Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. P. ir atsakovo V. G. sūnus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 7 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 16 metų, jis yra moksleivis. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo sumos dėl su amžiumi padidėjusių vaiko poreikių nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 7 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 144,81 Eur (500 Lt) suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 733 Eur suma, kurią sudaro: maistas 345 Eur; medicininėms paslaugos / draudimas 45 Eur; išlaidos rūbams 50 Eur; ikimokyklinei veiklai 80 Eur (būrelis 20 Eur, maistas mokykloje, fondas ir pan. 60 Eur); telefono paslaugos 25 Eur (telefono aparatas 15 Eur, telefono papildymas 10 Eur); transporto išlaidos 6 Eur; kišenpinigiai 27 Eur (kirpykla 12 Eur, 15 Eur kišenpinigiai); būsto išlaikymo ir komunalinės paslaugos 155 Eur (40 Eur komunaliniai, 115 Eur nuoma).

Ieškovė byloje pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ji moka 350 Eur nuomos mokestį. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė.

Atsakovo teigimu, ieškovė negauna tiek pajamų, kad galėtų vaikui skirti 733 Eur išlaikymą. Dėl šių atsakovo argumentų pažymėtina, jog iš ieškovės pateiktos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur (CPK 177, 178 straipsniai).

Minėta, jog ieškovė pateikė vaiko poreikių išlaidų lentelę, atsakovas savo paskaičiavimų nepateikė, tačiau, teismui vertinant ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 733 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių.

Ieškovė vaiko išlaidų lentelėje nurodė, kad skiria 345 Eur per mėnesį maistui. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį vaikui pirktų maistą už tokią sumą. Nors visuotinai žinoma, kad maisto kainos šiuo metu Lietuvos rinkoje yra gana didelės, tačiau manytina, kad tokia suma (345 Eur) paaugliui vaikui yra neadekvati esamai situacijai, jo amžiui. Juo labiau, kad ieškovė nurodo, kad prie 345 Eur sumos dar papildomai skiriama maistui mokykloje. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, dėl kurių būtų reikalingas specialus maisto rėžimas. Teismo vertinimu, 265 Eur suma per mėnesį yra pakankama vaiko maitinimui.

Ieškovės pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje taip pat nurodyta, kad išlaidos būreliams, mokyklos pietums, fondui sudaro 80 Eur. Šių išlaidų ieškovė nekonkretizavo ir nepateikė jokių objektyvių duomenų šioms išlaidoms pagrįsti, t. y. nėra pateikta duomenų, kad mokamas mokyklos fondo mokestis ar kam jis skiriamas. Teismo posėdžiu metu ieškovė taip pat nurodė, kad už būrelį dar nėra mokėjusi, nežino, kokia užsiėmimo kaina. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas laiko pagrįstomis tik išlaidas pietums mokykloje. Teismas, įvertinęs kasdienę skiriama sumą vaiko maistui (265 Eur per mėnesį), laiko, kad papildomai maistui mokykloje skirtina 20 Eur būtų pagrįsta.

Kritiškai teismas vertina ir ieškovės nurodytas vaiko išlaidas už būsto išlaikymo ir komunalines paslaugas (40 Eur komunaliniai, 115 Eur nuoma). Sutiktina, kad ieškovė byloje pateikė nuomos sutartį, kuri įrodo, kad ieškovė moka 350 Eur nuomos mokestį, tačiau byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys komunalinių mokesčių išlaidas ir jų dalį, tenkančią vaikui. Nesant tokių duomenų, teismas negali spręsti, ar 155 Eur išlaidos būsto išlaikymui yra pagrįstos ir realios. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, darytina išvada, jog 130 Eur suma pakankama būsto išlaidoms dengti.

Įvertinęs kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas pastebi, kad, nors atsakovas nesutiko su vaiko telefono išlaidomis (25 Eur), tačiau šiuo atveju vertinant rinkoje vyraujančias telefonų kainas, tarifų įkainius, mobiliųjų duomenų poreikį paaugliui vaikui, vertintina, jog 15 Eur už telefono aparatą ir 10 Eur už papildymą yra pagrįsta ir protinga vaiko išlaidų suma.

Taigi teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 570 Eur (maistas 265 Eur; medicininėms paslaugos / draudimas 45 Eur; išlaidos rūbams 50 Eur; ikimokyklinei veiklai 20 Eur; telefono paslaugos 25 Eur; transporto išlaidos 6 Eur; kišenpinigiai 27 Eur; būsto išlaikymo ir komunalinės paslaugos 130 Eur) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Šalių vaikas per mėnesį gauna 70 Eur „vaiko pinigus“. Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 500 Eur (570 Eur – 70 Eur) per mėnesį. Pastebėtina, jog pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji iš vaikui reikalingos išlaikymo sumos nėra minusavusi „vaiko pinigų“. Ieškovės teiginiai, kad valstybė gali ir nebeskirti šių lėšų, vertintini kaip niekuo nepagrįsti esamoje situacijoje.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėn. sudaro apie 1 500 Eur. Nuosavybės teise turi automobilį ir žemės sklypą.

Bylos duomenimis, atsakovas dirba, jo pajamos per mėn. sudaro apie 1 745 Eur. Turi automobilį ir žemės sklypą su statiniais (įkeisti hipoteka). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Taigi darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau negu 240 Eur.

Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalingą sumą, kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis turi dar du vaikus, kuriuos visiškai išlaiko, o žmona bedarbė. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai yra skirtingi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, t. y. turintis galimybes pilnavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kitų dviejų vaikų jis negali išlaikyti šalių vaiko.

Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie sūnaus išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 500 Eur, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (83,33 proc.). Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (83,33 proc.) iš atsakovo priteisina 67,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-157-122/2014 priteistą išlaikymo dydį iš V. G. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 8 d., iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. P..

Priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.