- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- N2-157-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., K. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei I. P., atsakovo atstovui – advokatui Rimvydui Kairiui, tretiesiems asmenims R. P., K. G., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims R. P. ir K. G., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės adnministracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti buvusių sutuoktinių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimu Nr. N2-15328-323 patvirtintą iš atsakovo V. G. 300 Lt išlaikymą sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės priteisti po 750,00 Lt, paskiriant vaiko motiną šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė visiškai jį patenkinti. Paaiškino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo su vaiko tėvu buvo susitarę išlaikymą sūnui po 300,00 Lt priėmimo, praėjo trys metai. Vaikas auga, todėl norint užtikrinti normalias sąlygas jo auklėjimui, vystymuisi, tinkamai sveikatos priežiūrai, aprangos įsigijimui, laisvalaikio reikmėms, sveikam maistui, vitaminams ir medikamentams, vaiko tėvo skiriamų lėšų išlaikymui nebeužtenka, nes ankstesnioji išlaikymo suma nebeatitinka sūnaus poreikių. Asmeniškai ji gali patenkinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, kadangi yra tikslinėse vaiko priežiūros atotogose, todėl nebepakanka lėšų dabartiniam bendram šeimos biudžetui. Mano, jog atsakovas pakankamai uždirba, kad galėtų sūnui skirti didesnę materialinę paramą. Ieškovės nuomone, atsakovas yra darbingas ir privalo sūnui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad patenkintų būtinus jo poreikius. Sūnus pradėjo eiti į mokyklą, lanko krepšinį, šokius, futbolo ir taekwondo treniruotes, yra papildomai lavinamas, todėl mokslo metų eigoje jam reikalinga sumokėti už būrelius bei mokymosi priemones. Sūnui per mėnesį išleidžia apie 639,50 Lt (170 Lt už mokyklą; taekwondo treniruotėms – 190 Lt; futbolo treniruotėms – 170 Lt; 70,00 Lt vaiko laisvalaikio lavinimui, kanceliarinėms prekėms, kultūriniam ugdymui; įvairioms šventėms papildomai išleidžia kas mėnesį apie 50 Lt, kadangi vaikas sparčiai auga rūbams ir avalynei reikia skirti apie 250 Lt; už buto nuomą vaiko daliai tenka mokėti apie 775 Lt; maistas ir nenumatytos išlaidos sudaro apie 100 Lt. Sūnaus kelionėms į mokyklą ir atgal išleidžia per 70 Lt. Yra įsitikinusi, jog atsakovui jos prašoma suma - 750 Lt nėra didelė, todėl tikisi, kad bent tokio dydžio išlaikymą tėvas galės skirti savo nepilnamečiui besimokančiam ir papildomai ugdomam sūnui. Kadangi dėl didesnės paramos sūnui geruoju su atsakovu nepavyko susitarti, prašo iš jo priteisti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Prašė į nagrinėjamą bylą įtraukiti trečiaisiais asmenimis dabartinius šalių sutuoktinius. Samprotavo apie galimybę pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą bei dėl to priešinio ieškinio pateikimą. Nurodė, jog ieškovės prašomos sumos (750 Lt) dabar neturi galimybės mokėti, nes yra sudaręs kitą santuoką bei papildomai išlaiko jam (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį vaiką ir besimokančią sutuoktinę. Teigė, jog ieškovė, nutraukiant santuoką yra palikusi jo rūpesčiui įsipareigotas kreditorines prievoles bankui, todėl ir buvo sutarta, jog vaikui skirs 300 Lt. Ieškovė žinojo ir sutiko su pinigų suma vaikui ir turėjo galimybių tose ribose juos naudoti. Mano, jog ieškovės gyvenimo sąlygos ir perspektyva Airijoje yra geresnės, negu jo dabartinės šeimos. Be to, ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo dydžio paskaičiavimas nėra gyvenimiškai pagrįstas. Nesuprantamas sezoninių prekių reikalingumo ir pirkimo kas mėnesį tendencija, sūnaus užklasine veikla, t. y. daugybės būrelių lankymu. Yra įsitikinęs, jog visos ieškovės išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su jos šeimos kitų narių turtine gerove. Ieškovei yra taip pat žinoma ir jo pasikeitusi šeimyninė padėtis – santuoka ir vaiko gimimas. Nurodė, jog sprendžiant ieškovės reikalavimus, turi būti atsižvelgta į abiejų šeimų dabartinę būklę, o ne vien analizuoti jo, kaip vaiko tėvo, galimybes. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad iš jo gaunamo 2100 Lt darbo užmokesčio, kas mėnesį tenka skirti 416 Lt kredito paskolai padengti, sūnaus išlaikymui apie 500-600 Lt (iš kiekvieno sutuoktinio po 250-300 Lt), būsto išlaikymui žiemos periodu moka apie 400 Lt, o vasaros – 150-200 Lt, pagal teismo sprendimą bendram jų sūnui moka 300 Lt, todėl šeimai pragyventi iš jo atlyginimo belieka apie 500 – 600 Lt. Esant paminėtoms aplinkybėms, prašė dabartiniu metu ieškinio reikalavimų netenkinti (b. l.79-80).
Atsakovo atstovas – advokatas Rimvydas Kairys palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir patikslino, jog atsakovas iš dalies su ieškinio reikalavimais sutinka. Atstovas teigė, jog ieškovas sutiktų vaikui skirti kas mėnesi po 350 Lt. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės šeimos būklė ženkliai geresnė, nes vien už ieškinio surašymą teisininkams sumokėjo per 2500 Lt. Atsakovo žmona taip pat nedirba, nes mokosi ir taip pat šeima augina nepilnametį vaiką. Taigi, aiškinti, kad atsakovo materialinė būklė yra ženkliai geresnė, nėra pagrindo. Prašo ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies – padidinti mokamas lėšas iki 350 Lt bei bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
Trečiasis asmuo R. P. teigė, jog yra ieškovės pusėje, todėl visiškai palaiko jos reikalavimus. Paaiškino, kad nesant jam sutuoktinės (ieškovės) sūnaus tėvu, jam nėra privalu jį išlaikyti, bet tenka. Nurodė, jog jo žmona dabartiniu metu yra bedarbė bei ji prie šeimos biudžeto prisideda tik gaunama iš valstybės renta. Teigė, jog keturių asmenų šeimos gyvenimas Airijoje atsieina daug brangiau, negu Lietuvoje. Patvirtino, kad jis esąs vieninteliu šeimos išlaikytoju, nes žmonos pašalpa yra skirta jų dukters L. P. išlaikymui, o ji juos skirsto abiems vaikams. Sutuoktinės sūnaus A. poreikiai nuo 2010 metų yra ženkliai išaugę, nes lanko mokyklą ir dalyvauja užklasinėje veikloje. Kadangi vien namo nuomai išleidžia 800 eurų kas mėnesį, o kur dar maistas, apranga, transporto, medicinos paslaugų išlaidos, todėl normalu, kad jo vieno uždarbio nepakanka skirti tiek lėšų, kiek reikia ieškovės sūnui išlaikyti.
Trečiasis asmuo K. G. teigė, jog yra atsakovo pusėje, todėl visiškai sutiko su atsiliepime jo išdėstytais teiginiais. Paaiškino, kad jie su atsakovu (duomenys neskelbtini) yra įregistravę santuoką bei taip pat augina nepilnametį sūnų E.. Nurodė, kad ji nedirba, nes mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Pagrindinis šeimos rūpintojas yra jos sutuoktinis (atsakovas) V. G.. Atsakovas ne tik išlaiko šeimą, bet dar yra, po santuokos nutraukimo su ieškove, prisiėmęs mokėti SEB bankui paskolos likutį – 25162,78 eurų, todėl ir buvęs susitarimas dėl vaikui A. skiriamos 300 Lt išlaikymo sumos. Mano, jog abiejų šeimų būklė panaši, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad jos sutuoktinio materialinė padėtis yra ženkliai geresnė negu jos šeimos. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ieškovės paliktos ir atsakovo mokamos paskolos, jų šeimai tenka didesnė atsakomybė išgyventi iš esamo vieno uždarbio. Prašo ieškinio netenkinti.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėta šios institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismas nebuvo įpareigojęs Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadų, nes nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos, nėra (Civilinio proceso kodekso 37, 41, 49, 61, 117, 124, 234 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus A. G. (b. l. 7). Berniuko tėvai yra išsituokę, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr.N2-15328-323/2010, b. l. 52). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-08 sprendimu Nr. N2-15328-323 tenkino šalių prašymą nutraukti santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (ten pat, b. l. 47-48). Atsakovas minėta sutartimi po santuokos nutraukimo įsipareigojo nepilnamečiui vaikui mokėti kas mėnesį po 300 Lt iki sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Taip pat, pareiškėjai buvo susitarę, kad prievolės pagal pareiškėjo sudarytą (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, atitenka pareiškėjui V. G.. Kaip matyti, teismas nesprendė dėl buvusių sutuoktinių solidarios atsakomybės kreditoriui, nes pagal 2008-07-24 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jais yra tapę kiti asmenys (civilinė byla Nr.N2-15328-323/2010, b. l. 19-22).
Iš faktinių bylos aplinkybių bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nedirba, nes dabartinėje šeimoje augina 1 metų ir trijų mėnesių naujagimį, bet kas savaitę gauna 185 eurų pašalpą vaikui, iš jų 2 vaikams po 15 eurų gyvenamojo ploto šildymui. Ieškovė su šeima nuomojasi užsienyje (Airija) gyvenamąjį namą, už kurio nuomą sumoka kas mėnesį po 800 eurų (b. l. 53). Trečiasis asmuo – ieškovės sutuoktinis R. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 31) kas savaitę gauna 392 eurų darbo užmokestį, iš kurio moka mokesčius ir išlaiko šeimą. Ieškovės vardu pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą yra įregistruota nuosavybės teisė į 2.3300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).
Atsakovas nuo 2011-03-04 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir viduniškai kas mėnesį uždirba po 2149,43 Lt (b. l.63,84). Atsakovo sutuoktinė - trečiasis asmuo K. G. nedirba, nes nuo 2013-09-01 mokosi pagal (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje I kurse. Mokyklą baigs 2015-05-30 (b. l. 85). Atsakovo ir trečiojo asmens K. G. šeimoje auga nepilnametis sūnus E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Duomenų, kad atsakovo sūnui E. G. iš antros santuokos yra teikiama valstybės pagalba (mokama pašalpa) byloje nėra. Atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir 2010-11-08 teismo sprendimą nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs nuosavybės teisę į 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, butas įkeistas kredito davėjui – bankui (b. l. 38-39). Atsakovui yra likę bankui grąžinti 25162,78 eurų paskolos (b. l. 83). Atsakovas iš savo atlyginimo išlaiko trijų asmenų šeimą, kas mėnesį moka mokesčius už butą, vaikų darželį, grąžina pagal grafiką kasmėnesinėmis įmokomis kreditą bei skiria 300 Lt sūnaus A. išlaikymui. Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, jog atsakovas geranoriškai vaikui skiria lėšas, todėl išlaikymo įsiskolinimas nenustatytas.
Darytina išvada, kad šalių (nepilnamečio vaiko biologinių tėvų) pragyvenimo lygis ir šeimų padėtis panaši, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis sūnumi. Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė, atsakovui skiriant sūnui po 300 Lt, neturi galimybės patenkinti norimus nepilnamečio vaiko poreikius. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad atsakovas ieškovei reguliariai padėjo materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl civilinėje byloje Nr. N2-15328-323/2010 vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Ieškovė įrodė, jog atsakovo ryšiai su sūnumi yra laikinai nutrūkę, nes ji su sūnumi gyvena užsienyje (Airijoje), o vaiko tėvas - Lietuvoje. Teismas daro išvadą, kad vaiko tėvas dėl gyvenimo skyrium ir nedalyvavimo vaiko auklėjime, privalo labiau materialiai remti vaiką, kad vaiko motina galėtų pastoviai tinkamai rūpintis sūnaus mokymu, ugdymu, lavinimu, auklėjimu, sveikata ir su tuo susijusių reikiamų poreikių patenkinimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nepilnamečiu vaiku labiau tenka rūpintis jo motinai (ieškovei), nes nepilnametis vaikas gyvena su ja ir ginčo šioje byloje dėl to nėra – atsakovas priešinio ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo byloje nepateikė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Pažymėtina, kad atsakovui, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo, įsipareigojimams, privaloma dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tačiau konstatuotina, kad abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko A. G. poreikiai, lyginant su 2010 metais, kuomet buvo priteistas išlaikymas, yra padidėję, nes pasikeitė jo amžius. Ženkliai išaugo šalių sūnui reikalingų daiktų, mokyklinių prekių bei paslaugų poreikis. Be to, palyginus su ankstesniais metais, visuomenėje vartotojų kainos kyla: imant 2009 m. rugsėjo mėnesio vartotojų kainų indeksas, palyginant su 2003 m. sausio mėnesiu, sudarė 130,8, t. y. vartotojų kainos padidėjo 30,8 procento. Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, įvertinus tai, jog ieškovas iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais, ieškinys tenkintinas, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo vaikui dydis – po 750,00 Lt teismo laikomas iš dalies realiu, bet nepagrįstu. Atsakovas teigdamas, kad nutraukiant santuoką su ieškove dėl prisiimtos prievolės mokėti likusią paskolą kreditoriui, buvo susitarę su ieškove vaikui mokėti mažesnę sumą, t. y. tik 300 Lt, leistinų rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. N2-15328-323/2010 tokių duomenų nėra, todėl laikytina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės liko neįrodytos (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).
Svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Šiuo metu, t. y. nuo 2013-01-01 MMA yra 1000,00 Lt. Vadinasi, 500,00 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, sveikatos lygį, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl pakeistinas ankstesnis nepilnamečio išlaikymas ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį išieškotina mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500,00 Lt iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įstatymu atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis), t. y. nuo sumos, kuria padidinamas išlaikymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo priteistinas 72,00 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei (500,00 Lt – 300 Lt = 200 Lt x 12 mėn. = 2400,00 Lt x 3% = 72,00 Lt). Taip pat, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes, priteisia šalims patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, ieškinio dalis dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkintina iš dalies. Ieškovės pateiktieji rašytiniai įrodymai pagrindžia ją patyrus 2750 Lt bylinėjimosi išlaidų (2500,00 Lt užmokestis advokatui + 250 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą). Šiuo atveju ieškovei iš atsakovo priteistina suma, kuri neprieštarauja Rekomendacijai dėl teisinės pagalbos, nes Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (b. l.127-129). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Šiuo atveju matyti, kad byla nėra sudėtinga, o ieškovė turi patirties, t. y. jau buvo dalyvavusi teisminiame procese. Galima daryti išvadą, kad dėl to jai advokatas teismo posėdžiuose neatstovavo. Be to, tokiose civilinėse bylose teismo vaidmuo yra aktyvus: į bylą bguvo patraukti tretieji asmenys, jiems išsiųstas netikslintas ieškinys su teismo paaiškinimais bei dalis įrodymų buvo surinkta ir išreikalauta paties teismo. Kaip matyti ieškovės atstovas parengė ieškinį, kurio surašymas pagal Rekomendacijas apmokestinamas 3 MGL (3x130=390 Lt) ir, teismui pasiūlius ieškovei pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą trečiajam asmeniui K. G., ieškovės atstovas parengė pranešimą siųsti dokumentus į jos deklaruotą gyvenamąja vietą, o neįteikus - atsiųsti teismo dokumentus į Vilnių įteikimui per antstolius. Taip pat, prie pranešimo dėl teismo nutarties vykdymo, pridėjo įrodymus dėl minėto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos (b. l. 102-104). Šio dokumento ruošimas bei įrodymų rinkimas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą įkainotinas 16,32 Lt (130x0,12; 130x0,012). Taipogi, kaip minėta, ieškovė patyrė 250 Lt išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 67 procentais (500x100:750), todėl ir šios išlaidos ieškovei iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai - 167,50 Lt (250 Lt – 33 procentus), iš viso bylinėjimosi išlaidų: 573,82 Lt, kurie priteistini ieškovei iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės leistinų rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 260, 265, 268, 270, 271, 282 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. N2-15328-323 priteistą išlaikymą ir nuo nagrinėjamoje byloje sprendimo įsiteisėjimo dienos iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vietoj 300,00 Lt priteisti kas mėnesį po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės;
paskirti I. P. sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
priteisti iš atsakovo V. G. 573,82 Lt (penki šimtai septyniasdešimt trys Lt ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini);
kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Žyminį 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt ir 00 ct) mokestį valstybei priteisti iš V. G., mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.