- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- eCIK-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34238-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dalia Vasarienė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- UAB "Pušinis namas"
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 14 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pušinis namas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. DOK-1944 atsisakė priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pušinis namas“ kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nurodyta, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad rangovas statybos darbus privalo vykdyti pagal statinio projektą, nes nurodė, kad atsakovė turėjo patiekti rąstus ir atlikti darbus, atitinkančius realius išlietų pamatų matmenis. Atsakovė rąstus ruošė vadovaudamasi ieškovės parengtu projektu, tačiau paaiškėjo, kad ieškovės parengti pamatai neatitiko jos pateikto projekto sprendinių. Nepaisant to, teismas sprendė, kad atsakovė rąstines sienas privalėjo įrengti ne vadovaudamasi statybos projektu, o atsižvelgdamas į realius išlietų pamatų matmenis. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 straipsnio ir neišsprendė atsakovės patiektų rąstų grąžinimo klausimo. Nors atsakovė nebuvo suinteresuota sutarties tęsimu, tačiau šalys nesutaria dėl teisinių padarinių nutraukus sutartį. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma, nes nurodė, kad atsakovė reikalavimą dėl restitucijos taikymo turėjo reikšti priešieškinyje, o ne nurodyti atsiliepime. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nes nesivadovavo atsakovės teikiamais įrodymais, atlikta ekspertize, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas ankstesne teisėjų atrankos kolegijos nutartimi.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.