Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. Irenos Kazlauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-534/2019 pagal ieškovės I. K. Irenos Kazlauskienės ieškinį atsakovui UAB „Pušinis namas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.4. Apeliantės argumentai dėl jos pasirinkto teisių gynimo būdo yra nepagrįsti. Atsakovo paruoši rąstai ir atlikti darbai buvo kokybiški, ką patvirtino ekspertizės išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Byloje kilo ginčas dėl avanso, ieškovės sumokėto pagal vartojimo rangos sutartį dėl rąstinio namo sienų pastatymo, grąžinimo, paaiškėjus, kad rangovas darbus atlieka ne pagal suderintą projektą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas darbus pagal sutartį vykdė tinkamai, o ieškovė, išaiškėjus problemoms dėl pamato ir projekto nesuderinamumo, nesiekė kompromiso, nesprendė dėl tolimesnės darbų eigos, todėl sutartį nutraukė nepagrįstai. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negynė jos, kaip vartotojos, teisių, buvo šališkas ieškovės atžvilgiu, neatsižvelgė, kad esminius darbų trūkumus lėmė atsakovo veiksmai, todėl ginčą išsprendė neteisingai.

16. CK 6.672 str. 1 d. nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 str. 2 d.).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti, kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vadinasi, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

18. Pagal CK 6.681 str. 4 d. jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tarp šalių sudaroma vartojimo rangos sutartis, tokiu atveju vienai jos šaliai pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, įtvirtintos CK 6.680 str., kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

20. Pagal CK 6.334 str. 1 d. jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nurodyti užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 str. 9 d., pagal kurią visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

21. CK 6.674 str. 1 d. nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

22. Pagal CK 6.686 str. 1 d. statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 str. 2 d.).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. šalys sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Pušinis namas“ įsipareigojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikti rąstinio namo (duomenys neskelbtini), sienų statybos darbus pagal pateiktą projektą. Šalys sutarė, kad darbų atlikimo kokybė turi atitikti Lietuvoje galiojančias statybos normas bei taisykles. 2016 m. liepos 20 d. atsakovas ieškovei išsiuntė vaizdinę žinutę su namo vidinių patalpų projektu. 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas į statybvietę atgabeno rąstus ir sudėjo pirmą rąstų vainiką. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė, nustačiusi atsakovo atliktų darbų trūkumus (nesaugų rąstų sudėjimą, didelius tarpus tarp rąstų, izoliacinės medžiagos išsikišimus), nutarė sustabdyti darbus. Iki tol ant pamatų buvo sudėtos 2–3 eilės rastų. 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Pušinis namas“ pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad dėl ieškovės atliktų sutarties 6.1 p. (sudaryti galimybę statybos vietoje darbų vykdytojui atlikti darbus), 6.2 p. (laiku atsiskaityti pagal sutarties numatytas atsiskaitymo sąlygas), 6.4 p. (užsakovas pasirūpina su statybos leidimu susijusia dokumentacija), 9.1 p. (visus ginčus, kilusius dėl šios sutarties vykdymo, šalys stengiasi spręsti geranoriškomis abipusėmis derybomis) pažeidimų atsakovas stabdo rąstinio namo sienojų statybą, tiesiogines išlaidas sudaro 16 200 Eur, patirtas nuostolis, nutraukus statybos darbus, bus įvertintas per 15 dienų ir gautas rezultatas bus praneštas ieškovei. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės iniciatyva Medinių namų asociacijos narys T. B. Tomas Braškys atliko ekspertizę dėl statinio atitikimo standarto „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ reikalavimams ir nustatė šiuos neatitikimus, turinčius neigiamos įtakos pastato kokybei: 1) didžioji apatinių rąstų dalis neteisingai padėta ant pamatų. Kai kurie apatinio vainiko išsikišę per daug – 7–8 cm, o kitose vietose pamatas iki 15 cm išeina į išorę už rąsto. Tai prieštarauja standartų reikalavimams, toks trūkumas gali būti pašalintas tik išrinkus ir iš naujo perstačius namą; 2) sienojų statybos metu nebuvo imtasi pakankamų priemonių apsaugoti sienojus nuo biologinių pažaidų. Vizualiai matoma, kad dalis sienojų pažeisti pelėsio; 3) suręstame pastate 90 % plyšių turi būti ne didesni kaip 5 mm. Šiuo metu, surentus namo 3 eiles, sąsparose matomi plyšai iki 1 cm dydžio; 4) kai kurių rąstų apdirbimas yra grubus, paviršius grublėtas. Jam panaikinti reikalingas galutinis apdirbimas po surinkimo – sienojų šlifavimas; 5) kai kuriose rąstinio namo kampų sukirtimo vietose iš sujungimų kyšo izoliacinė medžiaga – avies vilna. Pagal standarto reikalavimus izoliacinė medžiaga turi būti tarp rąstų ir negali matytis iš išorės. Per išorėje išlindusią izoliacinę medžiagą lietaus vanduo kapiliariniu principu patenka tarp rąstų; 6) tam, kad rąstinio namo konstrukcija būtų stabili, name privalo būti daromos rišančios sienos, sujungiančios dvi priešingas sienas ir neleidžiančios joms judėti. Rišančios sienos turi būti daromos ne rečiau, kaip kas šešis metrus. Name nėra suprojektuotos ir padarytos nei vienos ištisai einančios rišančios sienos, sutvirtinančios namo konstrukciją. Namas turi rimtų konstrukcinių trūkumų, kadangi nesurištos sienos veikiamos stogo apkrovų pradės linkti. 2016 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad sustabdo savo prievolės pagal sutarties 3.1. p. (mokėjimo tvarka) vykdymą ir pagal CK 6.658 str. 3 d. ir sutarties 8.1. p. nutraukia sutartį. 2017 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė paskirti statinio konstrukcijos, statinio techninės būklės, statybos įvertinimo ekspertizę, pavesti ją atlikti teismo ekspertui V. R.Vladimirui Ravnialičevui, atsakant į šiuos klausimus: 1. Ar rąstinio namo (duomenys neskelbtini)pamatai įrengti pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. I. K. Irenai Kazlauskienei išduotą leidimą statybai LSNS-160804-00016 ir suderintą statinio projektą? 2. Ar rąstinio namo (duomenys neskelbtini) pamatai įrengti pagal techninius reikalavimus ir yra tinkami rąstinio namo statybai pagal ieškovės užsakymu parengtą ir suderintą rąstinio namo statybos projektą? 3. Ar galima nustatyti dėl kokios priežasties apatinių rąstų vainiko dalis išsikišusi už pamatų arba pamatai išeina už rąstų? Ar galima daryti išvadą, kad tokią situaciją sąlygojo namo pamato įrengimas? 4. Ar pirmasis statinio rąstinis vainikas būtų teisingai padėtas ant pamatų, jeigu pamatai būtų papildomai pastorinti 5 cm? 5. Ar pagal rąastinio namo statybos technologinius reikalavimus plyšiai tarp rąstų viršija rąstinių namų statybos standarto reikalavimus, numatytus medinių namų gamintojų asociacijos patvirtintą standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“? Ar plyšiams tarp rąstų turi įtakos statinio pastatymo baigtumo lygis; ar įmanoma plyšius tarp rąstų užkamšyti, užsandarinti baigiant pastato statybą? 6. Ar rąstinio namo statybos metu nustatytas pelėsio pažeistų rąstų kiekis viršijo leistiną kiekį? Ar tai, kad dalį rąstų reikia papildomai šlifuoti, gali būti laikoma esminiu trūkumu? Ar pelėsio pažeistos vietos gali būti išvalytos statybos eigoje ar baigus statybas? Ar tokios biologinės pažaidos yra panaikinamos? 7. Ar lyjant lietui per išsikišusią izoliacinę medžiagą įsigėręs lietaus vanduo gali nepataisomai sugadinti rąstinį namą per statinio statybos laikotarpį? Per vieną vasaros mėnesį? 8. Ar pagal rąstinio namo statybos technologinius reikalavimus reikalingas (galimas) rąsto apdirbimas (šlifavimas) surinkus sienojus? 9. Ar rąstinio namo rišančios sienos gali būti ne rąstinės, o iš kitos statybinės medžiagos? 2018 m. gruodžio 30 d. teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad: 1. Įrengtų rąstinio namo (duomenys neskelbtini) pamatų matmenys neatitinka numatytų techniniame darbo projekte Nr.24/2015 „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurį sudaro TDP-SA-AR „Statinio architektūrinės dalies aiškinamasis raštas“ ir TDP-SA „Statinio architektūrinės dalies grafinis pateikimas (planai, fasadai, pjūviai ir kita)“; 2. Įrengti rąstinio namo (duomenys neskelbtini)pamatai neatitinka techninio darbo projekto Nr.24/2015 „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ sprendinių. Įrengti rąstinio namo (duomenys neskelbtini) pamatai neatitinka rąstinių sienų įrengtų pagal neįvardintą dviem parašais patvirtintą konstrukcijų planą, t. y. vietomis neužtikrinamas pakankamas rąstinio sienojaus iškyšos dydis. 3. Nevienodą ir netinkamą apatinių rąstų vainiko padėtį pamatų atžvilgiu sąlygojo netinkami esamų pamatų geometriniai matmenys. Ši išvada pateikta su sąlyga, kad darbai turėjo būti atliekami pagal neįvardintą dviem parašais patvirtintą rąstinių sienų planą; 4. Pamato papildomas pastorinimas 5 centimetrais tik pablogintų teisingo rąstinio sienojaus sumontavimą, nes pagrindinė šiuo metu esamo neteisingo sumontavimo priežastis yra kaip tik vietomis per dideli esamo pamato išoriniai matmenys; 5. Apžiūros metu rąstų sandūrų vietose buvo identifikuoti vienetiniai plyšiai tarp rąstų, kurių dydis (iki 13 mm) viršijo reglamentuojamus medinių namų gamintojų asociacijos standarte RS/4 „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ dydžius (<10 mm). Nurodytame standarte yra reglamentuojami plyšiai po pilnai pasireiškusių džiūvimo ir sėdimo deformacijų, tuo tarpu ekspertizės metu buvo identifikuoti plyšiai šioms deformacijoms pilnai nepasireiškus. Nurodytas standartas RS/4 nėra privalomas dokumentas. Plyšiams tarp rąstų turi tiesioginę įtaką statinio sienojų baigtumo lygis, kadangi nuo jo priklauso galutinės rąstų džiūvimo ir sėdimo deformacijos. Bendruoju atveju yra galimybė plyšius tarp rąstų užkamšyti bei galutinai užsandarinti ir baigiant pastato statybą. Tačiau konkrečiu atveju tai priklauso nuo rąstų konstrukcijos, sujungimo mazgo, sandarinimui naudojamų medžiagų; 6. Atlikus esamų sumontuotų rąstinio namo rąstų apžiūrą, pelėsiu pažeistų rąstų nerasta. Pagal esamą rąstų paviršiaus būklę ir projektinę dokumentaciją nėra būtinumo rąstus papildomai šlifuoti; 7. Per išsikišusią izoliacinę medžiagą lietaus vanduo gali patekti į tarpą tarp rąstų, taip padidindamas medienos drėgnumą. Pelėsio atsiradimo laikas, jo augimo intensyvumas priklauso nuo medienos drėgnumo, aplinkos sąlygų, pelėsinio grybo tipo.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog susidariusią situaciją lėmė ieškovės veiksmai, nesuderinus pamato su namo projekto sprendiniais, todėl ji neįgijo teisės į nuostolių atlyginimą, t. y. avanso grąžinimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsakovas pagal sutartį ne tik įsipareigojo atlikti rąstinio namo sienų statybos darbus, bet ir paruošti sienojams medžiagas – 23 cm storio pušies rąstus. Pagal CK 6.645 str. 1 d. rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, t. y. rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką (nagrinėjamu atveju pastatyti sienojas, padengti stogą). Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, tai pagal CK 6.655 str. 5 d. už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Vadinasi, tarp šalių iš esmės susiklostė mišrūs vartojimo statybos rangos ir pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes atsakovas iš savo medžiagų pats pagamino ir apdirbo rąstus, kurių kaina įtraukta į šalių sudarytos sutarties bendrą kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas profesionaliai užsiima statybos darbų atlikimu, todėl užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas yra pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tai reiškia, kad atsakovas, sudarydamas su ieškove statybos rangos sutartį, kuria įsipareigojo pastatyti namo sienas iš savo paties paruoštų rąstų ant jau ieškovės išlietų pamatų (o vėliau ir stogą iš gegnių), privalėjo prieš rąstų paruošimą išmatuoti pamatų matmenis, siekiant įsitikinti ieškovės, kaip vartotojos, kuri yra silpnesnioji sutarties šalis, ir neturi specialių statybos žinių, pateiktame plane nurodytų matmenų teisingumu.

27. CK 6.684 str. 1 d. nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 3 d.). Statybos įstatymo 15 str. 6 d. 2 p. nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p.).

28. Teismo paskirtos ekspertizės išvados patvirtina, kad iš esmės statybos buvo pradėtos vykdyti ant pamatų, kurių matmenys neatitinka nei MB „Sava architektūra“ parengto techninio darbo projekto Nr. 24/2015 „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurio pagrindu Varėnos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-160804-00016, nei atsakovo UAB „Pušinis namas“ pateikto neįvardintų dviem parašais patvirtinto konstrukcijų plano ir rąstinių namo sienų 3D brėžinio. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, apskaičiavus esamus pamatus ir juos palyginus su nurodytais projektais, nustatyta, jog pamatų ir rąstinių sienų įrengimas buvo atliktas pagal atsakovo pateiktą konstrukcijų planą, nes išmatuoti realūs matmenys yra artimesni atsakovo planui, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios vietomis neužtikrinamas pakankamas rąstinio sienojaus iškyšos dydis yra esamų pamato matmenų neatitikimas atsakovo pateiktam planui. Nevienodą ir netinkamą apatinių rąstų vainiko padėtį pamatų atžvilgiu sąlygojo netinkami esamų pamatų geometriniai matmenys. Ši išvada teismo ekspertizėje pateikta su sąlyga, kad darbai turėjo būti atliekami pagal neįvardintą dviem parašais patvirtintą rąstinių sienų planą, t. y. būtent pagal tą planą, kurio pagrindu atsakovas ir vykdė darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad statybos defektų faktas yra įrodytas, kadangi atsakovas vykdė darbus pagal savo paruoštą planą (projektą), kuris neatitiko ne tik prie šalių sudarytos sutarties pridėto MB „Sava architektūra“ plano, valstybės institucijos išduoto leidimo, bet faktinių namo pamatų (geometrinių) matmenų, todėl tai lėmė esminius atliktų darbų trūkumus – netinkamą apatinių rastų vainiko padėtį pamatų atžvilgiu. Aplinkybė, kad nukrypimai nuo projekto buvo derinami su ieškove nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi tai nepaneigia atsakovo pareigų, numatytų Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. ir šalių sudarytos sutarties 8.1 p., t. y. vykdyti darbus pagal statinio projektą ir tokie darbai būtų kokybiški bei atitiktų Lietuvoje galiojančias normas bei taisykles.

29. Pagal CK 6.197 str. jei nei sutartyje, nei įstatymuose sutarties dalyko kokybė nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. CK 6.663 str. 1 d. nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 str. 2 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nekilo ginčo, kad atsakovas nuo 2012 m. yra Medinių namų gamintojų asociacijos narys ir savo veikloje yra įdiegęs Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komiteto LST TK 17 „Mediena“ 2006 m. lapkričio 8 d. patvirtintą standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kuris taikomas visų tipų rąstiniams pastatams statyti ir apibrėžia sienų, perdangų bei stogo konstrukcinių elementų gamybos bei statybos būdus. Standarte nustatyti reikalavimai medienos kokybei, pastato konstrukcijoms ir jų surinkimui, tarpų sandarinimui, pastato sėdimui, apsaugai nuo biologinių pažaidų ir pan. Nors nurodytas standartas laikytinas tipiniu įmonės standartu, todėl pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 173 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ nuostatas nėra privalomas, išskyrus kai jei jis yra numatytas techniniame reglamente ar rangos sutartyje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad standarto diegimas įmonėje yra savanoriškas procesas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juos įsidiegusios įmonės, įskaitant atsakovą, privalo rąstinių namų statybą vykdyti pagal standarte įdiegtus reikalavimus. Vadinasi, aplinkybė, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nenurodyta, jog atsakovas statybos darbus vykdys, laikydamasis Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komiteto LST TK 17 „Mediena“ 2006 m. lapkričio 8 d. patvirtinto standarto „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ reikalavimų, nereiškia, kad atsakovas jo neprivalėjo laikytis. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės iniciatyva atliktos ekspertizės, kurią atliko Medinių namų gamintojų asociacijos narys, tiek teismo paskirtos teismo ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtina atsakovo atliktų darbų trūkumus, susijusius su apatinio vainiko uždėjimu, rąstinio sienojaus iškyšomis, netinkama rąstų izoliacija, būtinybe pastatyti rišančias sienas. Nurodyti trūkumai atsirado nepaisant to, kad atsakovas darbus pradėjo vykdyti pagal savo iniciatyva pakeistą projektą. Vien nurodyta aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, vykdydamas šalių sudarytą sutartį, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti darbų trūkumai nebūtų atsiradę, jei atsakovas, kaip profesionalus statybininkas, būtų elgęsis protingai, atidžiai, rūpestingai ir apdairai, t. y. prieš rąstų gamybą būtų patikrinęs faktinius pamatų matmenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartus darbus atliks kokybiškai, nurodys galimus trūkumus ir jų sprendimo būdus, todėl atsakovo argumentai, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės išlietų pamatų, vertintini kritiškai.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas veikė ne tik kaip rangovas, bet kartu statybos medžiagų (rąstų) gamybos ir pardavimo profesionalas, kuriam keltini aukštesni reikalavimai nei vidutiniam protingam asmeniui tokioje pačioje situacijoje, todėl ieškovė, sudarydama su atsakovu vartojimo statybos rangos sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad atsakovas kokybiškai atliks darbus ir pateiks medžiagas, tinkančias naudoti pagal faktinę situaciją, t. y. realius išlietų pamatų matmenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, privalėjo prisiimtus įsipareigojimus pagal šalių sutartį atlikti tinkamai bei ir kokybiškai, pasirinkdamas darbų atlikimo būdus ir statybines medžiagas (įskaitant tinkamą pasiruošimą prieš medžiagų gamybą ir darbų pradžią), kurie atitiktų ieškovės lūkesčius, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atsakovo savanoriškai įdiegtą Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komiteto LST TK 17 „Mediena“ 2006 m. lapkričio 8 d. patvirtintą standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ ir atsakovo deklaruojamus kokybės standartus, o ne po rąstų pagaminimo, darbų pradžios ir projekto keitimo perkelti ieškovei atsakomybę dėl pamatų geometrinių matmenų neatitikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl pamatų ištaisymo, kad nebūtų išsikišę rąstai, yra nepagrįsti, kadangi teismo ekspertizės išvadoje, atsakant į atsakovo suformuluotą klausimą, nurodyta, jog pamato papildomas pastorinimas 5 centimetrais tik pablogintų teisingo rąstinio sienojaus sumontavimą, nes pagrindinė šiuo metu esamo neteisingo sumontavimo priežastis yra kaip tik vietomis per dideli esamo pamato išoriniai matmenys. Akivaizdu, kad atsakovo argumentai dėl ieškovės pareigos taisyti pamatus, juos papildomai pastorinant, neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovo siūlomas pamatų taisymo būdas vis tiek neleistų tinkamai sudėti atsakovo pagamintus rąstus.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakomybė už susidariusią situaciją kyla atsakovui, kuris paruošė statybines medžiagas (rąstus) ir pradėjo statybos darbus, neįsitikinęs, kad jo pagaminti rąstai atitiks faktinius ieškovės išlietų pamatų matmenis. Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustato CK 6.680 str., kuriame nurodyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, t. y. užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadinasi, užsakovas pasirinktinai turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jei tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nurodytą teisių gynimo būdą, prašydama grąžinti jos sumokėtą kainą, t. y. 8 600 Eur. Byloje įrodyta, kad darbų trūkumus lėmė atsakovo veiksmai, netinkamai paruošiant statybines medžiagas (rąstus), prieš tai neišmatavus ieškovės išlietų pamatų matmenų, dėl ko pagamintų rąstų nėra galimybės pritaikyti esamiems pamatams. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad esamų pamatų taisymas atsakovo nurodytu būdu, t. y. juos pastorinant 5 cm, pablogintų teisingą rąstinių sienojų sumontavimą. Vadinasi, atsakovo atlikti darbai ir pagaminti rąstai yra netinkamos kokybės, tuo tarpu pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (8.1 p.) tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga. Darytina išvada, kad ieškovės pasirinktas teisinių gynimo būdas yra tinkamas, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo teisę reikalauti nuostolių, kurių dydį sudaro sumokėtas avansas, atlyginimo. Įvertinus išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad nustatyti darbų ir medžiagų trūkumai turi esminę reikšmę tolimesniam namo sienojų statymui, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 8 600 Eur nuostolių.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės iki kreipimosi į teismą atliktas sutarties nutraukimas nėra šios bylos dalykas, kadangi atsakovas ieškovės atlikto sutarties nutraukimo neginčijo, priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas nereiškė. Nors atsakovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau šis pranešimas nepatvirtina sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva, kadangi iš pranešimo turinio ir reikalavimų galima spręsti, kad atsakovas sustabdė rąstinio namo sienojų statybą, o ne nutraukė sutartį. Pranešime nurodyta, kad dėl ieškovės atliktų sutarties 6.1 p., 6.2 p., 9.1 p. pažeidimų atsakovas stabdo rąstinio namo sienojų statybą, tiesiogines išlaidas sudaro 16 200 Eur, patirtas nuostolis, nutraukus statybos darbus, bus įvertintas per 15 dienų ir gautas rezultatas bus praneštas ieškovei. Tačiau atsakovas pirmosios instancijos teisme priešieškinio nepareiškė, ieškovės atlikto sutarties nutraukimo neginčijo, priteisti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius iš ieškovės neprašė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovės atlikto sutarties nutraukimo teistumo ir tuo pagrindu, be kita ko, atmesti ieškovės ieškinį, kadangi ši aplinkybė nebuvo ginčijama.

34. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad priverstinis sutarties nutraukimas ieškovei ir jos šeimai sukėlė ir sukelia itin didelius nepatogumus, kadangi ji tikėjosi, kad namo statyba vyks be jokių nesklandumų. Atsakovo atstovo itin įžūlus elgesys, vartojant necenzūrinius įžeidimus ir grasinimus, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą ir kitokius nepatogumus.

35. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.), teisės pažeidimu padarytą žalą.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nekokybiškai atliko apeliantės namo sienų statybos darbus, paruošė netinkamas medžiagas, aplaidžiai vykdė šalių sudarytą rangos sutartį. Tačiau byloje nėra įrodymų apie atsakovo atstovų nepagarbų elgesį su ieškove bei įrodymų, kad dėl netinkamo vartojimo rangos sutarties vykdymo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, itin didelius nepatogumus, kitus neigiamus padarinius, t.y. nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (dėl nuostolių) ir procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 178 str., 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

38. Patenkinus ieškovės ieškinį, jai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymus dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nušalinimo, CPK 69 str. nustatyta tvarka, sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas 2017 m. kovo 10 d. ir 2019 m. vasario 14 d. nutartimis. Abu kartus ieškovės prašymai dėl teisėjo nušalinimo buvo atmesti, nenustačius teisėjo šališkumo. 2017 m. gegužės 12 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nagrinėdama ieškovės skundą, taip pat nenustatė konkrečių teisėjo padarytų etikos ar drausmės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 185 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo bylos baigtimi nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas skyrė byloje teismo ekspertizę, įpareigojo dalį užstato už ekspertizę sumokėti ieškovę, skirtingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį ir padarė išvadas dėl ginčo dalyko, kurie neatitinka ieškovės lūkesčių, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Abejojant tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę (CPK 212 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje teismo ekspertizė paskirta iš esmės dėl to, nes atsakovas nesutiko su ieškovės pateikto eksperto išvada. Nors pirmosios instancijos teismas iš pradžių 2017 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo abi šalis sumokėti po dalį užstato už ekspertizę, tačiau 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė patikslinti 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir įpareigoti atsakovą UAB „Pušinis namas“ iki 2017 m. gruodžio 8 d. sumokėti 900 Eur trūkstamą užstato dalį bei nustatyti teismo ekspertui terminą iki 2018 m. gruodžio 30 d. ekspertizei atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ilgą ekspertizės atlikimo laikotarpį lėmė pirmosios instancijos teismo neveikimas. Priešingai, teismo ekspertizė, įpareigojant šalis sumokėti užstatą lygiomis dalimis, buvo paskirta dar 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, nustatant ekspertizės atlikimo terminą iki 2017 m. birželio 1 d. Ieškovė atskiruoju skundu apskundė 2017 m. vasario 27 d. nutartį, prašydama ją panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1163-262/2017, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės dalies įpareigojimą ieškovei sumokėti 900,10 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byla 2017 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųsta teismo ekspertui, kuris, ekspertizės akto duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į ginčo šalis dėl papildomų dokumentų pateikimo. Byla iš ekspertizės teismui grąžinta 2019 m. sausio 3 d. 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, paskirdamas teismo posėdį 2019 m. vasario 13 d. Akivaizdu, kad ekspertizės atlikimo terminas užsitęsė dėl objektyvių ir nuo bylos nagrinėjusio teisėjo valios nepriklausančių priežasčių (atskirojo skundo nagrinėjimo, papildomų dokumentų išreikalavimo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjęs ir pagal savo vidinį įsitikinimą išvadas padaręs pirmosios instancijos teismas buvo neetiškas ar šališkas.

40. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

41. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

42. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

43. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 216 Eur už ieškinio ir 38 Eur žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą bei patyrė 4 000 Eur išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą (ieškinio, dubliko, 2 atskirųjų skundų parengimą, dalyvavimą 6 teismo posėdžiuose, bendra trukmė 3,5 val.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 4 000 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p., 8.3 p., 8.15 p., 8.19 p., nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

44. Apeliantės apeliacinis skundas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, nors pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai tik bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinį visiškai, 216 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo UAB „Pušinis namas“.

45. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, atsakovo prašymai atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetami (CPK 93, 98 straipsniai). Šalys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai patyrimo apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Patenkinti ieškovės I. K. Irenos Kazlauskienės ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pušinis namas“ ieškovės I. K. Irenos Kazlauskienės naudai 8 600 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 600 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pušinis namas“ ieškovės I. K. Irenos Kazlauskienės naudai 4 254 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pušinis namas“ 216 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.