priešingai nei atsakovė, turi ir kitų išlaikytinių, t. y. būdamas kitoje santuokoje susilaukė dukters M. K., vienas mokas paskolą už šalims priklausantį namą. Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovė neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Teismas pažymi, kad atsakovė negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog, kaip nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį ji sutiko su 150 Eur išlaikymo dydžiu, parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko su 300 Eur išlaikymo dydžiu, o teismo posėdžio metu išlaikymo dydį sumažino iki 200 Eur. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys yra darbingos, įvertinus ieškovo gaunamas darbines pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių ir kreditorinius įsipareigojimus ir tik dėl atsakovės nededamų pastangų dirbti ir gauti pajamų, atsakovės turtinė padėtis negali būti vertinama kaip žymiai blogesnė. Teismo vertinimu, atsakovei prie išlaikymo prisidedant 280 Eur per mėnesį suma, likusia suma prisidedant pačiam ieškovui, vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir atitiktų jo interesus. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės J. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. K. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – nuo 2023 m. birželio 3 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimas po 280 Eur nuo 2023 m. spalio 21 d. – iki 2024 m. birželio 2 d. (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).
43. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
44. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus
45. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę J. J. grąžinti vaiko M. K. dokumentus, įskaitant ir negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko grąžinti dokumentus, tačiau iki šiol jų negrąžino, todėl ir šią ieškinio dalį teismas tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovo ieškinys šiuo atveju tenkintas 95 procentų.
47. Atsakovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos. Byloje pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažyma apie valstybės patirtas 633,33 Eur išlaidas. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 3,98 Eur dydžio žyminis mokestis (295 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 79,65 x 5 proc. = 3,98) ir 31,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (633 x 5proc.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas šioje byloje sudaro 15,86 Eur, todėl iš ieškovo šių išlaidų dalis nepriteistina, nes ši dalis neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų dalies.
48. Ieškovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 2230,00 Eur atstovavimo išlaidas, 5,70 Eur išlaidas už gyventojų registro pažymą ir 132,00 Eur už vertimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2250 Eur bylinėjimosi išlaidų (2368 x 95 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo dienos – 2024 m. birželio 3 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant jas mokėti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, pervedant jas į E. K. banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (BIC (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. spalio 21 d. – iki 2024 m. birželio 2 d., pervedant jas į E. K. banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (BIC (duomenys neskelbtini)). Įpareigoti atsakovę J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo susidariusį įsiskolinimą sumokėti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti ieškovą E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Įpareigoti atsakovę J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti vaiko M. K. dokumentus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,98 Eur (tris eurus 98 ct) žyminį mokestį ir 31,65 Eur (trisdešimt vieną eurą 65 ct) išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.